- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-621-390/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16102-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Edvardas Paliokas, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.16.16.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Edvardo Palioko ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti su ieškovu 2014 m. sausio 10 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. SR-0014 socialinio būsto nuomos sąlygomis į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos sąlygomis, su tikslu šį butą įsigyti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2014 m. sausio 10 d. sudarytos neterminuotos sutarties Nr. SR-0014 (toliau – Sutartis) pagrindu nuomojasi 26,79 kv. m. bendrojo ploto 1 kambario butą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Būstas), kuris Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-714 (Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 5 d. sprendimo Nr. T-31 redakcija) yra įrašytas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą (toliau – Būsto fondas). 2018 m. balandžio 16 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu pakeisti Sutartį į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos kaina. 2018 m. gegužės 22 d. atsakymu prašymas buvo atmestas, nes ieškovas (i) už būsto nuomą buvo skolingas 27,18 Eur, (ii) nepateikė pajamų ir turto deklaracijos ir (iii) neatliko paprastojo Būsto remonto, kurį turi atlikti kas 5 metus. Ieškovas, įvertinęs atsakovės pateiktą informaciją ir argumentus, 2019 m. vasario 13 d. dar kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisiją (toliau – Komisija) su prašymu pakeisti Sutartį į savivaldybės būsto sutartį nuomos sąlygomis ir sudaryti Būsto pirkimo – pardavimo sutartį. Šis prašymas Komisijos buvo nukreiptas nagrinėti atsakovei, apie tai ieškovas buvo informuotas raštu, tačiau į šį prašymą atsakovė atsakymo nėra pateikusi iki šiol. 2019 m. liepos 29 d. atsakovei pateikė dar vieną prašymą, kuriame įrodė visas Sutarties pakeitimui reikiamas sąlygas, nurodytas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti įstatymo (toliau – PBĮIĮ) 20 straipsnio 6 dalyje. Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 29 d. pranešė, jog šiuo metu eilėje socialinio būsto Kaune laukia 719 asmenų, todėl Sutarties sąlygų keitimas į Savivaldybės būsto sąlygas pažeistų PBĮIĮ 3 straipsnio 2 dalį. Taip pat ieškovui buvo pranešta, jog Sutartis nutraukiama, kadangi ieškovo pajamos ir turtas daugiau kaip 25 procentais viršija PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Pranešimu ieškovas buvo įpareigotas iki 2019 m. rugsėjo 30 d. atlaisvinti Būstą ir priduoti jį Administratoriui.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti.
4. Nurodė, kad ieškovas 2019 m. liepos 29 d. pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriui prašymą dėl socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo prašė nutraukti Nuomos sutartį ir sudaryti su juo buto nuomos sutartį rinkos kaina. 2019 m. rugpjūčio 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius raštu Nr. 60-6-694 (toliau – NTS raštas) ieškovą informavo, kad socialinio būsto nuomos sutarties sąlygų keitimas į savivaldybės būsto sąlygas, pažeistų PBĮIĮ 3 straipsnio 2 punkto, 20 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ieškovas taip pat buvo informuotas, kad vadovaujantis Sutarties 12.3 punktu sutartis nutraukiama, kai nuomininko turtas ar pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Vadovaujantis PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu nuomos sutartis nutraukiama, kai Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) daugiau kaip 25 proc. viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Remiantis Sutarties 12.6 punktu, sutartis nutraukiama, jei gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį. Taip pat ieškovas NTS raštu buvo informuotas, kad Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos administratorius UAB Kauno butų ūkis butą (duomenys neskelbtini), tikrina nuo 2017 metų. Butas visiškai apleistas, suniokotas – sienos ištrupėjusios, vietomis išgriuvusios, vietomis nėra grindų ir lubų dangos. Kadangi ieškovo pajamos viršija PBĮIĮ nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, ginčo bute ieškovas negyvena, butas yra apleistas, neprižiūrimas ir suniokotas, t. y. butas yra naudojamas ne pagal paskirtį, ieškovas buvo įpareigotas kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. butą priduoti Administratoriui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., bylos užvedimo metu) numatyta, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, GTDĮ nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Paramos įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto.
7. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, esančius rašytinius įrodymus, išklausęs šalių paaiškinimus, sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovo pajamos daugiau nei 25 procentus viršijo PBĮIĮ 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius jau 2017 m. PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d., bylos užvedimo metu). Ieškovas, neturėdamas kito gyvenamojo būsto, įgijo teisę atsakovės prašyti išnuomoti jam ginčo būstą kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis (PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalis).
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nagrinėdama nurodyto pobūdžio prašymus, turi teisę, bet ne pareigą leisti asmenims (šeimoms), kurie dėl išaugusių pajamų ir įgyto turto prarado teisę į socialinio būsto nuomą, jų pageidavimu, nuomoto socialinio būsto nuomą tęsti nuomojant rinkos kaina.
9. Teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad ieškovas gyvena jo motinai priklausančiame bute Nr. 1, o ginčo patalpos – butas Nr. 2 ieškovo gal ir naudojamos, tačiau ne pagal jų paskirtį, t. y. ieškovas patalpose laiko daiktus, statybines medžiagas, tą leido daryti ir kitiems kaimynams, tai, nors ieškovo ryšys su ginčo gyvenamąja vieta nėra atsitiktinis ar trumpalaikis, nes jomis ieškovas naudojasi nuo 2014 m., leidžia daryti išvadą, kad ieškovas ginčo patalpose negyvena ir nors nuosavybės teise kito nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi galimybę gyventi kitose, jo šeimos nariui priklausančiose patalpose. Ieškovas beveik visą nuomos laikotarpį tinkamai nesirūpino butu, nors mokėjo nuomos mokestį, laikėsi geros ir tvarkingos kaimynystės gyvenimo principų, tačiau tai darė dėl to, kad gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), bet ne ginčo bute. Per visą nuomos laikotarpį ieškovas nesistengė pagerinti jam išnuomoto būsto, galimai tikėdamasis, kad ginčo patalpas galės nupirkti už mažesnę rinkos kainą dėl jų nusidėvėjimo laipsnio. Be to, ieškovas yra jaunas asmuo, teismui aplinkybių apie blogą sveikatą nenurodė, t. y. yra sveikas, darbingas, neturi išlaikytinių, gauna pakankamas pajamas nuomotis ar netgi įsigyti kitą būstą.
10. Teismas darė išvadą, kad ieškovas neįrodė ieškinyje dėstymų aplinkybių, kad ginčo bute visą nuomos laikotarpį gyveno, rūpinosi šiuo turtu, juolab, kad socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, numatytas Nuomos sutarties 5.1 punkte, 5.3 punkte, ieškovas pažeidinėjo nuo pats nuomos sutarties sudarymo, 5.9 punktą pažeidė 2016 m., 5.8.2 punktą akivaizdžiai pažeidė dar 2017 m., taigi šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamomis suteikti prioritetą ieškovo interesui likti gyventi tame pačiame būste prieš kitų asmenų, pretenduojančių į socialinį būstą, interesą.
11. Teismas ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovę pakeisti su ieškovu 2014 m. sausio 10 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. SR-0014 socialinio būsto nuomos sąlygomis į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos sąlygomis, su tikslu šį butą įsigyti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, atmetė kaip nepagrįstą.
12. Ieškinį atmetęs, teismas ieškovo turėtas išlaidas iš atsakovės nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovas A. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovas byloje kėlė klausimą tik dėl Sutarties pakeitimo į savivaldybės būsto nuomos sutartį remiantis PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalimi, tačiau teismas ieškinį byloje atmetė ne dėl to, kad neegzistuoja teisinis pagrindas ir atsakovės prievolė ją pakeisti, bet dėl to, kad neva egzistuoja pagrindai Sutarčiai nutraukti.
13.2. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog Būstas ieškovui buvo perduotas blogos būklės, jo nusidėvėjimas viršijo 60 proc., Būste jo perdavimo metu nebuvo nei veikiančio elektros įvado, nei įrangos dujoms naudoti, todėl sutarčių su tiekėjais Sutartyje numatytu laikotarpiu (Sutarties 5.3 p.) nesudarė. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymą pakeisti Sutartį atsakovė pagrįstai atmetė dar ir dėl Kauno miesto savivaldybėje egzistuojančio socialinio būsto poreikio. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu ne kartą kėlė klausimą dėl dviprasmiškos atsakovės pozicijos šiuo klausimu – atsakovė sudaro tokio būsto pirkimo – pardavimo sutartis su kitais fiziniais asmenimis. Ieškovui yra nesuprantama, kokiu pagrindu teismas darė išvadą, jog ieškovas gyvena būtent (duomenys neskelbtini), nes byloje apklausti du liudytojai aiškiai ir išsamiai nurodė, jog ieškovas gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismo išvada, kad ieškovas Būstą naudoja kaip sandėliavimo paskirties patalpas, neatitinka faktinės situacijos.
13.3. Ieškovo pajamų dydis PBĮIĮ kontekste sudaro pagrindą ne Sutartį nutraukti, o ją pakeisti į savivaldybės būsto nuomos sutartį taip, kaip tai numato PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalis. Negali egzistuoti tokia teisinė situacija, kai asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą dėl nuomos santykių pakeitimo, yra informuojamas, jog jo prašymas ne tik, kad nėra tenkinamas, tačiau ir pati nuomos sutartis yra nutraukiama. Esant tokiai teisinei logikai, PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalyje numatytas socialinio būsto nuomos sutarties pakeitimas į savivaldybės būsto nuomos sutartį tampa nebeįmanomas ir apskritai praranda prasmę.
Žemesnės instancijos teismas
13.4. Teismas nurodė, kad ieškovas pažeidė Sutartį laiku neteikdamas turto ir pajamų deklaracijų atsakovei. Pažymėtina, jog Sutarties 5.9 punktas tokią ieškovo pareigą numato tik kas tris metus nuo Sutarties sudarymo, todėl pirmąjį kartą ieškovas atsakovei minėtas deklaracijas pateikė už 2017 m.
13.5. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atitinka savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos aprašo, kuriame numatyta tvarka socialinis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, jam keliamus kriterijus, todėl laikytina, jog teisiniai pagrindai Sutarties keitimui į savivaldybės busto nuomos sutartį egzistuoja.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
14.1. PBĮIĮ bei Nuomos tvarkos aprašas, kuriais remiasi apeliantas savo apeliaciniame skunde pasikeitė jau po to, kai Apeliantas kreipėsi į atsakovą pakeisti nuomos sutartį iš socialinio į savivaldybės būsto ir šis jo prašymas nebuvo patenkintas. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad nuomos sutartis gali, bet neprivalo būti pakeista
14.2. Priešingai, nei teigia apeliantas, Nekilnojamojo turto registro išrašai apie asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra viešai prieinami dokumentai. Šie dokumentai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą. Todėl vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas net neturėtų vertinti minėtų registrų išrašų ištraukų. Be to, apelianto nurodyti butai pardavimo metu nebuvo išnuomoti socialiniai būstai, taip pat nebuvo keičiamos ir nuomos sutartys iš socialinio į savivaldybės būsto sąlygas. Todėl apelianto argumentas, kad Kauno miesto savivaldybė neva kitiems nuomininkams parduoda socialinius būstus, o apeliantui nepagrįstai atsisako parduoti, yra nepagrįstas.
14.3. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų perdavimo ir priėmimo aktas prie Nuomos sutarties paneigia apelianto teiginius neva išnuomotas butas buvo netinkamas gyventi. Atsakovės pateikti įrodymai įrodo, kad ieškovas ginčo bute niekuomet negyveno ir naudojo jį ne pagal paskirtį, o ieškovas tiesiog klaidina teismą.
14.4. Teismas tinkamai vertino apelianto pareigą kasmet pateikti deklaracijas, o apelianto argumentai yra prieštaraujantys jo paties veiksmams – nes jis deklaravo savo pajamas ir už 2018 metus ir už 2019 metus. Atsakovės nuomone, ieškovas žinodamas, jog Nuomos sutartis vadovaujantis PBĮIĮ ir Nuomos sutarties nuostatomis su juo bus nutraukta, sąmoningai neteikė savo pajamų ir turto deklaracijų nuo pat Nuomos sutarties pradžios.
14.5. Teismui net ir patenkinus apeliacinį skundą ir pakeitus Nuomos sutartį iš socialinio būsto į savivaldybės būsto nuomos sutartį, toks teismo sprendimas nesukels apeliantui jokių jo siekiamų padarinių, t. y. nusipirkti ginčo buto jis negalės. Tuo tarpu apeliantui nuomojamas ginčo butas ir toliau bus neprižiūrimas bei niokojamas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014m. sausio 10d. ieškovas ir atsakovė sudarė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. SR-0014, kurios pagrindu atsakovė ieškovui suteikė teisę naudotis socialiniu būstu Kauno miesto savivaldybei priklausančiame name.
20. Ieškovas 2019m. liepos 29d. kreipėsi su prašymu į atsakovę, kad būtų pakeista su juo sudaryta minėta būsto sutartis į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos sąlygomis. Nustatyta, kad atsakovė nesutiko su ieškovo prašymu, todėl ieškovas gindamas savo teises kreipėsi į teismą ir galutinai sutikslinęs savo ieškinio reikalavimus prašė įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją pakeisti su ieškovu 2014 m. sausio 10 d. sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. SR-0014 socialinio būsto nuomos sąlygomis į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos sąlygomis, su tikslu šį butą įsigyti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.
21. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą padarė galutinę išvadą, jog sprendžiant ar ieškovui išnuomoti ginčo butą pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ir išnuomoti įstatymo ( toliau – PBĮIĮ) 20 straipsnio 6 dalies nuostatas, prioritetas turi būti teikiamas ne ieškovo interesui, bet kitų asmenų pretenduojančių į socialinį būstą, intereso gynybai ir pripažinęs ieškovo ieškinį nepagrįstu, jį atmetė.
22. Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija teismo sprendimą nurodydamas, kad teismas netinkamai tyrė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, neatskleidė bylos esmės, neteisingai taikė materialinės teisės normas. Apeliantas skunde argumentuodamas priimto teismo sprendimo neteisėtumą tvirtina, kad ieškovas byloje kėlė klausimą tik dėl nuomos sutarties pakeitimo į savivaldybės būsto nuomos sutartį remdamasis PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalimi, tačiau teismas sprendime akcentavo nuomos sutarties nutraukimo pagrindus, nors atsakovas tokio klausimo nekėlė. Teigia, kad ieškovas atitinka minėto įstatymo sąlygas bei Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 76.1 ir 76. 2 papunkčiuose nustatytus kriterijus pakeisti socialinio būsto nuomos sutartį į savivaldybės būsto.
23. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentacija ir pažymi, kad PBĮIĮ 20 straipsnis reglamentuoja socialinio būsto nuomos sutarties sudarymą, keitimą ir nutraukimą. Ieškovas ieškinį atsakovei pareiškė remdamasis šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi. Minėto įstatymo 6 dalis numato, jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio ( nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Savivaldybės būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu.
24. Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2020m. liepos 21d. sprendimu Nr. T-347 patvirtino Kauno miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 76 punkte nustatyta, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio ( nuomojančios) socialinį būstą, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu šis būstas gali būti nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis.
25. Teisėjų kolegija įvertinusi PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostatą bei šios nutarties 23 punkte paminėtą Kauno savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos tvarkos aprašo 76 punkte išdėstytą redakciją sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad ginčo būstas gali būti nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, tačiau pritaria teismo padarytai išvadai, kad nuomos sutartis su ieškovu gali būti keičiama, bet atsakovė tai atlikti neprivalo.
26. Akcentuotina, kad PBĮIĮ 3 straipsnio 2 punkte yra įtvirtintas socialinio teisingumo principas. Pagal tokį principą parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius. Aiškinant minėtame įstatyme įtvirtintą socialinio teisingumo principą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotoms aplinkybėms bei atsakovės atsiliepime nurodytai argumentacijai, kad atsakovė, nagrinėdama asmenų prašymus išnuomoti vietoj socialinio būsto savivaldybės būstą rinkos kainomis, turi teisę, bet ne pareigą leisti asmenims ( šeimoms), kurie dėl išaugusių pajamų ir įgyto turto prarado teisę į socialinio būsto nuomą, jų pageidavimu, nuomoto socialinio būsto nuomą tęsti nuomojant rinkos kaina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjant ginčą buvo būtina vertinti, ar ieškovui ginčo būstas yra tiek svarbus, reikalingas ir nepakeičiamas, kad būtų galima pažeisti kitų asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinį būstą ir jo laukiančių jau nuo 2000 m. liepos 11d. teisėtus interesus. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su atsakovės išdėstyta pozicija, kad socialinio būsto aplinkybė negali būti suabsoliutinama ir vertinant, ar asmuo pagal PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalį pagrįstai reikalauja, jog socialinis būstas jam būstas būtų išnuomotas kaip savivaldybės būstas rinkos kaina, turi būti įvertinti ir kiti teisiškai bei faktiškai reikšmingi kriterijai. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą argumentaciją bei motyvaciją aptartu klausimu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas.
27. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą neatsižvelgė į aplinkybes, kad atsakovė kitiems asmenims tokiomis sąlygomis parduoda butus pripažintini nepagrįstais. Byloje ieškovas įrodinėjo, kad Kauno mieste nėra socialinio būsto poreikio. Atsakovė atsikirsdama į tai pateikė byloje duomenis apie parduotus būstus kitiems asmenims, tačiau įrodė, kad atsakovės parduoti būstai nebuvo socialiniai būstai, o taip pat su tais asmenimis nebuvo keičiamos ir nuomos sutartys iš socialinio į savivaldybės būsto sąlygas. Byloje įrodytas pakankamai didelis socialinių būstų poreikis Kauno miesto savivaldybėje. Taigi, įvertinus nustatytas aplinkybes nepagrįstai apeliantas argumentuoja, kad jam be pagrindo atsisakoma parduoti būstą.
28. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pagrįstai vertino ir byloje pateiktus duomenis patvirtinančius ginčo buto būklę ir jo naudojimą pagal paskirtį. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo buto neprižiūrėjo, nedarė einamojo remonto ir netgi blogino buto būklę. Darydamas tokias išvadas apylinkės teismas savo sprendime tai detaliai atskleidė ir motyvavo ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytą argumentaciją konstatuoja, kad teismas teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus ir tinkamai nustatė bylos aplinkybes ( CPK 185 straipsnis).
29. Nesutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai konstatavo aplinkybę, jog apeliantas laiku neteikė savo pajamų ir turto deklaracijų. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą nustatė aplinkybę, kad ieškovas kiekvienais metais turėjo pareigą pateikti deklaracijas, tačiau tokios pareigos nevykdė. Kaip rodo bylos duomenys, kad tokia teismo konstatuota aplinkybė buvo padaryta įvertinus atsakovės pateiktus ir nenuginčytus įrodymus. Ieškovas teikdamas atsikirtimus tokių duomenų nepaneigė ( CPK 178 straipsnis), todėl tokia teismo nustatyta aplinkybė pagrįstai pripažinta.
30. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė. Nagrinėjamos bylos esmė – faktinių aplinkybių, susijusių su ieškovo pareikštu reikalavimu - įpareigoti atsakovę pakeisti su ieškovu sudarytą ginčo buto, socialinio būsto nuomos sąlygomis į savivaldybės būsto nuomos sutartį rinkos sąlygomis, su tikslu šį butą įsigyti pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu ir tokių aplinkybių įvertinimas remiantis materialinės teisės normomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą kruopščiai ištyrė aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškovo ieškinyje bei atsakovės atsiliepime, ištyrė byloje pateiktus duomenis, juos įvertino ir ieškovo pareikštam reikalavimui davė teisinį įvertinimą, todėl nėra teisinio pagrindo konstatacijai, kad nagrinėjant bylą nebuvo atskleista bylos esmė.
31. Kita apelianto apeliacinio skundo argumentacija galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui nėra reikšminga, todėl plačiau neanalizuotina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).
32. Apibendrindama kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus, taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Apeliacinį skundą atmetus, apeliantui bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.