Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-388-232/2018

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-05-17
Bylos Nr.: 2A-388-232/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02848-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: J. M.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus
Trečiasis asmuo: UAB „Minorantė“, VĮ Registrų centras

Kategorijos

2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė

Civilinė byla Nr. 2A-388-232/2018Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02848-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.8 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, S. G., N. Ž., I. G. dėl įsakymų pripažinimo negaliojančiais bei žalos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Minorantė“, VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė 1) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2003-08-14 įsakymą Nr. 4147-41 “Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau tekste ginčo žemėtvarkos projektas), patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3221-41, dalinio patikslinimo Vilniaus rajone” (toliau tekste 2000 09 22 įsakymas) dalyje, kuria F. G. kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini), buvo paskirta 0,60 ha sklypo dalis ir nustatytos jo ribos (įsakymo 1 priede sklypo Nr. po patikslinimo -724-4); 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-11-18 sprendimą (toliau tekste 2003 11 18 sprendimas) dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje mirusiajai F. G. dalyje dėl 0,60 ha žemės grąžinimo natūra; 3) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste ir NŽT) 3800 Eur turtinės žalos atlyginimo; 4) priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 1996-09-25 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. 41-2690 (toliau 1996 09 25 sprendimas) jam buvo atkurta nuosavybės teisė į 3,25 ha žemės grąžinant ekvivalentine natūra žemės ūkio veiklai bendrą 3,25 ha žemės sklypą. Šiuo sprendimu ieškovui buvo grąžintas 1,42 ha ploto sklypas (duomenys neskelbtini), šis sklypas 1996 10 07 įregistruotas Valstybinio žemės kadastro duomenų registre kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) . 2014-02-24 atlikus ginčo sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, kad dalis sklypo (apie 0,60 ha) persidengia su kaimyniniu sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste sklypas (duomenys neskelbtini)), bylos nagrinėjimo metu priklausančiu B. J., O. Z. ir S. Z.. Ieškovas 2014-02-27 skundu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių prašydamas nurodyti, kokiu pagrindu dalis jam priklausančio žemės sklypo buvo atiduota kitiems asmenims, 2014-04-08 pateikė prašymą atsiųsti sprendimų, kurių pagrindu jam priklausančio sklypo dalis buvo atiduota kitiems asmenims bei žemės sklypo planų, kopijas. 2014-05-14 rašte NŽT Vilniaus rajono skyrius nurodė, kad ginčo sklypas (duomenys neskelbtini) Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotas 1996-10-07 nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu toks reikalavimas teisės aktuose nebuvo numatytas, ieškovui priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini) persidengia su sklypu (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014-04-18 atsakyme nurodė, kad ieškovui priklausančio sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kaimo asmeninio ūkio žemės sklypų brėžinyje nurodytas žemės sklypo ribas, sklypo 0013, ribos buvo suprojektuotos ginčo žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000-09-22.Ieškovui pateikus užklausimą VĮ “Registrų centras” paaiškėjo, kad 2003-11-18 sprendimu F. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 ha žemės sklypą grąžinant natūra 5,23 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ir bendrą 0,22 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini), minėtą sklypą kaip palikimą po F. G. mirties priėmė R. G., po kurio mirties lygiomis dalimis jį paveldėjo I. G., S. G. ir N. Ž., 2006-01-03 žemės sklypo dalį I. G. padovanojo S. G., vėliau ginčijama sklypo dalis buvo perleista kitiems asmenims. Ieškovas teigė, kad 2003-08-14 įsakymas yra neteisėtas dalyje, kuria F. G. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Vilniaus rajone buvo paskirta 0,60 ha dalis ir nustatytos jo ribos, nes be ieškovo sutikimo, buvo atimta jam priklausantis 0,60 ha žemės dalis, šį plotą įtraukiant į F. G. (jos įpėdiniams) nustatomas 0,65 ha ploto sklypo ribas. Atsižvelgiant į tai, kad pripažinus sandorį negaliojančiu nagrinėjamu atveju restitucija negalima, nes žemės sklypai yra perleisti sąžiningiems tretiems asmenims, be to, areštuoti, ieškovo teigimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovas turi teisę į administraciniais aktais padarytos žalos atlyginimą. Nurodė, jog atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad priimdama skundžiamus administracinius aktus ji sudarė sąlygas ieškovui grąžintą turtą nepagrįstai nusavinti ir perleisti tretiesiems asmenims. 2016-05-12 matininko pažyma patvirtina, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančio ginčo sklypo (duomenys neskelbtini), dalies vertė yra 3800 Eur, todėl ši suma priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo procesas kartu reiškia ir istorinio teisingumo atstatymą, netinkamas valstybės institucijų veikimas, įgyvendinant šį įstatymą gali sukelti teisėtai į nuosavybės grąžinimą pretenduojantiems asmenims neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus neturtinf žala. Be pagrindo pakartotinai nusavinus ieškovui nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu grąžintą turtą, ieškovas nuolat jaučia nervinę įtampą bei pažeminimą, valstybės institucijų visiško nesiskaitymo ir savivaliavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese. ieškovas prašo priteisti 3000 Eur neturinės žalos atlyginimą.

Atsakovas NŽT Vilniaus rajono skyrius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškovas praleido 1 mėnesio terminą administraciniams aktams apskųsti. Ieškinys, kuriuo be kitų reikalavimų buvo prašoma panaikinti 2003-08-14 įsakymą, teisme gautas 2014-09-01, 2016-12-30 patikslintu ieškiniu ieškovas prašė panaikinti tiek 2003-08-14 įsakymą, tiek 2003-11-18 sprendimą. 2014-05-14 raštu ieškovo įgaliotas asmuo ir jo dukra V. B. buvo informuota dėl susidariusios situacijos su žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis. 2014-06-17 raštu atsakant į ieškovo atstovės advokatės D. P. 2014-05-30 prašymą buvo pateikta ginčijamo 2003-08-14 įsakymo kopija. Su 2014-09-01 teisme gautu ieškiniu buvo pateiktas priedas - 2003-11-18 sprendimo kopija, tačiau ieškovas reikalavimą dėl šio administracinio akto panaikinimo teismui pateikė tik 2016-12-30, tai yra daugiau nei 20 mėnesių praleidus įstatymo nustatytą terminą. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 “Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje” (toliau tekste LRV 1998 04 nutarimas Nr. 385) 2.11 punktu reglamentuota, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkių taškų kooordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miško ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (toliau tekste Kadastro nuostatai) nustatytą leistiną matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas pinigais ar perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jei kadastriniai matavimai atlikti iki 2010-06-30. Nurodė, jog teisės aktais yra reglamentuota, kompensavimo už neleistiną žemės, miško plotų skirtumą, atsiradusį dėl ankstesnių matavimų netikslumų, nustatytą tobulėjant žemės matavimo prietaisams tvarka. Atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo plotų skirtumą pagal pateiktą prašymą ieškovui gali būti kompensuojama žemės sklypo ploto skirtumo vertė, apskaičiuojama proporcingai visos žemės sklypo nustatytai vertei. Pažymėjo, kad ieškovas nesąžiningai iš anksto siekia gauti kompensaciją, kurią įvardina kaip turtinę žalą, už ploto trūkumą, kurią jis gali gauti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytina, kad ieškovas nėra patyręs turtinės žalos, o priteisus ieškovo prašomą žalą šioje byloje, ieškovas turės teisę įgyti kompensaciją iš valstybės dėl to paties praradimo antrą kartą. Nurodė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas, nes atlikus kadastrinius matavimus nustatytas žemės ploto trūkumas gali būti kompensuotas teisės aktų nustatyta tvarka, be to, nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog buvo patirta neturtinė žala. Vertinant ieškovo teigimu neteisėtus valstybės institucijos veiksmus būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas, būdamas rūpestingas nekilnojamo turto savininkas turėjo rūpintis savo valdomu nekilnojamu turtu ir anksčiau, atlikti jam priklausančio žemės klypo kadastrinius matavimus nustatant tikslias šio žemės sklypo ribas ir šias ribas pažymint Nekilnojamo turto kadastre, pagal CK 6.253 straipsnį nukentėjusiojo veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, gali būti pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės. 2000-09-22 įsakymu patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projektą rengė J. A., kuris pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 1.2 papunktį yra atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje. Iš 2003-10-30 parengto projekto ekspertizės akto matyti, kad J. A. projektą atliko nekvalifikuotai, todėl NŽT generalinio direktorius 2003-12-31 įsakymu pavedė individualios įmonės “Minorantė” savininkei užtikrinti, kad iki 2014-02-17 būtų ištaisyti ekspertizėje nustatyti trūkumai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad tiek J. A., tiek UAB “Minorantė” tinkamai nevykdė savo pareigos, kadangi tinkamai neįvertino pirmiau grąžinto nuosavybėn žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) ribų ir (ar) vietos. Šioje byloje ginčijami administraciniai aktai buvo priimti pagal UAB “Minorantė” netinkamai, neatsakingai parengtą dokumentaciją, todėl dėl kilusios ginčytinos situacijos taip pat atsakinga ir UAB “Minorantė”, tačiau įvertinus tai, kad ieškovas nepatyrė ir nepatirs jokių nuostolių, nes nustačius neleistiną žemės sklypo skirtumą ieškovui bus kompensuota teisės aktų nustatyta tvarka, neturtinė žala nėra įrodyta, nėra pagrindo tenkinti pirmą ir antrą ieškinio reikalavimus.

Atsakovė N. Ž. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad byla yra teisminga administraciniam teismui, turi būti taikoma ieškinio senatis, kurią ieškovas yra praleidęs, atsakovių S. G., N. Ž., I. G. veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų ir kitų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo argumentai dėl administracinių aktų neteisėtumo yra abstraktaus pobūdžio, nėra nurodytos konkrečios imperatyvios įstatymo nuostatos, kurioms skundžiami aktai prieštarauja. Prašė skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesu.

Tretieji asmenys UAB „Minorantė“ ir VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 284,20 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteisė iš ieškovo atsakovei N. Ž. 1 029,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, jog ieškovui 1996-09-25 sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,25 ha žemės ūkio paskirties žemės (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklausantis sklypas (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,42 ha buvo įregistruotas valstybiniame žemės kadastro duomenų registre 1996-10-07. Tiek NŽT Vilniaus rajono skyriaus raštai, tiek VĮ “Registrų centras” pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad šio ieškovui nuosavybės teise priklausančio sklypo, ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos nebuvo. 2000-09-22 įsakymu patvirtinus ginčo žemėtvarkos projektą, bei atlikus projekte suformuotų sklypų paženklinimą vietoje, 2003-08-14 įsakymu buvo patikslintos žemės sklypų, suformuotų šiame projekte, ribos. 2003-11-18 sprendimu mirusiajai F. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 5,45 ha žemės sklypą, Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, 2003-11-10 patvirtintame Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos nurodyta, kad jis atitinka ginčo žemėtvarkos projekte, patvirtintame 2000-09-22 įsakymu ribas ir dalinio patikslinimo 2003-08-14 įsakymą. Sklypo abrise nurodyta, kad žemės sklype sukasti riboženkliai ir supilti kauburiai. Iš byloje esančių VĮ “Registrų centras” pažymėjimų matyti, kad sklypas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis B. J., O. Z., S. Z. yra suformuotas atliekant preliminarius matavimus, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nustatęs, kad pradinis ieškinys teisme gautas 2014-09-01, patikslintas ieškinys pirmą kartą pateiktas 2016-05-13, paskutinį kartą tikslintas 2016-05-13, patikslintame ieškinyje ieškovas pareiškė papildomą reikalavimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003-08-14 įsakymo panaikinimo, teismas sprendė, kad ieškovas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau tekste ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio senaties terminą dėl administracinio akto apskundimo bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau tekste Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnyje numatytą 30 dienų nuo akto paskelbimo terminą, kurį taikyti prašė atsakovė N. Ž.. Teismas taip pat netenkino ieškovo atstovės teismo posėdyje pareikšto prašymo atnaujinti senaties terminą nurodęs, kad jos argumentai dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų nėra pagrįsti jokiais įrodymais - nėra duomenų, kad buvo atsisakoma pateikti prašomus dokumentus ar neteisėti institucijos veiksmai buvo skųsti. Kritiškai vertino argumentą, kad pasirinktas teisių gynimo būdas, gautų dokumentų įvertinimas objektyviai lėmė dideles laiko sąnaudas. Tokių išvadų teismas priėjo nustatęs, kad ieškovas tiek žemės kadastrinių matavimų atlikimo metu, tiek teisminio proceso metu buvo atstovaujamas dukros V. B., kuri teismo posėdyje, paaiškino dirbanti (duomenys neskelbtini) seniūne, bei profesionalaus atstovo – advokato. Nurodęs, kad 2014-04-18 raštu matininkui V. K., atlikusiam ieškovui priklausančio žemės sklypus kadastrinius matavimus, 2014-05-14 ieškovo atstovei V. B. buvo paaiškintos ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto trūkumo priežastys, nurodyti aktualūs administraciniai aktai, teismas sprendė, kad ieškovas turėjo objektyvią galimybę per įstatymo nustatytą terminą pasirūpinti pažeistų teisių gynyba. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vertinant procesinio termino apskųsti administracinius aktus atnaujinimo būtinumą šioje byloje svarbu yra ir tai, kokias teisines pasekmes sukels ginčijami aktai ir nurodė, jog ieškovui patikslintu ieškiniu nesiekiant sklypo dalies atgavimo natūra, kas, kaip pripažino pats ieškovas, dėl ginčo sklypo dalies perleidimo tretiesiems sąžiningiems asmenims tapo ne įmanomu, ieškovui pateikus reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, toks atnaujinimas tapo nebeaktualus. Apibendrinęs paminėtą teismas priėjo išvados, kad nėra pagrįsta atnaujinti ieškovui terminą administraciniams aktams apskųsti, nes jų panaikinimas ieškovui materialinių teisinių pasekmių nesukels, todėl nagrinėjamoje situacijoje prioritetą teikė civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo išsaugojimui. Teismas nustatė jog bylos duomenys patvirtina, kad 2000-09-22 įsakymu patvirtintas ginčo žemėtvarkos projektas,. 2003-08-14 įsakymu buvo patikslintas žemės sklypų, suformuotų žemėtvarkos projekte, ribos. Atsižvelgęs, kad Valstybinės ekspertizės 2003-10-30 akto išvadas, jog rengiant ginčo žemėtvarkos projektą buvo padaryta daug klaidų, netikslumų, neteisėtų veiksmų projektuojant sklypus, dėl ko NŽT generalinio direktoriaus 2003-12-31 įsakymu individualios įmonės “Minorantė” savininkei pavesta užtikrinti, kad iki 2004-02-17 būtų ištaisyti ekspertizėje nustatyti trūkumai, teismas priėjo išvados, kad valstybės institucija ėmėsi veiksmų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė Žemės reformos Žemėtvarkos projekto rengimo metu atsiradusiems teisės aktų pažeidimams pašalint ir sutiko, kad susiklosčiusi faktinė situacija sąlygota ne vien valstybės institucijų atsakomybei priskirtų veiksmų. Teismas atsižvelgė ir į tai kad nors ginčo dėl to, kad ieškovui grąžintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) negalėjo būti priskirtas žemės plotams, į kuriuos atkurta nuosavybė kitiems asmenims, tačiau kadastro žemėlapyje sklypo ribos nebuvo pažymėtos, ieškovas jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko tik 2014 metais, praėjus beveik 18 metų nuo nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad šalių paaiškinimai dėl faktinio žemės sklypo naudojimo skiriasi ir sprendė, kad paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti aplaidžius valstybės institucijų veiksmus (neteisėtą neveikimą), iš esmės nulėmusius faktinę situaciją dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto trūkumo. Nurodė, jog ieškovui remiantis Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 punkto 2.11, papunkčiu atlikus kadastrinius matavimus, gali būti kompensuojamas nustatytas žemės sklypo ploto sumažėjimo skirtumas, todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika nagrinėjamojoje faktinėje situacijoje ieškovas negali būti laikomas patyręs turtinę žalą, taigi, nėra pagrindo konstatuoti valstybės deliktinei atsakomybei atsirasti būtino elemento – turtinės žalos padarymo fakto.Teismas netenkino ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos teismas atsižvelgė į faktines aplinkybes, kad ieškovas yra gimęs 1923 metais, nuo 2013-08-28 jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis į teismo posėdį jis nebuvo atvykęs ir nors teismo posėdyje ieškovo atstovė dukra V. B. paaiškino, kad ieškovas, sužinojęs apie tai, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo atimta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis patyrė didžiulius išgyvenimus, kurie sąlygojo sveikatos sutrikimus, jokių įrodymų, pavirtinančių minėtą aplinkybę, nepateikė. Paprašius patikslinti aplinkybes dėl sveikatos sutrikimų, ieškovo dukra paaiškino, kad ieškovui yra diagnozuota demencija, kad dėl sveikatos būklės ieškovas nėra pajėgus atvykti į teismo posėdį, tačiau atsakydama į klausimą dėl žemės naudojimo, nurodė, kad ieškovas rūpinasi žeme, ją šienauja, todėl dalies žemės netekimas sąlygojo jam esminius išgyvenimus. Minėtus paaiškinimus teismas vertintino kaip prieštaringus, sudarančius pagrindą abejoti jų patikimumu, teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad teikdama paaiškinimus dėl neturtinės žalos ieškovo atstovė V. B. rėmėsi iš esmės skirtingu faktiniu pagrindu ieškovo partirtais išgyvenimais dėl ilgai užtrukusio teisminio proceso, nors dar 2012-03-21 ieškovas buvo išdavęs įgaliojimą dukrai V. B. atstovauti jį Nekilnojamo turto registre ir kitose institucijose, įstaigose dėl jam nuosavybės teise priklausančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo, į teismo posėdį per bylos nagrinėjimo laiką ieškovas nebuvo atvykęs. Todėl teismas sprendė kad vien netiesioginiai įrodymai – ieškovo atstovių paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti ieškovo patirtus išgyvenimus, susijusius su skundžiamais administraciniais aktais. Teismas svarbia aplinkybe laikė ir tai, kad, ieškovui atkuriant nuosavybės teises buvo grąžinti keli žemės sklypai, ieškovas įrodinėjo tik vieno iš jam grąžintų žemės sklypų dalies sklypo ploto sumažėjimą, kurio vertė teisės aktų nustatyta tvarka gali būti kompensuojama, taigi, ieškovas negali būti laikomas patyrusiu turtinę žalą ir pastaroji aplinkybė buvo žinoma jau pirmųjų teismo posėdžių metu, ieškovas pripažino, kad sklypo grąžinimas natūra nagrinėjamu atveju jam nėra įmanomas, kaip ir nėra galimybės suteikti kito sklypo natūra remiantis minėtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 dėl per vėlai ieškovo atliktų kadastrinių matavimų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas priėjo išvados jog ieškovas neįrodė neturtinės žalos, susijusios su skundžiamų administracinių aktų priėmimu, fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 02 20 sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos valstybės 3800 Eur turtinės ir 3000 neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog teismas iš dalies teisingai nustatė kai kurias faktines aplinkybes, o dalį jų ignoravo. Pažymėjo jog J. M. ginčo sklypu naudojosi dar iki 1990 metų, vėliau šis sklypas apeliantui priskirtas kaip asmeninio ūkio sklypas, namų ūkio knygos išrašas, kuriame nurodyti ieškovo 1991-1995 metais valdyti žemės plotai. 1996 01 04 ieškovo sklypų brėžinys suderintas su kaimynais, tame tarpe ir su F. G., kaip gretimo sklypo naudotoja, kuri ginčo sklypu niekada nesinaudojo kaip ir jos paveldėtojai. Nuo 2004 metų ieškovas kasmet deklaruodavo ginčo sklypo priežiūros darbus ir naudojosi ginčo sklypu, dirbo žemę, teikė paraiškas dėl paramos. Sklypo ribų pažymėjimas kadastro žemėlapyje nebuvo privalomas. Niekas kitas šiuo sklypu nesinaudojo. Atliekant ginčo sklypo kadastrinius matavimus nustatyta, jog jis yra toje pačioje vietoje ir tokio pat ploto kaip ir 1996 metais kai ieškovui į sklypą atkurta nuosavybė. 2000 09 22 žemėtvarkos projekte F. G. jau buvo suprojektuotas sklypas (duomenys neskelbtini). F. G. žinojo, kad jai formuojamas žemės sklypas yra naudojamas ieškovo. Apie teritorijos planavimą ir siekį jam priskirtą sklypą dar kartą priskirti kitiems savininkams ieškovui nebuvo pranešta. Iki 2014 metų ieškovas nieko nežinojo apie tokį jo sklypo nusavinimą. Vilniaus apskrities viršininko administracija priimdama ginčijamus įsakymus privalėjo įsitikinti ar jie nepažeidžia kitų asmenų teisių. Nustačius ginčo žemėtvarkos projekto trūkumus juos pavesta ištaisyti UAB „Minorantė“, tačiau šie trūkumai nebuvo ištaisyti.Teismas be pagrindo neatnaujino termino reikalavimams dėl neteisėtų administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, neteisingai nurodė, jog terminas praleistas daugiau kaip 18 metų, nes ieškovui apie žemės sklypo nusavinimą nebuvo žinoma iki 2014 metų, o gavus dokumentus, kurie skundžiami, vieno mėnesio terminas praleistas nežymiai, dėl situacijos sudėtingumo advokatė nepateikė ieškinio per vieno mėn. terminą ir tai nėra ieškovo kaltė. F. G. dalyvavusi nustatant ieškovo sklypo ribas žinojo, kad jai nuosavybė į ieškovui atmatuotą sklypą negali būti atkurta ir jei ji dalyvavo jai planuojant atkurti nuosavybės teisę į ieškovo žemę elgėsi nesąžiningai, atsakovės S. G., I. G. ir N. Ž. žemės sklypo dalį paveldėjo. Tačiau dar iki atkuriant nuosavybės teises į F. G. turėtą žemę 2001 06 21 jau buvo miręs jos įpėdinis sūnus R. G., todėl minėtos atsakovės turėjo remtis dokumentais, kuriuos patvirtino F. G., savo veiksmais jos taip pat siekė nepagrįstos naudos. Aplinkybė, kad joms priklausęs sklypas bylos nagrinėjimo metu yra perleistas tretiesiems asmenims neatleidžia atsakovių nuo atsakomybės. Nurodė, jog Vyriausybės 1998 04 01 nutarimo Nr. 385 nuostatos dėl netikslių matavimų kompensacijos šiuo atveju negali būti taikomos kadangi ieškovo sklypą matuojant nebuvo matavimo netikslumų, koks jam buvo pamatuotas, tokį jis ir dirbo, o minėtas nutarimas taikytinas kai atsiranda matavimo klaidų dėl skirtingų matavimo sistemų. Neteisingas teismo motyvas, kad ieškovas pats atsakingas už kilusią žalą, nes iki 2014 metų neatliko sklypo kadastrinių matavimų, nes joks teisės aktas neįpareigojo jo tai padaryti. Ieškovas nesiruošė žemės niekam perleisti, ją dirbo, todėl ir tikslūs kadastriniai matavimai jam nebuvo reikalingi. Šios žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė apie 18 000 Eur, be to ieškovas planavo ją dirbti ir gauti pajamų todėl jo patirta reali žala yra didesnė nei nustatytoji sklypo dalies vertė, už šią sumą nusipirkti kita analogiško ploto sklypą šioje vietovėje nėra įmanoma. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo ieškinio netenkinti ir nustatęs, kad atsakovų veiksmai buvo solidarūs, turėjo priteisti žalą solidariai iš visų atsakovų.

NŽT Vilniaus rajono skyrius Atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliacini skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad teismas skundžiamame sprendime atsisakydamas atnaujinti terminą administraciniams aktams apskųsti yra nurodęs, jog ieškovas praleido terminą daugiau kaip 18 metų, nes tokio argumento skundžiamame sprendime nėra. Atsisakydamas atnaujinti praleistą senaties terminą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovas iš karto netgi neprašė jo atnaujinti ir šis prašymas paduotas tik paskutiniame teismo posėdyje praėjus net 17 mėnesių po ieškinio pateikimo, spręsdamas senaties termino atnaujinimo klausimą teismas rėmėsi faktais, kad ieškovą atstovavo profesionali advokatė bei dukra, (duomenys neskelbtini) seniūnė, kad jau 2014 05 14 ieškovo atstovei jo dukrai V. B. buvo paaiškinta susidariusi situacija. Terminas ginčo administraciniams aktams apskųsti neatnaujintas ir teismui atsižvelgus į tai, jog šių aktų panaikinimas nesukeltų ieškovui teisinių pasekmių, nes ieškovas neprašo taikyti restitucijos ir gražinti jam dalį ginčo sklypo natūra, ką pats pripažįsta neįmanomu, o prašo žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad nepripažinus administracinių aktų negaliojančiais, negalima Valstybės deliktinė atsakomybė, nes nenustatyti neteisėti valstybės institucijų veiksmai, pirmosios instancijos teismas nustatė tik tam tikrus procedūrinius pažeidimus priimant ginčijamus administracinius aktus. Todėl byloje nenustatyta viena iš sąlygų, kurioms esant taikoma deliktinė atsakomybė.Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepatiria ir žalos, kadangi jam atlikus kadastrinius matavimus trūkstamos sklypo dalies vertė analogiška jo reikalaujamos žalos sumai gali būti kompensuojama Vyriausybės 2008 04 01 nutarimo Nr. 385, 2.11 papunkčio pagrindu, tuo tarpu ieškinį šioje dalyje patenkinus ieškovas įgytų teisę dar kreipiantis į NŽT Vilniaus rajono skyrių prašyti kompensuoti tą pačią sumą.Taip pat nurodė, jog visiškai nepagrįstas apelianto argumentas, jog Vyriausybės 2008 04 01 nutarimas Nr. 385 negali būti taikomas šioje ginčo situacijoje, nes jis taikomas kai atsiranda matavimo klaidų dėl skirtingų matavimo sistemų, o šiuo atveju buvo suformuotas papildomas 60 arų sklypas. Tokie teiginiai niekuo nepagrįsti, nes šiuo atveju žemės ploto trūkumas atsirado dėl klaidų projektuojant, matuojant ir formuojant sklypą (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog apeliantas neįrodė patyręs neturtinę žalą. Pirmosios instancijos pasiakydamas šiuo klausimu išsamiai nurodė visus argumentus kodėl atmeta atsakovo argumentus šiuo klausimu. Taip pat nurodė, jog apeliantas teigdamas, kad žalos atlyginimas turėtų būti priteisiamas iš visų atsakovų kelią naują reikalavimą ir išeina už ieškinio ribų. Pabrėžė, kad nauji reikalavimai apeliaciniame skunde negali būti keliami.Apelianto į bylą su apeliaciniu skundu teikiami įrodymai neturėtų būti priimami, nes neturi esminės reikšmės, galėjo būti pateikti anksčiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teise, bet to dalis jų neišversta į valstybinę lietuvių kalbą.

Atsakovės N. Ž., S. G. ir I. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog apeliantas reikalaudamas visų atsakovų solidariosios atsakomybės už neva jam padarytą žalą kelia naujus reikalavimus, kurių nebuvo pareiškęs patikslintu ieškiniu. Apeliantas savo ieškinyje neįrodinėjo ir atsakovių civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovių neteisėtų veiksmų, jų kaltės žalos (nuostolių) ir priežastinio ryšio tarp atsakovių neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Už teisingą sklypų suformavimą atkuriant nuosavybę į žemę yra atsakingos valstybės institucijos. Ieškovas pats kadastrinius savo sklypo matavimus atliko tik 2014 metais todėl jo sklypo ribos kadastriniame žemėlapyje pažymėtos nebuvo kas taip pat lėmė klaidą formuojant sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovės neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nes jokių pareigų žemės gražinimo procese formuojant sklypus neturėjo, todėl negalėjo ir jų pažeisti. Neįrodžius neteisėtų veiksmų negalima ir atsakovių kaltė bei priežastinis ryšys, su žala. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, atitinka teisėtumo, pagrįstumo įrodymų vertinimo reikalavimus. Teismas tinkamai taikė ieškinio senaties institutą, bei teisingai skaičiavo terminus, civilinės atsakomybės dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų taikymo sąlygas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, apelianto ir jo atstovų veiksmus iki bylos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu yra pateikęs naujus rašytinius įrodymus, paraiškų tiesioginėms išmokoms už dirbamą žemę gauti už 2005,2007,2008,2013 metus kopijas, žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro deklaravusiųjų ataskaitos kopiją, ūkio knygos kopiją, kuriais siekia įrodyti, jog ginčo sklypu (duomenys neskelbtini) naudojosi dar iki 1990 metu ir sklype dirbo žemės ūkio darbus ir po to kai buvo priimti jo ginčijami sprendimai. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, remdamasis CPK 314 straipsniu nurodo, jog šie nauji įrodymai neturi būti priimamai nes juos apeliantas galėjo pateikti anksčiau. Tačiau teismas atsižvelgdamas į tai jog ieškovas šiais naujais įrodymais, siekia patvirtinti faktines aplinkybes, kurių iš esmės atsakovas ir neginčija, kad šias aplinkybes ieškovas jau buvo nurodęs ir ankstesniuose procesiniuose dokumentuose ir kad šie naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, šiuos įrodymus priima, išskyrus namų ūkio knygos puslapio kopiją pateiktą ne valstybine kalba.

Dėl apeliaciniame skunde naujai keliamų reikalavimų

Bylos eigoje ieškovas savo ieškinio reikalavimus tikslino kelis kartus, pradiniu ieškiniu jis reiškė 9 reikalavimus: prašė pripažinti negaliojančiu 2003 08 14 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas ginčo žemėtvarkos projektas; panaikinti sklypo (duomenys neskelbtini) ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje; panaikinti 2003 05 05 sklypo (duomenys neskelbtini) ribų parodymo paženklinimo aktą; 2005 05 31 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą išduotą I. G., S. G. ir N. Ž.; pripažinti negaliojančia 2006 01 30 dovanojimo sutartį, kuria savo sklypo dalį I. G. padovanojo S. G.; pripažinti negaliojančia 2006 06 21 pirkimo pardavimo sutartį, kuria savo sklypo dalį N. Ž. pardavė O. Z. ir S. Z.; pripažinti negaliojančia 2017 07 16 pirkimo – pardavimo sutartį, kuria S. G. pardavė B. J. sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, panaikinti sklypo (duomenys neskelbtini) areštus. Vėliau patikslintu ieškiniu į bylą buvo įtraukti ir kiti atsakovai. Dar vėliau dalies reikalavimų ieškovas atsisakė ir patikslino ieškinį, kuris ir buvo išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme ir kuriame ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiai administracinius aktus, mirusiajai F. G. atkuriant nuosavybę į sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau nebeginčija paveldėjimo teisės liudijimų išduotų, jos sūnaus R. G. paveldėtojams bei vėlesnių sandorių sudarytų dėl nuosavybės teisių perleidimo į ginčo sklypą (duomenys neskelbtini), patikslintu ieškiniu ieškovas siekė prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės byloje atstovaujamos Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Todėl ieškovo reikalavimas keliamas apeliaciniame skunde taikyti solidariąją visų atsakovų civilinę atsakomybę yra naujas ir pažeidžia CPK 312 straipsnio nuostatas įsakmiai numatančias, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi tik reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pavyzdžiui, priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai). Todėl reikalavimas dėl solidarios visų atsakovų atsakomybės negali būti nagrinėjamas ir tenkinamas apeliacine tvarka.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra.1996 09 25 Vilniaus apskrities valdytojo administracijos (toliau tekste VAVA) sprendimu Nr. 41-2690 ieškovui nuspręsta atstyti nuosavybės teisę į 3.25 ha žemės ūkio paskirties žemės (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo pagrindu suformuotas ir ieškovui nuosavybės teise Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įregistruotas ginčo sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).2000 09 22 VAVA įsakymu Nr. 3228-41 patvirtintos UAB „Minorantė“ (ankstesnis pavadinimas J. A. IĮ „Šantra“) (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos projektas.2003 08 14 patikslintos žemės sklypų (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos minėtame projekte patvirtintos sklypų ribos. VAVA 2003 11 18 sprendimu Nr. 41-16-985 ieškovo kaimynei F. G. mirusiai 1999 12 18 atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko J. G. 5,45 ha žemės ūkio paskirties žemės.2003 05 05, prieš priimant minėtą VAVA sprendimą, dalyvaujant F. G. anūkei S. G. UAB „Minorantė“ darbuotojo atliktas ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) ribų paženklinimas pažymėjimas surašant aktą, iš kurio turinio matyti, jog kaimyninio sklypo savininkas (ieškovas) šioje procedūroje nedalyvavo. Iš byloje pateiktų paveldėjimo teisės liudijimų matyti, jog F. G. turtą, po jos mirties, turėjo paveldėti jos sūnus R. G., miręs 2001 06 21, o po jo mirties paveldėjo sutuoktinė I. G. bei dukros S. G. ir N. Ž., tame tarpe paveldėjo ir 6 žemės sklypus suformuotus atkūrus F. G. nuosavybės teises į 5,45 ha žemės ūkio paskirties žemės, tarp kurių ir 0,65 ha ploto ginčo sklypas (duomenys neskelbtini). 2006 01 30 I. G. 1/3 jai atitekusių sklypų, tame tarpe ir 1/3 ginčo sklypo (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai S. G..2007 07 16 S. G. 2/3 jai priklausiusių sklypų, tame tarpe ir 2/3 ginčo sklypo (duomenys neskelbtini), pardavė B. J..2006 06 21 N. Ž. pardavė savo 1/3 dalį paveldėtų žemės sklypų, tame tarpe ir 1/3 ginčo sklypo (duomenys neskelbtini) O. Z.,.

Dėl praleisto termino kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) dėl administracinio akto administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas, kurio taikymo, pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-622/2015; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis). Bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).Šioje byloje ieškovo atstovė be pagrindo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą įvardijo kaip ieškinio senaties terminą. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kruopščiai ištyrė aplinkybes susijusias su praleistu terminu administraciniams aktams apskųsti. Apeliantas teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo neatnaujino ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino, neteisingai nurodė neva pirmosios instancijos eismas konstatavo jog šis terminas praleistas 18 metų, tokio teiginio sprendime nėra. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl praleisto ABTĮ 33 straipsnyje numatyto termino nurodė, kad ieškovo argumentai dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus veiksmų nėra pagrįsti jokiais įrodymais - nėra duomenų, kad buvo atsisakoma pateikti prašomus dokumentus ar neteisėti institucijos veiksmai buvo skųsti. Kritiškai vertino argumentą, kad pasirinktas teisių gynimo būdas, gautų dokumentų įvertinimas objektyviai lėmė dideles laiko sąnaudas. Tokių išvadų teismas priėjo nustatęs, kad ieškovas tiek žemės kadastrinių matavimų atlikimo metu, tiek teisminio proceso metu buvo atstovaujamas savo dukros V. B., kuri teismo posėdyje, paaiškino dirbanti (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūne, bei profesionalaus atstovo – advokato. Nurodęs, kad 2014-04-18 raštu matininkui V. K., atlikusiam ieškovui priklausančio žemės sklypus kadastrinius matavimus, 2014-05-14 raštu ieškovo atstovei V. B. buvo paaiškintos ieškovui priklausančio žemės sklypo ploto trūkumo priežastys, nurodyti aktualūs administraciniai aktai, teismas sprendė, kad ieškovas turėjo objektyvią galimybę per įstatymo nustatytą terminą pasirūpinti pažeistų teisių gynyba. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad vertinant procesinio termino apskųsti administracinius aktus atnaujinimo būtinumą šioje byloje svarbu yra ir tai, kokias teisines pasekmes sukels ginčijami aktai ir nurodė, jog ieškovu patikslintu ieškiniu nesiekiant sklypo dalies atgavimo natūra, kas, kaip pripažino pats ieškovas, dėl ginčo sklypo dalies perleidimo tretiesiems sąžiningiems asmenims tapo ne įmanomu ir ieškovui pateikus reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, toks atnaujinimas tapo nebeaktualus. Apibendrinęs paminėtą teismas priėjo pagrįstos išvados, kad nėra pagrįsta atnaujinti ieškovui terminą administraciniams aktams apskųsti, nes jų panaikinimas ieškovui materialinių teisinių pasekmių nesukels, todėl nagrinėjamoje situacijoje turi būti teikiamas prioritetas civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo išsaugojimui. Taigi, kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, laikėsi kasacinio teismo praktikoje formuluojamų taisyklių, jog sprendžiant termino atnaujinimo klausimus būtina atsižvelgti į ginčo santykių sudėtingumą į priežastis, kurios nurodomos kaip, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, atsižvelgti į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Taip pat, Kad sprendžiant dėl termino praleidimo priežasčių, be kitų aplinkybių, turi būti įvertinamas ir momentas, nuo kurio sąžiningai veikdamas asmuo turėjo suvokti galimą savo teisių pažeidimą, lemiantį poreikį dėl to kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovas žalą kildina iš neteisėtų veiksmų kurių pasėkoje jis neteko nuosavybės teisių į dalį jam gražintos žemės ūkio paskirties žemės. 6.271 straipsnio 1 dalis nustato jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pirmosios instancijos teismas ginčo santykį tinkamai kvalifikavo kaip ginčą dėl deliktinės atsakomybės taikymo bei konstatavo, kad tenkinant tokio pobūdžio ieškinį būtina nustatyti visas bendrosios civilinės atsakomybės sąlygas numatytas CK 6.246–6.249 straipsniuose. Nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, kad sprendžiant asmens reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo klausimą, pirmiausia būtina nustatyti, ar dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų buvo pažeistos asmens teisės, t. y. ar šiuo atveju apskrities viršininko administracija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų ar juos atliko netinkamai, kaip būtent pasireiškė pažeidimai asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu ir ar atitinkamas pasekmes sukėlė būtent jo nurodytos valdžios institucijos darbuotojų neteisėti veiksmai (neveikimas). Teismas taip pat nurodė, jog tais atvejais, kai teisės aktai nustato kitokį turto, į kurį asmuo turi (turėjo) teisę, kompensavimo būdą, turtinės žalos atlyginimas nėra įmanomas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė susidariusią situaciją ir aktualius ginčo sprendimui teisės aktus ir pagrįstai nustatė, kad ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu Žemės reformos įstatymo 16 straipsnis numatė, kad žemės reformą įgyvendina ir sprendimus grąžinti, perduoti, suteikti nuosavybėn neatlygintinai ir parduoti valstybinę žemę priima apskričių viršininkai arba kita įstatymų nustatyta institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės privatizavimo darbams kaimo vietovėse ir miestuose metodiškai vadovauja ir juos kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektų sudarymo techninių instrukcijų, normatyvų ir standartų parengimą, projektų autorių aprūpinimą žemėtvarkos, dirvožemių bei kitų tyrinėjimų kartografine ir geodezine medžiaga, taip pat žemės reformos informacijos kaupimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia konkursą laimėję juridiniai asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka gavę leidimus dirbti žemėtvarkos darbus. Teismas taip pat tinkamai akcentavo, jog Žemės reformos įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Remiantis Žemės reformos įstatymo 20 straipsniu, žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi ir derinami pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikos nustatyta tvarka. Suderintus žemės reformos žemėtvarkos projektus ginčijamų materialinių teisinių santykių atsiradimo metu tvirtino apskrities viršininkas. Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos tvarkos 1.2 punktas numatė, kad projekto autorius – fizinis asmuo arba įmonės specialistas, atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo darbus kadastrinėje vietovėje. Žemės sklypai buvo projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, laikantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodyto prašymų gauti žemę svarstymo eiliškumo. Kiekvieno žemės sklypo išdėstymas ir ribos aptariamos su pretendentu gauti žemę, o jiems pageidaujant arba esant reikalui, vykstama į vietą (metodikos 28 punktas). Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint šią rajono žemėtvarkos skyrių pateiktą medžiagą - turėtų žemės valdų planus (5.2 punktas). Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė jog šie duomenys patvirtina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr. 3228-41 buvo patvirtintas J. A. individualios įmonės “Šantra” parengtas (duomenys neskelbtini) vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, nurodyta įmonei atlikti projekte suformuotų žemės paženklinimą vietoje. 2003-08-14 įsakymu Nr. 4147-41 buvo patikslintas žemės sklypų, suformuotų (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte, ribos.Pirmosios instancijos teismas susipažinęs su į bylą pateiktu Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) Žemės reformos Žemėtvarkos projekto Valstybinės ekspertizės 2003-10-30 akto, kopija teisingai nustatė, kad vykdant žemėtvarkos projektą buvo padaryta daug klaidų, netikslumų, neteisėtų veiksmų projektuojant sklypus, tačiau atsižvelgęs į tai kad NŽT Generalinis direktorius 2003-12-31 Nr. Įsakymu Nr. 1P-116 ėmėsi atitinkamų priemonių, buvo pavedęs individualios įmonės “Minorantė” savininkei užtikrinti, kad iki 2004-02-17 būtų ištaisyti ekspertizėje nustatyti trūkumai sprendė jog NŽT Vilniaus skyriaus darbuotojai ėmėsi veiksmų situacijai ištaisyti.Tačiau teismas nevertino ar šie valstybės institucijos veiksmai buvo pakankami (duomenys neskelbtini) kadastro vietovė Žemės reformos Žemėtvarkos projekto rengimo metu atsiradusiems teisės aktų pažeidimams pašalinti. Sutiktina su teismo išvada, kad šioje byloje nagrinėtina faktinė situacija sąlygota ne vien valstybės institucijų atsakomybei priskirtų veiksmų. Tačiau teismas nesvarstė ar valstybės institucijos veiksmai ir pastangos buvo pakankamos, kad būtų išvengta galinčios kilti žalos ar valstybės institucija tinkamai kontroliavo šį procesą.Byloje nustatyta, kad 2014 02 27, 2014 04 08 ieškovas kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių su skundais nurodydamas jog atlikus geodezinius matavimus nustatyta, kad į jo sklypą (duomenys neskelbtini) apie 0,60 ha yra įsiterpęs sklypas (duomenys neskelbtini), skundų padavimo metu priklausęs B. J., O. Z. ir S. Z.. 2014 05 14 NŽT Vilniaus rajono skyrius 2014 05 14 atsakymu į minėtus skundus, nurodė, jog ieškovui nuosavybės teisė buvo atkurta į 3,25 ha žemės ūkio paskirties žemės penkiuose sklypuose Kadastrinai Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad ieškovo sklypo (duomenys neskelbtini) ribos persidengia su kadastro žemėlapyje įregistruotomis sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribomis ir kad sklypas (duomenys neskelbtini) Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre buvo įregistruotas nuo 1996 10 07 nepažymint sklypo ribų kadastro žemėlapyje, nes toks reikalavimas tuo metu nebuvo nustatytas teisės aktuose, kad šio sklypo ribos atitinka lauko matavimų brėžinyje nurodytas ribas tačiau nesutampa su toje pačioje vietoje suprojektuoto Nekilnojamojo turto registre registruoto ir kadastro žemėlapyje pažymėto sklypo (duomenys neskelbtini) ribomis. Taigi minėtame rašte pripažįstamas faktas, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančio sklypo 0,60 sklypo dalis yra įregistruota kaip kitų asmenų nuosavybė. Tačiau šiame rašte nėra paaiškinta dėl galimos kompensacijos priešingai ieškovui pačiam siūloma kreiptis į teismą dėl sklypo ribų nustatymo. Taigi, tarp šalių dar iki teismo proceso nebuvo ginčo, jog ieškovo sklypas (duomenys neskelbtini) ir kaimyninis sklypas (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai duomenys įregistruoti kadastro žemėlapyje persidengia ir sklypas (duomenys neskelbtini) įsiterpia į ieškovui priklausantį sklypą dėl ko ieškovo sklypo plotas sumažėjo net 0,60 ha. Šiuo atveju kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje susidariusią situaciją kai atsakovės atstovas neginčija žalos fakto ir atsakovo teisės į žalos atlyginimą, neginčijo ir žalos dydžio išskyrus tai jog atsiliepime buvo nurodęs, kad žalą ieškovas yra paskaičiavęs už didesnį nei prarandamas žemės plotą ne už 0, 60 o už 0,65 ha, tačiau geruoju šią žalą atlyginti, kompensuoti prarastą sklypo dalį pinigais nesiėmė jokių priemonių, nuo 2014 metų balandžio mėn. kai ieškovas į jį kreipėsi pirmą kartą ir dėl tokios galimybės ilgą laiką ne tik neinformavo ieškovo, bet ir pats savo atsakymuose į ieškovo skundus pasiūlė kreiptis į teismą, o 2015 01 06 atsiliepime į ieškovo ieškinį šioje byloje teigė neva ieškovas iš viso nėra pateikęs įrodymų, kad jo sklypas (duomenys neskelbtini) persidengia su kaimyniniu sklypu (duomenys neskelbtini), dėl ko iš esmės žalos atlyginimo procesas nevyksta jau daugiau nei 4 metus.NŽT Vilniaus rajono skyrius vėlesniame atsiliepime į patikslintą ieškinį teigė, jog ieškovas nėra patyręs žalos, nes atsakovė Lietuvos valstybė yra numačiusi specialią tvarką kompensuojant piliečių tokio pobūdžio praradimus patirtus žemės reformos eigoje. Tam tikslui priimtas Vyriausybės 1998 04 01 nutarimu Nr. 385 dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje 1.2. punktu patvirtintas Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašas (toliau tekste Aprašas).Aprašo 4.1. punktas numato, kad Žemėtvarkos skyrius pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.9 punktą nustato žemės sklypo, kurio atlikti kadastriniai matavimai, vertę. Žemės sklypo ploto skirtumo vertė apskaičiuojama proporcingai viso žemės sklypo nustatytai vertei. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka įsakymu pakeičia privačios žemės sklypo kadastro duomenis. Šiame įsakyme nurodomas nustatyto žemės sklypo ploto skirtumo kompensavimo būdas – pinigais, taip pat žemės sklypo ploto skirtumo, kuris kompensuojamas žemės sklypo savininkui, vertė (Aprašo 4.2 .punktas). Priėmus sprendimą kompensuoti pinigais žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininką įtraukia į kas ketvirtį (iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 dienos) sudaromą žemės sklypų savininkų, kuriems pinigais kompensuojamas nustatytas privačios žemės sklypo ploto skirtumas, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, sąrašą, kurį Sąrašas tvirtinamas žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu (Aprašo 5 punktas). Kompensacija pinigais išmokama kitais kalendoriniais metais, priėmus Nacionalinės žemės tarnybos vadovo arba jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą dėl privačios žemės sklypo ploto skirtumo, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, kompensavimo pinigais privačios žemės sklypo savininkui, per 40 kalendorinių dienų nuo lėšų pervedimo Nacionalinei žemės tarnybai. Žemėtvarkos skyrius pinigus perveda į asmens prašyme nurodytą banko sąskaitą. Kolegija atkreipia dėmesį ir priimdama sprendimą atsižvelgia į nenuoseklią į prieštaringą atsakovo Lietuvos valstybės atstovo elgesį sprendžiant susidariusią situaciją. Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad ieškovas atlikęs geodezinius savo sklypo matavimus į NŽT Vilniaus rajono skyrių su skundais kreipėsi dar 2014 02 07 ir 2014 04 08, o 2014 05 14 atsakyme į jo skundus NŽT Vilniaus rajono skyrius, pripažino faktą, nustatytą ieškovui atlikus geodezinius matavimus, kad šalių sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) persidengia ir kad ieškovo sklypas buvo įregistruotas 1996 10 07 Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre nepažymint jo ribų kadastro žemėlapyje, nes tuo metu tokio reikalavimo nebuvo numatyta. Tačiau ieškovui nebuvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl kompensacijos minėto Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka, o buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl žemės sklypų ribų nustatymo. Tuo tarpu 2015 01 06 atsiliepime į ieškinį NŽT Vilniaus rajono skyrius jau teigė, jog ieškovas nėra pateikęs jokių duomenų, kad sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) persidengia nors į bylą su pirminiu ieškiniu jau buvo pateikti minėti NŽT Vilniaus rajono skyriaus atsakymai ieškovui ir geodezinius ieškovo sklypų matavimus atlikusiam matininkui V. K., kuriame šis faktas pripažintas. Todėl kolegijos nuomone šiuo atveju atsakovui iš esmės pripažįstant, jog reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog pagal Apraše nustatytą tvarką ieškovui kreipusis į atsakovą su pareiškimu dar kartą pagal Apraše nustatytą procedūrą jis kompensaciją geriausiu atvejų gautų tik kitais metais toks ilgas pažeistos nuosavybės teisės atlyginimo procesas atsižvelgiant ir į ieškovo garbingą amžių, neatitinka ir bendrųjų sąžiningumo teisingumo ir protingumo principų suformuotų CK1.5 straipsnio 4 dalyje. Atmestinas pirmosios instancijos argumentas, jog pats ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) ribų nepažymėjo kadastro žemėlapyje, o kadastrinius matavimus atliko tik 2014 metais, praėjus beveik 18 metų nuo nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo, nes galiojęs teisinis reguliavimas ieškovui tokios pareigos nebuvo nustatęs. Nepagrįstas ir teismo argumentas jog paaiškinimai dėl faktinio žemės sklypo naudojimo skiriasi, nes pati F. G., po kurios mirties buvo atstatyta nuosavybės teisė į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo ieškovo sklypo pažymėjimo paženklinimo vietoje, metu ir pasirašė protokole, kad su nustatytomis ieškovo sklypo ribomis sutinka, ieškovas į bylą yra pateikęs visą eilę rašytinių įrodymų kad ginčo sklypu naudojosi, gavo atitinkamas išmokas ir kt. Todėl skundžiamas sprendimas dalyje, kurioje reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas keičiamas, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas priteisiant turtinės žalos atlyginimą lygų V. K. 2016 05 12 pažymos, kurioje nustatyta jo sklypo dalis, kuri pagal prie pažymos pridėtą planą persidengia vertei sudarančiai 3800 Eur. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, jog remiantis Vyriausybės nutarimo 2.11 punktu apeliantui iš esmės būtų kompensuojama analogiška suma. Taigi iš esmės atsakovas sutinka, jog ieškovo reikalaujama suma atitinka jam pagal Vyriausybės nutarimą nustatytos kompensacijos sumą, tačiau prieštarauja žalos atlyginimui, nes klaidingai mano, jog ieškovas , nepaisant jo naudai priimto teismo sprendimo galėtų pakartotinai kreiptis dėl kompensacijos Vyriausybės nutarimo nustatyta tvarka. Su pastaruoju atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu negalima sutikti, nes teismui priteisus turtinės žalos atlyginimą ginčas tarp visų bylos šalių laikytinas išspręstu, remiantis civilinio proceso kodekso 18 straipsnio nuostatomis įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl pakartotinai šiuo klausimu kreiptis dėl jo patirtų praradimų, teismo sprendimu (nutartimi) išsprendus žalos atlyginimo klausimą ieškovas nebeturės teisės.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala tai asmens dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, nepatogumai ir kita, jeigu tai gali būti teismo įvertinti pinigais. Teismų praktikoje pripažįstama jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas byloje išsamiai pasisakė šiuo aspektu ir motyvuotai atmetė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija pažymi jog spręsdamas dėl neturtinės žalos pirmosios instancijos teismas pagristai atsižvelgė į ieškovo atstovių prieštaringai pateikiamas faktines aplinkybes. Iš vienos pusės buvo teigiama, kad ieškovas yra garbingo amžiaus asmuo, gimęs 1923 metais, jam 2013-08-28 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, į teismo posėdį jis negalėjo atvykti dėl sveikatos. Ieškovo dukra V. B., nuo 2012 03 20 turinti įgaliojimą atstovauti ieškovą visose įstaigose tvarkant jo visus turtinius reikalus bei atstovaujant teisme paaiškino, kad ieškovui yra diagnozuota demencija. Iš kitos pusės atsakydama į klausimą dėl žemės naudojimo, ši atstovė nurodė, kad ieškovas rūpinasi žeme, ją šienauja, todėl dalies žemės netekimas sąlygojo jam esminius išgyvenimus, kad ieškovas, sužinojęs apie tai, kad ginčijamais administraciniais aktais buvo atimta jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis patyrė didžiulius išgyvenimus, kurie sąlygojo ir sveikatos sutrikimus, nors jam dar 2013 metais nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl jo sveikatos būklės, o sužinojo apie savo teisių pažeidimą jis anot atstovės tik 2014 metais. Minėtus paaiškinimus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertintino kaip prieštaringus, sudarančius pagrindą abejoti jų patikimumu. Teismas taip pat įvertino aplinkybę, kad teikdama paaiškinimus dėl neturtinės žalos ieškovo atstovė V. B. rėmėsi ieškovo partirtais išgyvenimais dėl ilgai užtrukusio teisminio proceso, nors dar 2012-03-21 ieškovas buvo išdavęs įgaliojimą dukrai V. B. atstovauti jį Nekilnojamo turto registre ir kitose institucijose, įstaigose dėl jam nuosavybės teise priklausančių sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų atlikimo, į teismo posėdį per visą bylos nagrinėjimo laiką ieškovas taip ir nebuvo atvykęs, teismas pagrįstai sprendė, kad vien netiesioginiai įrodymai – ieškovo atstovių paaiškinimai nėra pakankami konstatuoti ieškovo patirtus išgyvenimus, susijusius su skundžiamais administraciniais aktais. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies priteisiant ieškovui 3800 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl neturtinės žalos priteisimo sprendimą paliekant nepakeistu, remiantis CPK 93 straipsniu atitinkamai perskirstomos ir priteisiamos šalių bylinėjimosi išlaidos pirmojoje ir apeliacinėje instancijose. Patenkinus didesnę pusę ieškovo piniginių reikalavimų sudarančių 56 proc. visų pareikštų reikalavimų, netenkinus reikalavimų panaikinti skundžiamus administracinius aktus, nes toks panaikinimas nesukurtų ieškovui teisinių pasekmių, bet pripažįstant, jog būtent šiais aktais ir buvo sudarytos sąlygos žalai atsirasti, kolegija nustato, jog ieškovo reikalavimai atsakovės valstybės atžvilgiu patenkinti 56 proc. todėl priteistiną ieškovui iš atsakovo Lietuvos valstybės bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 56 proc. išlaidų turėtų abejose instancijose. Ieškovas yra patyręs iš viso išlaidų 200 Lt (57,92 Eur) sumokėdamas žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą 94 Eur už apeliacinį skundą. Už advokato paslaugas ieškovas yra sumokėjęs 2014 metais 200 Lt + 1000 Lt + 300 Lt +1000 = 2500 Lt kas sudaro 724, 05 Eur, bei 232 Eur +350 Eur =582 Eur 2015, 2016 metais, viso ieškovas patyrė 1457, 97 Eur bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai jam priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą proporcingą patenkintų reikalavimų daliai sudaro 816,46 Eur. Iš ieškovo atsakovei Ž. priteistiną sumą sudaro apeliacinėje turėtos išlaidos 350 Eur už advokato paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti dalyje, kurioje ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas priteisti ieškovo J. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės 3800 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus eurų) žalos atlyginimo likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo J. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Lietuvos valstybės ir 816,46 Eur (aštuonis šimtus šešiolika eurų 46 euro centus) bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje, dalį. Priteisti iš ieškovo J. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) N. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų turėtų paduodant atsiliepimą į apeliacinį teismą.

Teisėjai Liuda UckienėRamunė MikonienėVidas Stankevičius