- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e2A-1542-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12203-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group”
- Trečiasis asmuo
- L. Š.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4Žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis“, trečiajam asmeniui L. Š. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 529,88 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. birželio 26 d. adresu (duomenys neskelbtini) trūkus bendrojo naudojimo šalto vandens stovui, išsiliejo vanduo ir apgadino Z. P. V. (draudėjui) nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 32. Ieškovė ir Z. P. V. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir išmokėjo 529,88 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Remdamasi 2017 m. sausio 16 d. UAB „Kauno butų ūkis“ raštu dėl informacijos pateikimo, ieškovė nustatė, kad žalos atsiradimo židinys – trūkęs bendrojo naudojimo šalto vandens stovas tarp butų Nr. 31 ir Nr. 35, dėl ko buvo aplietas draudėjo turtas. Rašte nurodyta, kad po avarijos 2016 m. rugpjūčio 27 d. buvo atlikti remonto darbai ir pakeistas bendro naudojimo vamzdis, kas patvirtina atsakovės prisiimtą atsakomybę. Atsakovė, kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorė netinkamai vykdė bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, todėl jai tenka su tuo susijusios neigiamos pasekmės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko su atsakovės argumentais, kad butas Nr. 32 buvo užlietas ne dėl šalto vandens stovo gedimo, o dėl užsikimšusio bendro naudojimo nuotekų vamzdžio, einančio per butų Nr. 32 ir Nr. 36 virtuves.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei nurodė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d sprendimo Nr. R-724 ir 2012 m. vasario 3 d. sutarties Nr. 25-10-79 pagrindu administruojanti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektus. 2016 m. birželio 26 d. buvo gautas iškvietimas dėl bute Nr. 32 pastebėto vandens prasiskverbimo. Atsakovės darbuotojams nuvykus į vietą buvo nustatyta, kad vanduo laša pro kambario lubas. Siekiant nustatyti avarijos priežastį, buvo apžiūrimi kiti butai. Bute Nr. 36 buvo vykdomas remontas, gyventojų nerasta, paliktas raštelis. 2016 m. birželio 27 d. avarija likviduota, bute Nr. 36 išvalytas užsikimšęs virtuvinis nuotekų stovas, kuris įtakojo nuotekų skverbimąsi pro virtuvės plautuvę, dėl ko ir buvo užpiltas žemiau esantis butas Nr. 32. Atsakovė 2016 m. balandžio 27 d. atliko statinio techninės būklės įvertinimą, kurio metu buvo nustatyti pirmos laiptinės (butai nuo 1 iki 22) nuotekų sistemos vamzdynų defektai. Butai Nr. 32 ir Nr. 36 yra antroje laiptinėje, kurioje vamzdynų defektų nenustatyta. Kadangi bute Nr. 36 atsakovės darbuotojams atlikus nuotekų sistemos valymo darbus vandens tekėjimas bute Nr. 32 baigėsi, darytina išvada, kad santechnine įranga bute Nr. 36 buvo naudojamasi netvarkingai, vamzdis galėjo užsikimšti ir dėl atliekamo remonto atliekų. Bute Nr. 36 avarijos metu gyventojų nebuvo rasta, laiku nebuvo pastebėtas nuotekų išsiveržimas, t. y. išvykstant iš buto nesiimta saugumo priemonių. Būtent šios aplinkybės ir lėmė žalos atsiradimą. Atsakovės teisės aktų priskirtų funkcijų realizavimas tiesiogiai priklauso nuo namo bendraturčių valios, be jų sutikimo atsakovė neturi teisės patekti į nuosavybės teise valdomas privačias patalpas, daryti namui ūkinį ar fizinį poveikį, todėl atsakovės galimybės vykdyti administratorės pareigas yra apribotos. Visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina. Atsakovė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas atliko tinkamai, vykdė statinio techninės būklės įvertinimą, kurio metu nuotekų vamzdynai buvo patenkinamos būklės, atitinkantys privalomuosius reikalavimus, defektų šalinimo darbai nenumatyti, įvykus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarijai atsakovė reagavo nedelsdama, ėmėsi aktyvių veiksmų, kad gedimas būtų pašalintas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 529,88 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei iš atsakovės priteisė 14,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginimą.
4. Teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 26 d. buvo aplietas ir apgadintas draudėjui Z. P. V. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir Z. P. V. buvo sudarę Gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią ieškovė buvo apdraudusi minėtą butą. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo dėl užliejimo nukentėjusiam asmeniui 529,88 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Draudėjui priklausančio buto užliejimo priežastis yra virtuvinio nuotekų stovo užsikimšimas, sąlygojęs vandens pratekėjimą pro buto Nr. 36, priklausančio trečiajam asmeniui, virtuvės plautuvę.
5. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji nėra atsakinga už virtuvinio nuotekų stovo užsikimšimą ir dėl to kilusias pasekmes. Teismo vertinimu, iš atsakovės pateikto 2016 m. balandžio 27 d. Statinio apžiūros akto negalima spręsti, kad atsakovė tinkamai apžiūrėjo namo inžinerines sistemas, kadangi akte ginčo stovo būklė neaprašyta, o teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog jokių profilaktinių veiksmų dėl per butus einančių vamzdžių užsikimšimo (jų valymo, tikrinimo) atsakovė neatliko. Iš atsakovės pateiktos 2016 m. birželio 27 d. užduoties – paskyros, kurioje nurodyta, kad bute Nr. 36 buvo pravalytas virtuvinis stovas, turinio negalima spręsti, jog valant stovą buvo rasta kokių nors neįprastų, statybinių medžiagų (remonto atliekų). Kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad virtuvinis stovas buvo užsikimšęs dėl buto Nr. 36 gyventojų kaltės, netinkamai naudojantis nuotekų vamzdynu, byloje nepateikta. Teismui pateiktuose trečiojo asmens 2017 m. sausio 17 d. prieštaravimuose dėl kreditoriaus reikalavimo nurodyta, kad avarijos metu jos bute vandens tiekimas buvo sustabdytas ir nebuvo atnaujintas, t. y. nei geriamojo vandens, nei nuotekų vamzdynai šiame bute nebuvo naudojami, todėl atmestina prielaida, jog avarija kilo dėl buto Nr. 36 savininko veiksmų. Aplinkybė, kad iki avarijos gyventojai nepranešė apie virtuvinio nuotekų stovo gedimus, nepašalina namo administratorės atsakomybės dėl atsiradusios žalos.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovės pareigų nevykdymas pasireiškė tuo, jog ji neatliko per butus einančio nuotekų vamzdyno nuolatinių stebėjimų ir nesiėmė jokių profilaktinių priemonių, laiku nepašalino jo užsikimšimo. Būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo per butus einančio bendro naudojimo vamzdyno priežiūra, sąlygojo žalos atsiradimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, sprendimą grindė prielaidomis, nesivadovavo suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, neteisingai vertino teisės aktų nuostatas.
1.2. Žala kilo dėl užsikimšusio bendrojo naudojimo nuotekų stovo ir laiku nepastebėtų tokio užsikimšimo pasekmių trečiajam asmeniui priklausančiame bute. Atsakovei 2016 m. balandžio 27 d. atliekant statinio techninės būklės įvertinimą šio stovo defektų nebuvo nustatyta. Butų savininkai į atsakovę dėl poreikio remontuoti bendrojo naudojimo vamzdynus nesikreipė. Atsakovės patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių gyventojų butuose, yra apsunkintas.
1.3. Teismas, nurodydamas, kad atsakovė turėjo atlikti profilaktinius veiksmus, t. y. organizuoti per butus einančių stovų valymą, neįvertino, jog tokie darbai atliekami gyventojų prašymu, kadangi tai susiję su papildomomis administravimo išlaidomis. Byloje nėra įrodymų, kad iki įvykio namo administratorius būtų gavęs pranešimų apie netvarkingus vamzdžius, apie būtinumą pakeisti vamzdžius ar apie kitus trūkumus, dėl ko būtų galima daryti išvadą, jog administratorius nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią avarijoms.
1.4. Atsakovė neturėjo galimybės valdyti pastato kaip savininkė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.22 straipsnio 1 dalis), negalėjo be savininkų sutikimo ar tiesioginių nurodymų pastatui daryti ūkinio ar fizinio poveikio, todėl nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti griežtąją atsakomybę be kaltės pagal CK 6.266 straipsnį.
1.5. Statinio apžiūros aktas užpildytas pagal įstatymo reikalavimus. Akte yra fiksuojami pastebėti defektai, gedimai, deformacijos bei rekomendacijos. Akte prie nuotekų sistemos vamzdynų yra nurodyta, kad pirmoje laiptinėje vienas virtuvinis stovas yra nepatenkinamos būklės, siūloma jį tvarkyti. Kitų įrašų nebuvimas reiškia, kad kiti nuotekų vamzdynai yra patenkinamos būklės, juose jokie defektai, gedimai ir deformacijos nebuvo nustatyti.
1.6. Vandens teikimo sustabdymas bute Nr. 36 neturi reikšmės byloje kilusiam ginčui, kadangi avariją nulėmė ne vandentiekio, o nuotekų sistemos gedimas.
1.7. Teismas, vertindamas deliktinės atsakomybės sąlygas, neatsižvelgė į CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Pranešime apie įvykį yra nurodyta, kad už žalą atsakingas asmuo yra buto Nr. 36 savininkė, jog bute Nr. 36 pravalius nuotekų stovą nuotekų prasiskverbimas baigėsi. Neįvertinta ir tai, kad trečiasis asmuo prieštaravimuose kalbėjo apie kitą inžinerinę įrangą bei avariją. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bute Nr. 36 buvo atlikti vandentiekio ir nuotekų vamzdynų kapitalinio remonto darbai, apie kuriuos darbus atsakovė nieko nežinojo.
Atsiliepimas
8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, turėjo pateikti nesutikimą pagrindžiančius įrodymus. Byloje nėra įrodymų, kad nuotekų vamzdis užsikimšo dėl buto Nr. 36 gyventojų veiksmų – įmestų netinkamų atliekų. Atsakovės darbuotojo pildytoje 2016 m. birželio 27 d. užduotyje – paskyroje nenurodyta, kad valant užsikimšusį stovą buvo rasta neleistinų/neįprastų nuotekų sistemai atliekų. Svarbūs ir trečiojo asmens pateikti duomenys, liudijantys, kad avarijos metu jos bute nei geriamojo vandens, nei nuotekų vamzdynai nebuvo naudojami. Be to, atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė nevykdė tinkamos nuotekų vamzdyno profilaktikos (kasmetinio nuotekų vamzdyno valymo), pripažino, jog nuotekų vamzdynas ginčo name buvo valomas tik tuo atveju, kai buvo nustatoma prasta vamzdyno būklė ar gaunami namo gyventojų pranešimai dėl netinkamo vamzdyno veikimo. Atsakovei patvirtinus, kad ji neatliko visų jai, kaip daugiabučio namo administratorei, priskirtų pareigų, susijusių su nuotekų vamzdyno priežiūra, byloje neliko abejonių dėl asmens, atsakingo už 2016 m. birželio 26 d. įvykį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Ieškovės su ieškiniu pateiktas 2015 m. rugpjūčio 15 d. draudimo polisas patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė buvo apdraudusi butą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį Z. P. V.. Su atsiliepimu į ieškinį pateikta 2016 m. birželio 26 d. užduotis – paskyra bei ieškovės su ieškiniu pateiktos nuotraukos atskleidžia, kad 2016 m. birželio 26 d. ieškovės apdraustas butas buvo užlietas, pro patalpų lubas pradėjus veržtis vandeniui. Draudėjui 2016 m. liepos 5 d. pateikus pranešimą, tą pačią dieną parengto akto pagrindu buvo paruoštas nuostolių apskaičiavimas ir ieškovė 2016 m. liepos 18 d. išmokėjo ieškinio sumai lygų žalos atlyginimą. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nebuvo, kaip ir dėl to, kad, vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalimi, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
11. Aiškinantis vandens pratekėjimo šaltinį bylos nagrinėjimo metu buvo teikiami įvairūs dokumentai. Draudėjui 2016 m. liepos 5 d. pranešime atsakingu už žalos atsiradimą asmeniu nurodžius trečiąjį asmenį (virš draudėjui priklausančios gyvenamosios patalpos esančio buto Nr. 36 savininkę) ir šio pranešimo pagrindu tos pačios dienos akte užfiksavus, kad dėl bute Nr. 36 įvykusio nuotekų vamzdžio užsikimšimo buvo užlietos ieškovės apdraustos patalpos, ieškovė dar 2016 m. kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo išieškojimo iš trečiojo asmens. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. eL2-7618-451/2017 buvo išduotas teismo įsakymas, kuris, trečiajam asmeniui pateikus prieštaravimus ir ieškovei nepareiškus ieškinio, 2017 m. vasario 14 d. nutartimi buvo panaikintas. Ieškovės su ieškiniu nagrinėjamoje byloje pateiktų trečiojo asmens prieštaravimų ir prie jo pridėto atsakovės trečiajam asmeniui adresuoto 2017 m. sausio 16 d. rašto turinys atskleidžia, kad kaip galima buto Nr. 32 apliejimo priežastimi buvo įvardintas šalto vandens stovo dalies tarp butų Nr. 31 ir Nr. 35 trūkimas. Būtent šių duomenų pagrindu ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei, kuri, kaip matyti iš su atsiliepimu į ieškinį pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo, administruoja daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektus. Aplinkybė, kad tikrąja žalos atsiradimo priežastimi galėjo būti ne nuotekų stovo užsikimšimas bute Nr. 36, bet šalto vandens vamzdžio trūkimas tarp butų Nr. 31 ir Nr. 35, buvo akcentuojama ir ieškovės 2019 m. spalio 15 d., lapkričio 20 d. bei 2020 m. sausio 21 d. rašytiniuose paaiškinimuose. Nesutikdama su tokia pozicija atsakovė pateikė ne tik 2016 m. birželio 26 d. užduotį – paskyrą, kurioje užfiksuotas draudėjo buto patalpų užliejimas bei aplinkybė, kad nepavyko patekti į virš šių patalpų esantį remontuojamą butą Nr. 36, dėl ko teko užsukti vandens stovus, bei 2016 m. birželio 27 d. užduotį – paskyrą, kurioje užfiksuotas virtuvinio nuotekų stovo atkimšimas iš buto Nr. 36, bet ir duomenis, kad šalto vandens vamzdžio trūkimas tarp butų Nr. 31 ir Nr. 35 buvo kitu laiku įvykęs su buto Nr. 32 apliejimu nesusijęs įvykis, t. y. 2019 m. lapkričio 27 d. pateiktus 2016 m. liepos 11 d. užduotį – paskyrą ir 2016 m. liepos 13 d. paskyrą – aktą, kuriuose užfiksuotas lašėjimas pro buto Nr. 31 lubas ir 2016 m. rugpjūčio 5 d. atliktas remontas, o taip pat 2020 m. vasario 3 d. pateiktus butų planus, iš kurių matyti, kad butai Nr. 31 ir Nr. 35 yra kitoje vietoje, nei butas Nr. 32, dėl ko aptariamo vamzdžio trūkumas negalėjo lemti draudėjui priklausančios patalpos apliejimo. Šias aplinkybes ieškovės atstovė pripažino teikdama paaiškinimus teismo posėdžio metu (2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 5 min. 50 sek. iki 8 min. 40 sek.). Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai spręsti, kad butas Nr. 32 buvo aplietas iš trečiajam asmeniui priklausančios patalpos dėl 2016 m. birželio 26 d. įvykusios avarijos.
12. Įvertinęs surinktus duomenis apie 2016 m. birželio 26 d. įvykusią avariją, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad draudėjui priklausančio buto užliejimo priežastis yra virtuvinio nuotekų stovo užsikimšimas, sąlygojęs vandens pratekėjimą pro buto Nr. 36, priklausančio trečiajam asmeniui, virtuvės plautuvę. Byloje nebuvo įrodinėjami nuotekų stovo defektai ar konstrukciniai trūkumai. Priešingai, vienintelis dokumentas, susijęs su avarijos likvidavimu, yra su ieškiniu pateikta 2016 m. birželio 27 d. užduotis – paskyra, kurioje nurodyta, kad bute Nr. 36 buvo išvalytas užsikišęs virtuvinis nuotekų stovas. Nurodytos aplinkybės patvirtina apeliacinio skundo argumento, kad nėra pagrindo byloje atsakovės atžvilgiu taikyti griežtąją atsakomybę be kaltės pagal CK 6.266 straipsnį, kuriame numatyta pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) pareiga atlyginti dėl nurodytų objektų sugriuvimo ar kitokių trūkumų atsiradusią žalą, pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Kita vertus, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas CK 6.266 straipsnio ginčo santykiui netaikė, akcentuodamas visų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti egzistavimą, todėl nurodytas argumentas negali turėti įtakos išvados dėl ieškinio tenkinimo teisėtumui ir pagrįstumui.
13. Pagrindas civilinei atsakomybei kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
14. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl ieškovės su draudimo išmokos išmokėjimu susijusios žalos fakto ir dydžio, be to, į bylą surinktų įrodymų visuma patvirtina priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo ir 2016 m. birželio 26 d. užsikimšusio virtuvinio nuotekų stovo ir dėl to įvykusio nuotekų išsiliejimo per buto Nr. 36 virtuvės plautuvę. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, esminis ginčas kilo dėl to, kas nulėmė stovo užsikimšimą, t. y. ar atsakovė yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.
15. Neteisėtus atsakovės veiksmus pirmosios instancijos teismas siejo su atsakovei, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, priskirtų funkcijų netinkamu vykdymu. Vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti privalo butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai), tam įsteigdami bendriją arba sudarydami jungtinės veiklos sutartį. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis), kuris administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis).
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) (toliau – Nuostatai) 3 punktu, pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus, t. y. užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Vykdydamas šį uždavinį be kitų funkcijų administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintu STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-219 redakcija) (toliau – STR 1.12.05:2010), statinio techninė priežiūra apima nuolatinius statinio būklės stebėjimus ir periodines apžiūras (STR 1.12.05:2010 10.1–10.2 punktai), į pagrindinių techninės priežiūros darbų sąrašą įtraukta nuotekų šalinimo sistemos priežiūra (vamzdyno ir pravalų pralaidumo ir sandarumo tikrinimas, įskaitant kasmetinį vamzdyno dalių profilaktinį valymą) (STR 1.12.05:2010 priedo Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas 1.1.5 punktas).
17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė tinkamai nevykdė nutarties 16 punkte įtvirtintų pareigų. Nors su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė 2016 m. balandžio 27 d. statinio apžiūros aktą, kuriame užfiksuota nepatenkinama vieno virtuvinio stovo būklė kitoje namo laiptinėje, akte informacija pateikiama neinformatyviai, nenurodant, kaip būklė buvo įvertinta. Kaip matyti iš atsakovės atstovės 2020 m. liepos 7 d. teismo posėdyje teiktų paaiškinimų, nuotekų stovas yra sienoje, todėl jo apžiūrėti nėra galimybės (2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 26 min. 30 sek. iki 35 min. 30 sek.). Atsakovės atstovė akcentavo, kad gyvenamasis namas yra senas, todėl specialistai net nežino, kur tiksliai nuotekų stovas yra (2020 m. liepos 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 12 min. 45 sek. iki 12 min. 55 sek.). Be to, akcentuodama, kad priėjimo prie nuotekų stovų galimybės yra ribotos, atsakovės atstovė patvirtino, jog profilaktinius bandymus atsakovė vykdo tik su ta inžinierine technika, prie kurios turi priėjimą iš bendrojo naudojimo patalpų, o objektų, prie kurių galima patekti tik iš gyventojams priklausančių patalpų, priežiūros imasi tik gavusi nusiskundimų ar turėdama duomenų apie blogą objektų būklę. Šios aplinkybės ne tik atskleidžia faktą, kad atsakovė nevykdė privalomo periodinio profilaktinio nuotekų sistemos valymo, bet ir atskleidžia atsakovės elgesio rengiant 2016 m. balandžio 27 d. statinio apžiūros aktą formalumą, kadangi iš atsakovės atstovės paaiškinimų galima spręsti, kad aktas buvo surašytas nuotekų stovo neapžiūrėjus ir nepatikrinus jo pralaidumo.
18. Nors atsakovė su atsiliepimu į ieškinį teikė į bylą žurnalo, kuriame fiksuojami gyventojų pranešimai, kopiją, šiuo dokumentu įrodinėdama faktą, kad nebuvo gauta nusiskundimų iš gyventojų dėl nuotekų stovo užsikimšimų, 2016 m. birželio 27 d. užduoties – paskyros turinys atskleidžia, kad avarijos priežastys buvo pašalintos būtent pravalius virtuvinį nuotekų stovą. Kaip minėta nutarties 11 punkte, nuotekos išsiliejo pro buto Nr. 36 virtuvėje esančią plautuvę. Atsakovės parengtoje 2016 m. birželio 26 d. užduotyje – paskyroje užfiksuota, kad, tuo metu, kai įvyko avarija, bute Nr. 36 žmonių nebuvo. Trečiasis asmuo savo prieštaravimuose akcentavo, kad į jai priklausiusias patalpas nebuvo atnaujintas vandens tiekimas. Atsakovės atstovams patekus į butą Nr. 36 nebuvo fiksuojamas kitas vandens šaltinis, šalinant avarijos priežastis buvo imtasi būtent valyti nuotekų stovą. Nurodytų aplinkybių visuma kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti poziciją, kad nuotekų stovas buvo užsikimšęs tarp butų Nr. 36 ir Nr. 32, dėl ko iš viršutinių aukštų tekančios nuotekos, negalėdamos prasiskverbti žemyn, pripildė stovo dalį virš buto Nr. 32 ir ėmė veržtis pro bute Nr. 36 esančią plautuvę. Kitaip tariant, buto Nr. 32 apipylimą ir su tuo susijusios žalos atsiradimą nulėmė būtent vandens stovo, kurio atsakovė tinkamai neprižiūrėjo, nevykdė jo profilaktinio valymo, užsikimšimas.
19. Ieškovei įvykdžius pareigą įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovės teikti argumentai, kad trečiasis asmuo bute Nr. 36 vykdė remonto darbus bei galėjo netinkamai naudodamasi nuotekų sistema stovą užkimšti, jog stovo užsikimšimas galėjo būti sąlygotas ir kitų nuotekų sistema besinaudojusių asmenų netinkamo elgesio, vertintini kaip siekis nuginčyti kaltę, kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlygą. Įvertinęs bylos medžiagą atsakovės apeliacinio skundo argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios jai tenkančios įrodinėjimo pareigos atsakovė neįvykdė. Kaip teisingai akcentuojama skundžiamame sprendime, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad stovas buvo užkimštas statybos atliekomis ar kitais daugiabučio namo nuotekų sistemai nebūdingais daiktais. Pažymėtina, kad stovo atkimšimo darbus vykdė būtent atsakovės darbuotojai, kurie turėjo galimybę objektyviai identifikuoti stovo užsikimšimo priežastis ir jas užfiksuoti, tačiau to nepadarė. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kurie leistų spręsti, kad stovo užsikimšimas negalėjo būti nulemtas ilgalaikio naudojimo metu dėl neatliekamo profilaktinio valymo apsinešusių vamzdžio sienelių ir susiaurėjusio jo diametro. Tokiu atveju stovo užsikimšimą galėjo nulemti ir toks į nuotekų sistemą patekęs objektas, kuris tinkamos priežiūros atveju tokių pasekmių nebūtų sukūręs. Ir, priešingai, jeigu, kaip teigia atsakovė, objektas būtų buvęs toks, kad vien jo pakako sistemai užkimšti, nėra aišku, kaip, šio objekto neištraukus, sistema galėjo būti atkimšta.
20. Kaip nepaneigiančius skundžiamo sprendimo teisėtumo apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentus, kad atsakovė yra priklausoma nuo daugiabučio namo gyventojų geranoriškumo, jų priimamų sprendimų bendrojo naudojimo objektų valdymo klausimais. Šie argumentai būtų reikšmingi tuo atveju, jeigu atsakovė būtų bandžiusi vykdyti inžinierinių objektų priežiūrą, o namo gyventojai būtų trukdę tai daryti, arba tinkamai vykdžiusi jai priskirtas pareigas, identifikavusi grėsmes, tačiau jos siūlymai atlikti privalomus darbus tokioms grėsmėms pašalinti būtų sulaukę pasipriešinimo. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių atsakovė neįrodinėjo.
21. Kadangi, vadovaujantis CK 6.248 straipsnio 1 dalimi, CPK 178 straipsniu, pareiga nuginčyti kaltės prezumpciją teko atsakovei, jai šios pareigos neįvykdžius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo egzistuojant visoms civilinės atsakomybės taikymo sąlygoms.
22. Skundo argumentus pripažinęs nepagrįstais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą sprendimą naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.