- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2-5767-907/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06529-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Ieškovas
- AB NEO Finance
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB NEO Finance ieškinį atsakovui A. M. dalyje dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10 priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
1. Ieškovė AB NEO Finance kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. M. 9 724,06 Eur skolą, 936,83 Eur mokėjimo palūkanas, 2 738,60 Eur tarpininkavimo mokestį, 20,47 Eur kompensacines palūkanas, 23 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 23 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-10). Atsakovas atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 20 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei AB NEO Finance 9 724,06 Eur skolą, 936,83 Eur mokėjimo palūkanas, 2 738,60 Eur tarpininkavimo mokestį, 20,47 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 13 419,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302,00 Eur žyminį mokestį ir 200,00 Eur išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, likusią ieškinio dalį atmetė (b. l. 56-58). Ieškovė pateikė apeliacinį skundą (b. l. 61-67). Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10, panaikino, šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai. Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių dalį paliko nepakeistą (b. l. 78-83).
3. Ieškovė AB NEO Finance ir atsakovas A. M. apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu ir išsiunčiant pranešimus (CPK 133 straipsnio 3 dalis (b. l. 88-89). Prašymų, papildymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
4. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB NEO Finance ir atsakovas A. M. 2020 m. kovo 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 10 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo laiku grąžinti suteiktą vartojimo kreditą dalimis pagal grafiką ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) iki 2025-03-10, 6914,00 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 23,00 proc.) ir 1082,49 Eur tarpininkavimo mokestį (b. l. 11-30). Atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti įmokas bei vykdyti kitus įsipareigojimus (sutarties 3.1, 3.5.2, 5.1, 5.2 punktai). Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, suteikto kredito dalimis pagal grafiką laiku negrąžino, nors buvo ragintas (b. l. 43). Ieškovė nuo 2020 m. lapkričio 17 d. vienašališkai nutraukė sutartį (sutarties 3.6.1, 8.3, 8.4, 8.5 ir 8.6 punktai) ir apie tai informavo atsakovą (b. l. 44). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo dienos būtų tinkamai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
5. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10, panaikino, šioje dalyje bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui pakartotinai (b. l. 78-83).
Dėl negautų pajamų (nuostolių) atlyginimo
6. Ieškovė byloje reiškė reikalavimą dėl 23 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur, paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-11-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025-03-10 priteisimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. sausio 20 d. sprendimu už akių šioje dalyje ieškinį atmetė. Ieškovė su tuo nesutiko, sprendimą už akių apskundė apeliaciniu skundu. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi šioje dalyje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimą už akių panaikino ir perdavė negrinėti teismui iš naujo.
7. Pažymėtina, kad teismų praktika šiuo klausimu yra skirtinga. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
8. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. lapkričio 17 d., todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
9. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba kitus rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
10. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018). Negautos pajamos tai praradimai atsirandantys dėl žalos padarymo pagrindiniam objektui, kuris naudojamas pajamoms gauti (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Netiesioginiai nuostoliai gali būti neteisėtų veiksmų sąlygotas turto sumažėjimas, kuris atsiranda kaip žalos padarymo papildomas rezultatas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius sutartyje nustatytos pareigos, vertinant skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį su pasekmėmis būtina įvertinti ir proporcingumo principą, kai skolininkas, pažeidęs sutartį ir neketinantis jos vykdyti, atsiduria geresnėje padėtyje (prievolinių įsipareigojimų aspektu) nei asmuo, sąžiningai vykdantis sutartį bei mokantis pelno palūkanas iki sutarties termino pabaigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
11. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija, keisdama teismų praktiką mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo klausimu, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
14. Taigi, pagal teismų praktiką ieškovė turi teisę gauti tiek iki sutarties nutraukimo paskaičiuotas mokėjimo (pelno) palūkanas, tiek ir po sutarties nutraukimo iki visiško atsiskaitymo negautas pajamas (negautas mokėjimo palūkanas), nes atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nors buvo ragintas, net ir nutraukus sutartį bei teismui priėmus sprendimą už akių, jis neatliko jokių mokėjimų, kad sumažintų skolą ieškovei, ieškovė dėl to patyrė nuostolius, nes minėtas sumas ji pagrįstai tikėjosi gauti iš atsakovo jam tinkamai vykdant sutartį, nuostolius ieškovei atsakovas privalo atlyginti, priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas, kai skolininkas, pažeidęs sutartį ir neketinantis jos vykdyti, atsiduria geresnėje padėtyje (prievolinių įsipareigojimų aspektu) nei asmuo, sąžiningai vykdantis sutartį bei mokantis pelno palūkanas iki sutarties termino pabaigos, todėl atsakovui taikytina civilinė atsakomybė.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
16. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi, įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
17. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą – 9 724,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 10 d.).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
19. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys vartojimo kredito sutartyje susitarė dėl atsakovo ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų sumos 6914,00 Eur (metinė palūkanų norma – 23,00 procentai), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal mokėjimo grafiką mokėtinomis įmokomis. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2025 m. kovo 10 d. Aptariamu atveju ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju. Teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Atsakovas byloje buvo pasyvus, nepateikė teismui nei atsiliepimo į ieškovės ieškinį, nei kitų procesinių dokumentų ar įrodymų.
20. Konkrečiu atveju spręstina, jog faktas, kad ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Pažymėtina, kad iš byloje esančių sutarties specialiųjų sąlygų matyti tiek palūkanų norma (23,00 proc.), tiek, kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovė turėjo mokėti per visą Sutarties galiojimo laikotarpį iki 2025 m. kovo 10 d. (b. l. 22-23). Taigi ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos, atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, manytina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą, tačiau, teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti negautų pajamų skaičiavimo būdą.
21. Iš byloje pateiktos priteistinų sumų detalizacijos matyti, kad atsakovo mokėtinos pagal sutartį iki sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos sudarė 936,83 Eur. Kadangi atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovei 6 914,00 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovės negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo iki sutarties įvykdymo termino pabaigos sudarytų 5 977,17 Eur (6 914,00 Eur – 936,83 Eur). Byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas (apskaičiuotas pagal šalių sutartas mokėjimo (pelno) palūkanas), kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Sutarties tinkamu įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui neviršytų sulygtos sumos. Dėl šios priežasties negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuotinos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
22. Ieškovė nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 10 d.), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 23,00 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas kiekvieną mėnesį nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. lapkričio 17 d.) iki nagrinėjamoje byloje teismo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gegužės 19 d.), kurios sudaro 1043,27 Eur (77,50 Eur (178,84 Eur : 30 d. x 13 d.) + 176,86 Eur + 174,85 Eur + 172,80 Eur + 170,70 Eur + 168,57 Eur + 101,99 Eur (166,40 Eur : 31 d. x 19 d.)), taip pat 23 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2021 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 10 d.), nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali būti didesnė nei 4 933,90 Eur (6 914,00 Eur – 936,83 Eur – 1043,27 Eur).
23. Pagal pateiktą mokėjimo grafiką nuo sutarties nutraukimo iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos, ieškovės negautos pajamos sudaro 1043,27 Eur, nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2021 m. gegužės 20 d.) 23,00 proc. dydžio metinės palūkanos, kaip negautos pajamos, skaičiuotinos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 10 d.) nuo negrąžintos kredito sumos, tačiau ne didesnės kaip konkretų mėnesį turėjęs būti nepadengtas kredito likutis (nuo 2021 m. gegužės 20 d. – 8 682,04 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 8 566,54 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 8 448,83 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 8 328,86 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 8 206,59 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 8 081,98 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 7 954,98 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 7 825,55 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 7 693,63 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 7 559,19 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 7 422,17 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 7 282,52 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 7 140,20 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 6 995,15 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 6 847,32 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 6 696,66 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 6 543,11 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 6 386,61 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 6 227,12 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 6 064,57 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 5 898,90 Eur; 2023 m. vasario 10 d. – 5 730,06 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 5 557,98 Eur; 2023 m. balandžio 10 d. – 5 382,60 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 5 203,86 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 5 021,70 Eur; 2023 m. liepos 10 d. – 4 836,04 Eur; 2023 m. rugpjūčio 10 d. – 4 646,83 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. – 4 453,99 Eur; 2023 m. spalio 10 d. – 4 257,45 Eur; 2023 m. lapkričio 10 d. – 4 057,15 Eur; 2023 m. gruodžio 10 d. – 3 853,01 Eur; 2024 m. sausio 10 d. – 3 644,95 Eur; 2024 m. vasario 10 d. – 3 432,91 Eur; 2024 m. kovo 10 d. – 3 216,80 Eur; 2024 m. balandžio 10 d. – 2 996,55 Eur; 2024 m. gegužės 10 d. – 2 772,08 Eur; 2024 m. birželio 10 d. – 2 543,31 Eur; 2024 m. liepos 10 d. – 2 310,15 Eur; 2024 m. rugpjūčio 10 d. – 2 072,52 Eur; 2024 m. rugsėjo 10 d. – 1 830,34 Eur; 2024 m. spalio 10 d. – 1 583,52 Eur; 2024 m. lapkričio 10 d. – 1 331,97 Eur; 2024 m. gruodžio 10 d. – 1 075,59 Eur; 2025 m. sausio 10 d. – 814,30 Eur; 2025 m. vasario 10 d. – 548,00 Eur; 2025 m. kovo 10 d. – 276,60 Eur).
24. Taip pat pažymėtina, jog ieškovė nepagrįstai sieja negautas pajamas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos. Akivaizdu, kad, jei ieškovės reikalavimu negautos pajamos už visą negrąžintą vartojimo kredito sumą būtų priteistos nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, tai tokiu atveju ieškovė gautų daugiau pajamų nei galėjo tikėtis pagal sutarties nuostatas, nes tokiu atveju negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai ir teisėtai galėjo tikėtis gauti tuo atveju, jei vartojimo kredito sutartis būtų tinkamai vykdoma iki kredito grąžinimo termino pabaigos (gautų - 10 623,54 Eur, kas beveik dvigubai viršytų sutartyje numatytą gauti 6914,00 Eur palūkanų sumą, o tai netoleruotina), t. y. iš esmės ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Šią išvadą aiškiai patvirtina ieškovės pateiktas preliminarus mokėjimo grafikas ir priteistinų sumų detalizacija, pagal kuriuos kas mėnesį mokėtinų palūkanų suma nuolat mažėtų, jei atsakovas tinkamai vykdytų sutartį, t. y. kiekvieną mėnesį mokėtų įmokas. Aplinkybė, kad po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo grafikas, kuris yra sudėtinė sutarties dalis, neteko galios, nereiškia, jog toks mokėjimo grafikas nepatvirtina realių ieškovės negautų pajamų, nes ieškovė nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, turėjo teisėtą lūkestį gauti būtent 23,00 proc. mokėjimo palūkanų (pajamų) sumą, mokamą kiekvieną mėnesį pagal vartojimo kredito sutartį nuo negrąžintos kredito sumos likučio, tačiau ne didesnę, kaip konkretų mėnesį turėjęs būti kredito likutis. Negautų pajamų (nuostolių) tiksli suma, skaičiuojant nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. lapkričio 17 d. iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. kovo 10 d., yra 5 977,17 Eur, t. y. būtent tokią mokėjimo (pelno) palūkanų sumą ieškovė būtų gavusi, jei atsakovas tinkamai įvykdytų vartojimo kredito sutartį.
25. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9724,06 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. kovo 10 d. tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos 1043,27 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuotos už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2020 m. lapkričio 17 d.) iki teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2021 m. gegužės 19 d.), ir 23,00 proc. negautos pajamos (nuostoliai), skaičiuotinos nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimo dienos (2021 m. gegužės 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 10 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto šio sprendimo 23 punkte, negautų pajamų (nuostolių) bendra suma negali būti didesnė nei 4 933,90 Eur. Kitoje dalyje šis ieškinio reikalavimas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teisme pakeitus teismo sprendimą arba priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
27. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, Šiaulių apygardos teismui 2021 m. sausio 20 d. sprendimą už akių dalyje dėl 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) panaikinus ir jį grąžinus pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti, spręstinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, nes jis apeliacinis instancijos teisme nebuvo išspręstas. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 502,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (302,00 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Kadangi visa ši suma ieškovei priteista 2021 m. sausio 20 d. sprendimu už akių ir toje dalyje nėra panaikinta, todėl keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šiuo atveju nėra pagrindo. Be to, priteisiant 23,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), kurias ieškovė prašė priteisti ne konkrečia pinigų suma, o procentine išraiška, apskaičiuojama nuo nesumokėtos kredito sumos, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad ieškinio suma 13 419,96 Eur, reikalavimo dėl nuostolių, negautų pajamų forma, konkrečia suma neįvertino, t. y. šis reikalavimas neįtakojo patenkintų/atmestų reikalavimų skaičiavimo proporcijos.
28. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 275 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 75 žyminis mokestis ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 70-71, 72). Ieškovės patirtų išlaidų suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.9. punkte nustatyto dydžio. Taip pat teismas atsižvelgia į skundo esmę, keliamus teisinius klausimus, į procesinio dokumento turinio visumą, taip pat į tai, kas pasisakyta dėl pirmosios instancijos patirtų išlaidų ir nors apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau nagrinėjamu atveju iš esmės tenkinus ieškovės materialinį reikalavimą dėl 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) yra pagrindas apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas priteisti visa apimtimi (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo iš viso priteistinos 275 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinio reikalavimą dėl 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei AB NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1043,27 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt trijų eurų 27 centų) negautas pajamas (nuostolius) ir 23,00 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. kovo 10 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2021 m. gegužės 20 d. – 8 682,04 Eur; 2021 m. birželio 10 d. – 8 566,54 Eur; 2021 m. liepos 10 d. – 8 448,83 Eur; 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 8 328,86 Eur; 2021 m. rugsėjo 10 d. – 8 206,59 Eur; 2021 m. spalio 10 d. – 8 081,98 Eur; 2021 m. lapkričio 10 d. – 7 954,98 Eur; 2021 m. gruodžio 10 d. – 7 825,55 Eur; 2022 m. sausio 10 d. – 7 693,63 Eur; 2022 m. vasario 10 d. – 7 559,19 Eur; 2022 m. kovo 10 d. – 7 422,17 Eur; 2022 m. balandžio 10 d. – 7 282,52 Eur; 2022 m. gegužės 10 d. – 7 140,20 Eur; 2022 m. birželio 10 d. – 6 995,15 Eur; 2022 m. liepos 10 d. – 6 847,32 Eur; 2022 m. rugpjūčio 10 d. – 6 696,66 Eur; 2022 m. rugsėjo 10 d. – 6 543,11 Eur; 2022 m. spalio 10 d. – 6 386,61 Eur; 2022 m. lapkričio 10 d. – 6 227,12 Eur; 2022 m. gruodžio 10 d. – 6 064,57 Eur; 2023 m. sausio 10 d. – 5 898,90 Eur; 2023 m. vasario 10 d. – 5 730,06 Eur; 2023 m. kovo 10 d. – 5 557,98 Eur; 2023 m. balandžio 10 d. – 5 382,60 Eur; 2023 m. gegužės 10 d. – 5 203,86 Eur; 2023 m. birželio 10 d. – 5 021,70 Eur; 2023 m. liepos 10 d. – 4 836,04 Eur; 2023 m. rugpjūčio 10 d. – 4 646,83 Eur; 2023 m. rugsėjo 10 d. – 4 453,99 Eur; 2023 m. spalio 10 d. – 4 257,45 Eur; 2023 m. lapkričio 10 d. – 4 057,15 Eur; 2023 m. gruodžio 10 d. – 3 853,01 Eur; 2024 m. sausio 10 d. – 3 644,95 Eur; 2024 m. vasario 10 d. – 3 432,91 Eur; 2024 m. kovo 10 d. – 3 216,80 Eur; 2024 m. balandžio 10 d. – 2 996,55 Eur; 2024 m. gegužės 10 d. – 2 772,08 Eur; 2024 m. birželio 10 d. – 2 543,31 Eur; 2024 m. liepos 10 d. – 2 310,15 Eur; 2024 m. rugpjūčio 10 d. – 2 072,52 Eur; 2024 m. rugsėjo 10 d. – 1 830,34 Eur; 2024 m. spalio 10 d. – 1 583,52 Eur; 2024 m. lapkričio 10 d. – 1 331,97 Eur; 2024 m. gruodžio 10 d. – 1 075,59 Eur; 2025 m. sausio 10 d. – 814,30 Eur; 2025 m. vasario 10 d. – 548,00 Eur; 2025 m. kovo 10 d. – 276,60 Eur), neviršijant 4 933,90 Eur sumos.
Kitoje dalyje ieškinio reikalavimą dėl 23,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) atmesti.
Priteisti ieškovei AB NEO Finance, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,00 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.