Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-05-17 · Civilinė byla Nr. 2A-468-267/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
2A-468-267/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
G. D.
Atsakovas
(duomenys neskelbtini)
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2A-468-267/2016Teisminio proceso Nr. 2-70-3-09937-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.3.2.; 1.3.5.3.3.;1.3.9.2.1.;3.3.1.21.;(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 17 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-579-1003/2016 pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. D. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio susidariusį darbo užmokesčio skirtumą, apmokant už dirbtas valandas poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., kaip už darbą naktį.

2. Nurodė, kad darbo sutartimi ieškovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijoje (duomenys neskelbtini), tačiau darbdavys nesilaikė darbo sutarties sąlygų ir pavesdavo jam dirbti sargo darbą dienos laiku poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., taip pažeisdamas Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, dėl to ieškovas gavo mažesnį darbo užmokestį, nei būtų gavęs dirbdamas naktį.

3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazija su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovui, kaip ir kitiems (duomenys neskelbtini), kelis kartus per mėnesį buvo paskirta budėti dienos metu nuo 7 val. iki 19 val., atitinkamai apmokant už atliktą darbą pagal koeficientą. Už atliktą darbą nakties laiku ieškovui buvo mokama kaip už naktinį darbą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 24 d. sprendimu ieškovo G. D. ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijoje tiek nakties laiku (nuo 19 val. iki 7 val.), tiek dienos laiku (nuo 7 val. iki 19 val.), atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką jam buvo mokamas darbo užmokestis. Teismas pripažino, kad, nors šalys nevykdė pareigos susitarti darbo sutartyje dėl papildomo darbo, toks jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovas faktiškai atliko jam pavestą darbą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio dienos laiku poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., gavo už atliktą darbą darbo užmokestį, nors turėjo teisę atsisakyti dirbti darbo sutartyje nesulygtą darbą. Teismas akcentavo, kad ieškovas, būdamas Lietuvos (duomenys neskelbtini) darbuotojų profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos profesinės organizacijos komiteto nariu, konstatuodamas darbo sutarties ir jo teisių pažeidimą, galėjo aktyviai ginti savo teises ir interesus. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė už atliktą darbą sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus, nepažeidžiant DK 193, 194 straipsniuose nustatytų dydžių, taip užtikrindama teisingo apmokėjimo už darbą principą (DK 2 str. 1 d. 6 p.) bei Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatas. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, nenustačius ieškovo teisių pažeidimo apmokant jam už faktiškai atliktą darbą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6. Apeliaciniu skundu ieškovas G. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, nurodyti ieškinio sumą, apklausti liudytojus, apklaustus pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6. 1. Apeliantas įsitikinęs, kad reikalavimas aptarti darbo sutartyje papildomas pareigas yra imperatyvus. Ieškovas pakluso atsakovės nustatytai darbo tvarkai, dirbo pagal nustatytus darbo grafikus, o darbdavys neteisėtai sumažino atlyginimą. Teismas netinkamai taikė DK 119, 120, 154 straipsnius. Apeliantas nurodo, kad profsąjungos nariu tapo tik 2015-02-05, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi galimybe ginti savo teises ir interesus.

6.2. Apelianto nuomone, teismas neužtikrino jo teisės susipažinti su atsakovo į bylą pateiktais darbo apmokėjimo apskaitos dokumentais ir nenurodė tikslios ieškinio sumos, taip pažeisdamas civilinio proceso kodekso nuostatas. Teismas ignoravo ir 186 str. 1 d., 193 str. nuostatas.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Apelianto argumentai dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo yra ne tik nepagrįsti, bet ir nesusiję su šia byla. Net ir nesant raštiškų darbo sutarties pakeitimų, faktiškai egzistuojant darbdavio ir darbuotojo bendrai suderintai valiai dėl darbinių funkcijų išplėtimo, DK 119 str. nuostatų pažeidimo nėra. Darbo funkcijų bei apmokėjimo už darbą klausimai kilusiame ginče nėra susiję su imperatyvių teisės normų taikymu. Apeliantas nebuvo verčiamas vykdyti darbo sutartimi neaptartų funkcijų, t. y. dirbti kaip išimtinai tik dienomis dirbantis (duomenys neskelbtini).

7.2. Apeliaciniame skunde būtina įvardinti konkretų procesinės teisės normos pažeidimą bei dėl to atsiradusias neigiamas pasekmes. Pats apeliantas nesuformulavo tikslaus reikalavimo dėl prašomos priteisti pinigų sumos, be to, ieškinio sumos paskaičiavimas ir jos nurodymas yra išimtinai ieškovo procesinė pareiga.

Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio skirtumo išmokėjimo už faktiškai atliktą darbą poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. kaip už darbą naktį.

9. Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-11-06 sprendimo Nr. DGKS-4748 dalį, kurioje netenkintas ieškovo prašymas priteisti jam iš atsakovės darbo užmokestį už laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio dirbtas valandas poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. kaip už darbą naktį, ir šį darbo užmokestį priteisti iš atsakovės.

10. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad faktinių darbo santykių pobūdis patvirtina šalių susitarimą dėl papildomo darbo, nors tai ir neįrašyta darbo sutartyje. Ieškovas atliko jam pavestą darbą, o atsakovė už atliktą darbą sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus, todėl ieškovo reikalavimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis apmokėti naktiniu tarifu teismas skundžiamu sprendimu atmetė.

11. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė DK 119, 120, 154 straipsnius, o darbdavys neteisėtai sumažino darbo užmokestį už jo budėjimo laiką poilsio ir švenčių dienomis. Šios bylos kontekste svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisija 2015 m. lapkričio 6 d. Sprendimu (DGKS – 4748) nutarė išieškoti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos ieškovo M. D. naudai 996,41 Eur nesumokėtą darbo užmokestį kaip kompensaciją už darbo sutartimi susitartą ir darbdavio apeliantui nesuteiktą darbo laiką (duomenys neskelbtini) pareigose 2012 m. lapkričio mėn. – 2015 m. spalio mėn. laikotarpiu.

12. Pagal DK 119 straipsnį darbdavys neturi teisės reikalauti, išskyrus šiame Kodekse nustatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi. Dėl papildomo darbo ar pareigų turi būti sutarta ir tai turi būti aptarta darbo sutartyje. Byloje nėra ginčo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimnazijoje tiek nakties laiku (nuo 19 val. iki 7 val.), tiek dienos laiku (nuo 7 val. iki 19 val.). Teisėjų kolegija pritaria bylą nagrinėjusio teismo išvadai, kad šalys pažeidė pareigą susitarti darbo sutartyje dėl papildomo darbo, tačiau toks jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovas pagal atsakovės grafikus budėjo poilsio ir švenčių dienomis dienos nuo 7 val. iki 19 val. laiku. Taigi, nors ir nėra raštu sudarytų darbo sutarties pakeitimų, faktiškai egzistuojant darbdavio ir darbuotojo bendrai suderintai valiai dėl papildomo darbo dieną, teismui nėra pagrindo konstatuoti DK 119 straipsnio nuostatų pažeidimo.

13. Šiuo konkrečiu atveju nėra ginčijama ir aplinkybė, kad ieškovui už budėjimą poilsio ir švenčių dienomis atsakovė sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus. Tačiau apeliantas įsitikinęs, kad taip darbdavys neteisėtai sumažino atlyginimą, nes už šį darbą privalėjo apmokėti naktiniu tarifu.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbą naktį apibūdina DK 154 straipsnis, pagal kurį naktiniu darbu laikomas toks darbas, jeigu trys darbo valandos tenka nakčiai. Naktinis laikas apibrėžiamas kalendoriniu laiku nuo 22 valandos iki 6 valandos (DK 154 str. 1 d.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad apelianto budėjimas poilsio ir švenčių dienomis buvo nuo 7 val. iki 19 val. laiku, todėl tokio ieškovo dirbto darbo laiko vertinti naktiniu nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamu atveju apeliantas suabsoliutina darbo sutartyje nurodytas pareigas „(duomenys neskelbtini)“ ir yra nepagrįstai įsitikinęs, kad jo darbas dienos metu turi būti apmokamas naktiniu tarifu. Atsižvelgdama į tai, kas iš išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja atsiskaityti už dirbtą darbą dienos laiku poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. kaip už darbą nakties metu.

15. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas pažeidė civilinio proceso kodekso nuostatas: neužtikrino jo teisės susipažinti su atsakovo į bylą pateiktais darbo apmokėjimo apskaitos dokumentais ir nenurodė tikslios „ieškinio sumos“.

16. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas raštu išdėstė savo poziciją dėl atsakovės pateikto atsiliepimo į ieškinį, atsakovė 2016-01-26 pateikė teismo prašomus dokumentus apie ieškovui išmokėtą darbo užmokestį ginčo laikotarpiu, ieškovas iki 2016-02-04 teismo posėdžio turėjo galimybę susipažinti su pateiktais duomenimis, dalyvavo 2016-02-04 teismo posėdyje, prašymo susipažinti su pateiktais byloje dokumentais nereiškė. Nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad byloje buvo pažeistos CPK 42 str. nuostatos. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovės pateiktuose dokumentuose, vertinat euro įvedimo Lietuvoje laikotarpį, ieškovui išmokėto darbo užmokesčio dalis nurodyta eurais.

17. Pažymėtina, kad suformuluoti ieškinio reikalavimus ir pasirinkti poziciją savo galimam pažeistų teisių gynimui turi pareigą reikalavimus keliantis asmuo (šiuo atveju apeliantas), o jos nepaneigia ir teismui įstatyme priskirtas aktyvus vaidmuo darbo bylose (CPK 414 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis disponuoja savo nuožiūra (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nesuformulavo tikslaus reikalavimo dėl prašomos priteisti pinigų sumos, tačiau ši aplinkybė netapo kliūtimi teismui sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Šios bylos kontekste svarbu ir tai, kad ieškinys skundžiamu sprendimu buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi CPK 328 straipsniu, kuriuo iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais.

18. Remiantis anksčiau aptartais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

19. DK 297 straipsnis numato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus kreipimosi į teismą terminui, jeigu nė viena šalis nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas yra ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos 2015-11-06 sprendimo Nr. DGKS-4748 dalis dėl ieškovui iš atsakovės priteisto nesumokėto darbo užmokesčio už prastovos laiką ne dėl darbuotojo kaltės yra įsiteisėjusi ir yra vykdytina (CPK 587 str. 9 d.).

Dėl apeliacinio skundo papildymo

20. Šiaulių apygardos teisme 2016-04-14 gautas apelianto apeliacinio skundo papildymas. CPK 323 straipsnis, pasibaigus apeliacinio skundo padavimui terminui, draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, todėl apeliacinio skundo papildymas grąžintinas ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

21. Atsakovė prašo jos naudai priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, ir pateikė prašymą pagrindžiančius dokumentus (2 t., 5,10–12 b. l.). Teismas, įvertinęs advokato suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, jų apimtį, ginčo sudėtingumą, bylos apimtį bei remdamasis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius daro išvadą, kad yra pagrindas atlyginti bylinėjimosi išlaidas priteisiant prašoma apimtimi iš apelianto.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijai (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Grąžinti apeliantui G. D. apeliacinio skundo papildymą.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė