Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dorilita“ ieškinį atsakovams D. K. ir A. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Dorilita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašo priteisti ieškovei iš atsakovo A. P. 10 115,84 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovo D. K. 2 282,99 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų A. P. (10 115,84 Eur sumai) ir D. K. (2 282,99 Eur sumai) pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito unijose, bei pas trečiuosius asmenis, ir/arba kitą atsakovų nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovus, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove. Prašymą grindė tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, kadangi ieškovės reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o prašoma priteisti suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė. Atsakovų blogą valią ir nenorą bendradarbiauti liudija tai, kad atsakovai, būdami UAB „Dorilita“ vadovais, laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškovė mano, kad atsakovai, sužinoję apie jiems pareikštą ieškinį, gali imtis priemonių savo turimam turtui paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip jį sumažinti, tokiu būdu apsunkindami būsimo teismo sprendimo realų įgyvendinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies – areštavo atsakovo A. P. pinigines lėšas, esančias bankuose, kredito unijose, bei pas trečiuosius asmenis, ir/arba kitą atsakovo nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą ir turtines teises, esančias pas atsakovą, 10 115,84 Eur sumai, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove; kitą ieškovės prašymo dalį atmetė.Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, žalos dydį (12 398,83 Eur), aplinkybes, jog atsakovai yra fiziniai asmenys, buvę ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės vadovais atitinkamais laikotarpiais, tai, kad vieno atsakovo atžvilgiu pareikštas reikalavimas dėl 10 115,84 Eur žalos atlyginimo, kito – 2 282,99 Eur, sprendė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti iš dalies.Teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais bei ekonomiškumo principu, reiškiančiu, kad turi būti parenkamos tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nepadarytų atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai būtų minimalūs bei nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, sprendė, kad yra tikslinga taikyti atsakovo A. P. piniginių lėšų, esančių bankuose, kredito unijose, bei pas trečiuosius asmenis, ir/arba kito atsakovo nekilnojamojo bei kilnojamojo turto ir turtinių teisių, esančių pas atsakovą, areštą 10 115,84 Eur sumai, leidžiant daryti atsiskaitymus su ieškove. Teismas atsakovo D. K. atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikė, nes, teismo nuomone, ieškovės reikalaujama priteisti 2 282,99 Eur suma nelaikytina didele ir galinčia apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma apeliantui yra didelė, todėl vien šiuo pagrindu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neteisėtos bei pažeidžiančios apelianto teises. Apelianto nuomone, vien tik aplinkybė dėl didelės ieškinio sumos savaime neįrodo grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamoje byloje.Ieškovė nepateikė įrodymų apie apelianto ketinimą perleisti savo turtą tretiesiems asmenims, jį paslėpti, sąmoningai sumažinti jo vertę ar atlikti kitokius nesąžiningus ar neteisėtus veiksmus. Ieškovės ieškinio dėl žalos atlyginimo pareiškimas pats savaime nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalimi, kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi per keturiolika dienų kreiptis į antstolį. Antstolis pirminį areštuoto turto duomenų patikslinimą atlieka per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Po pirminio patikslinimo areštuoto turto duomenys keičiami ar papildomi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Per keturiolika dienų nepateikus nutarties antstoliui vykdyti arba antstoliui per keturiolika dienų neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo, laikinosios apsaugos priemonės nustoja galioti (Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio 5 punktas).Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-22490-775/2017 medžiagos) matyti, kad turto arešto aktas Nr. 2017047069, kuris buvo įregistruotas skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties pagrindu, 2017 m. rugpjūčio 18 d. išregistruotas iš turto arešto aktų registro vadovaujantis CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatomis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl atsakovo A. P. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neteko teisinės galios, nes laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė pagal įstatymą. Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi šio klausimo išsprendimas nebesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių teisinių pasekmių. Taigi, skundžiama nutartis negali būti apeliacijos objektu, todėl apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas ir atskirai nepasisakydamas dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).Remiantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, nutraukus apeliacinį procesą šios nutarties 12 punkte nurodytu pagrindu, apeliantui turi būti grąžintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Kaip matyti iš suformuotos civilinės bylosdalies duomenų (b. l. 82), atsakovas už pateiktą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties yra sumokėjęs 38 Eur žyminį mokestį, todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, ši suma grąžintina atsakovui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti atsakovui A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą 2017 m. rugsėjo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 70626 „Swedbank“, AB.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.