Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas paskyrė atsakovei A. R. 579,24 Eur baudą už komercinės paslapties trečiajam asmeniui VšĮ „Žongliravimas“ atskleidimą, sumokant baudą ieškovės VšĮ Judesio studija „Strakaliukas" naudai; bylą dalyje dėl uždraudimo atsakovei dirbti su ieškovės nariais (vaikais) kitose vietose vienerius metus nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo ir dėl uždraudimo atsakovei vesti užsiėmimus vaikams, kurių metu būtų naudojami ieškovės pratimai dvejus metus nuo darbo sutarties su ieškove nutraukimo dienos, nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme; kitus ieškinio reikalavimus atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.Vertindamas tarp šalių kilusį ginčą dėl baudos ieškovei skyrimo teismas atskirai vertino 2013-09-12 tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. KNS-01 sąlygas dėl nekonkuravimo ir dėl konfidencialumo. Vertindamas tarp šalių ginčą dėl nekonkuravimo sutarties pažeidimo, teismas sprendė, kad šioje byloje turi būti vertinama, ar tarp šalių 2013-09-12 sudarytoje Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartyje Nr. KNS-01 atsakovei buvo nustatyta sąžininga ir teisinga kompensacija. Bylos medžiaga teismas nustatė, kad tokia sąlyga į sutarties tekstą nebuvo įtraukta, tačiau ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. KNS-01 sudarymą, atsakovei buvo nustatytas didesnis darbo krūvis ir mokamas didesnis darbo atlyginimas nei kitiems darbuotojams. Teismo vertinimu, toks ieškovo argumentas neatitinka nekonkuravimo sutarties esmės, ir sprendė, kad ieškovas neįrodė fakto, jog atsakovei buvo nustatyta įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija, kuri turi būti mokama atskirai nuo darbo užmokesčio ir kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimų, ribojančių darbuotojų konstitucines teises, galiojimo sąlyga, todėl ieškinio reikalavimą dėl baudos skyrimo už konkuravimo veiksmus atmetė. Vertindamas tarp šalių ginčą dėl konfidencialumo sutarties pažeidimo, teismas rėmėsi LR CK 1.116 str. 1 d. nuostatomis ir vertino aplinkybes, ar atsakovės gauta informacija atitiko komercinės paslapties kriterijus bei faktą, ar atsakovė pažeidė konfidencialumo sutarties 1.1 ir 2.2 p. nustatytą draudimą neatskleisti Darbdavio komercinių (paslaugos) paslapčių tretiesiems asmenims. Atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, teismas konstatavo, kad atsakovės atsikirtimai yra paneigti ieškovo ir liudytojų parodymais, todėl jie sudaro pagrindą labiau tikėtinai išvadai, kad ieškovo įstaigoje atsakovei suteikta informacija atitiko komercinės paslapties kriterijus. Taip pat teismas padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė pažeidė konfidencialumo sutarties 1.1 ir 2.2 p. nustatytą įsipareigojimą neatskleisti Darbdavio komercinių (paslaugos) paslapčių tretiesiems asmenims, nes reikiamas darbui trečiojo asmens įstaigoje kompetencijas įgijo ieškovės įstaigoje, į trečiojo asmens įstaigą įsidarbino iš karto po darbo sutarties su ieškovu nutraukimo, trečiojo įstaigoje vykdomą programą sukūrė ir vykdė remdamasi ieškovės įstaigoje vykdytos programos pagrindu, kai kuriuos asmenis informavo apie savo darbo vietos keitimą.Konstatavęs faktą, kad atsakovė pažeidė konfidencialumo sutarties 1.1 ir 2.2 p. nustatytą įsipareigojimą neatskleisti Darbdavio komercinių (paslaugos) paslapčių tretiesiems asmenims, teismas sprendė dėl ieškinio reikalavimo skirti ieškovei 2 896,20 Eur baudą. Vertindamas šį reikalavimą, teismas atsižvelgė į jau nustatytas, taip pat į kitas aplinkybes. Pirma, teismas pripažino, kad ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovei buvo nustatyta įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija, todėl ieškinio reikalavimas dėl baudos skyrimo už konkuravimo veiksmus buvo atmestas. Antra, vertindamas ieškovės argumentus, kad atsakovė perviliojo 29 klientus į trečiojo asmens įstaigą, teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų dėl būtent tokio kiekio klientų perėjimo iš ieškovės į trečiojo asmens įstaigą, baigiamojoje kalboje apsiribodama 4 asmenų įvardijimu. Trečia, atsakovė trečiojo asmens įstaigoje dirbo neilgą laiko tarpą, po ieškinio šioje byloje pateikimo nutraukdama veiklą trečiojo asmens įstaigoje. Šias aplinkybes teismas vertino, kaip sudarančias pagrindą mažinti atsakovei skirtinos baudos dydį. Atsižvelgdamas į faktą, kad 2013-09-12 Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. KNS-01 3.3 punkte numatytos baudos dydis yra nuo 1000 Lt iki 10000 Lt sumos, priklausomai nuo paskelbtos informacijos vertės ir aktualumo, teismas vertino, kad atsakovei skirtina 579,24 Eur (2000 Lt) bauda už komercinės paslapties trečiajam asmeniui atskleidimą. Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo, teismas rėmėsi byloje nustatyta aplinkybe, kad ieškovė neįrodė fakto, jog atsakovei buvo nustatyta įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija, todėl reikalavimą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo atmetė.Vertindamas ieškinio reikalavimą dėl uždraudimo atsakovei dirbti su ieškovo nariais (vaikais) kitose vietose vienerius metus nuo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo ir dėl uždraudimo atsakovei vesti užsiėmimus vaikams, kurių metu būtų naudojami ieškovo pratimai dvejus metus nuo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo dienos, teismas konstatavo, kad byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl 2013-09-12 Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties Nr. KNS-01 pripažinimo negaliojančia, todėl šios sutarties nuostatos atsakovei galioja. Tai reiškia, kad atsakovei egzistuoja visi sutartyje nustatyti įsipareigojimai (LR CK 6.189 str. 1 d.), o ieškovei išlieka teisė taikyti šioje sutartyje nustatytą sankciją už atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Todėl teismas sprendė, kad nustatyti papildomus įpareigojimus teismo sprendimu atsakovei nėra pagrindo, nes teismas atlieka ne sutarties patvirtinimo, o pažeistų ar ginčijamų teisių arba įstatymų saugomų interesų gynimo funkciją (LR CPK 5 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas bylą šioje dalyje nutraukė, kaip nenagrinėtiną teisme (LR CPK 293 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį dėl baudos atsakovei skyrimo ir priteisti iš atsakovės A. R. 2896,20 Eur ieškovės VšĮ Judesio studija „Strakaliukas“ naudai, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl baudos skyrimo dėl šių argumentų:

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus tarp šalių pasirašytos Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties nuostatas, apelianto prašomas priteisti maksimalus baudos dydis buvo nustatytas atsižvelgiant į paskelbtos informacijos vertę ir aktualumą. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties sąlygas, nes tretiesiems asmenims atskleidė apelianto veikloje naudojamą „Strakaliukas“ metodiką, kuri pripažintina konfidencialia informacija. Esant nustatytam tarp šalių pasirašytos Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties pažeidimui, teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos atsakovei skyrimo, turėjo analizuoti atsakovės padaryto pažeidimo mastą, atskleistos informacijos vertę ir aktualumą, o nuspręsdamas baudą numažinti pateikti motyvus, kodėl mano, jog prašomas priteisti baudos dydis yra nepagrįstai didelis ir neprotingas, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas jokių motyvų dėl prašomos priteisti baudos nepagrįstumo nenurodė.

Nepagrįstas teismo motyvas, jog baudos dydis mažintinas dėl to, kad atsakovė pas trečiąjį asmenį dirbo neilgą laiko tarpą. Tai, kad atsakovė pas tretįjį asmenį dirbo pakankamai trumpą laiką nesudaro pagrindo teigti, jog po atsakovės išėjimo iš darbo, konfidenciali informacija tapo nebeprieinama ir nežinoma tretiesiems asmenims, ir dėl to apeliantei nebebuvo daroma žala. Apie darbo trukmės laiką ir baudos dydžio tiesioginį ryšį būtų galima kalbėti tada, jeigu atsakovei nutraukus darbo santykius su trečiuoju asmeniu, jo veikloje nebebūtų naudojama ir jos parengta programa „Peliukas L. ir mama“. Kadangi trečiasis asmuo iki šiol dirba pagal „Peliukas L. ir mama“ programą, kuri buvo paruošta vadovaujantis unikalia „Strakaliukas“ metodika, atsakovės išėjimas iš darbo neturėjo įtakos tam, kad Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties pažeidimas būtų nutrauktas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sumažinti prašomą priteisti baudos dydį.

Teismas neįvertino atsakovės padarytų Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutarties pažeidimų masto: atsakovė atskleidė unikalią „Strakaliukas“ metodiką tretiesiems asmenims; su buvusiais VšĮ Judesio studija „Strakaliukas“ klientais įkūrė analogišką veiklą; kvietė apelianto klientus pereiti pas konkurentus; perėjo dirbti į konkuruojančią įmonę; konkuruojančioje įmonėje dirbo pagal „Strakaliukas“ metodiką; neturėdama apeliantės sutikimo pasinaudojo „Strakaliukas“ metodika, kurios pagrindu parengė aprašą „Peliukas L. ir mama“. Teismas neanalizavo atskleistos unikalios „Strakaliukas“ metodikos svarbumo ir unikalumo, jos vertės apelianto verslui, apelianto įdėtas pastangas, sukuriant ir tobulinant „Strakaliukas“ metodiką, trečiojo asmens toliau vykdomą veiklą pagal šią programą, dėl ko nepagrįstai sumažino prašomos priteisti 2896,20 Eur baudos dydį iki 579,24 Eur.

Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas neteisingai nurodė sprendime, kad 2013-05-10 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, kuria apeliantė buvo priimta dirbti kineziterapeutės pareigoms, tuo tarpu 2013-05-10 Darbo sutartyje Nr. 13/04 yra aiškiai nurodyta, kad apeliantė (atsakovė) A. R. yra priimama dirbti trenerės - kineziterpeutės pareigoms. O 2014-09-02 ji sudarė darbo sutartį su trečiuoju asmeniu VšĮ „Žongliravimas“, kur buvo įdarbinta kineziterpeutės pareigoms. Tad akivaizdu, kad atsakovės net ir pareigos dirbant pas ieškovę bei pas trečiajį asmenį žymiai skyrėsi, tuo pačiu skyrėsi ir atliekamos funkcijos.

Teismo padarytos išvados apie atsakovės apmokymą yra visiškai nepagrįstos ir neįrodytos. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovės atstovas M. P., tiek liudytoja apklausta P. patvirtino faktus, kad atsakovė buvo mokama dirbti dvi savaites po darbo sutarties sudarymo, tai yra vėliausiai iki 2013 m. gegužės mėnesio pabaigos. Tuo tarpu ieškovės pateiktas į bylą VšĮ Judesio studijos „Strakaliukas“ pratimų aprašas buvo parengtas tik 2013 m. rugsėjo mėnesį, tai yra VšĮ Judesio studija „Strakaliukas“ vadovo įsakymu Nr. 015 buvo nuspręsta užsiėmimų medžiagą aprašyti pratimų apraše, kuriame atsispindėtų pagrindinė užsiėmimų idėja ir pagrindiniai pratimai. 2013-09-12 VšĮ Judesio studijos „Strakaliukas“ susirinkimo metu buvo pristatytas pratimų aprašas bei visi darbuotojai pasirašė Konfidencialumo bei nekonkuravimo susitarimus. Tačiau ieškovė byloje nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad darbuotojai buvo apmokami dirbti pagal naujai parengtą pratimų aprašą. Ieškovės pateiktas 2013-09-12 įsakymas Nr.016 tik patvirtina faktą, kad yra tvirtinamas komercinių (paslaugos) paslapčių sąrašas, su kuriuo buvo supažindinti visi darbuotojai.

Teismas nepagrįstai pritarė ieškovės bei liudytojų A. S., A. P. išsakytai pozicijai, jog ieškovės parengtos metodikos išskirtinumas pasireiškė naudojamų pratimų trukme, kartojimų skaičiumi ir kitomis aplinkybėmis, kurios gali būti žinomos tik specialiai su šia metodika išmokytam dirbti asmeniui. Tačiau šios išvados yra paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tai yra pirmiausia, ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad atsakovė po VšĮ Judesio studija „Strakaliukas“ pratimų aprašo patvirtinimo buvo apmokyta dirbti pagal ieškovo metodiką. Antra, į bylą pateiktas VšĮ Judesio studija „Strakaliukas“ pratimų aprašas, kuris yra įtrauktas į komercinių paslapčių sąrašą, nenurodo nei naudojamų pratimų trukmės, kartojimų skaičiaus ir kitų aplinkybių, kurios iš esmės ir sudaro komercinę ieškovės paslaptį. Be to, ieškovės atstovas aiškiai ir nedviprasmiškai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tik 2015 m. gegužės - birželio mėnesiais, tai yra praėjus daugiau nei metams, jų parengta metodika buvo pateikta LR Švietimo ir Mokslo ministerijai aprobavimai. Tad šis faktas taip pat patvirtina aplinkybes, kad apeliantės darbo metu nebuvo pilnai parengta ir patvirtinta metodika.

Teismo teiginiai, kad ieškovės parengta metodika nėra viešai prieinama ar dėstoma Lietuvos sporto universitete, yra paneigti atsakovės, pateikiant ieškovės pratimų apraše nurodytų pratimų palyginimą su internete bei litereatūroje esančiais pratimų aprašymais, kurie yra analogiški neva tai ieškovės konfidencialia informacija laikytinai informacijai. Taip pat pačiai ieškovei pateikiant 2014-11-11 Lietuvos sporto universiteto raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame yra aiškiai nurodyta, kad ieškovas glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos sporto Universitetu, nuolat teikia informaciją Lietuvos Sporto Universitetui, kurios pagrindu ir buvo išleista Strakaliuko metodinė medžiaga, kurioje tikėtina ir yra nurodyta konfidenciali informacija. Kalbant apie komercine paslaptimi laikomą ir į bylą pateiktą VšĮ Judesio studijos strakaliukas pratimų aprašą, akivaizdu, jog net ir pas ieškovę naudojamas inventorius yra analogiškas inventoriui, kuris yra naudojamas darželiuose dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, tai tik patvirtina faktą, kad jokių naujų pratimų ieškovės darbuotojai neišrado ir nesugalvojo. Be to, trečiojo asmens VšĮ „Žongliravimas“ vadovas liudijo, kad naująją metodiką sudarinėjo jo žmona, kuri ir supažindino naują darbuotoją A. R. su VšĮ „Žongliravimas“ užsiėmimų metodika, ideologija ir tikslais. Šis faktas patvirtina, kad VšĮ Judesio studijos „Strakaliukas“ komercinė paslaptis nebuvo tinkamai apsaugota ir atskleista trečiajam asmeniui ne atsakovės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nevertino bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų S. S., A. Š. ir N. parodymų, dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Atsakovės nuomone, VšĮ Judesio studija „Strakaliukas“ pateiktas pratimų aprašas, kuriame nėra nurodyta nei pratimų darymo dažnumas, trukmė, pertraukos tarp pratimų, kad galėtų sudaryti komercinę paslaptį, neatitinka komercinės paslapties turinio. Teismo padarytos prielaidos apie žinių, sudarančių komercinę paslaptį, suteikimą atsakovei yra visiškai neįrodytos, nes byloje ieškovė nepateikė jokių apeliantės žinių ir kompetencijos vertinimų jos įsidarbinimo bei darbo sutarties nutraukimo metu, niekur nėra fiksuoti įgytos apeliantės kompetencijos pokyčiai. Be to, apeliantė mokoma dirbti buvo tik įsidarbinimo metu, o ne po pratimų aprašo sudarymo. Teismo išvados yra prieštaraujančios viena kitai, tai yra pirmiausia teismas konstatuoja, kad apelintės argumentai apie skirtingo amžiaus vaikams užsiėmimų vedimą pagal atsakovės savarankiškai parengtą programą „Peliukas L. ir mama“ yra abejotinas atsižvelgiant į ieškovės nurodytą argumentą, kad šioje programoje pateikiamos suaugusių asmenų ar vyresnio amžiaus, o ne nurodyto amžiaus vaikų nuotraukos, be to tam tikri pratimai yra sunkiai įvykdomi arba net pavojingi vaikams, vėliau teismas konstatuoja, kad ieškovės pateiktoje programos „Peliukas L. ir mama“ bei „Strakaliuko“ lyginamojoje analizėje yra išsamiai įvardinti kai kurie šių programų analogiški pratimai ir jų atlikimo laikas bei kita informacija, todėl labiau tikėtina, kad atsakovė programą „Peliukas L. ir mama“ kūrė remdamasi ieškovės įmonėje gauta konfidencialia informacija, atitinkančia komercinės paslapties kriterijus. Taigi akivaizdu, kad ir VšĮ Judesio studija „Strakaliukas“ sukurtas pratimų aprašas nėra pritaikytas ikimokyklinio amžiaus vaikams, jei daugelis pratimų bei jų atlikimo trukmė sutampa su atsakovės parengta metodika.

Ieškovė VšĮ Judesio studija „Strakaliukas“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:Nepagrįstas apeliantės vertinimas, kad teismas neteisingai nurodė, jog apeliantė tiek pas ieškovą, tiek pas trečiąjį asmenį buvo įdarbinta kineziterapeutės pareigomis, nurodydama, kad jos pareigos dirbant pas ieškovą ir trečiąjį asmenį skiriasi. Pirma, remiantis rašytiniais įrodymais, pirmos instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad apeliantė tiek pas ieškovę, tiek pas trečiąjį asmenį buvo įdarbinta kineziterapeutės pareigoms. Antra, teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantės darbas buvo analogiškas tiek pas ieškovę, tiek pas trečiąjį asmenį, nes tarp šalių nekilo ginčo, kad apeliantė pas ieškovę vedė grupinius užsiėmimus kaip trenerė ikimokyklinio amžiaus vaikams, tiek pas trečiąjį asmenį ji vedė grupinius užsiėmimus ikimokyklinio amžiaus vaikams kaip trenerė, todėl „trenerio“ kaip pavadinimo įrašymas į darbo sutartį, esmės nesudaro. Be to, nors su trečiuoju asmeniu sudarytoje sutartyje nurodytos tik „kineziterapeutės“ pareigos, tačiau pati apeliantė nurodė, jog netgi parengė ir sukūrė metodiką, pagal kurią vaikai sportuos, todėl akivaizdu, kad pas trečiąjį asmenį apeliantė dirbo ir kaip trenerė. Kita vertus, apeliantė nenurodo, kuo ši informacija yra reikšminga vertinant teismo sprendimą, kuriuo teismas nustatė, kad apeliantė atskleidė ieškovės konfidencialią informaciją bei skyrė už tai baudą.

Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų apie tai, kad darbuotojai buvo apmokami dirbti pagal naujai parengtą pratimų aprašą, todėl teismas padarė nepagrįstas išvadas. Pirma, kartu su ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai: Strakaliukas pratimų aprašas, su kuriuo pasirašytinai supažindinta apeliantė, 2013-09-12 konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartis Nr.KNS-01, kurios 4.1 punkte yra nurodyta, kad šios sutarties priedai yra komercinių paslaugų sąrašas, ir „Strakaliukas“ pratimų aprašas, kurį pasirašė apeliantė, VŠĮ Judesio studija „Strakaliukas“ komercinių paslapčių sąrašas, kuriame 12 punkte nurodyta „bet kokia informacija susijusia su „Strakaliukas“ pratimų apraše paminėtais pratimais“, ant šio sąrašo taip pat yra apeliantės parašas. Antra, nors atsakovė (apeliantė) bylos eigoje neigė jog buvo supažindinta ir apmokyta dirbti su "Strakaliukas" pratimų aprašu, tačiau 2015 - 09-14 posėdžio metu visgi atsakovė pripažino, kad „Strakaliukas" dirbo pagal tai, kai ją išmokė A. P., taip pat tame pačiame posėdyje atsakovė pripažino, kad pas ieškovą su vaikais dirbo pagal "Strakaliukas" aprašą (25:47 min). Tai, kad atsakovė buvo apmokyta dirbti, patvirtina ir kitų liudytojų parodymai byloje: K. Š., A. P.. Ieškovė taip pat aiškiai nurodė, kad pagal šią metodiką dirba visi ieškovės darbuotojai nuo pat pradžių, kad ši metodika yra kuriama ilgą laiką, remiantis tyrimų rezultatais, yra tobulinama, o šiuo metu yra pateikta aprobuoti LR Švietimo ir mokslo ministerijai, nurodytas ieškovo aplinkybes patvirtino liudytojai K. Š., A. P., profesorius daktaras A. S.. Taigi, remiantis šių įrodymų visuma, teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ieškovės įstaigoje atsakovei (apeliantei) suteikta informacija (neapsiribojant vien surašytu „Strakaliukas“ pratimų aprašu) atitiko komercinės paslapties kriterijus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai rėmėsi ieškovės paaiškinimais, liudytojo A. S., K. Š., A. P. parodymais bei teisingai nustatė faktines aplinkybe, susijusias su "Strakaliukas" metodika ir apie ją prieinama viešai informacija. Be to, tiek apeliantės kviesti liudytojai, tiek kiti liudytojai byloje patvirtino, kad fotografuoti ar kitaip fiksuoti užsiėmimus pas ieškovė buvo griežtai draudžiama. Taigi, ieškovė, siekdama tinkamai apsaugoti savo konfidencialią informaciją, sudarė ne tik komercinių paslapčių sąrašą ir sutartis su savo darbuotojais, bet taip pat neleisdavo ir vaikų, lankančių užsiėmimus pas ieškovę, tėvams fiksuoti užsiėmimų, o ieškovės darbuotojai buvo įspėti pranešti apie tai, jeigu tėvai bando daryti foto nuotraukas arba filmuoti užsiėmimus. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė ėmėsi pakankamai priemonių tam, kad jos konfidenciali informacija būtų apsaugota.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų ir argumentų, kuo pasireiškia jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimai ar teismo sprendimo dalies dėl ieškinio atmetimo neteisėtumas, nepagrįstumas. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuris ne kartą yra išaiškinęs, kad nekonkuravimo susitarimas turi atitikti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Susitarime, be kita ko, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp jos abiejų šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2007, 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015). šalių sudarytoje 2013-09-12 Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartyje Nr. KNS-01 nėra įtrauktos sąlygos apie sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovė neįrodė fakto, kad atsakovei buvo nustatyta įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija, kuri turi būti mokama atskirai nuo darbo užmokesčio ir kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimų, ribojančių darbuotojų konstitucines teises, galiojimo sąlyga, todėl ieškinio reikalavimas dėl baudos skyrimo už nekonkuravimo veiksmus yra atmestinas.