Kauno apygardos teismo nutartis

2015-03-25 · Civilinė byla Nr. 2S-854-527/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-25
Bylos Nr.
2S-854-527/2015
Teisminio proceso Nr.
2-19-3-01191-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Suinteresuotas asmuo
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
D. Ž.
Civilinė byla Nr. 2S-854-527/2015;teisminio proceso Nr. 2-19-3-01191-2013-3procesinio sprendimo kategorijos: 121.5; 121.6; 122.2;
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 25 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (institucija išvadai teikti – Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

ieškovė pateikė teismui ieškinį atsakovui dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (b. l. 17–18).

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2014-10-23 nutartimi (b. l. 60–61) paskyrė teismo DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, už kurios atlikimą sumokės Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Nutartyje nurodyta, jog atsakovas su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo nesutinka, ;rašo skirti DNR ekspertizę, o ieškovė ir jos atstovas neprieštaravo ekspertizės paskyrimui.

Jurbarko rajono apylinkės teisme 2015-01-05 (b. l. 3–4) buvo gautas iš Kauno apylinkės teismo persiųstas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-17 atskirasis skundas dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-10-23 nutarties. Atskirajame skunde Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašė: atnaujinti terminą nutarčiai apskųsti; įtraukti Tarnybą į bylą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu, panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-10-23 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti tarnybą apmokėti 50 procentų ekspertizės išlaidų.

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2015-01-08 priėmė nutartį (b. l. 9–10), kuria nutarė neįtraukti Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsisakyti atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir nepriimti Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirojo skundo, grąžinti jį padavusiam asmeniui Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Teismas nurodė, jog atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmos instancijos teismas, priėmęs nutartį, atskirąjį skundą dėl nutarčių paduoda dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 334, 338, 305 str.). Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra dalyvaujantis byloje asmuo. Sprendimas byloje dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neturės įtakos Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisėms ir pareigoms, be to, naujo dalyvaujančio byloje asmens įtraukimas dar labiau užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į tai, taip pat siekdamas kuo greitesnio ir ekonomiškesnio bylos nagrinėjimo, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, teismas prašymą įtraukti Kauno Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą į bylos nagrinėjimą atmetė (CPK 47 str. 3, 4 ir 5 d., 7 ir 8 str., 45 str. 4d., 376 str.), atskirojo skundo nepriėmė ir jį grąžino padavusiam asmeniui (CPK 305 str.).

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015-01-19 atskirajame skunde (b. l. 11–12) prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-01-08 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantės nuomone, teismas 2015-01-08 nutartimi nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir neįtraukė apeliantės trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nurodydamas, kad sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-4-714/2015 neturės įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms. Apeliantė turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi teismui 2014-10-23 nutartimi įpareigojus ieškovę sumokėti už teismo ekspertizės atlikimą, nurodytą sumą tektų sumokėti apeliantei, nors teismo ekspertizę prašė skirti tiek ieškovė, tiek atsakovas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliai – VGTPĮ) 9 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų, kurios pagal joms įstatymu nustatytą statusą yra valstybės institucijos, uždavinys yra užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal šį įstatymą. Veikdama šiuo teisiniu pagrindu, Tarnyba įgyvendina viešąjį interesą valstybės jai pavestoje veiklos srityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2012 nurodė, kad „Valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant priskirtą viešąjį interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje“. Tarnyba, kaip valstybės institucija privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ir ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus, skundus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose. Šios veiklos vykdymas yra viešojo intereso įgyvendinimas ir kartu Tarnybos tinkama veikla pagal jos veiklos tikslus. Pažymėtina, kad asmens teisė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą antrinę teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (VGTPĮ 3 str. 1 d. 2 p.). Teismui nepagrįstai įpareigojus apeliantę apmokėti visas teismo ekspertizės išlaidas bus pažeistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, kadangi už visas paskirtos teismo ekspertizės išlaidas bus mokama iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į tai, kad, skirti ekspertizę šioje byloje prašė tiek ieškovė, tiek atsakovas, ekspertizės atlikimo išlaidų apmokėjimas šalims turėtų būti paskirstytas lygiomis dalimis. Taip pat apeliantė mano, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad naujo dalyvaujančio byloje asmens įtraukimas dar labiau užvilkins bylos nagrinėjimą. Apeliantė šioje byloje kelia klausimą tik dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo, todėl apeliantės įtraukimas į civilinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu neturės įtakos civilinės bylos nagrinėjimo trukmei.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos dalykas – teismo atsisakymo priimti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), kuri nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, atskirąjį skundą dėl teismo nutarties dalies, kuria Tarnybai nurodyta sumokėti ekspertizės išlaidas, pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2013-09-25 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3583-4213 skirta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui L. P. nustatymo, jo gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, kai valstybė garantuoja ir apmoka 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 5). Teismas 2014-10-23 nutartimi abiejų šalių prašymu paskyrė DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, motyvuodamas, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada, kuri byloje yra būtinas įrodymas, bei nurodė, kad už ekspertizės atlikimą sumokės Tarnyba (b. l. 60–61).

Tarnybos nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2015-01-08 nutartimi nepagrįstai atsisakė įtraukti Tarnybą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir nepagrįstai atsisakė priimti jos paduotą atskirąjį skundą dėl 2014-10-23 nutarties, kaip paduotą nedalyvaujančio byloje asmens, nurodęs, kad sprendimas civilinėje byloje neturės įtakos Tarnybos teisėms ir pareigoms. Tarnybos teigimu, ji turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes teismui 2014-10-23 nutartimi nepagrįstai įpareigojus ją apmokėti visas teismo ekspertizės išlaidas bus pažeistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principas, kadangi už visas paskirtos teismo ekspertizės išlaidas bus mokama iš valstybės biudžeto, nors skirti ekspertizę šioje byloje prašė tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl ekspertizės atlikimo išlaidų apmokėjimas šalims turėtų būti paskirstytas lygiomis dalimis.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su Tarnybos argumentais dėl jos suinteresuotumo apskųsti 2014-10-23 nutartį, kurioje nurodyta, kad už ekspertizės atlikimą sumokės Tarnyba.

Tarnyba pagal savo kompetenciją atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimo ir kitas funkcijas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), tačiau nėra byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37 str. 1 d.) tuomet, kai tai susiję su antrinės teisinės pagalbos teikimu byloje dalyvaujančiam asmeniui. Pagal jos funkcijas Tarnybai pavesta sudaryti sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą ir šie, kaip byloje dalyvaujančių asmenų atstovai, yra laikomi dalyvaujančiais byloje asmenimis (CPK 37 str. 2 d.). Tačiau, kadangi skundžiama nutartimi apeliantei tiesiogiai (ne per asmenį, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba) yra nurodyta apmokėti išlaidas už ekspertizės atlikimą iš valstybės biudžeto lėšų, vadovaujantis teismine praktika (LAT 2012-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2012; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-554-390/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1386-601/2013; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2236-254/2014), spręstina, jog, kilus ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų (ekspertizės išlaidų) atlyginimo, kurias atlyginti teismo yra nurodyta Tarnybai, Tarnyba turi teisę savo vardu inicijuoti apeliacinį procesą pagal nedalyvaujančio byloje asmens atskirąjį skundą, netgi jeigu pagal jos prašymą pirmosios instancijos teisme ji neįtraukiama į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniui. Priešingai aiškinant, valstybės interesai dėl valstybės išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teisingo apmokėjimo ir liktų neatstovaujami ir taip būtų pažeidžiami bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei viešasis interesas.

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Jurbarko rajono apylinkės teismas, atsisakęs priimti Tarnybos atskirąjį skundą, kaip paduotą byloje nedalyvaujančio asmens, netinkamai taikė procesinės teisės normas, nesivadovavo teismine praktika, ir dėl to neteisingai išsprendė klausimą (CPK 329 str. 1 d.), kas yra pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo bei teismo net nespręsto prašymo dėl terminio atskirajam skundui paduoti atnaujinimo klausimą perduoti Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Jolita Cirulienė