Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-638-123/2010

75.4.3; 75.8; 78.2.1; 121.21.

NUTARTIS

2010 m. gruodžio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovei Z. P., ieškovės atstovei advokatei Loretai Gončiarovienei, atsakovui A. P., atsakovo atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir santuokoje įgyto turto padalijimo bei A. P. priešieškinį Z. P. ir trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono 1-ojo notarų biuro notarei G. Pietarienei dėl santuokos nutraukimo, dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo Klaipėdos r. 1-ojo notarų biuro notarė G.Pietarienė posėdžio metu patvirtino, kad ji parengė ir patvirtino dvi 1998-04-08 dovanojimo sutartis, kuriomis A. P. padovanojo Z. P. namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, priklausantį šiai namų valdai. Sutarčių sudarymui buvo pasirengta neskubotai, sutuoktiniai kreipėsi į notarų biurą, sužinojo, kokie dokumentai bus reikalingi, surinko ir pateikė juos notarei, atvyko nurodytu laiku, susipažino su dovanojimo sutarties tekstu, jiems buvo išaiškintos šios sutarties sudarymo pasekmės ir jie patvirtino, kad visa tai suprato bei sutinka, savo parašais sutartyje. Kokie buvo tikrieji šalių ketinimai, notarė nurodė negalinti pasakyti, dėl formos ir įstatymų keliamų reikalavimų šiai sutarčiai sudaryti laikymosi nemato pagrindo pripažinti jos negaliojančia.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 2 d. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylas neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas, tačiau neatsižvelgdamas į skundo ribas teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Dėl reikalavimo priteisti išlaikymą atsisakymo

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog ieškovei atsisakius savo reikalavimo dėl išlaikymo dukrai I. priteisimo iš atsakovo, atsižvelgiant į tai, kad praėjus vos keletui dienų po ieškinio pateikimo, ši mergaitė tapo pilnametė, ieškovės atsisakymas šio reikalavimo buvo priimtas ir ši bylos dalis nutraukiama (CPK 140 str. 1d.). Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti šią sprendimo dalį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme, kadangi teismas be pagrindo priėmė ieškovės atsisakymą, nes niekas neturi teisės atleisti asmeninę vaiko išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 str., 3.192 str. 3 d.). Ieškovė nurodė, jog klaidingai manė galėsianti po ieškinio atsisakymo dar kartą kreiptis į teismą su tapačiu reikalavimu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsisakymas nuo išlaikymo nepilnamečiam vaikui yra negalimas. Įstatyme nustatyta, kad asmeninę prievolę išlaikyti savo nepilnamečius vaikus tėvai vykdo geruoju arba priverstiniu būdu (CK 3.192-3.194 straipsniai). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.). Ši teisės norma yra imperatyvaus pobūdžio, tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti išlaikymo prievolę vaikams, gali kisti tik šios prievolės dydis ir forma. Išlaikymo prievolė yra individuali, asmeninė ir kitas tokią pat prievolę turintis subjektas (šioje byloje – ieškovė) neturi teisės atleisti asmeninę išlaikymo prievolę turintį tėvą nuo jos vykdymo (CK 3.159 str., 3.192 str. 3 d.). CK 3.185 straipsnyje numatytas tėvų ir vaikų turto atskyrimas. Vaikų turtas – tai pirmiausia išlaikymui iš tėvų gaunamos lėšos. Tėvas ar motina, su kuria gyvena vaikai, uzufrukto teise tvarko savo vaikų turtą, tačiau uzufruktorius be teisinio pagrindo negali mažinti vaikų turto (CK 3.190 str.). Uzufruktorės atsisakymas nuo išlaikymo nepilnametei dukrai neatleidžia atsakovo nuo jo asmeninių pareigų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje L. S. v. V. S.Civilinė byla Nr. 3K-3-236/2006). Atsakovas privalėjo teikti išlaikymą dukrai iki pilnametystės geruoju. Tais atvejais, kai pareikštas reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, teismas turi įvertinti, kaip tėvas (motina) vykdė prievolę išlaikyti vaikus ir, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, nagrinėti šį reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad teismas, remdamasis ieškovės, su kuria gyvena nepilnametė dukra, pareiškimu dėl atsisakymo nuo priverstinio vykdymo, atleido atsakovą nuo įstatymų numatytos pareigos. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog sprendimo dalis dėl bylos nutraukimo dėl išlaikymo dukrai I. priteisimo iš atsakovo naikinama ir ši bylos dalis grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl senaties termino reikalavimui dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Ieškovė apeliaciniu skundu nurodo, jog teismas be pagrindo atnaujino senaties terminą reikalavimui dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, praleido ieškinio senaties terminą dėl svarbios priežasties, o šios senaties terminą netgi sustabdo ta aplinkybė, kad prievolės šalys yra sutuoktiniai (CK 1.129 str. 1 d. 5 p.). Nurodo, jog tarp šalių nebuvo prievolinių teisinių santykių, tačiau neabejotina yra tai, kad iki pat 2008-12-02, kai buvo paduotas ieškinys Klaipėdos r. apylinkės teismui, šalys gyveno santuokoje ir tuose pačiuose namuose, dėl kurių priklausomybės kyla ginčas, visą šį laikotarpį ieškovė leido atsakovui naudotis jais kaip savais, investuoti į jų esminius pagerinimus. Taigi atsakovui, iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme, nebuvo pagrindo kelti reikalavimus dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai laikė, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties.

Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo tariamais sandoriais.

Pirmosios instancijos teismas 1998-04-08 dovanojimo sutartis pripažino negaliojančiomis, vertindamas aplinkybes, kad faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko: faktiškai dovanotojas neperdavė savo turto neatlygintinai dovanos gavėjai, o ši neperėmė jo neatlygintinai vien jos pačios nuosavybėn; po dovanojimo sutarčių sudarymo ginčo namų valdoje toliau gyveno, ją išlaikė ir gerino ir ieškovė, ir atsakovas, būdami šeima; taip pat abi šalys pripažino, kad kartu finansavo būsto pagerinimus, – padarė išvadą, kad tikroji ginčo dovanojimo sutarties šalių valia buvo nukreipta į tai, kad formaliai perregistravus žemės sklypą ir jame esančią namų valdą ieškovės vardu jos ir atsakovo šeimos turtas būtų apsaugotas nuo galimo konfiskavimo, gresiančio dėl atsakovo prieš dovanojimo sutarčių sudarymą padarytos nusikalstamos veikos. Teismas visą šį turtą pripažino abiejų sutuoktinių įgytu bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir įtraukė į dalijamo nutraukiant jų santuoką turto apimtį. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė atsakovo priešieškinį dėl dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais netenkinti, nurodydama, kad dovanojimo sutartis laikoma dvišale ir kad nebuvo įrodyta, jog abi šalys nesiekė sandoriu sukurti teisinių pasekmių. Nurodo, jog turtą valdė kaip savą, o tai, kad atsakovas kaip sutuoktinis kartu gyveno name, neįrodo, jog ieškovė pripažino sandorį fiktyviu. Priešingai, tarp ieškovės ir atsakovo susidarė panaudos santykiai ir tuo pagrindu atsakovas gerino ieškovės turtą. Atsakovas su ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutiko ir nurodė, jog teismas teisingai padarė išvadą, jog faktinių civilinių teisių pasikeitimo sudarius ginčo sutartį neįvyko ir faktiškai dovanotojas neperdavė savo turto neatlygintinai dovanos gavėjai, o ši neperėmė turto neatlygintinai vien jos pačios nuosavybėn.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir pagrįstai 1998-04-08 dovanojimo sutartis pripažino negaliojančiomis.

Dėl ieškovės kaltės pripažinimo dėl santuokos iširimo.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovo ir ieškovės santuoka iširo dėl jų abiejų kaltės – atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu ir agresyvaus elgesio su ieškove bei ieškovės neleistino manipuliavimo jai atsakovo padovanotu turtu. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Ieškovė nurodo, jog atsakovas dėl savo kaltės neprieštaravo bei neteigė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės bei nenurodė tai patvirtinančių faktų, todėl teismas savo iniciatyva nusprendė dėl ieškovės kaltės ir nepagrįstai nurodė, jog neleistinai manipuliavo atsakovo padovanotu turtu.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovės kaltę nutraukiant santuoką. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovo kaltę, atsižvelgdamas į iš bylos duomenų nustatytas aplinkybes dėl atsakovo piktnaudžiavimu alkoholiu, agresyviu, šiurkščiu elgesiu. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvada, jog dėl santuokos iširimo kalta ir ieškovė. Pirmosios instancijos teismas nurodo ieškovės kaltę esant neleistinu manipuliavimu atsakovo jai padovanotu turtu, motyvuodamas, kad ieškovei buvo žinomos atsakovui nenaudingos dovanojimo sutarties sudarymo priežastys, kad po jos sudarymo ji ne tik toliau gyveno santuokoje su atsakovu tuose pačiuose namuose, žadėdama kreiptis dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, bet ir neprieštaravo jo investicijoms į šį jai padovanotą turtą netgi po to, kai santykiai tarp jų pašlijo ir atsakovas vis atkakliau reikalavo išspręsti šiuos turtinius klausimus, tokiu būdu nepagrįstai nustatydamas ieškovės kaltę. CK 3.60 str. numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas. Sutuoktinio pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos pareigos. Šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas sutuoktinio kaltu elgesiu. Nagrinėjamu atveju ieškovė sutuoktinės pareigų iš esmės nepažeidė, t. y. iš byloje pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų matyti priešingai, jog ieškovė rūpinosi vaikais, šeimos gerove, stengėsi išsaugoti santuoką, tuo tarpu atsakovo kaip sutuoktinio elgesys buvo priešingas ir iš esmės pažeidžiantis sutuoktinio pareigas. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieškovė manipuliavo atsakovo dovanotu turtu, yra nepagrįstas ir neįrodytas. Priešingai, dovanojimo sutartys buvo sudarytos 1998 metais, o atsakovas su ieškove ir toliau kaip šeima gyveno ieškovei padovanotame turte, t. y. ieškovė nepiktnaudžiavo savo nuosavybės teise ir nepažeidinėjo savo, kaip sutuoktinės, pareigų. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nėra, todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl abiejų sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką yra keistina ir santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl piniginės kompensacijos atsakovui priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovui už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisti 85 000 Lt kompensaciją. Tokio dydžio kompensacija buvo priteista atsižvelgiant į atsakovo didesnę kaltės dalį dėl santuokos iširimo ir ieškovei priteista didesne santuokoje įgyto turto dalimi, proporcingai sumažinant kompensacijos dydį. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė nepriteisti atsakovui jokios kompensacijos, atsižvelgiant į ieškovės kaltės nebuvimą dėl santuokos iširimo bei turtinės padėties.

Teisėjų kolegija, vertindama bylos aplinkybes ir atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo nebuvimą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 85 000 Lt kompensacijos sumokėjimo atsakovui yra keistina ir atsakovui iš ieškovės priteistina 50 000 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, šalims proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinėje instancijoje pateiktoje pažymoje nurodyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 800 Lt, t. y. 2 300 Lt advokatės išlaidos bei 500 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Nuo likusios žyminio mokesčio dalies – 2131 Lt –ieškovė buvo atleista. Atsižvelgiant į tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1150 Lt advokatės išlaidų bei 1316 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į ieškovės atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovui priteistina 500 Lt advokato išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo dukrai I. P., gim. 1999-12-22, ir jo įsiskolinimo priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių, A. P. ir Z. P., kaltės, pakeisti ir santuoką, įregistruotą 1979-12-01 Klaipėdos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2093, tarp A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Z. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl A. P. kaltės.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria teismas iš Z. P. A. P. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisė 85 000 Lt ( aštuoniasdešimt penkių tūkstančių Lt) kompensaciją pakeisti ir iš Z. P. A. P. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisti 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių Lt) kompensaciją.

Priteisti iš A. P. 1316 Lt nesumokėto žyminio mokesčio valstybei ir 1150 Lt bylinėjimosi išlaidų Z. P..

Priteisti iš Z. P. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų A. P..

Kitas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.