Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutarimu G. L. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metų laikotarpiui. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino G. L. prašymo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, jo atžvilgiu jau yra pasiekti.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, G. L. skundu apygardos teismui prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Skunde nurodoma, kad jeigu pasibaigus nuobaudos galiojimui terminui laikoma, jog asmeniui administracinė nuobauda nebuvo paskirta, tai turi būti laikoma, kad asmuo nėra padaręs jokio administracinio teisės pažeidimo, kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo be nuobaudos skyrimo už jo padarymą. Esant tokiam reglamentavimui, didžioji dalis nutarties motyvų yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ankstesnius jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, kurių pagal ATPK 36 straipsnį jis nėra padaręs.Pareiškėjas taip pat nurodo, jog nutarties turinys atspindi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį. Manytina, kad tai visiškai neteisėta, kadangi net pačioje teismų praktikoje nurodoma, jog tiek pažeidimo pobūdis, tiek ir kitų pažeidėjo atsakomybei įtakos turinčių aplinkybių nustatymas labiau reikšmingas sprendžiant pažeidėjui skirtinos nuobaudos individualizavimo klausimą. Šiuo atveju sprendžiamas ne nuobaudos individualizavimo, o ATPK 329 str. nuostatų taikymo ar netaikymo klausimas, ir sprendžiant šį klausimą esminę reikšmę turi pažeidėjo asmenybės, jo požiūrio į paskirtą administracinę nuobaudą, elgesio nuobaudos vykdymo metu vertinimas ir šiuo vertinimu pagrįstas manymas, ar bus pasiekti administracinių nuobaudų tikslai ar ne. Minėtame straipsnyje nėra išskirta pažeidimų, už kurių padarymą nebūtų galima trumpinti paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Todėl padaryto pažeidimo pobūdis, kuris be kita ko, jau buvo įvertintas skiriant pažeidėjui nuobaudą, negali būti pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti ATPK 329 str. nuostatas.Atsiliepime į G. L. skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovas prašo G. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

G. L. skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, ir naujasis ANK nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas ir į tai, kad administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.Pagal ATPK 329 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Vien tai, kad G. L. atitinka formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus reikalavimus - yra suėję daugiau nei pusė paskirtos nuobaudos laiko, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, pateikė prašymą, sumokėjo baudą, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, nėra absoliučios sąlygos, įpareigojančios teismą tenkinti pareiškėjo prašymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ar nagrinėjamu atveju sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, bus pasiekti nuobaudos paskyrimo tikslai, nes sprendžiant dėl termino sutrumpinimo ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, teismas privalo įvertinti visumą aplinkybių, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Iš bylos duomenų matyti, kad G. L. teisė vairuoti transporto priemones atimta už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,10 promilių girtumas, todėl jo padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlęs pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Nustatytas girtumo laipsnis beveik tris kartus viršijo leistiną ribą. Pažymėtina ir tai, jog tokio pobūdžio veikos yra padaromos tik tyčia, todėl, asmuo, pažeisdamas įstatymo normą, numatančią vairuotojui draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas. Pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Skunde nurodoma, kad didžioji dalis nutarties motyvų yra nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ankstesnius jo padarytus administracinius teisės pažeidimus, kurių pagal ATPK 36 straipsnį jis nėra padaręs. Aukštesnysis teismas pažymi, jog G. L. ir praeityje nesilaikė įstatymų reikalavimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu, buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, anksčiau taip pat yra baustas už vairavimą neblaiviam, po to jam buvo taikytos ATPK 329 straipsnio nuostatos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas buvo sutrumpintas, taigi jis teigiamų išvadų nepadarė, toliau ignoravo Kelių eismo taisykles ir vėl vairavo neblaivus. Nors naujo pažeidimo padarymo metu anksčiau paskirtos nuobaudos negaliojo, tačiau tai neabejotinai atskleidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens daromų pažeidimų sistemiškumą, Kelių eismo taisyklių reikalavimų ignoravimą ir leidžia teigti, kad anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios. Šios aplinkybės buvo įvertintos ne ATPK 36 straipsnio prasme, kaip teigia pareiškėjas, o kaip administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį charakterizuojantys duomenys. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Todėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis paliekama nepakeista, o G. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. L. skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.