Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-15-1017/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2024-01-11
Bylos Nr.: A6.-15-1017/2024
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01256-2023-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas: N. B.

Kategorijos

7.11Kreditorių teisių pažeidimas (ANK 120 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-15-1017/2024

(buvęs Nr. A6.-934-1017/2023)

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01256-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Audrai Grimovič,dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei E. P.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. B.,

viešame teismo posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu (per Zoom platformą), žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Pareiškėja arba VMI), nesant galimybei atsiskaityti su šiuo kreditoriumi, privalėdamas nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte bei 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Apklausiamas teismo posėdyje N. B. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis tiriamu laikotarpiu (nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 28 d.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutiko su Pareiškėjos pozicija, kad jau 2022 m. vasario 21 d. jis turėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, kadangi tik 2023 m. gegužės 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi galutinai išsprendė civilinę bylą kilusiame ginče dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kuris turėjo lemiamą įtaką įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumui. Šis ginčas vyko nuo 2021 metų. Be to, VMI pareiškime siekia sudaryti klaidingą įspūdį, kad įmonė turėjo daug kreditorių, nurodydama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomi antstolių veiksmai pagal 4 vykdomąsias bylas, tačiau be Pareiškėjos bendra kitiems kreditoriams išieškoma suma siekė vos 1 506,81 Eur (15 051,73 Eur – 13 544,92 Eur). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo tyčios pažeisti kieno nors (įskaitant ir VMI) interesų, o Pareiškėja be pagrindo siekia jį už tai nubausti. VMI žinojo apie kilusį ginčą civilinėje byloje, tačiau praėjus vos mėnesiui po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, t. y. 2023 m. birželio mėnesį, jau inicijavo įmonės nemokumo procesą, t. y. atsiuntė jam pranešimą apie bankroto procedūros iniciavimą, o rugpjūčio mėnesį kreipėsi į teismą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per tokį trumpą laiką pats nebūtų spėjęs pateikti teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo buvo aiškinamasi, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali tęsti veiklą, ar gali atgauti bent dalį sumokėtų sandorio metu lėšų, maždaug birželio mėnesio antroje pusėje paaiškėjo, kad kita sandorio šalis – bankrutavusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi labai daug kreditorių, bus sunku atgauti sumokėtas lėšas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pardavimas (aukcionai, varžytynės) užtruko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgą laiką sėkmingai vykdė veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto pirkimu – pardavimu, atsiradus galimybei buvo įsigytas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kotedžas, dėl šio sandorio nuginčijimo vėliau buvo nagrinėjama civilinė byla. Dalį pinigų – (duomenys neskelbtini) Eur sumokėjo pati įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį – skolinosi. Varžytynėse šis turtas buvo parduotas už (duomenys neskelbtini) Eur, o pirktas už (duomenys neskelbtini) Eur, taigi skirtumas galėjo būti panaudotas atsiskaitymams su kreditoriais. Iki civilinės bylos dėl sandorio nuginčijimo pabaigos tikrai negalėjo kreiptis dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo. Jeigu būtų įmanoma atgauti pinigus iš įmonės, iš kurios buvo pirktas turtas, būtų galima toliau tęsti įmonės veiklą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, šioje byloje reiktų nagrinėti tik laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 23 d. iki rugpjūčio 9 d., t. y. reiktų spręsti dėl jo veiksmų ar neveikimo tik dėl dviejų mėnesių laikotarpio. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui bylą išsprendus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, įmonės balansas būtų teigiamas ir kelti bankroto bylos nereikėtų. Šiuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuolat dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, laikinai dirba „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), vykdo individualią veiklą, susijusią su (duomenys neskelbtini) (šiuo metu iš šios veiklos pajamų negauna), yra vedęs, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, taip pat nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį už nuomą (iš šios sumos išskaičiuojami kas mėnesį maždaug (duomenys neskelbtini) Eur mokesčiai VMI), turi kreditą už būstą, moka apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį už kreditą. VMI prašomos skirti baudos iš karto sumokėti negalėtų, nes dar moka prieš tai paskirtą 1 400 Eur baudą byloje pagal VMI pareiškimą dėl kreditorių teisių pažeidimo, nesilaikant atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė ir rašytinį atsiliepimą (poziciją) į pareiškimą (b. l. 44-46, 50-52, 68-70).

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą visa apimti, t. y. prašė pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl viso pareiškime nurodyto laikotarpio ir akcentavo, jog pagal šiuo metu galiojantį JANĮ įmonė yra nemoki ne tik tada, kai įmonės įsipareigojimai viršija turimo turto vertę, bet ir tuomet, kai juridinis asmuo negali laiku vykdyti savo turtinių prievolių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo būsena atsirado nuo 2022 m. vasario 21 d., kai VMI pradėjo priverstinį nepriemokos išieškojimą. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procedūros iniciavimo buvo kreiptasi praėjus net 14 mėnesių, t. y. 2023 m. balandžio 20 d., siunčiant pranešimą įmonės vadovui, t. y. administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Tai, jog kreditorius pranešė apie planuojamą inicijuoti nemokumo procesą, neatleidžia vadovo nuo pareigos kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, įmonei esant nemokiai, priešingai, tokiu būdu duodama laiko tai padaryti. Šiuo atveju kreditorius laukė ir į teismą kreipėsi praėjus 2,5 mėnesio po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo. Pranešime dėl bankroto inicijavimo, kurį siuntė VMI dar balandžio mėnesį, buvo išsamiai išdėstyta, kokių priemonių turėtų imtis bendrovės vadovas, t. y. per 30 dienų laikotarpį įvykdyti prievolę arba nesudarius susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti ar nepriėmus sprendimo bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Taip pat pranešime yra ir informuota, priminta bei paskatinta imtis veiksmų, numatytų teisės aktuose, išaiškinta atsakomybė, nurodyta, kad jeigu nebus inicijuojama ar teikiamas pareiškimas teismui, yra numatyta atsakomybė ANK, atitinkama bauda. Net ir per šituos 2 mėnesius tikrai buvo įmanoma imtis veiksmų. VMI pareiškime yra pateikti teisingi faktiniai duomenys, kuriais grindžiamas pareiškimas, jokių neteisingų duomenų apie vykdomąsias bylas nurodyta nėra. Be to, bendrovės nemokumo įrodinėti nereikia, nes nemokumas jau yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d. Bankroto byla iškelta pagal VMI pareiškimą, o ne pagal bendrovės vadovo pareiškimą teismui. Remiantis teismų praktika ir teisės aktais, būtent bendrovės vadovas geriausiai žino apie įmonės finansinę situaciją. Būtent jam turėjo būti žinoma, kad bendrovės finansinė padėtis yra bloga, kad turi pastovią mokestinę nepriemoką ir turėjo imtis veiksmų. Atstovės nuomone, šis nusižengimas buvo padarytas tyčia, suvokiant, kad daroma žala kreditorių interesams. Nekeliant bankroto bylos, buvo daroma žala, kenkiama ne tik esamų kreditorių interesams, bet ir potencialių prekių ar paslaugų tiekėjų interesams, kurie nežinodami, kad įmonė turi problemų, toliau gali turėti kažkokių santykių ir sandorių su nemokia įmone (b. l. 68-70).

Motyvuojamoji dalis

Duomenų vertinimas bei nusižengimo kvalifikavimas

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatomis, juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatyta, kad juridinio asmens nemokumo procesą privalo inicijuoti juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Be to, šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki; 2) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti; 3) nė vienas kreditorius, iki sueinant nustatytiems terminams, kai įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, tam, kad būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausiai turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020, 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2023 m. spalio 6 d.; jis yra vienintelis šios įmonės akcininkas (b. l. 5-8); Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2659-580/2023 buvo iškelta UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byla pagal 2023 m. rugpjūčio 9 d. pateiktą kreditoriaus VMI pareiškimą; teismo nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 6 d. (b. l. 14-15).

Bylos duomenimis, įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi VMI 11 360,92 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, kurią sudaro nesumokėtas pridėtinės vertės mokestis ir žemės mokestis; VMI nuo 2022 m. vasario 21 d. vykdė šios mokestinės nepriemokos išieškojimą, tačiau šis išieškojimas buvo nerezultatyvus; įmonė nekilnojamojo turto, transporto priemonių, kito turto, taip pat darbuotojų neturėjo. Nors pagal paskutinę pateiktą finansinės atskaitomybės ataskaitą, 2019 m. gruodžio 31 d. duomenimis, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas sudarė (duomenys neskelbtini) Eur, o įsipareigojimai – 90 496 Eur, iš kitų pateiktų duomenų matyti, jog 2022 metais įmonės finansinė padėtis pasikeitė, o 2023 m. rugsėjo 28 d. buvo iškelta jos bankroto byla. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. vasario 21 d. laiku nebevykdė savo prievolių VMI, t. y. negalėjo laiku įvykdyti turtinės prievolės, o šios įmonės vadovas, t. y. N. B., pats neinicijavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso. Iš esmės dėl šių aplinkybių (faktų) ginčo nėra.

Vis tik, vertinant, ar N. B. šiuo atveju, neinicijuodamas įmonės nemokumo proceso ir nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, reikalinga nustatyti, ar jis taip darė tyčia, t. y. sąmoningai. Šiuo atveju svarbios aplinkybės, susijusios su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytos civilinės bylos nagrinėjimu. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023, bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, jog šioje civilinėje byloje buvo pripažinta negaliojančia 2021 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėja) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pirkėja), taikyta vienašalė restitucija ir buvo grąžinti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ butas, esantis (duomenys neskelbtini), bei dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismai šioje byloje konstatavo, jog už sandorį pinigai realiai nebuvo sumokėti, t. y. ginčijamas sandoris buvo sudarytas neatlygintinai, pažeidžiant CK 6.930 straipsnį, todėl taikė vienašalę restituciją – įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarta grąžinti ginčijama sutartimi perleistą turtą, o įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios sumos nepriteistos, konstatavus, kad ginčijamoje sutartyje nurodytas grynųjų pinigų perdavimo faktas neįrodo, jog realiai pinigai buvo perduoti. Šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundai buvo atmesti. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimas vyko nuo 2021 m. lapkričio 25 d. (kai buvo gautas civilinis ieškinys Vilniaus apygardos teisme) iki 2023 m. gegužės 23 d. (galutinę nutartį priėmus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui).

Vertinant šios civilinės bylos aplinkybes, taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis tiesiogiai priklausė nuo minėtos civilinės bylos baigties, kadangi atmetus ieškinį šioje byloje, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą sudarytų pagal šį sandorį įsigytas už (duomenys neskelbtini) Eur turtas, o įsipareigojimai padidėtų nebent (duomenys neskelbtini) Eur suma, kuri, N. B. teigimu, buvo pasiskolinta šio turto įsigijimui (civilinės bylos duomenimis, galimai buvo pasiskolinta (duomenys neskelbtini) Eur). Be to, turtas varžytynių metu buvo parduotas brangiau – N. B. teigimu, už (duomenys neskelbtini) Eur, taigi šio turto vertė didėjo, todėl, realizavusi šį turtą, įmonė būtų gavusi papildomų lėšų. Taigi nėra pagrindo nesutikti su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad galutinai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis tapo aiški tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2023 m. gegužės 23 d. priėmus galutinę nutartį šiame ginče dėl sandorio nuginčijimo. Iš esmės VMI taip pat sutiko su nuomone, jog minėtos civilinės bylos baigtis turi reikšmės įmonės nemokumo procesui, kadangi VMI, 2023 m. balandžio 12 d. išsiuntusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie nemokumo proceso inicijavimą (b. l. 64-65) ir gavusi N. B. 2023 m. balandžio 20 d. prašymą nesikreipti į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo iki teismo galutinio sprendimo priėmimo civilinėje byloje dėl sandorio nuginčijimo (b. l. 47), šį prašymą patenkino (b. l. 66), nurodydama, kad VMI nesikreips į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei iki 2023 m. birželio 30 d.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nuo 2023 m. gegužės 23 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinę nutartį civilinėje byloje dėl sandorio nuginčijimo, atmesdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasacinį skundą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui N. B. buvo žinoma, jog įmonė yra nemoki. Šioje civilinėje byloje buvo taikyta vienašalė restitucija, todėl nėra pagrindo sutikti su N. B. paaiškinimais, kad po kasacinio teismo sprendimo dar buvo aiškinamasi, kiek turto gali atgauti įmonė, nes jai (t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“) šioje civilinėje byloje nepriteista jokia suma, iš esmės vertinus ginčo sandorį kaip neatlygintinį, argumentuojant tuo, kad atsakovės neįrodė fakto, jog pagal šį sandorį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, t. y. kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realiai perdavė pinigus atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už įsigyjamą turtą. Svarbu ir tai, jog byloje nėra duomenų, kad civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų aktyviai vykdžiusi kokią nors veiklą.

Įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuo kitos dienos, kai buvo priimta galutinė kasacinio teismo nutartis, t. y. nuo 2023 m. gegužės 24 d., N. B. turėjo pareigą nedelsiant imtis veiksmų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso iniciavimo, tačiau jis nevykdė JANĮ reikalavimų, neatliko absoliučiai jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti ir neatliko jokių veiksmų, kad būtų inicijuotas šios įmonės nemokumo procesas (tame tarpe – ir veiksmų, kurie turėjo būti atliekami, siekiant iškelti bankroto bylą, t. y. nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), t. y. elgėsi pasyviai. Tuo tarpu įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra imperatyvi, JANĮ nuostatos nenumato jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Pagal teismų praktiką, pareigos kreiptis laiku nevykdymas šiuo atveju negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir panašiai. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo puikiai žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis, tai, kad įmonė faktiškai veiklos nebevykdo ir pajamų negauna, taip pat buvo žinoma, jog realiai teismo sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. spalio 28 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir nuo to laiko iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties priėmimo 2023 m. gegužės 23 d., remiantis įprasta verslo praktika, jau turėjo ir galėjo būti apsvarstytos visos galimybės, ar palikus nepakeistą įsiteisėjusį sprendimą, įmonė dar gali tęsti savo veiklą ar ne. Papildomai tam laiko, sužinojus kasacinio teismo sprendimą, teismo nuomone, skirti nereikėjo. Dėl to neturi teisinės reikšmės N. B. paaiškinimai teismo posėdžio metu, kad kasaciniam teismui priėmus sprendimą, dar buvo sprendžiama, kiek įmonė turto gali atgauti (minėta, pagal priimtą sprendimą įmonei jokios lėšos ar turtas nepriteisti) bei jos galimybė tęsti veiklą.

N. B. teismo posėdžių metu ne kartą pats pripažino, kad nesikreipė į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, kadangi žinojo, jog bankroto bylą inicijuos VMI. Pažymėtina, kad kreditoriaus pranešimas, jog jis planuoja kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškia, kad bendrovės vadovas nebeturi pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Priešingai, šiuo atveju N. B. netgi buvo informuotas VMI, kad Pareiškėja nesikreips dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo iki 2023 m. birželio 30 d. (b. l. 66), t. y. tiksliai žinojo terminą, iki kada jis turi atlikti savo, kaip įmonės vadovo, pareigas, kurios kartu su galima jo atsakomybe buvo detaliai nurodytos VMI 2023 m. balandžio 12 d. pranešime (b. l. 54-56). Taigi N. B. turėjo pakankamai laiko tiek priimti sprendimą dėl įmonės ateities (apsvarstyti visas galimybes bei būti pasiruošus kasacinio skundo atmetimui), tiek ir atlikti kitas procedūras dėl įmonės nemokumo proceso inicijavimo, įskaitant ir pateikti teismui pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, po kasacinio teismo nutarties iki kreditorius VMI kreipėsi į teismą 2023 m. rugpjūčio 9 d.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo N. B., būdamas faktiniu įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu bei vieninteliu akcininku, žinojo apie šios įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nevykdo veiklos, neturi darbuotojų, be to, nuo 2022 m. vasario 21 d. turi nesumokėtą mokestinę nepriemoką VMI bei kitų kreditorių, taip pat nuo 2023 m. gegužės 23 d. žinojo, jog įmonė neturi jokio turto, iš kurio galėtų atsiskaityti su kreditoriais. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, priėmus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 23 d. nutartį, neabejotinai suprato, jog jo vadovaujama įmonė yra nemoki, ir privalėjo nedelsiant imtis JANĮ numatytų veiksmų inicijuoti įmonės nemokumo procesą, tarp jų ir kreiptis į teismą su pareiškimu dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, tačiau laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d. (kai VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) tyčia neįvykdė šios pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Bylos duomenimis, kreditorius VMI 2023 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Vadinasi, 2023 m. rugpjūčio 9 d. baigėsi N. B. pareiga pačiam kreiptis į teismą, inicijuojant įmonės bankroto bylą.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą N. B., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta N. B. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis keliose darbovietėse, jo teigimu, šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie (duomenys neskelbtini) Eur, turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, kuriuos išlaiko, bei moka (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį už būstą kreditą; priverstinai išieškomų skolų neturi. Taigi N. B. finansinė situacija nėra ypatingai gera. Be to, įvertintina ir tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, įskaitant ir pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį du kartus: 1) dėl VMI interesų pažeidimo laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. vasario 12 d. (iki šioje byloje nagrinėjamo laikotarpio), pažeidus CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką (paskirta 1 400 Eur bauda); 2) taip pat už savalaikį nesikreipimą į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo (paskirta 1 400 Eur bauda); baudos sumokėtos. Taip pat teismas įvertina įvykdyto administracinio nusižengimo pobūdį bei aplinkybes – įmonės finansinę situaciją lėmė ir civilinės bylos dėl sandorio nuginčijimo baigtis, o N. B. delsimas kreiptis į teismą truko neilgai – vos du su puse mėnesio (nuo 2023 m. gegužės 24 d. iki 2023 m. rugpjūčio 9 d).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ypatingai į administracinio nusižengimo aplinkybes bei trukmę, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir N. B. paskirti mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, t. y. paskirti 300 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-15-1017/2024 (unikalus mokėjimo kodas) ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja Giedrė Norvilienė