Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal pareiškėjos S. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos S. K. prašymas atnaujinti (pratęsti) skundo padavimo terminą, taip pat atsisakyta priimti jos 2017 m. lapkričio 2 d. raštą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties išaiškinimo ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnyje, 300 straipsnio 1 dalyje.Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė pareiškėjos S. K. skundą ir paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.2017 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas S. K. prašymas pratęsti apskundimo terminą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties.Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi šį S. K. prašymą atmetė, padaręs išvadą, kad pareiškėja skundą dėl teismo nutarties pateikė nesilaikydama įstatymo nustatytos skundų padavimo tvarkos ir nenurodė jokių svarbių termino atnaujinimo (pratęsimo) priežasčių. Taip pat teismas atsisakė priimti S. K. 2017 m. lapkričio 2 d. raštą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties išaiškinimo ir jį grąžino jį padavusiam asmeniui, konstatavęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas reglamentuojančios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos nesuteikia galimybės ikiteisminio tyrimo teisėjui aiškinti savo priimtus procesinius dokumentus.Skunde pareiškėja S. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį arba pratęsti ar atnaujinti skundo padavimo terminą.Skunde nurodoma, kad neaišku, kodėl skundžiamą nutartį priėmusi teisėja nesivadovauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsniu bei to nereikalauja iš prokurorų, taip pat nuo ko ši teisėja priklausoma, o nuo ko nepriklausoma. Teigiama, kad teismai vykdo teisingumą, o kiti asmenys, tarp jų ir prokurorai, privalo padėti teismams jį vykdyti, o ne įvairiais būdais juos klaidinti. Anot skundo autorės, iš to seka, kad ne taip svarbu kokiu statusu ji, siekdama teisingumo, save pateikia teismui, o svarbiau yra teisėjui realiai vykdyti teisingumą, o ne interpretuoti teisingumo vykdymą. Keliamas klausimas, kodėl reikia taip sureikšminti faktą, ar terminą pratęsti, ar jį atnaujinti, apėjus tokius svarbius teisinius dalykus kaip CPK 18 straipsnyje numatytą įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties, įstatymo ir nutarimo vykdymo privalomumo, atsižvelgiant į Kauno apylinkės teismo išduotą 2014 m. balandžio 16 d. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-744-429/2012 (teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 n. vasario 28 d.), taip pat į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 23 dalies 1 punkto nuostatą, kuri nurodyta Kauno teritorijų planavimo ir statybos priežiūros skyriaus 2014 m. birželio 25 d. rašte Nr.(15.2)-2D-16031 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. spalio 13 d. rašte Nr. 1SS-2523-(8.5). Skundo autorė kelia abejones, ar tai, kas išvardinta, nereiškia, kad visi kompetentingų institucijų procesiniai dokumentai, išduoti po 2014 m. vasario 28 d., yra ne tik niekiniai teisiniu požiūriu, bet jų paviešinimas ir pateikimas teismams vertintinas kaip suklastotos medžiagos pateikimams teismams tikslu juos suklaidinti. Remiamasi Kauno apygardos teismo teisėjos G. Blaževič 2014 m. sausio 30 d. raštu Nr. (9.39)-E2-2077, kuriame nurodyta, kad „įstatymai taip pat įpareigoja ir teismą siekti operatyvumo, bendradarbiaujant su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imtis priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 7, 8 straipsniai)“, ir teigiama, kad anksčiau paminėti argumentai svarbiausi teisingumui nustatyti, o ne griežtas terminų laikymasis.Skunde atkreipiamas dėmesys į naujai gaunamos procesinės medžiagos datas ir tvirtinama, kad šis faktas rodo, jog skundo autorė ir toliau yra priversta savo galimybėmis rinkti įrodymus iš kompetentingų institucijų ir struktūrų siekiant teisingumo vykdymo teismuose. Anot skundo autorės, teismai turėtų ne terminus skaičiuoti, o tai, kiek valstybei kainuoja per 8 metus užvestų bylų išnagrinėjimas. Teigiama, kad tai sąmoningas teisingumo vykdymo vilkinimas konkrečių teisėjų rankomis.Skunde taip pat nurodoma, kad Kauno apygardos prokuratūros procesiniai raštai rodo, jog prokurorai savo kolegos neteisėtų veiksmų nagrinėti neketina, tai ikiteisminį tyrimą atlikti teks teismui. O Generalinės prokuratūros 2015 m. balandžio 29 d. raštas Nr. 17.2-5209 dėl suklastotų dokumentų įvertinimo teisiniu požiūriu rodo, kad jie turi būti sunaikinti arba įvertinti kaip niekiniai. Tvirtinama, kad prejudiciniu pagrindu klastotės pateisina klastotes teismo keliu. Priešingu atveju paneigtina, kad kuris nors iš pareigūnų ar teisėjų, prisilietusių prie skunde įvardintų faktų ir dalykų, turi teisę ir įgaliojimus nesivadovauti CPK 18 straipsniu, ar kad suklastotas dokumentas turi senatį, kuria teismai gali manipuliuoti, pritaikyti klastotėms senatį, kas pasireiškia skundo autorės turimoje medžiagoje, pagal pasirinkimą. Pareiškėjos S. K. skundas atmetamas. Apygardos teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiama apylinkės teismo nutartimi bei pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Panaikinti Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutarties, praleidus skundo dėl nutarties atmesti S. K. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kaip to prašo pareiškėja nėra jokio pagrindo. Tvarką, kuria yra atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ir gali būti skundžiami neįsiteisėję sprendimai, susiję su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą, reglamentuoja BPK 168 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 168 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Skundai gali būti paduodami per septynias dienas nuo nutarimo ar nutarties nuorašo gavimo dienos. Turintys teisę paduoti skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apskundimo terminą, turi teisę prašyti turinčio įgaliojimus nagrinėti skundą prokuroro arba ikiteisminio tyrimo teisėjo atnaujinti praleistą terminą. Paprastai svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė per nustatytą terminą atlikti tam tikrus veiksmus.Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmetė S. K. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ši nutartis S. K. jos nurodytu adresu gyvenamosios vietos adresu išsiųsta 2017 m. rugsėjo 18 d., ji, kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkė, 2017 m. spalio 2 d. raštu dėl nutarties išaiškinimo patvirtino, jog šį procesinį dokumentą gavo. Nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, jog ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui. Be to, teismas, 2017 m. spalio 6 d. raštu atsakydamas į S. K. 2017 m. spalio 2 d. raštą, pakartotinai išaiškino apie galimybę skųsti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį aukštesniam teismui. Šis raštas S. K. įteiktas 2017 m. spalio 14 d. Taigi iš aptartų duomenų matyti, kad 7 dienų apskundimo terminas baigėsi 2017 m. spalio 10 d. Tuo tarpu iš byloje esančio prašymo pratęsti skundo dėl minėtos Kauno apylinkės teismo nutarties padavimo terminą matyti, kad Kauno apylinkės teisme jis buvo gautas 2017 m. lapkričio 6 d., t. y. praleidus įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti net 27 dienas. Nors S. K. teigimu, ji įstatymo nustatytą terminą apskųsti 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį praleido dėl svarbių priežasčių, t. y., kadangi buvo išvykusi, o telefonu teismo darbuotojai nesuteikė reikiamos informacijos, pažymėtina, kad tai patvirtinančių rašytinių duomenų bylos medžiagoje nėra. Tuo tarpu vien suinteresuoto asmens pateikti subjektyvaus pobūdžio žodiniai pareiškimai negali būti vertinami objektyviai, kaip atspindintys realiai egzistavusią faktinę situaciją. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su skundžiamą nutartį priėmusio teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju aplinkybių, kurioms esant būtų galima konstatuoti, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjos valios nepriklausančių priežasčių, nenustatyta. Pažymėtina, kad baudžiamieji procesiniai įstatymai imperatyviai nustato terminus tam tikriems procesiniams veiksmams atlikti. Terminų laikymasis yra būtina sąlyga atliekamų proceso veiksmų efektyvumui užtikrinti. Be to, proceso veiksmų atlikimas įstatymo numatytais terminais užtikrina procese dalyvaujančių asmenų teises ir interesus, todėl priešingai nei nurodo pareiškėja, BPK nustatyti terminai negali būti laisvai interpretuojami ir pažeidžiami. O sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama asmenims suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Nagrinėjamu atveju prašymas pratęsti skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties padavimo terminą buvo paduotas praleidus terminą dėl pareiškėjos neapdairumo, todėl Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi pagrįstai jį atmetė. Pabrėžtina, kad teismui minėtoje nutartyje pripažinus, kad skundas paduotas praleidus jį terminą, taip pat pagrįstai atsisakyta nagrinėti skundo argumentus, susijusius su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, analogiški argumentai, nurodyti S. K. skunde, pateiktame apygardos teismui, taip pat neanalizuojami. Dėl 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškimo.Skundo autorė Kauno apygardos teismui pateikė 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškimą, kuriame keliamos abejonės dėl skundo nagrinėjimo paskyrimo datos 2017 m. gruodžio 20 d. pagrįstumo, nurodant, kad pareiškėja Kauno apylinkės teismo pranešimą apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, gavo 2017 m. gruodžio 7 d. Tačiau BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundas paduodamas per nutartį priėmusį teismą, kuris ne vėliau kaip per tris dienas suinteresuotiems asmenims praneša apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus, o skundą kartu su nutarties nuorašu ir kita medžiaga perduoda aukštesniajam teismui. BPK 441 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad aukštesniajame teisme skundas turi būti išnagrinėtas per septynias dienas nuo skundo gavimo šiame teisme dienos, o kai teismo posėdis nerengiamas, – per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismo pranešimą apie gautą skundą ir teisę per keturiolika dienų pateikti aukštesniajam teismui atsiliepimą, pareiškimus dėl nušalinimo ir kitus prašymus buvo išsiųstas 2017 m. lapkričio 30 d., o bylos nagrinėjimas, nerengiant teismo posėdžio, paskirtas 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. per septynias dienas nuo atsiliepimų pateikimo termino pabaigos, todėl nėra pagrindo teigti, kad paskirta skundo nagrinėjimo data yra nepagrįsta.Nors skundo autorė 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškimu taip pat prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau BPK 441 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundas, paduotas dėl šio Kodekso 132 straipsnio 5 dalyje ir 405 straipsnio 6 dalyje nurodytų teismo nutarčių arba paduotas remiantis bylos nagrinėjimo teisme dalyvių padėtį bloginančiais pagrindais, privalo, o skundas, paduotas dėl kitų žemesniojo teismo nutarčių, gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, kuriame gali dalyvauti prokuroras ir skundą padavęs asmuo. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė skundą dėl Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) skundui paduoti, taip pat atsisakyta priimti S. K. 2017 m. lapkričio 2 d. raštą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties išaiškinimo ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui. Tai yra nutartis, kurią apskundė pareiškėja, nepatenka į BPK 441 straipsnio 3 dalyje nurodytų nutarčių sąrašą, kurias apskundus, privalomas nagrinėjimas teismo posėdyje. Taigi, pareiškėjos prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Žodinis procesas gali būti rengiamas, jei paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo žinomos, byloje yra esminių prieštaravimų, kurie liko nepašalinti, ir pan. Šiuo atveju iš S. K. pareiškimo matyti, kad žodinio proceso ji norėtų, nes, jos nuomone, siekiant teisingumo, yra tikslinga pateikti naujai priimtą Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-2274-260/2017, kuri yra nepalanki pareiškėjai ir jos šeimai, ir kuri, anot jos, pagrindžia, kad nagrinėjamu atveju nepagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Šiam prašymui nėra objektyvaus pagrindo, kadangi šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atmestas jos prašymas dėl termino atnaujinimo (pratęsimo) skundui paduoti, taip pat atsisakyta priimti S. K. 2017 m. lapkričio 2 d. raštą dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutarties išaiškinimo ir jis grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo, o ne dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai, šioje proceso stadijoje pareiškėjos skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties nagrinėti žodinio proceso tvarka netikslinga.Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

atmesti pareiškėjos S. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.