- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-14
- Bylos Nr.
- I-2558-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00535-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas J. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, jog laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2017-02-14 yra laikomas Lukiškių TI-K nežmoniškomis sąlygomis. Kamerose, kuriose buvo laikomas, šalta, drėgna, tenka miegoti su viršutiniais drabužiais, pažeidžiamas vienam asmeniui tenkančio bendrojo ploto minimalus reikalavimas, sanitarinis mazgas atitvertas tik betonine sienele, dėl ko pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, dušo patalpose šalta, nėra tinkamo apšiltinimo, kameros patalpa neatskirta nuo dušo, daugelyje kamerų yra išplitęs pelėsis, kriauklės pradėję rūdyti. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K nesilaiko nustatytų higienos normų reikalavimų. Pareiškėjui neteko matyti, kad kas nors tikrintų kamerų būklę. Pareiškėjas nesutinka, jog teisėta yra tai, kad nuteistieji patys turi atlikti remonto darbus, o kriauklėms valyti yra išduodama valgomoji soda. Pareiškėjas nurodė, kad grindims plauti Lukiškių TI-K administracija neišduoda reikiamų priemonių, reikia naudoti savo asmenines priemones.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–20) prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo 11,22 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą.
Atsiliepime į skundą nurodo, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2015-04-04 iki 2017-02-14. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro direktoriaus įsakymą Nr. V-124, vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto, todėl administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, kai dėl objektyvių aplinkybių, kadangi negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Pažymėjo, jog už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką yra išduodamas. Taip pat išduodama ir kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui, karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuojama su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Pažymėjo, jog kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas su klozetu, kurio matmenys yra apie 0,56 m², kuris nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K nurodo, jog įstatymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės, todėl minėtas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus. Be to, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nurodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais Lukiškių TI-K laikomais asmenimis bendrauja nepažeisdami bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Nurodo, jog Lukiškių TI-K vėdinamos per langus, tam jos yra pritaikytos ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymėjo, jog siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, kamerų patalpose yra įrengtos pertvaros.
Dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 4 dalyje yra pasakyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nurodo, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ sudarė 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-21 (b. l. 115–118), 2016-12-21 paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-129 (b. l. 111–114), pagal kurias UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Lukiškių TI-K Ūkio skyrius Lukiškių TI-K Personalo skyriui pateikė 2017-03-08 pažymą „Dėl J. D. skundo“ Nr. 24-1248 (b. l. 108), kurioje nurodyta, kad visose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara. Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos – asmens privatumui užtikrinti. Artimiausiu metu, užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinė žala kilo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2017-02-14.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, ką ne kartą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr. 2008-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009-03-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009) ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) (žr. 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiškia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Kadangi analizuojamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.
Ginčo laikotarpiu minimalius kalinimo vietų kamerų plotui keliamus reikalavimus reglamentavo Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktas, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 12–14), nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2015-04-04 iki 2017-02-14 (683 dienas). Iš Lukiškių TI-K atsiliepimo matyti, kad sanitariniai įrenginiai Lukiškių TI-K kamerose užima 0,56 m². EŽTT 2016-10-20 sprendime (duomenys neskelbtini) prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pateiktą išaiškinimą, jog kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, teismas konstatuoja, kad iš 683 dienų, praleistų Lukiškių TI-K, pareiškėjui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų šiomis dienomis: 2015-06-17 – 2015-06-18, 2015-07-24 – 2015-07-27, 2015-07-29 – 2015-08-05, 2015-08-20 – 2015-09-06, 2015-10-03 – 2015-10-07, 2015-10-09 – 2015-11-04, 2015-11-06 – 2015-12-02, 2016-07-13 – 2016-07-20, 2016-07-22 – 2016-07-24, 2016-08-20 – 2016-08-30, 2016-11-09 – 2016-12-01 (viso 135 dienas). Likusias 548 dienas pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atmeta Lukiškių TI-K argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal EŽTT jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., 2000-10-26 sprendimą byloje(duomenys neskelbtini) prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008-03-27 sprendimą byloje (duomenys neskelbtini) prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą kildina ir iš to, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo šalta, drėgna, dušo patalpose nebuvo tinkamo apšiltinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015-04-04 iki 2017-02-14, laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nuo 2010-03-30 nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010), o nuo 2015-09-03 nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-09-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015, toliau kartu – Higienos normos). Minėtų Higienos normų reikalavimų laikymosi kontrolę atlieka Vilniaus visuomenės sveikatos centras. Pagal Higienos normos 76:2010 26 punkto lentelės duomenis, gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi siekti 18–28 °C, o šaltuoju – 18–22 °C, santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi siekti 35–65 proc., šaltuoju – 35–60 proc. Pagal Higienos normos 134:2015 16 punktą, gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., o prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų (b. l. 25–64, 68–87, 90–92), Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus šiluminės aplinkos tyrimo protokolų (b. l. 64–67, 88–89) matyti, kad patikrinimų metu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, oro temperatūros normų pažeidimų nebuvo nustatyta.
Pareiškėjas skunde nurodo, jog daugelyje kamerų yra išplitęs pelėsis, surūdijusios kriauklės.
Higienos normos 76:2010 56 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių, 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Higienos normos 134:2015 39 punkte įtvirtinta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikdamas minėtų Higienos normų reikalavimų patikrinimą, surašė 2015-09-15 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-PA-2055 (b. l. 83), kuriuo konstatuotas Higienos normos 76:2010 28 punkto pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, šiuo aspektu konstatuojami Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai.
Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentus dėl surūdijusių kriauklių ir kad joms valyti yra išduodama valgomoji soda, taip pat dėl to, jog nuteistieji (suimtieji), pareiškėjo nuomone, turi atlikti tvarkymosi darbus, naudodami savo pačių priemones. Byloje nustatyta, kad Lukiškių TI-K kas metus sudaro paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 111–118), pagal kurias vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Pagal Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-10-28 įsakymą Nr. 1-157 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K aprūpinimo indų plovimo ir sanitarinių techninių įrenginių dezinfekavimo priemonėmis“ 1.2 punktą (b. l. 103), vieną kartą per mėnesį išduodama į kameras priemonė indams plauti – geriamoji soda, o sanitarinių techninių įrengimų dezinfekacijai – kalcinuota soda. Pagal Lukiškių TI-K 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-136 patvirtintą Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punktą (b. l. 106–107), suimtieji (nuteistieji), paskirti tvarkyti gyvenamąsias patalpas, aprūpinami valymo priemonėmis ir inventoriumi. Iš pareiškėjo aprašytų faktinių bylos aplinkybių ir Lukiškių TI-K atsiliepime išdėstytų argumentų matyti, kad Lukiškių TI-K veikia taip, kaip teisės aktų yra nustatyta. Byloje nėra informacijos, kada, kokiomis dienos pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu, kaip nustatyta Apraše, tvarkyti gyvenamąsias patalpas. Atitinkamai, byloje nėra pateiktų dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją dėl jam neišduodamų valymo priemonių ir inventoriaus. Be to, remiantis likusia rašytine bylos medžiaga (b. l. 25–92), daugiau Higienos normų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nenustatyta.
Taip pat pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog sanitarinis mazgas atitvertas tik betonine sienele, dėl ko pažeidžiamas jo privatumas.
Atsiliepime į skundą Lukiškių TI-K nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m sienele, į bylą pateiktoje 2017-03-08 pažymoje taip pat nurodoma, kad daugelyje kamerų įrengtas sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas pertvara, o likusių kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užlaidos asmens privatumui užtikrinti. Užuolaidos įrengtos šiose kamerose: Nr. 1 – 75, 226A – 244, 104 – 200, 202 – 227, 356 – 370, 371 – 385, 309 – 323. Remiantis byloje pateiktomis pareiškėjo asmens kortelėmis (b. l. 94–102) pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių kamerose Nr. 221, 241, 228, 94, 226, 87, 207, 226A, 222, 91, 234, 79, 204, 219, 83, 99, 93, 77, 78, 217, 206, 219, 232, 202, 89, 76, 238. Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kamerose Nr. 226A, 226, 222, 219, 217, 202, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kamerų ploto buvo atitverta ne pertvara, o užuolaidomis. Higienos normos 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Higienos normos 76:2010 2 punkte nustatyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Higienos normos 134:2015 3 punkte įtvirtinta, jog ši higienos norma privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietų ir policijos areštinių statinius ir patalpas, bei kontroliuojančioms institucijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Higienos norma 134:2015 nenustato papildomų reikalavimų dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2009-07-17, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14.5 punktą, kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2008-11-18 sprendimą byloje (duomenys neskelbtini) prieš Lietuvą, kt.). Teismo vertinimu, sanitarinis mazgas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) besinaudodamas tualetu nebūtų matomas kitų asmenų. Pažymėtina, jog pagal EŽTT praktiką, nacionalinės institucijos turi pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą. Tik iš dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (žr. 2013-04-25 sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 40119/09; 2015-03-10 sprendimas byloje (duomenys neskelbtini) ir kt. prieš Vengriją 81, 82, 90 punktai, pareiškimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas 1,5 metro aukščio pertvara ar užuolaidomis pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą, žemino orumą.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų jis patyrė didžiulius patogumus, jautėsi, jog iš jo tyčiojasi.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo teisės Lukiškių TI-K laikotarpiu buvo pažeistos neužtikrinus minimalaus gyvenamojo ploto, tokiose sąlygose pareiškėjas buvo laikomas 135 paras, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, buvo konstatuotas Higienos normos 76:2010 28 punkto pažeidimas kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas. Teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį ir patyrė neigiamų išgyvenimų, o tuo pačiu ir neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.
Kita vertus, pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio. Pareiškėjas teigė, kad laikymo sąlygos pakenkė jo sveikatai, tačiau nepagrindė, kuomet ir kokie būtent sveikatos sutrikimai jam kilo. Pažymėtina, kad didžiąją dalį laiko pareiškėjui tekęs kameros plotas atitiko nustatytus reikalavimus, todėl šis pažeidimas nebuvo nuolatinio pobūdžio.
Iš bylos duomenų nenustatyta, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų jo atžvilgiu ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, Lukiškių TI-K nurodė, kad esant perpildytoms kameroms buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, iš Lukiškių TI-K atsiliepimo matyti, kad pareiškėjas didžiąją dalį laiko, kurį buvo laikomas kamerose, buvo vienas. Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Lukiškių TI-K yra atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas Higienos normų nustatytiems reikalavimams (b. l. 25–92).
Apibendrinant tai, kas išdėstyta bei įvertinus pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 810 Eur sumos priteisimas.
Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 11,22 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai, tačiau LVAT 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad Lukiškių TI-K skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, todėl spręstina, kad realių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų nepatyrė. Atsižvelgiant į tai, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo J. D. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 810 Eur (aštuonis šimtus dešimt eurų) neturtinės žalos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.