Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2020-09-22 · Civilinė byla Nr. 2-13-635/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-22
Bylos Nr.
2-13-635/2020
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00557-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Jazbutienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
G. Š.
Trečiasis asmuo
F. A.
Advokatai
Tomas Leščinskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-13-635/2020 Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00557-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.5 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 22 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Daiva Jazbutienė,sekretoriaujant Vaidai Gumuliauskienei,dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Tomui Leščinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei G. Š. ir trečiajam asmeniui F. A. – M. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo reikalavimai ir nurodytos aplinkybės

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 7 984,68 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad 2016-05-05 Jungtinėje Karalystėje dėl atsakovės G. Š., vairavusios jai priklausančią transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Minėtas automobilis, registruotas Lietuvos Respublikoje nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos. Pažymi, kad dėl Lietuvos Respublikoje registruotų transporto priemonių sudaroma įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis suteikia TPVCAPDĮ reikalaujamą draudimo apsaugą ne tik Lietuvoje, bet ir visose kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse (toliau kartu - ES) (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 7 dalis, 10 straipsnio 1 dalis).

Lietuva ir kitos ES valstybės narės yra tarptautinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos (toliau - žaliosios kortelės sistemos) dalyvės. Pagrindinis teisės aktas, kuriuo, sprendžiant eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo už atlygintas žalas klausimus, vadovaujasi žaliosios kortelės valstybių nacionaliniai draudikų biurai yra Biurų tarybos Vidaus nuostatai (TPVCAPDĮ - „Nacionalinių draudikų biurų bendradarbiavimo nuostatai“) (paskelbti su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB)). Nurodo, kad žaliosios kortelės sistema veikia tokiu principu: eismo Įvykio valstybės (šiuo atveju - Jungtinės Karalystės) nacionalinis draudikų biuras, būdamas išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykio šalyje galiojančių teisės aktų aiškinimu ir žalų administravimu, atsako už tai, kad nukentėjusiems asmenims, esant jų reikalavimui, būtų atlyginta už jo valstybėje eismo įvykių metu padarytą žalą pagal eismo įvykio valstybėje galiojančių teisės aktų nuostatas; transporto priemonės įprastinės buvimo vietos - registracijos valstybės (šiuo atveju - Lietuvos) nacionalinis draudikų biuras atsako už jo valstybėje registruotomis transporto priemonėmis padarytos žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU - UK) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 7 190,85 GBP (7 984,68 Eur) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui.

Tuo tarpu ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 7 190,85 GBP (7 984,68 Eur). Nurodo, kad sumokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (šiuo atveju - atsakovės) arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju - atsakovės), ieškovas, raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 7 984,68 Eur. Tačiau iki šio ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Ieškovas 2019-05-16 išvadoje Nr. V-2283-19-(5.10.) papildomai nurodo, kad reikalavimo sumą sudaro išmoka už transporto priemonės žalą (2448,02 GBP), asmens žalą (2797,50 GBP), nukentėjusį asmenį atstovavusios teisininkų kontoros mokestis ir išlaidos (1007,40 GBP) bei žalų bylos administravimo mokestis (937,93 GBP). Jungtinėje Karalystėje nėra imperatyvaus reikalavimo, kad asmens kaltę dėl įvykio patvirtintų teisėsaugos institucijos priimtas procesinis sprendimas. Policija šioje šalyje į eismo įvykio vietą važiuoja tik išskirtiniais atvejais, t. y., kai eismo įvykio metu itin sunkiai sužalojamas asmuo arba dėl įvykio sutrikdomas transporto priemonių eismas ir jį reikia reguliuoti. Net ir tuomet atvykę policijos pareigūnai nevykdo įvykio tyrimo, įvykio nefiksuoja dokumentuose. Eismo įvykio deklaracija ar kita dalyvių parašais tvirtinama forma apie įvykį Jungtinėje Karalystėje nėra pildoma. Atsakomybę dėl eismo įvykio sprendžia ne policija, o draudimo bendrovės/Biurai, remdamiesi eismo įvykio dalyvių suteikta informacija apie aplinkybes, nepriklausomų liudininkų (jei tokių yra) parodymais, Greitkelių kodekso taisyklių pažeidimais, atsižvelgiant į automobilių padėtį kelyje bei patirtos žalos vertinimą pagal nukentėjusio asmens pareiškimą dėl eismo įvykio aplinkybių.

Šioje išvadoje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu padarytą žalą administravo bei ją atlygino Jungtinės Karalystės Biuras, t. y. subjektas, kuris yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su eismo įvykiais Jungtinėje Karalystėje. Žala administruojama, remiantis Motorinių transporto priemonių akto 1971 m. (The Motor Vehicles Regulations 1971) bei 1988 m. Kelių eismo akto (The Road Traffic Act 1988) nuostatomis. Jungtinės Karalystės Biuras turi teisę spręsti atsakomybės bei žalos apskaičiavimo ir nuostolių atlyginimo klausimus savo šalies jurisdikcijoje, pagal 1988 m. Kelių eismo akto VI dalį „Trečiųjų šalių prievolės“ yra laikomas besilankančių motorinių transporto priemonių draudiku. Spręsdamas žalos atlyginimo klausimus, Jungtinės Karalystės Biuras renka visus įrodymus nuostolio dydžiui nustatyti, t. y. šalių parodymus, sąskaitas - faktūras, sąmatas, nuotraukas, inžinieriaus išvadas, medicinos eksperto išvadas.

Remiantis eismo įvykio dalyvio F. A. – M. parodymais ir schema, jis važiavo link miesto centro Milton keliu, o atsakovė važiavo iš miesto centro. Jis važiavo tiesiai keliu, o atsakovė, norėdama įvažiuoti į Willington gatvę, suko į dešinę ir atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį jo automobilį. Pagal vairuotojo F. A. – M. parodymus, atsakovė keitė važiavimo kryptį, sankryžoje suko į dešinę neįsitikinusi, kad manevrą atlikti yra saugu. Taip atsakovė pažeidė Jungtinės Karalystės kelių kodekso taisyklę Nr. 180, kuri reglamentuoja sukimosi į dešinę pusę drausmę: „Palauk, kol tarp tavęs ir priešais atvažiuojančios transporto priemonės yra saugus atstumas. <...>.

Taip pat nurodoma, kad atsakovės teigimu, apie vykstantį žalos administravimo procesą ji nebuvo informuota, jai nebuvo suteikta galimybė išdėstyti savo poziciją ir dalyvauti aplinkybių tyrime. Toks atsakovės teiginys yra visiškai neteisingas, todėl, kad atsakovei 2016-06-14 buvo siųstas raštas Nr. S-6351 -(5.10.) „Dėl informacijos pateikimo“ adresu (duomenys neskelbtini). Pati atsakovė susisiekė su ieškovu el. paštu 2016-11-16. Tą pačią dieną atsakovės el. paštu (duomenys neskelbtini) ieškovas persiuntė jai adresuotą raštą „Dėl informacijos pateikimo“, vėliau keletą kartų el. paštu siuntė jai priminimus, kad pateiktų informaciją apie įvykį. Nepaisydama ieškovo raginimų, informacijos apie aplinkybes atsakovė nepateikė, sureagavo tik gavusi ieškinį dėl nuostolių atlyginimo regreso teise. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad 2016-11-16 atsakovė savo el. laiške ieškovui rašo, kad padarė avariją Anglijoje. Iš el. laiško turinio eina suprasti, kad ji nerimauja dėl to, kad laiškas nepasiekė jos, nes buvo siųstas jos adresu Lietuvoje, o ji Anglijoje, tačiau apie tai, kad ji ginčytų eismo įvykio faktą ar atsakomybę, neužsimenama.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė siekia paneigti savo atsakomybę tuo, kad BMW vairuotojas F. A. – M. viršijo leistiną greitį, t. y. važiavo per dideliu greičiu, dėl to ji nespėjo atlikti manevro ir įvyko susidūrimas, tačiau šiam teiginiui pagrįsti atsakovė nepateikia jokių įrodymų.

Šioje byloje nei viena iš šalių nepateikė nepriklausomų liudininkų parodymų, todėl atsakomybės vertinimas rėmėsi nukentėjusio trečiojo asmens parodymais, nuotraukomis bei Kelių kodekso taisyklėmis. Nuotraukos, kurias pateikė JK Biuras, patvirtina nukentėjusio asmens parodymus apie įvykio mechanizmą (sukant į dešinę sankryžoje nebuvo praleistas priešais atvažiuojantis automobilis, dėlto įvyko susidūrimas ir buvo patirti nuostoliai), o atsakovė savo prieštaravimų nepagrindė jokiais kitais įrodymais.

Ieškovas minėtoje išvadoje nurodo, kad už apgadintą transporto priemonę BMW 116i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išmokėta 2448,02 GBP išmoka pagal 2016-05-31 remonto vertės sąskaitą - faktūrą Nr. 715861, išrašytą remonto įmonės West Thurrock Coachworks Ltd. Atsakovės teigimu, už remontą turėtų būti atlyginta 600 GBP suma, kadangi pats nukentėjęs nurodo šiuos patirtus nuostolius. Ieškovas nurodo, kad 600 GBP yra draudimo sutartyje numatyta išskaita (frančizė), kurios neatlygintų tik savanoriškas (kasko) draudikas. Nuostolius transporto priemonei nustato techninį išsilavinimą turintis specialistas, todėl remiamasi vertintojo sudaryta sąmata ir sąskaita -faktūra.

Atsakovės automobilis rėžėsi į BMW priekį, į vairuotojo pusę (Jungtinėje Karalystėje registruotų automobilių vairas yra dešinėje pusėje), už asmens žalą išmokėta 2797,50 GBP išmoka. Ją sudaro bendroji išmoka (siejama su nukentėjusio asmens neturtine žala) ir specialioji išmoka - šioje byloje yra 497,50 GBP už fizioterapinį gydymą pagal 2016-08-24 sąskaitą - faktūrą Nr. 51160744.

Be to, nurodyta, kad pagal Jungtinės Karalystės žalų administravimo praktiką, eismo įvykyje žalą patyręs asmuo turi teisę kreiptis į teisininkus, kurie jį atstovautų žalos atlyginimo procese. Teisininkų atstovavimo honoraras ir išlaidos yra kompensuojamos atsakingo už žalą asmens/ draudiko/ Biuro. Iš viso šioje byloje teisininkų kontoros mokestis, įskaitant patirtas kitas išlaidas, yra 1007,40 GBP: 791,40 GBP teisininkų kontoros honoraras ir 216 GBP medicinos išlaidų už medicinos pažymos gavimą.

Administravimo mokesčio suma, patvirtinta Biurų Tarybos, yra 15 proc. nuo bendros išmokėtos sumos, skirtos nukentėjusio asmens turto ir asmens žalai ir su žala susijusiems nuostoliams atlyginti. Dėl F. A. – M. turto ir asmens žalos bei su žala susijusių nuostolių buvo išmokėta 6 252,92 GBP išmoka. Todėl žalos administravimo mokestis yra 937,93 GBP (t. 1, b. l. 154-158).

Atsakovės pozicija ir paaiškinimai

Atsakovė G. Š. atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių tiek eismo įvykyje dalyvavusios atsakovės kaltę, jos neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp jos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tiek draudimo išmokos už žalą dydį.

Nurodo, kad sistemiškai vertinant TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalies, 23 straipsnio 5 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatas, galimybė Lietuvos draudikų biurui susigrąžinti sumokėtas sumas yra įtvirtinta tuo atveju, jei nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos.

Nei Vidaus nuostatuose, nei TPVCAPDĮ nėra nustatyta eismo įvykio vietos draudikų biuro ar Lietuvos draudikų biuro pareiga informuoti eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valdytoją apie eismo įvykio vietos valstybėje vykstančią žalos administravimo procedūrą. Atsakovė nurodo nesutinkanti esanti atsakinga dėl eismo įvykio ir dėl nustatytos žalos dydžio, tačiau apie įvykusią žalos administravimo procedūrą ir jos metu trečiajam asmeniui sumokėtą 7190,85 GBP (7984,68 Eur) sumą sužinojo tik ieškovui pareiškus šį regresinį ieškinį. Ji nebuvo informuota apie Jungtinėje Karalystėje vykusį žalos sureguliavimo procesą, jame nedalyvavo ir neturėjo galimybės išdėstyti savo poziciją.

Ieškovas, pagal Vidaus nuostatus ir TPVCAPDĮ atlyginęs eismo įvykio vietos valstybės draudikų biurui šio sureguliuotą žalą, perėmė kreditoriaus reikalavimą galimai už eismo įvykį atsakingai atsakovei, tačiau pastarajai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą eismo įvykio vietos valstybėje, ji išlaikė savo teisę ieškovo atžvilgiu naudoti visus atsikirtimus, kuriuos būtų galėjusi pareikšti pirmajam kreditoriui – asmeniui, kuriam eismo įvykio metu buvo padaryta žala.

Ieškovas, regreso tvarka reikalaudamas eismo įvykio vietos draudikų biurui sumokėtų sumų iš atsakovės, pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis), inter alia, ir transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė įrodymų dėl Jungtinės Karalystės teisės turinio. Esant ginčui dėl to, ar pagrįstai nukentėjusiems asmenims išmokėtos išmokos, būtent Lietuvos draudikų biurui tenka pareiga pateikti su užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus (LAT nutarties Nr. 3K-3-373-219/2018 43 p. ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovas turi pateikti aiškius duomenis, kokius neteisėtus veiksmus atliko transporto priemonės valdytojas eismo įvykio metu, nurodyti, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), ir juos pateikti, taip pat pateikti eismo įvykio vietos valstybės tarnybų dokumentus, patvirtinančius pažeidimą (jei tokių esama), kitus su eismo įvykio fiksavimu susijus duomenis (schemas, iš karto po eismo įvykio užfiksuotus eismo įvykio dalyvių liudijimus, kt.), dėl eismo įvykio padarytą žalą ir jos dydį pagrindžiančius dokumentus ir kt. – kitaip tariant, įrodymus, pagrindžiančius eismo įvykyje dalyvavusio asmens civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio.

Į bylą pateikta tik su žalos nustatymu susijusi medžiaga, iš kurios matyti, kad kitos transporto priemonės „BMW 1 series“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas F. A. – M. vienašališkai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, kurioje paaiškino, kad jis važiavo Milton keliu į miesto centrą, o atsakovė – iš miesto centro; atsakovė pasuko į Willington gatvę, tačiau prieš ten įvažiuodama, atsitrenkė į jo automobilį – priekinį buferį ir žibintą vairuotojo pusėje; teigiama, kad neva atsakovė nestabdė, jos stabdžiai blogai veikė ir dėl to įvyko šis susidūrimas.

Eismo įvykio ataskaitos blanke kitos transporto priemonės „BMW 1 series“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas F. A. – M. paaiškino eismo įvykio aplinkybes. Iš ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad eismo įvykio vietos nacionalinis draudikų biuras rėmėsi vien tik vienašališku kitos transporto priemonės vairuotojo F. A. – M. schema ir paaiškinimu, kad tai ne jo, o atsakovės veiksmai neva buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir žalos padarymu. Atsakovė su tokiu vertinimu nesutinka, nes prieš susidūrimą vairuotojas F. A. – M. akivaizdžiai viršijo leistiną saugų važiavimo greitį, taip netikėtai išniro priešais atsakovės automobilį ir užblokavo jai kelią, dėl to transporto priemonės ir susidūrė. Jei F. A. – M. būtų važiavęs saugiu leistinu važiavimo greičiu, atsakovė būtų spėjusi pravažiuoti kelio sankryžą ir neigiamų pasekmių būtų išvengta. Atsakovės nuomone šiuo atveju F. A. – M. veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

Eismo įvykio vietoje atsakovė buvo įsitikinusi, kad pats F. A. – M. yra kaltas dėl sukelto eismo įvykio, todėl jis ar jo draudikas apsiims atlyginti žalą už sukeltus padarinius. F. A. – M. susirašė kažkokius dokumentus, atsakovė manė, kad šie dokumentai jam reikalingi jo Kasko draudimui, kuris jam ir atlygins automobilio apgadinimo išlaidas. Nei Jungtinės Karalystės policija, nei nacionalinis draudikų biuras „Motor Insurers‘ Bureau - JK“ atsakovės įvykio versijos netyrė ir galimo paties F. A. – M. atsakomybės už eismo įvykį klausimo nei nevertino, jos apie tyrimo išvadas neinformavo.

Į bylą pateiktos F. A. – M. vienašališkai nubraižyta eismo įvykio vietos schema su paaiškinimu ir eismo įvykio ataskaita nėra pasirašyta bei pildyta atsakovės, juose nėra duomenų, patvirtinančių, jog buvo pranešta apie jai keliamas pretenzijas; atsakovė nėra pripažinusi savo kaltės dėl eismo įvykio kilimo bei kitų atsakomybės sąlygų; nagrinėjamu atveju nebuvo užpildyta eismo įvykio deklaracija ir nesurašytas protokolas, kuriuose būtų buvę užfiksuoti duomenys apie tai kuris vairuotojas yra kaltas dėl kilusio eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės; byloje nėra paneigti atsakovės argumentai, jog eismo įvykis kilo dėl F. A. – M. viršyto saugaus važiavimo greičio. F. A. – M. nubraižyta eismo įvykio vietos schema su paaiškinimu ir eismo įvykio ataskaita nėra pasirašyta bei pildyta atsakovės, todėl negalima daryti išvados, kad ji sutiko su kitos transporto priemonės vairuotojo vienašališkai nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras, tirdamas minėtą eismo įvykį ir priimdamas sprendimą išmokėti draudimo išmoką, būtų nustatinėjęs ir konstatavęs atsakovės neteisėtus veiksmus, sąlygojusius minėtą eismo įvykį. Eismo įvykio įforminimas pagal Jungtinės Karalystės teisę yra gerokai paprastesnis, nereikalaujantis sudėtingos dokumentacijos pildymo bei policijos pareigūnų įsikišimo, jei jo metu nebuvo sunkiai sužaloti asmenys ar nėra kitų išskirtinių aplinkybių.

Nurodo, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog pagal Jungtinės Karalystės teisę transporto priemonių valdytojų atsakomybė už eismo įvykio metu kilusią žalą taikoma be kaltės, nepateikė patikimų duomenų, kurie leistų konstatuoti, jog ji, o ne F. A. – M., yra kaltas dėl eismo įvykio, o galbūt yra abipusė vairuotojų kaltė, kad yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų (neveikimo), kilusio įvykio ir reikalaujamos priteisti žalos, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, kaip transporto priemonės valdytoja, eismo įvykio metu, nenurodė, pagal kuriuos teisės aktus tokie veiksmai laikytini neteisėtais (eismo įvykio vietos kelių eismo taisyklės, kt.), nepateikė įrodymų, pagrindžiančių eismo įvykyje dalyvavusios atsakovės civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio.

Taip pat atsakovė atsiliepime nurodo, kad nesutinka ir su nustatytos žalos dydžiu. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras raštu Nr. 1670480/REC2 dėl 2016-05-05 eismo įvykio pareikalavo 7 190,85 GBP kompensacijos, kurią sudaro: 2 448,02 GBP kompensacija už turto apgadinimą, 2 797,50 GBP kompensacija už asmens sužalojimą, 1 007,40 GBP ieškovo išlaidos ir 937,93 GBP administravimo mokestis. Ieškovas pridėjo 2018-09-05 lėšų pervedimo nurodymą, iš kurio matyti, kad jis pervedė gavėjui „Moto Insurers Bureau – UK“ 9 248,72 GBP sumą, iš kurių 7 190,85 GBP pagal raštą Nr. 1670480/REC2.

Eismo įvykio ataskaitos blanke vairuotojas F. A. – M. aiškiai nurodė, kad apskaičiuota jo transporto priemonės remonto kaina 600 GBP, tačiau nieko nepažymėjo apie tai, kad jis pats būtų sužalotas. Prie ieškinio pateiktas „Carpenters“ fiksuotų išlaidų apskaičiavimas apie tai, kad F. A. – M. bendruosius nuostolius ir fizioterapijos išlaidas apskaičiuota 2 797,50 GBP kompensacija, be to, priskaičiuota 1 007,40 GBP už išlaidų apskaičiavimą ((20% nuo 2 797,50 GBP + 100 GBP) + (20% nuo 659,50 GBP) + 216 GBP už „Premex“ ataskaitą = 1 007,40 GBP). Atskirais dokumentais išskirta, kad fizioterapijos paslaugų kaina sudarė 497,50 GBP. Ieškovas nepateikė jokių medicininių dokumentų, t. y. medicininės ataskaitos apie F. A. – M. sužalojimus (negalavimus) dėl eismo įvykio.

Atsakovė nurodo aiškiai mačiusi, kad po eismo įvykio, kurio metu įvyko tik labai nestiprus transporto priemonių kontaktas, F. A. – M. jautėsi puikiai, nesimatė ir jis neišsakė jokių nusiskundimų dėl savo sveikatos. Jis atrodė stiprus ir sportiškas vaikinas, todėl neaišku ar galėję būti jo kažkokie negalavimai susiję su jo asmenine sportine ar kita buitine trauma. Tuo atveju, jeigu F. A. – M. eismo įvykyje būtų patyręs traumą, turėjo būti kviečiama policija, nes neva buvo sužalotas asmuo (1971 m. Motorinių transporto priemonių (tarptautinės motorinių transporto priemonių draudimo kortelės) taisyklės). Atsakovė mano, kad nežinia kada po eismo įvykio į medikus su kažkokiais nusiskundimais kreipęsis F. A. – M. tokiu būdu tik siekė nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

Be to, pateiktas reikalavimas 1 007,40 GBP sumai už išlaidų apskaičiavimą ir 937,93 GBP administravimo mokestis yra visiškai nelogiški, nepagrįsti, be to ir neįrodyti, jie visiškai nėra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės veiksmais (neveikimu), todėl nepriteistini.

Nurodo ir tai, kad ieškovo pateiktoje užsienio valstybės autoserviso sudarytoje automobilio remonto sąmatoje yra darbų, nesusijusių su automobiliui padarytais sugadinimais, paties apgadinto automobilio vertė (3550 GBP) panaši į remonto vertę (2 448,02 GBP), nors automobiliui buvo padaryti labai nežymūs sugadinimai, todėl yra teisinis pagrindas mažinti ieškovo prašomą priteisti sumą. 600 GBP poliso perviršis automobilio savininkui F. A. – M. nebuvo įskaičiuotas į transporto priemonės remonto darbų kainą, todėl jis taip pat negali būti įtrauktas į žalos dydį.

Tai, kad Lietuvos draudikų biuras atlygino eismo įvykio vietos draudikų biurui eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant ieškovo atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė ir jos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant atsakovei ir jos atstovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, teismo procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Trečiasis asmuo atsiliepimo, prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nepateikė. Byla nagrinėtina, nedalyvaujant trečiajam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Teismas konstatuoja:

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-05-05 Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui ir sveikatai. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras konstatavo, kad eismo įvykis įvyko dėl atsakovės G. Š., vairavusios jai priklausančią, transporto priemonę „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės. Atsakovės vairuota minėta transporto priemonė registruota Lietuvos Respublikoje ir eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, kad reikalavimo sumą sudaro išmoka už transporto priemonės sugadinimą (2448,02 GBP), kurią patvirtina 2018-01-22 sąskaitos faktūros (t. 1, b. l. 32, 34), asmens sveikatai padarytą žalą (2797,50 GBP), kurią patvirtina 2018-07-11 sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 29-30), nukentėjusį asmenį atstovavusios teisininkų kontoros mokestis ir išlaidos (1007,40 GBP), kurias patvirtina 2018-07-13 sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 27-28), bei žalų bylos administravimo mokestis (937,93 GBP), kuris apskaičiuotas pagal Biurų Tarybos patvirtintas nacionalinių draudikų biurų Bendradarbiavimo nuostatomis, ir siekia 15 proc. nuo bendros išmokėtos sumos, skirtos nukentėjusio asmens turto ir asmens žalai ir su žala susijusiems nuostoliams atlyginti.

Eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje (kitoje ES valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus), žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės – Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras (MOTOR INSURERS' BUREAU - UK) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 7 984,68 Eur sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Šias sumas pagal pateiktą 7190, 85 GBP ( kas atitinka 7984, 68 Eur ) reikalavimą ieškovas sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikui biurui pagal tarptautinius susitarimus ( I t. b. l. 111, mokėjimo paskirtis 1670480/REC2 (duomenys neskelbtini) – 7190 GBP).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 8 dalies reikalavimus transporto priemonės valdytojas turi pareigą apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o išvykdami iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, privalo turėti galiojantį draudimo liudijimą, patvirtinantį draudimo sutarties, atitinkančios šio įstatymo reikalavimus, sudarymą ir šis draudimas suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai (TPVCAPDĮ 10 straipsnio 1 dalis).

Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiam trečiajam asmeniui transporto priemonių draudikų biuras moka išmoką tais atvejais jei kaltininkas, kurio tapatybė yra nustatyta, padarė žalą naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 6.280 straipsnį, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalį biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Taigi, ieškovas, sumokėjęs kitos valstybės draudikų biurui už išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiajam autoįvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už autoįvykio metu padarytą žalą transporto priemonės vairuotoją arba šios transporto priemonės savininką. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, tačiau ji ieškovui žalos neatlygino ( I t. b. l. 112).

Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su ieškiniu keliais aspektais: pirma, dėl to, kad ji nėra kalta dėl eismo įvykio, antra, dėl padarytų sugadinimų kitam automobiliui bei sužalojimų vairuotojui masto bei kitų išmokų dydžio, trečia, dėl procedūrinių trūkumų nustatant jos kaltę bei pateikiant pretenzijas ir reikalavimus.

Atsakovė nurodo, kad eismo įvykio metu suinteresuotas asmuo F. A. – M. pats vienas pildė eismo įvykio ataskaitos blanką, braižė įvykio schemą, pateikė nacionaliniam draudikų biurui paaiškinimus dėl eismo įvykio, o ji manė, kad F. A. – M. prisiims kaltę dėl eismo įvykio ir jo draudimo bendrovė atlygins padarytą žalą. Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jos aktyvius veiksmus po eismo įvykio. Iš byloje surinktos medžiagos, nenustatyta, kad ji būtų pildžiusi eismo įvykio ataskaitos blanką, braižiusi įvykio schema ar būtų susisiekusi su draudimo bendrove. Priešingai, atsakovė nesiėmė jokių priemonių eismo įvykio aplinkybėms išaiškinti, lengvabūdiškai tikėjosi išvengti eismo įvykio padarinių.

Kaip matyti iš byloje pateiktos įvykio schemos ir remiantis eismo įvykio dalyvio BMW vairuotojo F. A.-M. parodymais, jis važiavo tiesiai link miesto centro, atsakovė važiavo iš miesto centro, tai yra priešpriešais BMW automobiliui. Atsakovė darydama manevrą į dešinę, atsitrenkė į priešpriešais atvažiuojantį jo automobilį (JK eismas vyksta kaire puse). Pateiktoje įvykio schemoje nenurodytas joks ženklinimas suteikiantis pirmumą atsakovės automobiliui, atliekančiam manevrą. Tokios aplinkybės ir paties eismo įvykio mechanizmo neginčija ir pati atsakovė. Jungtinės Karalystės Kelių kodekso taisyklė Nr. 180 reikalauja prieš atliekant posūkio manevrą įsitikinti jo saugumu (I t. b. l. 166). Savo nekaltumą atsakovė grindžia BMW vairuotojo viršytu greičiu, kuris sukliudė jai saugiai baigti posūkio manevrą, tačiau tokią aplinkybę, pagrindžiančių įrodymų atsakovė nepateikė.

Atsakovė taip pat nesutinka su paskaičiuotos 1848 GBP žalos dydžiu dėl sugadinimų padarytų trečiojo asmens automobiliui. Nurodo, kad trečiojo automobiliui padaryti pažeidimai po įvykio atrodė nedideli. Vėl gi atsakovė abejodama JK draudikų biuro nustatytomis aplinkybėmis, įrodymų apie kitokį žalos pobūdį jo dydį ar jo nebuvimą, nepateikė. Teismas, nesant kitų įrodymų, neturi pagrindo netikėti ieškovo pateiktais įrodymais dėl eismo įvykio metu buvo transporto priemonei BMW padarytų sugadinimų, kurie fiksuoti atitinkamuose dokumentuose, pateiktose fotonuotraukose ir teismas nenustatė, kad šiuose dokumentuose būtų fiksuoti automobilio remonto darbai aiškiai nesusiję su nagrinėjamu eismo įvykiu ( I t. b. l. 40 -69, 85-107). Priešingai, dokumentuose fiksuoti automobilio priekinės dešinės dalies remonto darbai, kurie neprieštarauja eismo įvykio nustatytoms aplinkybėms.

Atsakovės teiginį, kad trečiojo asmens automobilio remonto kaina turėtų būti kaip nurodyta pirminiuose įvykio dokumentuose – 600GBP. Eismo įvykio apskaitos blanke, surašytame 2017-03-05 nurodyta, kad apskaičiuota remonto kaina 600 GBP bei pažymėta, kad prie šio skaičiavimo turėtų būti pridėta sąmata( I t. b. l. 13-18). Kaip matyti iš draudimo įmonės klausimyno trečiojo asmens, įvykio metu galiojusio draudimo sutartyje numatyta 600 GBP draudiminė išskaita (franšizė)( I t. b. l. 19-23)

Atsakovės manymu, BMW vairuotojas F. A.-M. po įvykio atrodė sveikas, todėl nesutinka su jam išmokėta išmoka dėl sveikatai padarytos žalos. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl BMW vairuotojo nesąžiningumo arba įrodymų, paneigiančių jo sveikatos būklę, suteiktų medicininių paslaugų apimtis. Kaip nurodė ieškovas Jungtinėje Karalystėje išmoką už asmens žalą sudaro bendroji išmoka ir specialioji išmoka. Trečiajam asmeniui išmokėta 2797,50 GBP išmoka.

Specialioji išmoka siejama su nukentėjusio asmens patirtomis finansinėmis išlaidomis, t. y. medicinos, gydymo, kelionių išlaidos, prarastos pajamos ir pan. Šiuo atveju, specialioji išmoka yra 497,50 GBP suma už fizioterapinį gydymą pagal 2016-08-24 sąskaitą-faktūrą Nr. 51160744( I t. b. l. 73-76). Bendroji išmoka siejama su nukentėjusio asmens neturtine žala, kuri nustatoma remiantis medicininiais duomenimis. JK Biuras išmokėjo 2.300.00 GBP bendrąją išmoką F. A.-M. asmens žalai atlyginti.

BMW vairuotojui F. A.-M. padarytą žalą sveikatai patvirtina ieškovo pateikta medicininė ataskaita ( II t. 145-168), iš kurios matyti, kad trečiajam asmeniui buvo nustatytas nesunkus kaklo patempimas ( II t. 167), kurio pasekmės galimai praeis per 6 mėnesius. Preliminaraus žalos dydžio nustatymo praktika JK pagal Teisėjų kolegijos gairių rodyklę pagal ieškovo pateiktus duomenis lengvo kaklo sužalojimo atžvilgiu, kai pasveikstama per keletą mėnesių ar metus yra nuo 1550 iki 3520 GBP(II t. 182-184). Taigi, JK draudikų biuro nustatyta ir išmokėta išmoka trečiajam asmeniui dėl žalos sveikatai, neviršija JK praktikos ir yra ieškovo pagrįsta pateiktais dokumentais. Tai, kad atsakovė po įvykio matė trečiąjį asmenį, kuris jai atrodė sveikas, nepaneigia jam nustatytų sužalojimų pobūdžio ir mąsto.

Pagal ieškovo pateiktą JK žalų administravimo praktiką, eismo įvykyje žalą patyręs asmuo turi teisę kreiptis į teisininkus, kurie jį atstovautų žalos atlyginimo procese. Teisininkų atstovavimo honoraras ir išlaidos yra kompensuojamos atsakingo už žalą asmens/ draudiko/ Biuro. Teisininkų kontoros mokestį sudaro honoraras bei kitos patirtos išlaidos. Šiuo atveju teisininkų kontoros mokestis, įskaitant patirtas kitas išlaidas, sudaro 1007,40 GBP dydžio sumą ( I t. b.l. 35-39), kurią sudaro 791,40 GBP honoraras bei papildomai atlygintos kitos patirtos teisininkų kontoros išlaidos, tai yra 216,00 GBP išlaidų už medicinos pažymos gavimą pagal medicinos vertinimą atlikusio gydytojo Dr. S. S., sąskaitą- faktūrą.

Pagal nacionalinių draudikų biurų Bendradarbiavimo nuostatas, ieškovas privalo kompensuoti ne tik eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro (šiuo atveju JK Biuro) patirtas išlaidas dėl išmokėtų išmokų, bet ir atlyginti eismo įvykio šalies nacionalinio draudikų biuro žalos administravimo išlaidas, kurias sudaro 15 procentų nuo bendros išmokėtos 6252,92 GBP sumos, kas sudaro 937, 93 GBP.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad jai nebuvo žinoma apie vykdomą žalos reguliavimo procesą ir galimybės iš dėstyti savo poziciją. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė nepaisė Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro bei ieškovo jai siųstų paklausimų apie įvykį bei administruojamą žalą, o apie šį procesą jai buvo žinoma dar jam nepasibaigus, praėjus tik keliems mėnesiams po įvykio, kai atsakovė kreipėsi elektroniniu laišku į ieškovę ( I t. b.l. 164).

Šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( CPK 178 str.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, privalo remtis įrodymų pakankamumo taisykle (o ne reikalauti aiškumo ir ne dviprasmiškumo), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( kasacinės nutartys 2014-11-13 nutartis Nr. 3K-3-495/2014; 2015-05-13 nutartis Nr. 3K-3-281-969/2015).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog atsakovė vairavo automobilį ir buvo kalta dėl eismo įvykio padarymo, atsakovės automobilis eismo įvykio metu nebuvo draustas įstatymų nustatyta tvarka, dėl eismo įvykio buvo padaryta ieškovo nurodyta žala, ją atlygino ieškovas ir taip įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakovės. Dėl šios priežasties ieškovui iš atsakovės priteistina atlyginta 7 984,68 Eur dydžio žala (CK 6.263 straipsnis 6.280 straipsnio 1 dalis), 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37straipsnio1 dalis, 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis) bei 778,18 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro - 240 Eur žyminio mokesčio ( I t. b. l. 115), 538,18 Eur už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą (286,87 Eur ( I t. b.l.113,114), 14, 94 Eur ( II t. b.l.103-106), 52,90Eur ( II t. b.l.125,126), 183, 47 Eur ( II t. b.l.185)) (CPK 80 straipsnio1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92-93 straipsniai).

Iš atsakovės G. Š. į valstybės biudžetą priteistinos 8,09 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu teismas,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 984,68 Eur žalos, 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7 984,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 3 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 778,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,09 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Daiva Jazbutienė