Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimo D. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G., Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 173¹⁸ straipsnio 2 dalį - 5700 Eur dydžio bauda. D. G. nubaustas už tai, kad būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – bendrovė) direktoriumi, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), vadovaudamas visai bendrovės ūkinei veiklai, būdamas atsakingas už visą bendrovės ūkinę, finansinę, socialinę veiklą, privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, pareiginiais nuostatais, būdamas atsakingais ir už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 1 ir 2 dalyse, laikymąsi, organizavo darbuotojų darbą tokiu būdu, kad Priežiūros tarnybos Kontrolės skyriaus darbuotojams 2016 m. liepos 4 d. bendrovės interneto svetainėje www.topsport.lt, elektronine forma sudarant nuotolinio lošimo sutartį, nebuvo užtikrinta, kad 1) fizinis asmuo, prieš dalyvavimą nuotoliniuose lošimuose, su bendrove, jos interneto svetainėje www. (duomenys neskelbtini).lt, sudarytų nuotolinio lošimo sutartį, pagal priežiūros tarnybos patvirtintą nuotolinio lošimo sutarties formą; 2) nuotolinio lošimo sutarties sudarymo momentu būtų prašoma nurodyti lošėjui priklausančios mokėjimo sąskaitos numerį, kaip numatyta nuotolinio lošimo sutarties formoje; 3) fizinis asmuo, norintis sudaryti nuotolinio lošimo sutartį pateiktų du omenis, reikalingus jo tapatybei nustatytai; 4) lošimų sąskaita nebūtų papildyta 3 eurų suma, prieš tai nenustačius ir nepatikrinus lošėjo tapatybės; 5) lošėjui nebūtų leista dalyvauti lažybose ir atlikti 1 euro (lažybų kortelės Nr. 283093095), 0,30 euro (lažybų kortelės Nr. 999911320583) ir 0,50 euro (lažybų kortelės Nr. LT1607040759) statymų, prieš tai nenustačius ir nepatikrinus lošėjo tapatybės, taip pažeidė Azartinių lošimų 20² straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad D. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalyje.Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. G. atstovas advokatas Gytis Mekionis skundžia šį Kauno apylinkės teismo nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad pažeidimo padarymo faktas nekvestionuojamas, apeliantas įsitikinęs, kad atsakomybėn už pažeidimą turėjo būti traukiamas kitas asmuo, t. y. bendrovės darbuotojas D. L., kuris buvo atsakingas už informacinių technologijų funkcijų atlikimą. Nors Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad už bendrovės veiklą yra atsakingas bendrovės direktorius, tačiau šiuo konkrečių atveju D. L. buvo atsakingas už informacinių technologijų funkcijų atlikimą. D. L. darbo sutartis, pareiginė instrukcija ir jo paaiškinimas patvirtina, kad jis yra atsakingas už bendrovės informacinių sistemų priežiūrą, įskaitant ir nuotolinių azartinių, lošimų organizavimą aptarnaujančios informacinės sistemos priežiūrą, ir tam tikru laikotarpiu neužtikrino tinkamos sistemos veikimo/funkcionavimo, įskaitanti Azartinių lošimų įstatymo 20² straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų įvykdymą.Apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką atsakomybėn traukiamu subjektu, pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio yra ne tik įmonės vadovas, tačiau ir bet, kuris kitas asmuo, kuris pažeidė azartinius lošimus reglamentuojančias teisės normas, o jei įmonės vadovas atitinkamas funkcijas delegavo savo darbuotojams ir dėl jų funkcijų netinkamo ar netinkamo atlikimo padarytas ATPK 173¹⁸ straipsnio pažeidimas, būtent asmuo, neatlikęs jam pavestų funkcijų yra atsakomybėn trauktinas subjektas. Taip pat skunde pažymima, kad bendrovėje dirba 354 darbuotojai, todėl darbo funkcijos yra padalintos, jas deleguojant skyrių vadovams ir kitiems atitinkamiems darbuotojas. D. G. betarpiškai nedalyvauja nuotolinių lošimų metu tikrinant vartotojų tapatybę, užtikrinant, kad nuotolinių būdu lošiančių vartotojų tapatybė būtų patikrinta prie sudarant nuotolinių lošimų sutartį. Be to, apeliantas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra tik faktų aprašymas, veikos kvalifikavimas pagal ATPK straipsnį bei nuoroda į teisės aktus, bet nėra aiškiai nurodyta kokie būtent D. G. kalti veiksmai sukėlė pažeidimo padarymą. D. G. veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei didelio neatsargumo ir pažeidimas įvyko ne nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl ji nėra tinkamas subjektas ir negali būti traukiamas atsakomybėn. Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Institucija) direktorius atsiliepimuose nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinis skundas netenkinamas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275), 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalis atitinka ANK 134 straipsnio 4 dalį, numatančią atsakomybę už pakartotinį azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą <...> , kuri užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų <...>. ANK 134 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo įrankis arba dalykas, ir administracinio nusižengimo padarymu gautų pajamų konfiskavimą. Atsižvelgiant į tai, kad Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, todėl apylinkės teismas pagrįstai D. G. nuobaudą skirtinė ATPK nustatyta tvarka. Dėl to, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju bus tikrinamas apeliacinio skundo ribose ir taikant bylos teiseną pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas. D. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame skunde neneigiamos aplinkybės susijusios su paties pažeidimo padarymu, tačiau tvirtinama, kad D. G. nepagrįstai nubaustas už minėtą pažeidimą, nes jis nėra šio pažeidimo subjektas. Atsakomybėn turėjo būti traukiamas D. L., kuris yra UAB „T. S.“ informacinių technologijų projektų vadovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. G. padarė ATPK 178¹⁸ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis įrodyta, jog būtent D. G. padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Nežiūrint į apeliaciniame skunde pateiktą Vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, šiuo atvejų administracinėn atsakomybė pagrįstai patrauktas D. G., o ne skunde minimas kitas Bendrovės darbuotojas. Nors D. G. yra įsitikinęs, jog jis nėra tinkamas subjektas ir jo nuomone atsakomybėn turėtų būti traukiamas D. L., tačiau tokius jo aiškinimus paneigia liudytojo D. L. parodymai. Nors iš tiesų byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. L. UAB „T. S.“ dirba IT projektų vadovo pareigose, tačiau jo parodymais nustatyta, kad įvykis įvyko jo atostogų metu. Grįžęs po atostogų išsiaiškino, kad buvo problemų ir jos buvo operatyviai pašalintos. Atnaujinant informacinę sistemą, kai kurie parametrai pakito, todėl kai kurios paskyros atliko veiksmus, kurių neturėjo teisės atlikti. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad įvykis buvo D. L. atostogų metu. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą šiuo atveju už bendrovės veiklos organizavimą atsako bendrovės vadovas. Be to, UAB „T. S.“ direktoriaus pareiginės instrukcijos 1.5 punkte numatyta, kad direktorius privalo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais norminiais aktais, įmonės (bendrovės) įstatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, lažybų reglamentu ir šiais pareiginiais nuostatais, o pareiginės instrukcijos 4.1.1 punkte nustatyta, kad direktorius atsako už visą įmonės (bendrovės) ūkinę, finansinę, socialinę veiklą. Taigi, įvertinus paminėtas nuostatas ir tą aplinkybę, kad įvykis buvo D. L. atostogų metu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju D. G. buvo pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 173¹⁸ straipsnio 2 dalį.Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl to Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. G. atstovo advokato Gyčio Mekionio apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.