Klaipėdos apygardos teismo nutartis

1. Atsakovas J. B. prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną jo ir nepilnamečių vaikų L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir J. B., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: 1) atsakovas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 15.00 val. ne trumpiau kaip vieną valandą bendrauja su nepilnamečiais vaikais biudžetinės įstaigos vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), dalyvaujant šio centro specialistams, bendravimas vyksta atsižvelgiant į specialistų rekomendacijas; 2) abiejų vaikų atvykimą į biudžetinę įstaigą vaikų gerovės centrą „Pastogė“ kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį 15.00 val. užtikrina ieškovė; 3) atvykusi į biudžetinę įstaigą vaikų gerovės centrą „Pastogė“ ieškovė nepilnamečius vaikus palieka specialisto priežiūrai, išvyksta iš centro patalpų ir grįžta pasiimti vaikų ne anksčiau kaip po 1 val. 10 min; 4) ieškovė ir atsakovas bendru sutarimu gali susitarti dėl intensyvesnio vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo biudžetinės įstaigos vaikų gerovės centro „Pastogė“ patalpose dalyvaujant šio centro specialistams, taip pat dėl kitokio grafiko, tačiau bendravimas turi būti ne retesnis nei du kartus per savaitę ir ne trumpesnis nei po valandą; 5) ieškovė ir atsakovas įpareigojami lankyti socialinio darbuotojo konsultacijas vaikams biudžetinėje įstaigoje vaikų gerovės centre „Pastogė“; įpareigojami dalyvauti socialinio darbuotojo konsultacijose, tai yra ieškovė ir atsakovas iki 2025 m. liepos 20 d. yra įpareigojami kreiptis į biudžetinę įstaigą vaikų gerovės centrą „Pastogė“ ir suderinti ne mažiau nei po dvi individualias socialinio darbuotojo konsultacijas; 6) ieškovė ir atsakovas įpareigojami dalyvauti neteisminėje šeimos mediacijoje VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“, tai yra ieškovė ir atsakovas iki 2025 m. liepos 20 d. įpareigojami susiekti su VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ ir suderinti ne mažiau nei tris mediacijos susitikimus (individualias ar bendras sesijas pagal paskirto centro specialisto / -ų rekomendacijas); 7) šalys už biudžetinės įstaigos Vaikų gerovės centro „Pastogė“ bei VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ paslaugas ir (ar) konsultacijas apmoka lygiomis dalimis; 8) nutartį vykdyti skubiai.

11. Nors pageidautų su vaikais bendrauti nevaržomai ir maksimaliai, tačiau kaip atsakingas tėvas, kuriam svarbiausi nepilnamečių vaikų interesai, suprasdamas, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, reikalavimų, vaikų nuteikinėjimo, ilgamečio trukdymo bendrauti su vaikais, šiuo metu tėvo ryšys su vaikais yra susilpnėjęs, jo kokybiškam atkūrimui prireiks laiko ir pastangų, yra pasirengęs dėti maksimalias pastangas, lanko specialius kursus ir prašė teismo nustatyti bent minimalią laikiną bendravimo tvarką su vaikais naudojantis vaikų gerovės centro paslaugomis. Mano, kad jo prašoma nustatyti tvarka itin atitinka neteisėtai veikiančios ieškovės interesus. Atsakovas nuoširdžiai norėtų ir pageidautų su vaikais bendrauti laisvai, su vaikais aktyviai leisti laisvalaikį, prisidėti prie vaikų fizinio ir dvasinio tobulėjimo, organizuoti ir kartu dalyvauti vaikų raidą ir pasaulėžiūrą plečiančiuose užsiėmimuose, tačiau nepaisydamas savo norų teismo prašė nustatyti specialistų rekomenduotą laikiną bendravimo tvarką, kuri labiausiai atitiktų vaikų poreikius palaipsniui ir vaikų ritmu atkurti susilpnėjusį ryšį, tuo pačiu užtikrinti, kad ieškovė bent valandą nedarytų neleistino poveikio. Akivaizdu, kad dvi dienas per savaitę vaikus pristatyti į gerovės centro patalpas ne trumpiau kaip valandai, nelaikytina neadekvačiu reikalavimu ieškovei, ypač įvertinus tai, kad būtent dėl ieškovės netinkamo elgesio susilpnėjo vaikų ryšys su tėvu. Pažymi, kad teismas turėjo būti aktyvus ir manydamas, kad kitoks grafikas buvo priimtinesnis nepilnamečių vaikų interesams, tai tokį grafiką ir galėjo numatyti.

13. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo ir visiškai nepasisakė dėl prašymų, susijusių su šalių įpareigojimu lankyti socialinio darbuotojo konsultacijas vaikams ir patiems jose dalyvauti, taip pat dalyvauti neteisminėje šeimos mediacijoje. Atsakovas yra įsitikinęs, kad šių papildomų priemonių taikymas yra būtinas siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus esant giliam tėvų tarpusavio konfliktui. Tokie jo reikalavimai atitinka teisminę praktiką ir specialistų rekomendacijas. Taip pat teismas, atmesdamas jo prašymą nustatyti, kad už biudžetinės įstaigos Vaikų gerovės centro „Pastogė“ bei viešosios įstaigos „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ paslaugas ir (ar) konsultacijas šalys apmoka lygiomis dalimis, niekaip nemotyvavo savo sprendimo.

14. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs absoliučiai jokios nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo tvarkos, pateisino ieškovės, piktnaudžiavusios teise, neteisėtą ilgametį veikimą. Ieškovė neteisėtai ir nepagrįstai siekė apriboti atsakovo tėvo valdžią ir vaikų teisę bendrauti su tėvu, manipuliavo vaikais, ilgus metus jiems formavo neigiamas nuostatas prieš tėvą, atskyrė nepilnamečius vaikus nuo tėvo ir vaikų senelių bei kitų giminių iš tėvo pusės. Dėl ieškovės neteisėtų veiksmų vaikų ryšys su tėvu susilpnėjo ir netgi nutrūko, tačiau teismas ir toliau gina ne vaikų, ne atsakovo, o neteisėtai veikiančios ieškovės interesus. Tokia situacija ilgiau negali tęstis, juo labiau, kad ieškovės veiksmai (trukdymas bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu) pripažintini pagrindu pakeisti vaikų gyvenamąją vietą, apriboti motinos valdžią jai negebant užtikrinti geriausių vaikų interesų.

18. 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi teismas patenkino atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir pakeitė laikiną bendravimo tvarką su nepilnamete dukra, tačiau 2024 m. liepos 3 d. nutartimi jas pakeitė, nustatė, kad dukra su tėvu bendrauja vasaros laikotarpiu (liepos – rugpjūčio mėnesiais) porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 18 val.; mokslo metais (rugsėjo – birželio mėnesiais) porinių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val. ir kiekvienos savaitės antradienį nuo 17 val. iki 20 val. Dukra po atostogų pasisakė apie netinkamus tėvo veiksmus, išvadą teikiančios institucijos pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-2-00625-24 pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, šio proceso eigos nežino, nes vaiko atstovai pagal įstatymą yra nušalinti nuo proceso.

19. Kadangi sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo apeliacinės instancijos teismo buvo perduotas nagrinėti iš naujo, laiko, kad liko galioti teismo nutartis, kuria taikytos laikinos apsaugos priemonės, t. y. nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka pagal 2023 m. gruodžio 21 d. nutartį ir ją iš dalies keičiančią 2024 m. liepos 3 d. nutartį.

20. Argumentuoja, kad atsakovas nesiekia geriausių vaikų interesų užtikrinimo, nes siekia ne tik užtikrinti bendravimo su vaikais galimybę, bet ir įtvirtinti sau palankų bendravimo režimą, kuris, nepaisant tariamo vaikų interesų akcentavimo, iš esmės atspindi atsakovo poziciją, tačiau visiškai neatsižvelgiama į vaikų nuomonę, kuri ne kartą buvo išreikšta proceso metu. Maža to, psichologė buvo nustačiusi strategiją, kuria remiantis turėtų būti atkuriamas tėvo ir sūnaus ryšys. Po atsakovo atsisakymo tęsti konsultacijas, buvo pateikta rekomendacija, kad santykio atstatymo veiksmus pradėti yra rekomenduojama po skyrybų pabaigos. Nors formaliai santuoka nutraukta, tačiau šalys vis dar yra su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo procese, todėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatymas ir vaikų įpareigojimas bendrauti su tėvu pagal jo reikalaujamą nustatyti tvarką, prieštarautų vaikų geriausiems interesams. Pažymi, kad sūnus ne kartą išsakė nuomonę, jog nenori bendrauti su tėvu, kuris visus įžeidinėja, jį persekioja, laukia prie mokyklos ir pan. Dukra sakė, kad santykiai tėčiu anksčiau buvo geri, dabar negeri, jis blogas, piktas, negeras, liepia daryti, ko ji nenori, lankyti būrelius, kurie jai nepatinka, bet bijo jam pasakyti, tėvas negražiai kalba apie mamą, matė, kaip trenkė jai į galvą, dabar su tėčiu nesusitinka, ji nenori susitikti. Nuo 2024 m. liepos nebevyksta atsakovo bendravimas su dukra, mergaitė nenori bendrauti su tėčiu, nurodė, kad jo bijo, atsisako susitikti.

21. Vaikai, matydami akivaizdžiai priešiškus tėvų santykius, patiria lojalumo tėvams konfliktą, kai tiesiogiai ar netiesiogiai yra įtraukiami į tėvų nesutarimus, priversti pasirinkti vieno iš jų pusę. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad sūnus yra įtakotas artimųjų (mamos ar senelių), kadangi jis aiškiai nurodė atsisakymo bendrauti su tėvu priežastis, Vaiko teisių specialistai daug kartų bendravo su sūnumi ir juo nepasitikėti nėra jokio pagrindo, tokį santykį su sūnumi nulėmė paties atsakovo elgesys, netinkamas bendravimas. Atsakovas turi tik savo nuomonę, niekas negali jai prieštarauti, nėra savikritiškas, bandė kaltinti sūnų dėl šeimos griūties. Po kiekvieno susitikimo su tėvu sūnus būdavo kaip nesavas, puldavo į isterijas, nes tėvas toliau jį kaltino dėl yrančios šeimos, teigė mažamečiui sūnui, kad jis turi padėti tėvui, jei nori, kad mama su tėčiu neišsiskirtų.

23. Atsakovas nėra linkęs bendradarbiauti, tartis ir kooperuotis su ieškove klausimais, susijusiais su vaikais, nuolat ją įžeidinėja ir nepateikia jokių racionalių atsakymų šiais klausimais. Proceso metu, teismui nustačius laikiną bendravimo tvarką, kai vaikai turėjo atkurti ryšį su tėvu naudojantis psichologo pagalba, atsakovas, nuėjęs keletą kartų pas nurodytą psichologą, toliau atsisakė tęsti susitikimus, nurodęs, kad jam to nereikia. Akivaizdu, kad atsakovas nesiekia apsaugoti geriausių vaikų interesų, bando primesti išimtinai jo asmeninius poreikius ir nuomonę atitinkančią tvarką, reikalauja du kartus per savaitę atvežti vaikus į gerovės centrą, nors pats iš viso du kartus sugebėjo nueiti pas psichologę, konsultacijas nutraukė, nelankė pozityvios tėvystės kursų, nedėjo pastangų siekiant pakeisti savo bendravimą. Tiek teismo posėdžio metu dalyvavusi psichologė, kuri betarpiškai bendravo su vaikais, tiek atsakovą konsultavusi psichologė, tiek išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad iš pradžių pats atsakovas turi dėti pastangas gauti ilgalaikę psichologo konsultaciją, kad suprastų ribas bendraujant su vaikais, kurių santykiai su tėvu buvo grįsti baime.

24. Atsakovas kurį laiką nuolat lankosi prie ieškovės ir vaikų namų, tiek pats, tiek siunčia svetimus žmones, kad šie paliktų krepšį vaikams, saldžių gėrimų ir saldumynų, įdeda laiškus, kuriuose rašo, kad jie greitai bus kartu, kad mama labai serga, neigiamai apie ją pasisako ir t.t. Dėl tokių atsakovo veiksmų vaikai patiria didžiulį stresą, 2025 m. liepos 7 d. dėl tokio elgesio buvo nustatytas vaikų teisių pažeidimas, tačiau atsakovas nepaiso, kad toks jo elgesys kenkia vaikams ir toliau tęsia savo vaikus žalojančius veiksmus. Mano, kad šiuo atveju vis dar tęsiantis teisminiams ginčams, atsižvelgiant į psichologų rekomendacijas, neturėtų būti nustatoma vaikų bendravimo tvarka su tėvu, kol nesibaigs tarp šalių vykstantis teisminis ginčas, juo labiau, kad patys vaikai nurodė, jog mama juos skatino susitikti su atsakovu, tačiau vaikų atsisakymas matytis su tėvu buvo nulemtas išimtinai vaikų atsisakymu dėl paties atsakovo elgesio. Atsakovas kritiškai nevertina savo elgesio, nenori keistis, neatsižvelgia į vaikų interesus, net ir atskirajame skunde nuolat menkina ieškovę, iškraipo faktines aplinkybes. Pažymi, kad atsakovo tėvai, vaikų seneliai turi visas galimybes matytis su vaikais, jie yra vaikus aplankę jų namuose.

25. Dėl ekspertizės akto nurodo, kad jo išvados prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, vaikų išklausymo aktams ir teisme išsakytai nuomonei, vaikus išklausiusios psichologės įžvalgoms, išvadą teikiančios institucijos atstovės išvadai, 2023 m. vasario 9 d. psichologinio įvertinimo išvadai bei teisės psichologijos specialistų išvadai, kad negalima atmesti galimybės, jog ekspertizėje pateikiama informacija nėra objektyvi dėl tyrėjos galimo kognityvinio šališkumo, juo labiau, kad ekspertė informaciją atsakymui yra pateikia nesivadovaudama tyrimo metu surinkta informacija. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ekspertė atsakydama į klausimą pateikia papildomą informaciją, kurios nebuvo klausiama – dėl savarankiškos nuomonės raiškos ir kitų daromos įtakos, ekspertė sūnaus santykį su tėvu aprašo kaip psichologiškai labai sunkų, emocingą, sukeliantį daug nerimo, daug baimių ir neaptaria tokio bendravimo įtakos motinos–sūnaus susitikimams, kurie sekdavo iš karto po sūnaus susitikimų su tėvu. Ekspertės organizuojamų vertinimų seka yra pasirinkta neteisingai, nesilaikyta Nepilnamečių apklausų rekomendacijų, akivaizdu, kad motinos-sūnaus tyrimas yra stipriai paveiktas prieš tai buvusio susitikimo tėvas–sūnus, todėl daryti išvadas apie motinos ir sūnaus šaltą emocinį ryšį yra pernelyg drąsu, vienašališka, ir neobjektyvu, atliktas stebėjimas neatitinka mokslinio tyrimo metodo reikalavimų.