- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-05
- Bylos Nr.
- eI2-618-1047/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02062-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Beata Martišienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. G.
- Atsakovas
- Audito, "Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą, pateiktą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. 21R-314 (AG-242/02-2019) (toliau – ir LAGK sprendimas), kuriuo buvo tenkintas pareiškėjo J. G. (J. G.) skundas ir panaikinta Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos (toliau – ir Atestavimo komisija) 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 nutarimo (toliau – ir Nutarimas) dalis, kurioje pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti 2015 m. gegužės 19 d. išduoto pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. 1092 (toliau – ir Pažymėjimas) galiojimą ir išbraukti jį iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (toliau – ir Sąrašas); taip pat panaikintas Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V4-56 „Dėl bankroto administratoriaus J. G. pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V4-56) bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V4-57 „Dėl išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo“ (toliau – Įsakymas Nr. V4-57).
Atsiliepimas
Atsakovas paaiškina, kad Tarnyba 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. (8.14)D2-250 pasiūlė Atestavimo komisijai panaikinti bankroto administratoriaus pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš Sąrašo. Atestavimo komisija 2019 m. vasario 22 d. posėdyje pritarė Tarnybos pasiūlymui. Tarnybos 2019 m. kovo 4 d. įsakymu V4-55 uždaroji akcinė bendrovė „Gudara“ (toliau – ir Bendrovė) buvo išbraukta iš Sąrašo. Tarnybos Įsakymu Nr. V4-56 buvo panaikintas pareiškėjo bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimas, o Įsakymu Nr. V4-57 jis buvo išbrauktas iš Sąrašo.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11⁷ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad Tarnyba, nustačiusi, jog asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Šis reglamentavimas reiškia, kad Atestavimo komisija savo sprendimą papildomai privalo motyvuoti tik tada, kai nesutinka su Tarnybos siūlymu dėl bankroto administratoriaus pažymėjimo panaikinimo.
Tarnybos vertinimu, LAGK panaikintas Atestavimo komisijos Nutarimas turėtų būti traktuojamas kaip vienas iš tarpinių – procedūrinių sprendimų, kuris nesukelia tiesioginių padarinių pareiškėjo teisėms ir pareigoms, kuriuo tik siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį Tarnybos sprendimą.
Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. 1K-24 patvirtintuose Atestavimo komisijos nuostatuose (toliau – ir Nuostatai) yra nustatyti reikalavimai priimamų nutarimų formai ir jų teisėtumui. LAGK nenustatė šių reikalavimų pažeidimų, todėl nėra pagrindo Nutarimą pripažinti neteisėtu. Tarnyba nesutinka su LAGK išvada, kad Nutarimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Teigia, jog šioje situacijoje Atestavimo komisija taip pat atsižvelgė į faktą, kad Bendrovė turėjo net 11 galiojančių nuobaudų, o pareiškėjui nuo 2018 m. gruodžio 1 d. jau buvo paskirtos 3 galiojančios nuobaudos. Atestavimo komisijos išvados pagrįstos Tarnybos patikrinimų metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, todėl nereikalauja papildomo pagrindimo. Atestavimo komisija, prieš priimdama Nutarimą, buvo susipažinusi su Tarnybos neplaninių patikrinimų išvadomis ir jų pagrindu priimtais įsakymais Nr. V4-30, V4-27 ir V4-44, kuriais tiek Bendrovei, tiek jos vadovui (pareiškėjui) buvo paskirta po 3 nuobaudas – viešus įspėjimus. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas buvo Bendrovės vadovas, įgaliotas administruoti įmonių bankroto procesus, kuriuose Tarnyba nustatė pažeidimus. Nei Bendrovė, nei pareiškėjas nesiėmė veiksmų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su Tarnybos priimtų sprendimų galiojimu, taikymo.
Tarnybos vertinimu, pareiškėjas suklaidino LAGK, posėdžio metu pateikė netikslią informaciją dėl Bendrovės papildomai pradėto administruoti bankrutuojančios UAB „ARRAP“ bankroto proceso. Pareiškėjas nutylėjo informaciją, jog BUAB „ARRAP“ bankroto administratoriumi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi buvo paskirta UAB „Gudara“, kuri tik 2019 m. kovo 22 d. nutartimi buvo pakeista kitu bankroto administratoriumi. Tarnyba taip pat patikslino Atestavimo komisijos Nutarime pateiktą informaciją, kad pareiškėjas vadovavo bankroto administratoriui UAB „Baltesco“, kuris 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirtas mažosios bendrijos „Eliotas“ bankroto administratoriumi, o pareiškėjas buvo UAB „Baltesco“ įgaliotas administruoti MB „Eliotas“ bankroto procesą. Atsakovas nurodė, jog bankroto administratorius UAB „Gudara“ ir jos vadovas bei įgaliotas asmuo pareiškėjas įmonių bankroto procesus administravo aplaidžiai, nesiėmė veiksmingų priemonių, kurios užtikrintų tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, dėl ko bankroto administratoriui UAB „Gudara“ buvo paskirta 11, o pareiškėjui – 3 galiojančios nuobaudos. Atestavimo komisija pagrįstai pritarė Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą, o Nutarimas yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. G. (J. G.) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nesutinka, jog ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvi. Įtvirtintos normos aiškintinos kompleksiškai, o ne atsiejant Atestavimo komisijos ir Tarnybos kompetenciją, kaip visiškai savarankišką. Pareiškėjo teigimu, Atestavimo komisijos išvada yra Įsakymo sudėtinė dalis, kurioje nurodomi administracinio sprendimo priėmimo motyvai, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatos bei gero administravimo principas. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnyba nenustatinėjo pažeidimų, kurių pagrindu buvo priimti šioje byloje skundžiami įsakymai, padarymo momento.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba ir Atestavimo komisija nevertino šių aplinkybių: pareiškėjas administratoriaus juridinio asmens vadovu buvo paskirtas tik 2018 m. balandžio 3 d., o UAB ,,Gudara“ drausminės nuobaudos buvo skirtos už pažeidimus, padarytus nuo 2016 m., t. y. už laikotarpį, kuriuo pareiškėjas jokių ryšių su UAB ,,Gudara“ neturi, nes tuo metu Bendrovei vadovavo kiti asmenys. 2019 m. sausio 24 d. išvadoje Nr. D4-120 ir išvadoje Nr. D4-125 nurodomų veikų, Tarnybos vertinamų kaip pažeidimai, padarymo momentas – iki 2018 m. gruodžio 1 d. Neproporcingą administruojamų įmonių kiekį prisiėmė ne pareiškėjas, bet ankstesnis vadovas. Skundžiami įsakymai grindžiami ne pareiškėjo, o Bendrovės galimai neteisėta veika.
Pareiškėjas nurodo, kad Atestavimo komisijos sprendimas jam sukėlė teisinius padarinius, nes jo pagrindu panaikintas Pažymėjimas, pareiškėjas išbrauktas iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo. Teigia, kad drausminė nuobauda jam buvo paskirta už V. K. komercinės firmos administravimą, nors jis šios įmonės neadministravo.
Teismo posėdyje atsakovas Tarnyba (skundą pateikusi institucija palaikė) skundą, prašė jį tenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir LAGK byloje pateikta medžiaga, nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. sausio 28 d. raštu Nr. (8.14)D2-250 pasiūlė Atestavimo komisijai panaikinti bankroto administratoriaus J. G. Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti jį iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo UAB „Gudara“ (LAGK byla, b. l. 31–32).
Tarnyba 2019 m. vasario 8 d. raštu Nr. (8.14) D2-365 Atestavimo komisijai pateikė papildomą informaciją (LAGK byla, b. l. 33), t. y. Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. (vyko posėdis 2019 m. vasario 22 d.) protokolą, kurio protokoliniu sprendimu nutarta pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti bankroto administratoriaus J. G. bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo UAB „Gudara“ (LAGK byla, 36–37).
Tarnybos direktorius skundžiamu 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. V4-56 „Dėl bankroto administratoriaus J. G. pažymėjimo galiojimo panaikinimo“, vadovaudamasis ĮBĮ 11? straipsnio 5 dalies 3 punktu, 11? straipsnio 2 dalimi, Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1K-34, 27 punktu, Taisyklių 30 punktu, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų 2015 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1K-344 (toliau – ir Nuostatai), 14.3 papunkčiu, Tarnybos direktoriaus 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. Vl-258 „Dėl pavedimų Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus pavaduotojui J. Č. nustatymo“ 2 punktu, atsižvelgdamas į tai, kad Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos 2019 m. vasario 22 d. posėdyje (2019 m. kovo 1 d. protokolas Nr. B-3, svarstomas klausimas Nr. 3) nutarta pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimą ir nuspręsta panaikinti jo galiojimą (LAGK byla, b. 1. 39).
Tarnybos direktorius 2019 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. V4-57 „Dėl išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo“, atsižvelgdamas į Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. V4-56 bei vadovaudamasis ĮBĮ 11? straipsnio 6 dalies 2 punktu, Nuostatų 9.4.2 papunkčiu, nusprendė išbraukti J. G. iš Sąrašo (LAGK byla, b. l. 40).
LAGK 2019 m. gegužės 9 d. Sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 nutarimo dalį, kuria pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo bankroto administratoriaus Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti iš Sąrašo. Panaikintas ir Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V4-56 „Dėl bankroto administratoriaus J. G. pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V4-57 „Dėl išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo“. Komisija konstatavo, kad Atestavimo komisija nevertino ir nepasisakė, kokius konkrečiai pažeidimus nuo 2018 m. gruodžio 1 d. padarė pareiškėjas, o ne bankroto administratorius UAB „Gudara“, o Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokole Nr. B-3 iš esmės pateikti tik deklaratyvūs teiginiai bei argumentai. Atestavimo komisija nevertino padarytų pažeidimų turinio bei neatskleidė, kokius pažeidimus padarė būtent pareiškėjas. Be to, Atestavimo komisija nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. pabaigoje papildomai pradėjo administruoti dar dviejų įmonių bankroto procesus, tačiau šių aplinkybių nepagrindė (LAGK byla, b. l. 70–76).
Atsakovė su LAGK sprendimu nesutiko, todėl 2019 m. birželio 7 d. su skundu kreipėsi į teismą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 21 d. sprendimu atmetė atsakovo skundą.
Atsakovė 2020 m. vasario 8 d. su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau – ir LVAT), skundą paduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
LVAT 2021 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-978-415/2021 atsakovės Tarnybos apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 21 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad nuobaudos pareiškėjui kaip asmeniui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikytos už tuos pažeidimą sudarančius veiksmus (neveikimą), kurie buvo padaryti po 2018 m. gruodžio 1 d., todėl konstatavo, kad buvo skirtos dvi nuobaudos ir tai atitinka ĮBĮ nustatytas sąlygas, kad būtų sprendžiama dėl pareiškėjo išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo ir bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo (20.10 papunktis). Taip pat LVAT nurodė, kad Atestavimo komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepritarti ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymui panaikinti asmens, turinčio dvi galiojančias nuobaudas, pažymėjimo galiojimą, jeigu nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant Atestavimo komisijos priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą atsižvelgtina į visumą tirtų faktinių aplinkybių, kurios, inter alia (be kita ko), fiksuotos ir išvadose dėl neplaninių patikrinimų. Argumentai, kad bankroto administratorius nesusitvarko su prisiimtu darbu, pažeidimai kartojasi ir nėra ištaisomi, yra grindžiami būtent tais vertinimais, kurie fiksuoti išvadose dėl neplaninių patikrinimų, kur ir atskleidžiamos konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybės (21 punktas).
Nagrinėjamoje byloje priimant Atestavimo komisijai 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 nutarimo dalį, kuria pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą ir išbraukti pareiškėją iš Sąrašo bei priimant Tarnybos direktoriui Įsakymą Nr. V4-56 ir Įsakymą Nr. V4-57, buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų, paskirtų po 2018 m. sausio 1 d.
Dėl šių nuobaudų vyko teisminiai ginčai.
LVAT 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2664-261/2020 palikto nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. (J. G.) skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V4-27 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB ,,Gudara” ir J. G. skyrimo” bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymo Nr. V4-30 ,,Dėl nuobaudos bankroto administratoriams UAB ,,Gudara” ir J. G. skyrimo” dalių, kuriomis pareiškėjui paskirta nuobauda, panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3038-1047/2019 pakeitė Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V4-27 ir J. G. (J. G.) skirtą nuobaudą sušvelnino į įspėjimą, pakeitė Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymą Nr. V4-30 ir J. G. (J. G.) skirtą nuobaudą sušvelnino į įspėjimą.
LVAT 2022 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje eA-23-261/2022 panaikino Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. V4-44 „Dėl nuobaudų skyrimo bankroto administratoriui J. G. ir UAB „Gudara“ dalį, kuria nuobauda paskirta bankroto administratoriui J. G. (J. G.).
Tarp šalių teismo posėdyje kilo ginčas, ar pareiškėjui paskirtų nuobaudų (dviejų įspėjimų, kuriuos teismas paliko galioti sušvelninęs vietoje dviejų viešų įspėjimų) pakako tam, kad būtų priimti skundžiami šioje byloje sprendimai.
Ginčo šalių teisinių santykių reglamentavimui taikomos ĮBĮ nuostatos. ĮBĮ 11⁷ straipsnis, reglamentuojantis administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, su pakeitimas įsigaliojo 2018 m. gruodžio 1 d. (pakeistas 2018 m. spalio 25 d. įstatymu Nr. XIII-1593). Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo. Bankroto administratorius juridinis asmuo gali būti išbraukiamas iš asmenų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, sąrašo tik tuo atveju, jeigu jis turi dvi galiojančias nuobaudas, paskirtas už pažeidimus, padarytus po šio įstatymo įsigaliojimo (3 d.).
Pagal ĮBĮ 11⁵ straipsnio 5 dalies 3 punktą, bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimas gali būti panaikinamas, kai asmuo, kuriam išduotas bankroto administratoriaus pažymėjimas, turi dvi galiojančias nuobaudas ir Atestavimo komisija šio įstatymo 11⁷ straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pritaria 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymui panaikinti pažymėjimo galiojimą.
Pagal ĮBĮ 11⁶ straipsnio 2 punktą, pagrindas išbraukti iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo yra bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas.
Pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalį, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju Tarnyba), nustačiusi, kad asmuo turi dvi galiojančias nuobaudas, turi kreiptis į Atestavimo komisiją ir pateikti siūlymą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Jeigu Atestavimo komisija pritaria nurodytam siūlymui, šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą panaikinti bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimą. Atestavimo komisija, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, gali nepritarti šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos siūlymui panaikinti asmens, turinčio dvi galiojančias nuobaudas, pažymėjimo galiojimą, jeigu nustato, kad pažymėjimo galiojimo panaikinimas yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Atestavimo komisija turi diskreciją nuspręsti, ar, esant 2 galiojančioms nuobaudoms, yra pagrindas naikinti pažymėjimo galiojimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2021 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-187-575/2021, 26 p., (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 str. 1 d.).
Kaip matyti iš įsakymo Nr. V4-56, jis, be kita ko yra grindžiamas ir protokoliniu sprendimu, t. y. Atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. protokolu Nr. B-3, kuriuo buvo nutarta pritarti Tarnybos siūlymui panaikinti pareiškėjo Pažymėjimo galiojimą. Kadangi minėtas protokolinis sprendimas yra sudėtinė pastarojo Įsakymo dalis, tai jis pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, todėl kaip visuma yra vertinamas ir šio akto teisėtumas bei pagrįstumas.
Pasak atsakovės, pareiškėjas turėjo tris galiojančias nuobaudas, kurios skirtos Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 25 d. įsakymais Nr. V4-27 ir V4-30 ir 2019 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. V4-44. Tai buvo trys vieši įspėjimai. Atestavimo komisijos Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas nesusitvarko su prisiimtu darbu, pažeidimai kartojasi ir nėra ištaisomi, yra grindžiami būtent tais vertinimais, kurie fiksuoti išvadose dėl neplaninių patikrinimų, kur ir atskleidžiamos konkrečių pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybės.
Kaip nustatė teismas, pasibaigus teisminiams ginčams pareiškėjas turi dvi galiojančias nuobaudas, tai yra įspėjimai: dvi nuobaudos buvo sušvelnintos, viena panaikinta.
Teismo vertinimu, nors formaliai pareiškėjo situacija atitinka ĮBĮ 11⁷ straipsnio 2 dalį, tačiau pažymėjimo galiojimo panaikinimas pareiškėjui yra neproporcingas nustatytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Pirma, teismas pabrėžia, kad įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatyta, kad J. G. (J. G.) neturėjo galiojančių nuobaudų iki minėtų dviejų įspėjimų. Trečioji nuobauda panaikinta, taigi teisės aktų pažeidimų skaičius yra du (vienu metu skirtos nuobaudos) ir sistemiškumas nekonstatuojamas. Antra, teismas atsižvelgia į turimų galiojančių nuobaudų sunkumą (pareiškėjui liko galioti ne vieši įspėjimai, o įspėjimai). Trečia, skundžiamuose sprendimuose kitokių motyvų, kodėl pareiškėjo elgesiui įvertinti būtina skirti griežčiausią poveikio priemonę, kodėl tai proporcinga ir teisinga, nėra nurodyta.
Taigi teismas daro išvadą, kad LAGK sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl Tarnybos skundas negali būti tenkinamas. Konstatuotina, kad LAGK sprendime nurodė kitokius motyvus, tačiau priėmė teisingą sprendimą. Teismo vertinimu, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos 2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolo Nr. B-3 nutarimo dalis, kuria pritarta Tarnybos siūlymui panaikinti 2015 m. gegužės 19 d. išduoto pareiškėjo bankroto administratoriaus pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimą ir išbraukti jį iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo yra neteisėta, nes nustatyti pažeidimai nėra proporcingi paskirtai poveikio priemonei. Taip pat atitinkamai neteisėti yra ir Nutarimo pagrindu priimti Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. V4-56 „Dėl bankroto administratoriaus J. G. pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ bei Tarnybos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymas Nr. V4-57 „Dėl išbraukimo iš asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo“. Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, Tarnybos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.