Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. V. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Iš teismui grąžintos pažymos matyti, kad atsakovei ieškinys su visais jo priedais įteikti 2020-08-25 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovės šeimos nariui (elektroninės bylos lapas (toliau – e. b. l.)), tačiau per nurodytą 14 dienų terminą atsakovė atsiliepimo nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, priimtinas sprendimas už akių CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad pradinės kreditorės UAB ,,4finance“, valdančios sistemą Smscredit.lt, ir atsakovės L. V. prievoliniai santykiai atsirado:

1) 2013-08-31 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu (CK 6.886 straipsnio 2 dalis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 289,62 Eur (1000 litų) vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti per 30 dienų, t. y. iki 2013-09-30, metinė palūkanų norma – 114,37 procentai, bendra kredito kainos metinė norma – 198,30 procentų (dokumentas zip. priedų sąraše).

2) 2013-09-10 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui papildomai 72,40 Eur (250 litų) vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2013-09-30, metinė palūkanų norma 113,15 procentų, bendra kredito kainos metinė norma – 199,80 procentų (dokumentas zip. priedų sąraše).

3) 2013-09-14 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 57,92 Eur (200 litų) vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2013-09-30, metinė palūkanų norma 112,35 procentai, bendra kredito kainos metinė norma – 199,40 procentų (dokumentas zip. priedų sąraše).

4) 2013-09-17 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 159,29 Eur (550 litų) vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2013-09-30, metinė palūkanų norma 112,00 procentų, bendra kredito kainos metinė norma – 199,90 procentų (dokumentas zip. priedų sąraše).

5) 2013-12-23 sudarytos vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 173,77 Eur (600 litų) vartojimo kreditą, o atsakovas įsipareigojo kreditą grąžinti iki 2013-12-29, metinė palūkanų norma 110,72 procentai, bendra kredito kainos metinė norma – 199,60 procentų (dokumentas zip. priedų sąraše). Iš viso 2013-08-31, 2013-09-10, 2013-09-14, 2013-09-17 ir 2013-12-23 sudarytų vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu pradinis kreditorius suteikė atsakovui 753,01 Eur (2600,00 litų), vėliausias grąžinimo terminas – 2013-12-29.

2017-05-04 UAB ,,Gelvora“, UAB ,,4finance“ ir UAB ,,Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė UAB ,,4finance“ perleido ieškovui visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal 2013-08-31, 2013-09-10, 2013-09-14, 2013-09-17 ir 2013-12-23 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.101-6.110 straipsniai) (dokumentai zip. priedų sąraše). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Nagrinėjamu atveju, CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė buvo informuota 2017-05-24 ieškovo pranešimais dėl reikalavimo perleidimo (dokumentas zip. priedų sąraše). Įvertinant aplinkybę, kad Paskolų portfelio sutarties pagrindu UAB ,,4finance“ reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu perleido ieškovei UAB ,,Gelvora“, atsakovė skolą, palūkanas, turi atlyginti ieškovei UAB „Gelvora“.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytą sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai. (CK 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 straipsnis). Pradinis kreditorius savo prievolę įvykdė tinkamai - suteikė atsakovei vartojimo kreditą, o atsakovė per 30 dienų terminą negrąžindama kredito, praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl laikoma pažeidusi prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė UAB ,,Gelvora“ ieškinyje nurodė, kad pradinė kreditorė UAB ,,4finance“ 2014-05-20 sutartis nutraukė, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių sutarties nutraukimą (CPK 178 straipsnis). Šią ieškovės nurodytą aplinkybę taip pat paneigia vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini)nuostatos, iš kurių nustatyta, kad kredito grąžinimo terminas yra 30 dienų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 574,41 Eur skolą pagal 2013-08-31, 2013-09-10, 2013-09-14, 2013-09-17 ir 2013-12-23 vartojimo kredito sutartis Nr. 946138009 yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 6.200 straipsnis, CK 6.205 straipsnis).

Ieškovė pagal 2013-08-31, 2013-09-10, 2013-09-14, 2013-09-17 ir 2013-12-23 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)prašo priteisti iš atsakovės 1586,36 Eur palūkanas, susidedančias iš 165,29 Eur reikalavimo perleidimo sutartyje pradinio kreditoriaus nurodytų palūkanų ir 1421,07 Eur palūkanų, kurias paskaičiavo ieškovė už laikotarpį nuo 2017-05-04 iki 2020-08-20, taikant 75 procentų dydžio metinę palūkanų normą, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Įrodymų, kokios palūkanos, už kokį laikotarpį ir kokio dydžio metinė palūkanų norma taikyta pradinio kreditoriaus apskaičiuojant palūkanas, kurių suma 165,29 Eur, byloje pateikta nėra (CPK 178 straipsnis).

Teismas ex officio turi pareigą vertinti, ar kredito davėjas tinkamai įgyvendino kreditingumo vertinimo pareigą. Jei ši pareiga nebuvo įgyvendinta tinkamai ex officio taikyti Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nurodytus padarinius (Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 52). Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Kreditingumo vertinimo tikslas – įvertinti vartojimo kredito gavėjo galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti. Kredito davėjas privalo įvertinti visus objektyviai numatomus reikšmingus veiksnius, atsižvelgdamas į vartojimo kredito gavėjo pateiktą, iš kreditingumui vertinti naudojamų registrų ir informacinių sistemų gautą informaciją ir kitą vartojimo kredito davėjui prieinamą informaciją, galinčius turėti įtakos vartojimo kredito gavėjo kreditingumui, ypač tokius kaip tvarios vartojimo kredito gavėjo pajamos, jo kredito istorija, pajamų kitimo potencialas.

Nagrinėjamu atveju įrodymų, kad pradinis kreditorius, prieš suteikdamas atsakovei per trumpą laiką penkis kreditus, įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, byloje pateikta nėra (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad vien vartojimo kredito gavėjo deklaracijos apie savo finansinę padėtį pateikimas vartojimo kredito davėjui, šių deklaruotų duomenų nepatvirtinus tai pagrindžiančiais įrodymais, negali būti vertinamas kaip tinkamas vartojimo kredito davėjo pareigos įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą atlikimas. Be to, kadangi pagal įstatymą kreditingumo vertinimo pareiga tenka vartojimo kredito davėjui, šios pareigos tinkamo įvykdymo įrodinėjimo našta tenka vartojimo kredito davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-17 nutartis, civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

Nagrinėjamu atveju iš 2013-08-31 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad atsakovė nurodė, kad jos darbo užmokestis 1042,63 Eur (3600 litų), o vidutinė įsipareigojimų suma pagal visas kredito sutartis – 34,75 Eur (120 litų) (dokumentas zip. priedų sąraše).

Po 10 kalendorinių dienų nuo pirmojo 2013-08-31 kredito suteikimo, pradinis kreditorius suteikė atsakovei papildomą antrąjį kreditą. Iš 2013-09-10 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)nustatyta, kad atsakovė nurodė, kad jos darbo užmokestis – 1042,63 Eur (3600 litų), vidutinė įsipareigojimų suma – 34,75 Eur (120 litų) (dokumentas zip. priedų sąraše).

Po 4 kalendorinių dienų nuo antrojo kredito suteikimo, pradinis kreditorius suteikė atsakovei papildomą trečiąjį kreditą. Iš 2013-09-14 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė nurodė, kad jos darbo užmokestis – 1042,63 Eur (3600 litų), vidutinė įsipareigojimų suma – 34,75 Eur (120 litų) (dokumentas zip. priedų sąraše).

Po 3 kalendorinių dienų nuo antrojo kredito suteikimo, pradinis kreditorius suteikė atsakovei papildomą ketvirtąjį kreditą. Iš 2013-09-17 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė nurodė, kad jos darbo užmokestis – 1940,45 Eur (6700 litų), vidutinė įsipareigojimų suma – 34,75 Eur (120 litų) (dokumentas zip. priedų sąraše).

Po 36 kalendorinių dienų nuo ketvirtojo kredito suteikimo, kai atsakovė 2013-09-30 turėjo būti grąžinusi kreditą, pradinis kreditorius suteikė atsakovei penktąjį kreditą. Iš 2013-12-23 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovė nurodė, kad jos darbo užmokestis – 1940,45 Eur (6700 litų), vidutinė tvarių pajamų suma – 1940,45 Eur (6700 litų), vidutinė įsipareigojimų suma – 34,75 Eur (120 litų), kuri atsižvelgiant į atsakovės kreditingumo istoriją turėtų būti didesnė, nei nurodytoji (dokumentas zip. priedų sąraše).

Nepaisant to, kad atsakovė praleido 2013-08-31, 2013-09-10, 2013-09-14, 2013-09-17 vartojimo kredito sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdymo terminus, pradinis kreditorius dar kartą 2013-12-23 suteikė kreditą, nors vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė nurodė, kad jos pajamų šaltiniai – pašalpos, stipendijos, darbo užmokestis, pinigai už nuomojamą sodybą, vidutinė pajamų suma iš visų šaltinių – 1940,45 Eur (6700 litų), vidutinė įsipareigojimų suma – 34,75 Eur (120 litų) (dokumentas zip. priedų sąraše).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pradinis kreditorius neįvertino atsakovės galimybių prisiėmus konkretų finansinį įsipareigojimą, kurį kartu su jau turimais finansiniais įsipareigojimais vartojimo kredito gavėjas būtų pajėgus įvykdyti, neatsižvelgė į atsakovės neigiamą kredito istoriją, nors turėjo visas galimybes ją matyti, kadangi visi kreditai suteikti to paties kreditoriaus, nevertino pajamų kitimo potencialo, kur akivaizdu, kad visų rūšių nurodytų pajamų atsakovė negalėjo gauti, ko pasekoje netinkamai atliko pareigą vertinti atsakovės kreditingumą, todėl ex officio ieškovei taikytinos Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje numatytos teisinės pasekmės. T. y. palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas dėl 1586,36 Eur palūkanų pagal 2013-08-31, 2013-09-10, 2013-09-14, 2013-09-17 ir 2013-12-23 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5,34 Eur skolos išieškojimo išlaidas. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Vadovaujantis išdėstytu, reikalavimas dėl 5,34 Eur skolos išieškojimo išlaidų priteisimo yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (574,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tai, kad šalys sutartyje susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, turi būti taikomos ne 5 procentų dydžio procesinės palūkanos, bet sutartinės – 75 procentų dydžio kompensuojamosios palūkanos (sutarties bendrųjų sąlygų 6.5 punktas), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 75 procentų dydžio sutartines metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkintinas, o reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo – atmestinas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovės priteistinos 75 procentų dydžio metinės palūkanos už pagrindinę skolos sumą (574,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis 2 dalis). Teismas tenkino 26,52 proc. ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 12,99 Eur žyminio mokesčio (49,00 Eur x 26,52 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamoje byloje susidarė 2,18 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios nepriteistinos, nes neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei iš šalies priteistinos bylinėjimosi išlaidų 5 Eur sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, naudai 574,41 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 41 centą) skolos 2013-08-31, 2013-09-10, 2013-09-14, 2013-09-17 vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 75 procentų dydžio sutartines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (574,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,95 Eur (devyniolika eurų 95 centus) žyminio mokesčio.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti, kad atsakovė L. V. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Išaiškinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Gelvora“ per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose.