Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovui G. D., atsakovės Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos atstovei S. U., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo G. D. ieškinį atsakovei Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 straipsnis). Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sąlygos (susitarimas dėl darbovietės ir darbo funkcijų); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2009; 2010-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2010). Įstatyme nustatyti reikalavimai, keliami darbo sutarties formai – ji turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą dviem egzemplioriais (DK 99 straipsnio 2 dalis). Darbdavys, kuriam tenka pareiga tinkamai įforminti darbo sutartį, ją sudarydamas, privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 3, 4 dalys). Remiantis aptartomis nuostatomis, darytina išvada, kad visos darbdavio ir darbuotojo sutartos darbo sutarties sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje, patvirtintoje sutarties šalių parašais. Tiksliai ir aiškiai suformuluotos bei apibrėžtos darbo sutarties sąlygos užtikrina sklandų darbo sutarties šalių įsipareigojimų viena kitai vykdymą ir sudaro galimybę išvengti ginčų dėl sutarties turinio ateityje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys 1999-01-13 sudarė Darbo sutartį Nr. 114 (39-40 b. l.), kuria ieškovas G. D. buvo priimtas į darbą Meškuičių gimnazijoje (anksčiau – Meškuičių vidurinė mokykla) naktinio sargo pareigose, mokant darbo užmokestį du kartus per mėnesį priklausomai nuo koeficiento. Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos direktoriaus 2013-08-30 įsakymu patvirtintų Meškuičių gimnazijos vidaus darbo tvarkos organizavimo taisyklių 10.2 punkte (23-38 b. l.) nustatyta, kad sargų darbo valandos Meškuičių gimnazijoje apima laiką nuo 19 val. iki 7 val. Sąvokos ,,darbas nakties metu“ ir ,,naktinis darbas“ aiškintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (toliau – DK). DK 154 str. 1 d. nustatyta, kad „nakties laikas yra kalendorinis laikas nuo dvidešimt antros valandos iki šeštos valandos“. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „naktiniu laikomas darbas, jeigu trys valandos tenka naktį. Naktinis darbo laikas sutrumpinamas viena valanda“. Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijos byloje Nr. (duomenys neskelbtini)17922/2015 esantys Meškuičių gimnazijos darbo grafikai (24-39, 64-109 d. b. l.) patvirtina, kad ieškovas G. D. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio dirbo sargo pareigose Meškuičių gimnazijoje tiek nakties laiku (nuo 19 val. iki 7 val.), tiek dienos laiku (nuo 7 val. iki 19 val.), atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką, jam buvo mokamas darbo užmokestis (110-139, 143-185 d. b. l.; 67-138 c. b. l.). Ieškovas nurodo, kad atsakovė nesilaikė Darbo sutarties sąlygų ir šalia sutarto naktinio sargo darbo pavesdavo jam dirbti sargo darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., dėl to ieškovas gavo mažesnį darbo užmokestį, nei būtų gavęs dirbdamas tik naktį.

Teismas pažymi, kad darbo sutartis, kaip ir bet kuri kita sutartis, yra ją sudariusių šalių valios išraiška. Įstatyme nustatyti darbo sutarčiai keliami reikalavimai, minėta, neapriboja darbo sutarties šalių teisės susitarti dėl bet kokių papildomų sąlygų, kurios neprieštarauja teisės aktams ir kolektyvinių sutarčių nuostatoms. DK 114 str. 1 d. nustatyta, jog darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. DK 119 straipsnyje, įtvirtinančiame reikalavimą susitarti dėl papildomo darbo ar pareigų, nurodyta, kad toks susitarimas turi būti išreiškiamas ne sudarant naują darbo sutartį, o aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje (darbo sutarties modifikavimas). Būtinybė aptarti darbo sutartyje papildomas pareigas yra imperatyvi, taigi, tam, kad darbovietėje darbuotojas dirbtų papildomą darbą, susitarti dėl to sudarant papildomo darbo sutartį tampa sutarties šalių pareiga. DK 119 straipsnis draudžia darbdaviui reikalauti, išskyrus DK 120, 121, 122 straipsniuose numatytus atvejus, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartimi.

Iš 1999-01-13 sudarytos Darbo sutarties Nr. 114 (39-40 b. l.) turinio matyti, šalys papildomo darbo dirbti ieškovui sargo darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. sąlygų Darbo sutartyje neaptarė, taigi, ieškovas šio darbo dirbti neprivalėjo, o atsakovė neturėjo teisės reikalauti, kad ieškovas šį darbą dirbtų. Tačiau teismas pripažįsta, kad nors šalys nevykdė pareigos susitarti Darbo sutartyje dėl papildomo darbo, toks jų susitarimas buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovas faktiškai atliko jam pavestą darbą laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., gavo už atliktą darbą darbo užmokestį, nors turėjo teisę atsisakyti dirbti darbo sutartyje nesulygtą darbą, iškart kreiptis į Darbo ginčių komisiją, esant nesutarimui su darbdaviu dėl papildomo darbo, būdamas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Šiaulių rajono Meškuičių gimnazijos profesinės organizacijos komiteto nariu, konstatuodamas darbo sutarties ir jo teisių pažeidimą, galėjo aktyviai ginti savo teises ir interesus, tačiau laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. rugsėjo mėnesio to nedarė. Darytina išvada, kad faktinių santykių pobūdis rodo buvus šalių susitarimui dėl papildomo darbo, nors ir neįformintam Darbo sutartyje, ieškovas savo valia, realizuodamas darbo savanoriškumo principą, atliko jam pavestą darbą, o atsakovė už atliktą darbą sumokėjo pagal nustatytus faktiškai atlikto darbo tarifus, nepažeidžiant DK 193, 194 straipsniuose nustatytų dydžių, taip užtikrindama teisingo apmokėjimo už darbą principo (DK 2 str. 1 d. 6 p.) bei Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatų, kad žmogus turi gauti teisingą apmokėjimą už darbą, įgyvendinimą. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė, atsisakydama už atliktą darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val. sumokėti ieškovui kaip už darbą nakties metu pažeidė DK 93, 120, 150, 154, 186, 193 straipsnių nuostatas yra nepagrįsti, tiek ieškovas, sutikdamas dirbti papildomą darbą, tiek atsakovė, darbo grafikuose nustatydama ieškovui papildomą darbą dienos laike poilsio ir švenčių dienomis nuo 7 val. iki 19 val., nesilaikė DK 114 str. 1 d., 119 str. nuostatų ir susitarimo dėl papildomo darbo neįtvirtino galiojančioje darbo sutartyje. Pažymėtina, kad šalys 2015-12-04 pakeitė darbo sutarties sąlygas, įskaitant ir 7.2 punkto pakeitimą, vietoje „naktinio sargo“ pareigų įrašę „sargo“, t. y. sutarties pakeitimu įtvirtino faktinius darbo santykius, kurie buvo susiklostę ir laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. lapkričio mėnesio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, teismui nenustačius ieškovo teisių pažeidimo apmokant jam už faktiškai atliktą darbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, 413 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.