Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. M. ir A. V. patikslintą pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje - valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjai D. M. ir A. V. padavė pareiškimą, kurį tikslino, prašydami atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, likusiam po palikėjos M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškimą grindė tuo, kad: D. M. ir A. V. yra velionės M. V. sesuo ir brolis. Po M. V. mirties liko 1/21 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta pagal 2015 m. gegužės 21 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1408. Po M. V. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėjai nesikreipė, nes tikėjo, jog velionė turėtą žemės sklypo dalį jau seniai perleido kitiems asmenims. Tik pasikreipus minėto žemės sklypo bendrasavininkui dėl sutikimo parduoti savo dalį žemės sklypo, sužinojo, jog M. V. žemės sklypo dalis nebuvo perleista kitiems asmenims ir liko jos nuosavybė. Prašo atnaujinti terminą palikimui priimti, kaip praleistą dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų pareiškime suformuluoto reikalavimo atnaujinti įstatymų – Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje – nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po sesers M. V. mirties, priimti (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 4 dalis, 442 straipsnio 13 punktas, 443 straipsnis, 576–578 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. M. ir A. V. yra M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo ir brolis; iš VšĮ Trakų ligoninės 2022 m. balandžio 13 d. Medicininio mirties liudijimo matyti, jog M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. spalio 24 d. gyventojų registro pažymos Nr. GR.1A-12751 duomenimis, M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle. Sutuoktinis J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Vaikai: K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); Gimimo liudijo duomenimis V. M., V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai - V. V. A. ir V. V. V.; iš 1951 m. balandžio 13 d. Gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas - V. V., motina - V. V.; Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis D. V., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra V. V. ir V. V.; Santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis G. M. ir D. V. susituokė (duomenys neskelbtini); Gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, A. V., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai yra V. V. ir V. V.. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), išduotas 2023 m. lapkričio 8 d., liudija, kad Trakų rajono 2-ojo notaro biure nuo 2022 m. paveldėjimo byla po M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo 2023 m. spalio 17 d. duomenimis, 1/21 dalis žemės sklypo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), įgyta 2015 m. gegužės 21 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, priklauso M. V. asmeninės nuosavybės teise.

Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

4. Pareiškėjai D. M. ir A. V. prašė atnaujinti terminą palikimui, likusiam po sesers M. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti. Pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo iš esmės grindė tuo, kad terminą palikimui priimti praleido dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, dėl nežinojimo, nes tikėjo, jog sesuo M. V. turėtą žemės sklypo dalį buvo perleidusi kitiems asmenims, kol nepaaiškėjo, jog minėto žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso velionei M. V..

5. CK 5.50 straipsnio nuostata numato, kad tam, jog įpėdinis įgytų palikimą, įpėdinis turi palikimą priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 ir 3 dalys). CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nustatyta, jog M. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, jog M. V. palikimas, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, turėjo būti priimtas iki (duomenys neskelbtini). (CK 1.118 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad pareiškėjai terminą, nustatytą CK 5.50 straipsnio 3 dalyje, praleido. Pareiškėjų pareiškimas teisme gautas 2023 m. lapkričio 20 d., todėl pareiškėjai praleido terminą palikimui priimti daugiau kaip vienerius metus.

6. Visgi, įstatymų leidėjas numatė, jog gali pasitaikyti įvairių gyvenimiškų situacijų, dėl kurių CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytas terminas palikimui priimti bus praleistas, todėl įtvirtino CK 5.57 straipsnio 1 dalyje tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; ii) teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra,) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo; iii) teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis); iv) vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182-421/2016, nutarties 9–10 punktai).

7. Teismas, pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių atitikties teisiniam reguliavimui atsižvelgia į aplinkybę, jog pareiškėjai D. M. ir A. V. turėjo valią priimti velionės palikimą. Pareiškėjai, teismo vertinimu, nurodė tik abstrakčias aplinkybes dėl kurių praleido terminą palikimui priimti, kurias pasak pareiškėjų lėmė ne nuo jų priklausančios priežastys. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjai būtų išreiškę valią turto nepaveldėti. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjų prašomo termino atnaujinimas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus, byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškimo patenkinimas galėtų neigiamai paveikti kokių nors į bylą neįtrauktų asmenų teises ar teisėtus interesus. Visgi, CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog protingumo principo turinys turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste, t. y. pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-09 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-7-115-69/2020). Teismo įsitikinimu, aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas ir bendrųjų civilinės teisės principų – protingumo ir sąžiningumo – pagrindu (CK 1.5 straipsnio 3 ir 4 dalys, 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, taip pat aplinkybę, jog prieštaraujančių suinteresuotų asmenų termino palikimo priėmimui atnaujinimui nėra, sprendžia, jog pareiškėjų pareiškimas gali būti tenkinamas.

8. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, jog pareiškėjų D. M. ir A. V. patikslintas pareiškimas tenkintinas ir terminas pareiškėjams priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos M. V. mirties, atnaujintinas (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 576–578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjų pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjams D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjos M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.

Atnaujinto 3 (trijų) mėnesių termino pareiškėjams priimti palikimą, atsiradusį po M. V. mirties, pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.