- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- eI2-3679-583/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00159-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Merlangus“
- Atsakovas
- Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2022 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Merlangus“ skundą atsakovei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Merlangus“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
1) panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 37VS-2 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ (toliau – ir Sprendimas);
2) įpareigoti atsakovė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) atlikti pakartotinį vaflių „Family“ (kodas KN1905) laboratorinį tyrimą trans riebalų rūgščių kiekiui nustatyti.
Pareiškėja nurodė, jog pagal 2021 m. gruodžio 21 d. importo deklaraciją Nr. 21LTVC01001M1C55815 iš Ukrainos importavo konditerinius gaminius – vaflių lakštus „Family“ (toliau – ir Produktas). 2021 m. gruodžio 22 d. Tarnybos Klaipėdos departamento pareigūnai paėmė Produkto mėginį laboratoriniams tyrimams atlikti. Atlikus tyrimą Tarnybos Klaipėdos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo uždraudė Bendrovei tiekti Produktą rinkai, įpareigojo susigrąžinti Produktą ir jį pašalinti arba sunaikinti. Sprendime konstatuojama, jog didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis tokiose produktuose privalo būti ne didesnis nei 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio, o 2022 m. sausio 6 d. tyrimo protokole nustatytas, jog šis kiekis ištirtame Produkte yra apie 2.66 gramo 100 gramų.
Pareiškėja teigia, jog susipažinusi su Sprendimu nedelsiant susisiekė su Produkto pardavėju ir gavo patikinimą, jog jame esančių riebalų rūgščių transizomerų kiekis negali siekti Sprendime nurodyto kiekio. Produkto gamintojas šias aplinkybes patvirtino raštu. Pabrėžia, kad 2022 m. sausio 13 d. pateikė Produkto mėginį sertifikuotai laboratorijai ir 2022 m. sausio 19 d. buvo gauta tyrimo ataskaita, kurioje teigiama, jog transriebalų rūgščių kiekis 100 g. produkto riebalų yra mažesnis nei 0,1 g. Bendrovė 2022 m. sausio 20 d. raštu informavo atsakovę apie minėtą tyrimo ataskaitą ir paprašė atlikti pakartotinį Produkto tyrimą. Tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. sausio 27 d. raštu informavo, jog nėra pagrindo abejoti kompetentingos laboratorijos tyrimo rezultatais ir atsisakė atlikti pakartotinį tyrimą.
Pareiškėja teigia, jog neginčija aplinkybės, kad teisinis reguliavimas numato, jog į rinką tiekiamuose maisto produktuose transriebalų rūgščių kiekis negali viršyti 2 gramų 100 gramų riebalų. Tačiau Sprendime nurodytas aplinkybes paneigia Produkto gamintojo paaiškinimai, kurie patvirtina, jog vaflių gamyboje nenaudojami ingredientai, galintys turėti tokį transriebalų rūgščių kiekį. Produkto gamintojas informavo, jog atlieka nuolatinius gaminamos produkcijos tyrimus ir minėtų rūgščių kiekis Produkte paprastai sudaro kur kas mažesnę proporciją – 0,1 gramo 100 gramų. Akcentuoja, kad toks transriebalų rūgščių kiekis ir nepriklausomos laboratorijos atlikto tyrimo metu.
Bendrovės nuomone, Tarnybos atsisakymas atlikti pakartotinį Produkto tyrimą yra nepagrįstas, neatitinka gerojo viešojo administravimo, teisingumo ir protingumo principų reikalavimų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, viešojo administravimo subjektai privalo laikytis išsamumo, naujovių ir atvirumo permainoms, objektyvumo ir proporcingumo principų.
Pažymi, jog atsakovė 2022 m. sausio 27 d. rašte nenurodė, kodėl buvo ignoruoti sertifikuotos nepriklausomos laboratorijos tyrimo ataskaitoje pateikti duomenys, nepasisakoma kokiu pagrindu Bendrovės savarankiškai užsakyto tyrimo rezultatai yra atmetami kaip nepagrįsti. Akcentuoja, jog Tarnybos siekis vykdyti Sprendimą, tame tarpe ir jo dalį įpareigojančią Bendrovę sunaikinti Produktą, neįsitikinus ar nebuvo padaryta tyrimo klaida, akivaizdžiai prasilenkia su gerojo viešojo administravimo ir proporcingumo principais.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad Tarnybos Klaipėdos departamentas vykdydamas importuojamo negyvūninio maisto valstybinę kontrolę ir vadovaudamasis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 „Dėl importuojamo negyvūninio maisto valstybinės kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis, iš Bendrovės importuotos Produkto siuntos atrinko planinį valstybinį mėginį. Valstybinės kontrolės metu nenustačius rizikos faktorių dėl galimų saugos neatitikimų, 2021 m. gruodžio 22 d. buvo leista pareiškėjai realizuoti siuntą nesulaukus laboratorinių tyrimų.
Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, valstybinės kontrolės metu paimtas Produkto mėginys kartu su saugą ir kokybę patvirtinančio dokumento kopija nedelsiant buvo pristatytas į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (toliau – ir Institutas) Klaipėdos teritorinį skyrių dėl riebalų rūgščių transizomerų kiekio nustatymo. 2022 m. sausio 10 d. buvo gautas Instituto tyrimų protokolas Nr. I-21/36960/1 CH T (toliau – ir Protokolas), kuriame nurodyta, kad mėginyje nustatytas bendras transriebalų rūgščių kiekis riebaluose (2,66 gramų 100 gramų riebalų), kuris neatitinka 2019 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 2019/649 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2019/646) reikalavimų. Atkreipia dėmesį, jog pagal minėtą reglamentą didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis tokiuose produktuose turi būti ne didesnis kaip 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio.
Tarnybos Klaipėdos departamentas remdamasis Protokolu ir vadovaudamasis Reglamento Nr. 2019/646 bei Aprašo nuostatomis priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti tiekti rinkai nesaugų Produktą, o pareiškėja įpareigota iš vartotojų susigrąžinti Produktą, jį pašalinti iš rinkos ir sunaikinti. Pažymėjo, kad 2022 m. sausio 10 d. Tarnybos pareigūnai atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą, kurio metu nustatė, jog 45 kg Produkto buvo perduoti dukterinei įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos bretlingis“, kuri nesaugų Produktą išplatino Lietuvos ir Latvijos rinkose. Pareiškėja 2022 m. sausio 10 d. didmeninės prekybos subjekto/sandėlio patikrinimo aktu Nr. 37MPĮ-1016 buvo įpareigota vykdyti atšaukimo iš rinkos procedūras bei pateikti Tarnybos Klaipėdos departamentui informaciją apie susigrąžintus ir sunaikintus Produkto kiekius.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog Institutas atlikdamas Produkto mėginio tyrimą padarė klaidą yra grindžiami išskirtinai tik subjektyviomis aplinkybėmis. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog oficialioje Instituto laboratorijoje atliktas tyrimas nėra teisingas.
Atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2017/625 (toliau – ir Reglamentas Nr. 2017/625) 37 straipsniu dėl oficialių laboratorijų skyrimo, Institutas buvo paskirtas oficialiąja laboratorija mėginių, paimtų vykdant oficialią maisto ir veterinarinę kontrolę ir kitą oficialią veiklą, laboratoriniams bei diagnostiniams tyrimams atlikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad Institutas atitinka Reglamento Nr. 2017/625 37 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus. Taip pat Institute yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema, kuri užtikrina, jog atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus.
Akcentuoja, jog iš pareiškėjos pateiktos nepriklausomos laboratorijos analizės ataskaitos matyti, kad Produkto tyrimai buvo atliekami pagal tarptautinius ir Europinius standartus, tačiau bendras transriebalų rūgščių kiekio nustatymo metodas nepažymėtas kaip akredituotas. Šioje laboratorijoje yra akredituotas tik bendro riebalų kiekio nustatymo metodas. Laikosi pozicijos, kad Instituto akredituoti tyrimo metodai didina atliekamo tyrimo tikslumą ir mažina galimų klaidų riziką, todėl nėra pagrindo abejoti Instituto tyrimų protokole Nr. I-21/36960/1 CH T pateiktos informacijos tikrumu. Pažymi, jog Produkto etiketėje yra nurodyta, kad viena Produkto sudedamųjų dalių yra rafinuotas dezodoruotas saulėgrąžų aliejus, kas leidžia daryti išvada, jog Produkto gamyboje gamintojas naudoja riebalus, kuriame galimai yra didesnis trans riebalų rūgščių kiekis nei leistina.
Atsakovės nuomone Produkto pavojus sveikatai yra įrodytas, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, sudarančių pagrindą naikinti Sprendimą, o remiasi tik prielaida, kad oficialioje Instituto laboratorijoje ištirtas valstybinės mėginys yra ištirtas klaidingai, o nepriklausomoje laboratorijoje atliktas tyrimas yra teisingas, nors joje taikytas neakredituotas tyrimo metodas, todėl skundas turi būti atmestas, o Sprendimas paliktas galioti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 37VS-2 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėja pagal 2021 m. gruodžio 21 d. importo deklaraciją reg. Nr. 21L3025586193100407 iš Ukrainoje veikiančios įmonės importavo konditerinius kepinius - valflius „Family“. Bendrovė 2021 m. gruodžio 21 d. Tarnybos Klaipėdos departamentui pateikė prašymą „Dėl importuojamo negyvūninio maisto kontrolės“ užbaigti importuojamo negyvūninio maisto siuntos, kuri 2021 m. gruodžio 20 d. per Šalčininkų pasienio kontrolės punktą buvo įvežta į Europos Sąjungos teritoriją, valstybinės maisto kontrolės procedūras.
Tarnybos Klaipėdos departamentas, atsižvelgdamas į minėtą prašymą, 2021 m. gruodžio 22 d. surašė Maisto/pašaro valstybinio mėginio paėmimo tirti aktą Nr. 3378, kuriame nurodoma, kad iš Bendrovės sandėlio buvo paimtas Produkto mėginys su tikslu atlikti jo cheminį tyrimą, siekiant nustatyti Produkte esančių riebalų rūgščių transizomerų kiekį. Taip pat Tarnybos Klaipėdos departamentas 2021 m. gruodžio 22 d. ant Produkto gamintojo deklaracijos uždėjo vizą – realizuoti leidžiama.
Produkto mėginiai buvo perduoti Institutui. Institutas atlikęs Produkto mėginių tyrimą 2022 m. sausio 6 d. surašė tyrimų protokolą Nr. 1-21/36960/1 CH T. Protokole nurodoma, kad mėginyje nustatytas bendras transriebalų rūgščių kiekis riebaluose – 2,66 gramai 100 gramų riebalų. Konstatuojama, kad rezultatas neatitinka Reglamento Nr. 2019/649 reikalavimų. Didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis tokiuose maisto produktuose turi būti ne didesnis kaip 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio.
Tarnybos Klaipėdos departamentas, remdamasis Protokole pateikta išvada, kad Produktas neatitinka Reglamente Nr. 2019/649 nustatyto reikalavimo, jog maisto produktuose didžiausias leistinas riebalų rūgščių transizomerų kiekis turi būti ne didesnis kaip 2 gramai 100 gramų bendro riebalų kiekio bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies ir 12¹ straipsniu priėmė Sprendimą. Atsakovė Sprendimu uždraudė Bendrovei tiek rinkai Produktą, įpareigojo susigrąžinti Produktą iš vartotojų, jį pašalinti iš rinkos ir sunaikinti Produktą.
Pažymėtina, jog pareiškėja 2022 m. sausio 20 d. atsakovei pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad susipažinusi su Sprendimu, ji 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į nepriklausomą laboratoriją J.S. Hamilton Poland, esančią Lenkijos Respublikoje ir užsakė Produkto mėginio tyrimą. 2022 m. sausio 19 d. gautas nepriklausomos laboratorijos atlikto tyrimo protokolas, kuriame nurodyta, jog transriebalų rūgščių kiekis 100 gramų Produkto riebalų yra mažesnis nei 0,1 gramo. Pareiškėja prašė atsakovės atsižvelgti į minėtas aplinkybes ir atlikti pakartotinį laboratorinį tyrimą.
Tarnybos Klaipėdos departamentas 2022 m. sausio 27 d. rašte Nr. 37S-(37.5.)-145 „Dėl atsisakymo tenkinti UAB „Baltic Merlangus“ prašymą“ nurodė, kad Instituto laboratorinės analizės, tyrimų ir diagnostinių tyrimų metodai atitinka mokslo standartus ir užtikrina tvirtus ir patikimus tyrimų rezultatus, kaip to reikalauja nacionaliniai teisės aktai ir Reglamente Nr. 2017/625 įtvirtintos nuostatos. Konstatuojama, jog nėra pagrindo abejoti Instituto atliktų tyrimų rezultatais, todėl pakartotinis tyrimas nebus atliktas, o Sprendimas paliktas galioti.
Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja, po kreipimosi su skundu į teismą, pateikė Produkto mėginį Latvijos Respublikoje esančiai Maisto produktų saugumo, gyvūnų sveikatos ir aplinkos moksliniam institutui „BIOR“. Minėtas institutas 2022 m. kovo 9 d. testavimo ataskaitoje Nr. PV-2022-P-336109.01 teigiama, kad Produkto 100 grame riebalų transriebalų rūgščių kiekis siekia 0,2 gramo.
Maisto įstatymo 2 straipsnis reglamentuoja, jog įstatymo tikslas – užtikrinti, kad: 1) į rinką būtų teikiamas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, atitinkantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus; 2) maistas atitiktų tarptautinius laisvam prekių judėjimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos maisto gamintojas galėtų plėsti savo prekių eksportą į kitas šalis, o Lietuvoje pagamintas maistas galėtų lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje; 3) būtų skatinama ekologiškų žemės ūkio produktų gamyba, sveikesnė Lietuvos gyventojų mityba, gerinama su maistu ir mityba susijusi žmonių sveikata.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalis teigia, kad nesaugus maistas į rinką nepateikiamas. Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis: 1) kenkia sveikatai; 2) netinka žmonėms vartoti (Reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 2 dalis).
Aprašo 7 punkte nurodyta, kad iš trečiųjų šalių importuojamas negyvūninis maistas turi atitikti maistą reglamentuojančių ES ir (ar) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir turi būti užtikrinamas negyvūninio maisto atsekamumas. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp proceso šalių nėra ginčo, kad į rinką negali būti teikiami maisto produktai kurių 100 gramų riebalų, transriebalų rūgščių kiekis viršija 2 gramus.
Vadovaujantis Maisto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, atlikdama šio įstatymo bei lydimųjų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę: 1) tikrinti maisto tvarkymo vietos higienos būklę ir maisto tvarkymo procesus; 2) tikrinti, kaip asmenys, kurie vykdydami savo pareigas tiesiogiai ar netiesiogiai liečia maistą, laikosi higienos reikalavimų (nepažeisdama medicinos etikos principų); 3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, maistui tvarkyti, patalpoms ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas ir įrenginius; 4) tikrinti su šio įstatymo ir kitų teisės aktų laikymusi susijusius dokumentus bei maisto tvarkymo vietos savikontrolės sistemos medžiagą; 5) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paimti ir tirti šio straipsnio 5 dalies 3 punkte išvardytų objektų mėginius bei šio straipsnio 5 dalies 4 punkte išvardytų dokumentų kopijas ar nuorašus, gauti kitą su šio įstatymo bei kitų teisės aktų laikymusi susijusią informaciją bei lyginti tikrinimo rezultatus su maisto tvarkymo vietoje įrengtų matavimo ir kitų prietaisų duomenimis; 6) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka atlikti kontrolinius pirkimus, prieš tai nepateikusi maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto sprendimo atlikti kontrolinius pirkimus. Sprendimas atlikti kontrolinį pirkimą maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ir (ar) tiekėjui pateikiamas iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo (Maisto įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).
Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su maisto klastojimu, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos direktoriaus nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių pateikimo į rinką ribojimo priemonių: 1) uždrausti pateikti į rinką suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas); 2) sustabdyti suklastoto maisto, nesaugaus (nesaugių) maisto ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pateikimą į rinką; 3) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ir (ar) tiekėją susigrąžinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ar medžiagą (medžiagas) iš vartotojų; 4) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ir (ar) tiekėją pašalinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) iš rinkos; 5) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ir (ar) tiekėją sunaikinti suklastotą maistą, nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas); 6) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir maistą padaryti saugų (perdirbti, pašalinti kenksmingumą ir kt.); 7) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ir (ar) tiekėją panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) kitais, ne pirminės paskirties, tikslais; 8) kitas įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas priemones.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Lietuvoje valstybinę maisto kontrolę vykdo Tarnyba. Tarnyba turi teisę tikrinti maistą, imti maisto produktų mėginius, o nustačiusi, jog maisto produktas yra nesaugus – uždrausti maisto tiekėjui teikti nesaugų maisto produktą į rinką, įpareigoti maisto tiekėją atšaukti iš rinkos nesaugų produktą bei jį susigrąžinti iš vartotojų, o susigrąžintą nesaugų produktą sunaikinti.
Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl Protokole pateiktų tyrimo rezultatų teisingumo. Maisto įstatymo 12 straipsnio 1 dalis teigia, jog valstybinei maisto kontrolei atrinktų mėginių laboratorinius tyrimus atlieka Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus paskirtos maisto srities teisės aktų reikalavimus atitinkančios laboratorijos.
Tarnybos direktorius 2020 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. B1-231 „Dėl nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto paskyrimo oficialiąja laboratoriją“ 1 punktu paskyrė Institutą oficialiąja laboratorija mėginių, paimtų vykdant oficialią maisto ir veterinarinę kontrolę ir kitą oficialią veiklą, laboratoriniams bei diagnostiniams tyrimams atlikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta tvarka. Akivaizdu, jog vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu Lietuvos Respublikoje maisto produktų laboratorinius tyrimus vykdo Institutas.
Oficialiųjų laboratorijų, galinčių atlikti tyrimus maisto srityje, skyrimo tvarką reglamentuoja Reglamento Nr. 2017/625 37 straipsnis. Minėto straipsnio 4 dalis teigia, jog kompetentingos institucijos oficialiąja laboratorija gali skirti tik laboratoriją, kuri: 1) turi kompetencijos, įrangą ir infrastruktūrą, reikalingą mėginių analizei, tyrimams ar diagnostiniams tyrimams atlikti; 2) turi pakankamai tinkamos kvalifikacijos, tinkamai parengtų ir reikiamos patirties turinčių darbuotojų; 3) užtikrina, kad jai pagal 1 dalį pavestos užduotys bus vykdomos nešališkai ir be jokio interesų konflikto, susijusio su jos, kaip oficialiosios laboratorijos, užduočių vykdymu; 4) gali laiku pateikti vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą paimtų mėginių analizės, tyrimo ar diagnostinio tyrimo rezultatus ir; 5) veikia pagal standartą EN ISO/IEC 17025 ir pagal tą standartą yra akredituota nacionalinės akreditavimo įstaigos, veikiančios pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.
Institutas 2022 m. kovo 16 d. rašte Nr. 3A-264 „Dėl riebalų rūgščių transizomerų kiekio nustatymo maisto produktuose“ paaiškino, jog vadovaujantis vadybos sistemos reikalavimais ir taikant akredituotus mėginio paruošimo bei tyrimo metodus atliko bei pateikė Produkto mėginio tyrimo rezultatus. Nurodė, kad tyrimas buvo atliktas Instituto laboratorijoje, jis buvo atliktas pagal tarptautinius ir Europos standartus, o atliekant tyrimą nebuvo nukrypta nuo standartinių metodų reikalavimų, buvo laikomasi Instituto kokybės vadove numatytų kokybės reikalavimų. Akcentavo, kad Institutas yra akredituota tyrimų laboratorija, kurios kompetencija bei veiklos procedūras reguliariai, nepriklausomai ir objektyviai vertina Nacionalinis akreditacijos biuras. Įdiegti ir nuolat kontroliuojami veiklos procesai užtikrina Instituto tyrimo rezultatų tikslumą ir teisingumą.
Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Tarnybos direktoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. B1-231 Institutas buvo paskirtas oficialiąją laboratoriją mėginių, paimtų vykdant valstybinę maisto kontrolę, laboratoriniams tyrimams atlikti teisės aktų nustatyta tvarka ir Instituto 2022 m. kovo 16 d. rašte pateiktą informaciją darytina išvada, kad Institutas atitinka visus Reglamento Nr. 2017/625 37 straipsnyje nustatytus reikalavimus t. y. turi kompetencija, įrangą bei infrastruktūrą reikalingą mėginių tyrimams atlikti, veiklą vykdo pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus standartus, taiko akredituotus metodus ir t.t.
Atkreiptinas dėmesys, kad Bendrovės pateiktame nepriklausomos laboratorijos J. S. Hamilton Poland analizės ataskaitoje Nr. L3600/22/SEV nėra nurodyta, kad riebalų rūgščių profilio tyrimas buvo atliktas taikant akredituotą tyrimo metodą.
Vertinat pareiškėjo teisminio nagrinėjimo metu pateiktą Produkto mėginio tyrimo ataskaitą, kurią pateikė Latvijos Respublikoje esančios Maisto produktų saugumo, gyvūnų sveikatos ir aplinkos mokslinis institutas „BIOR“ pažymėtina, kad laboratorijos tyrimo ataskaitoje Nr. PV-2022-P-336109.01 bendro transriebalų rūgščių kiekio nustatymo metodas nepažymėtas kaip akredituotas (BIOR laboratorijos testavimo ataskaitoje, grafoje „metodas“ prie skliausteliuose nurodomo metodo BIOR-T-012-131-2011 (riebalų rūgščių kiekis riebaluose) žymimas simbolis žvaigždutė, žemiau paaiškinantis, kad metodas nepatenka į Latvijos nacionalinio akreditacijos biuro akreditavimo sritį. Taigi ši ataskaita pateikta atlikus tyrimo metodu, kuris nepatenka į Latvijos nacionalinio akreditacijos biuro akreditacijos sritį, todėl tokiu metodu atlikto tyrimo rezultatas neatitinka įrodymų leistinumo taisyklių reikalavimų ir nepaneigia, kad Produkte transriebalų kiekis yra nustatytas pagrįstai ir objektyviai.
Vadovaujantis anksčiau minėtu darytina išvada, kad atliekant Produkto mėginio tyrimą tik Institutas taikė akredituotą tyrimo metodą. Atsižvelgiant į tai, kad iš trijų pateiktų Produkto mėginių tyrimų rezultatų tik Instituto tyrimas buvo atliktas pagal Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus standartus, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti Protokole pateiktų duomenų teisingumu, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė atlikti pakartotinį Produkto mėginio tyrimą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 37VS-2 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Merlangus“ skundas atmestinas kaip nepagristas.
Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą dėl Tarnybos įpareigojimo atlikti pakartotinį Produkto - vaflių „Family“ (kodas KN1905) laboratorinį tyrimą transriebalų rūgščių kiekiui nustatyti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti 1 523,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šioje administracinėje byloje konstatuojama, kad pareiškėjos skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jis atmetamas. Akivaizdu, jog ginčas nėra išspręstas pareiškėjos naudai, todėl jam patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Dėl taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių
2022 m. kovo 1 d. nutartimi nutrata taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto dalies galiojimo laikiną sustabdymą, ir iki procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, laikinai sustabdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2022-01-10 sprendimo Nr. 37SV-2 dalies, kuria nurodyta sunaikinti pareiškėjos sandėliuojamą produktą – vaflius „Family“ (KN1905), galiojimą.
ABTĮ 70 straipsnio 9 dalis numato, kad teismui atmetus skundą, reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartimi taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės panaikintinos teismo sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 9 punktu, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Merlangus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti 2022 m. kovo 1 d. nutartimi taikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – Veterinarijos maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 37VS-2 „Dėl produkto (-ų) tiekimo rinkai uždraudimo“ dalies, kuria nurodyta sunaikinti pareiškėjos sandėliuojamą produktą – vaflius „Family“ (KN1905), galiojimo laikiną sustabdymą.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.