Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Regina Pociene Baudžiamoji byla Nr. 1A-269/2010 m.

1.1.7.1.; 1.1.10.1.; 1.1.11.; 1.1.11.11.;

2010 m. kovo 18 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

ju gynejoms adv. Reginai Šaltinienei, Virginijai Bradulskienei, Danutei

teismo posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo T. S. atstoves pagal istatyma ir civilines ieškoves S. S. apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1d. ir nuteistas laisves atemimu 1 metams 6 menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 3 d., paskirtos bausmes vykdymas atidetas 1 metams 6 menesiams, ipareigojant M. B. bausmes vykdymo atidejimo laikotarpiu: testi mokslus (duomenys neskelbtini) technologiju ir verslo mokykloje, be pateisinamu priežasciu nepraleidinejant studiju pamoku; be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

I bausmes laika iskaiciuotas laikino sulaikymo laikas nuo 2009-08-19 iki 2009-08-21 imtinai.

E. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1d. 1 p., 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes už jo padaryta nusikaltima, numatyta LR BK 180 str. 1d., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Lietuvos Respublikos BK 82 str. pagrindu E. B. paskirtos auklejamojo poveikio priemones: ispejimas ir elgesio apribojimas 6 menesiams, ipareigojant E. B. nuo 21.00 val. iki 6.00 val. buti namuose, jeigu tai nesusije su mokslu, užklasine veikla ar jo sveikatos priežiura; testi moksla (duomenys neskelbtini) Jaunimo mokykloje, be pateisinamu priežasciu nepraleidinejant pamoku; uždraudžiant E. B. be elgesio apribojimo vykdyma kontroliuojanciu instituciju žinios keisti gyvenamaja vieta.

M. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 93 str. 1 d. 1 p., 3 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes už jo padaryta nusikaltima, numatyta LR BK 180 str. 1 d., ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Lietuvos Respublikos BK 82 straipsnio pagrindu M. S. paskirtos auklejamojo poveikio priemones: ispejimas ir elgesio apribojimas 9 menesiams, ipareigojant M. S. nuo 21.00 val. iki 6.00 val. buti namuose, jeigu tai nesusije su mokslu, užklasine veikla ar jo sveikatos priežiura; testi moksla (duomenys neskelbtini) vidurineje mokykloje, be pateisinamu priežasciu nepraleidinejant pamoku; uždraudžiant M. S. be elgesio apribojimo vykdyma kontroliuojanciu instituciju žinios keisti gyvenamaja vieta.

Nukentejusiojo T. S. atstoves pagal istatyma S. S. pareikštas civilinis ieškinys dalyje del neturtines žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. T. S. naudai priteista 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo, iš šios sumos priteisiant: iš M. B. 2.100 Lt, iš E. B. 800 Lt ir iš M. S. 2.100 Lt. E. B. ir M. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo ju padarytai žala atlyginti, šias sumas atitinkamai išieškoti iš E. B. ir M. S. atstovu pagal istatyma.

Patvirtintas raštiškas šaliu, t.y. M. B., E. B. bei M. S. atstoviu pagal istatyma ir nukentejusiojo T. S. atstoves pagal istatyma, susitarimas del nukentejusiajam T. S. nusikaltimu padarytos turtines žalos, iskaitant atstovavimo ir keliones išlaidas, atlyginimo tvarkos ir salygu, ir procesas del nukentejusiojo T. S. atstoves pagal istatyma S. S. civilinio ieškinio turtines žalos atlyginimo dalyje nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustate:

M. B., E. B. ir M. S. nuteisti už tai, kad panaudodami fizini smurta pagrobe svetima turta, o butent: 2009 m. rugpjucio 19 d. apie 20.00 val. M. B., M. S. ir E. B., veikdami bendrininku grupeje, o M. B. ir M. S. – ir budami apsvaige nuo alkoholio-, turedami tiksla užvaldyti svetima turta, Ukmerges mieste, Vytauto gatveje, užsipuole dviraciu važiavusi T. S. – E. B. koja viena karta spyre i nukentejusiojo T. S. dviracio priekini rata ir ranka viena karta trenke nukentejusiajam i galva. To pasekoje nukentejusysis T. S. nuvažiavo nuo takelio ant žoles ir nukrito nuo dviracio. Tuomet M. B. kojomis ne mažiau kaip dešimt kartu spyre nukentejusiajam T. S. i galva ir i šonus, o M. S. koja spyre nukentejusiajam ne mažiau dešimties smugiu i ivairias kuno vietas, tame tarpe: du kartus i galva, tris kartus i kojas ir penkis kartus i pilva. Del to nukentejusiajam T. S. buvo padarytas idreskimas smakre, kraujosruvos kaktoje, kaires akies vokuose, kairiame smilkinyje, pakaušyje, krutineje, kairiame dilbyje ir kairiame sedmenyje. Tokiu budu M. B., E. B. ir M. S. bendrai panaudoto fizinio smurto pasekoje atimdami galimybe nukentejusiajam priešintis, iš pastarojo pagrobe mobilaus ryšio telefona „Nokia 3200“, su SIM kortele „Tele 2 Pildyk“ bei nukentejusiajam nuo kaklo virvute su keturiu raktu rinkiniu, viso turto už 460 Lt, ir sugadino nukentejusiojo nešiotus 500 Lt vertes akinius.

Apeliante tvirtina, jog nuteistiesiems apylinkes teismo nuosprendžiu paskirtos aiškiai per švelnios bausmes, nes visi trys nuteistieji charakterizuojami neigiamai, nusikalto iš savanaudišku paskatu, veikdami bendrininku grupeje, du iš ju buvo neblaivus, smurtavo prieš nepilnameti, kuris del savo amžiaus (14 metu) negalejo gintis nuo užpuolimo ir buvo bejegiškumo busenoje. Užpuolikai nukentejusiajam sudave daugybe smugiu rankomis ir kojomis, dauguma smugiu buvo nukreipti i gyvybiškai svarbius centrus, t.y. galva, krutine ir pan. Nors teismo medicinos ekspertas konstatavo, jog nuteistuju veiksmais T. S. padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, taciau iš tikruju pasekmes yra žymiai sunkesnes – T. S. iki šiol yra gydomas, jo sveikatai gresia tam tikri liekamieji reiškiniai.

Nukentejusiojo atstove pagal istatyma teigia, jog apylinkes teismas neteisingai išsprende civilini ieškini, priteisdamas tik 5000 Lt neturtines žalos atlyginimo pažeide LR CK 6.250 str. reikalavimus ir neatsižvelge i susiformavusia teismu praktika šios kategorijos bylose. S. S. pažymi, jog ji atsisake nuo taikos susitarimo del turtines žalos atlyginimo, todel prašo nuosprendi peržiureti del viso pareikšto civilinio ieškinio.

Apeliante pažymi, jog apylinkes teismas neišklause Vaiko teisiu apsaugos tarnybos specialistu nuomones.

Teismo posedyje nukentejusysis T. S., jo atstove pagal istatyma ir civiline ieškove S. S. bei nukentejusiojo atstovas advokatas Algirdas Grinevicius praše apeliacini skunda tenkinti.

Prokuroras praše nukentejusiojo T. S. atstoves pagal istatyma ir civilines ieškoves S. S. apeliacini skunda atmesti.

Nuteistieji M. B., E. B. ir M. S. bei ju gynejos praše nukentejusiojo T. S. atstoves pagal istatyma ir civilines ieškoves S. S. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiojo T. S. atstoves pagal istatyma ir civilines ieškoves S. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliante M. B., E. B. ir M. S. kaltes ir nusikalstamu veiksmu kvalifikavimo negincija. Kolegijai šie klausimai abejoniu taip pat nekelia. Apylinkes teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, teisingai juos ivertino ir pagristai nuteistuju M. B., E. B. ir M. S. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., nes pastarieji panaudodami fizini smurta pagrobe svetima turta.

Taciau apylinkes teismas suklydo nurodydamas nusikaltimo padarymo vieta. Bylos faktiniai duomenys tvirtina, jog nuteistieji inkriminuotus nusikalstamus veiksmus T. S. atžvilgiu atliko Ukmerges mieste Vilniaus gatveje, o ne Vytauto gatveje, kaip kad nurodyta apylinkes teismo nuosprendyje. Ši rašymo apsirikimo klaida taisytina, nurodant, jog M. B., E. B. ir M. S. 2009 m. rugpjucio 19 d. apie 20.00 val. fizini smurta nukentejusiojo T. S. atžvilgiu panaudojo ir pagrobe pastarajam priklausanti turta Vilniaus gatveje Ukmerges mieste.

Skirdamas bausme M. B. apylinkes teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje itvirtintu bausme siekiamu tikslu ir BK 54 straipsnyje nustatytu bendruju bausmes skyrimo pagrindu nepažeide. Teismas atsižvelge i padarytos nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltininko asmenybe, jo atsakomybe lengvinancia bei sunkinancias aplinkybes.

Atideti paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatomis yra teismo teise, kuria jis realizuoja, kai nustato: 1) kad yra bausmes vykdymo atidejimo salygos (atitinkama nusikaltimo kategorija, paskirtas laisves atemimas, kuris neviršija treju metu už tycine veika ir šešeriu metu už del neatsargumo padaryta veika); 2) kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmes tikslai bus pasiekti kaltininkui realiai bausmes neatliekant. Be to, priimdamas sprendima atideti paskirtos laisves atemimo bausmes vykdyma, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, itvirtintais Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., bet ir bausmes tikslais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. Pagal šio baudžiamojo istatymo nuostatas bausmes paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni ir užtikrinti teisingumo principo igyvendinima, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu.

M. B. nuteistas už tycini apysunki nusikaltima, susijusi su fizinio smurto panaudojimu nepilnamecio asmens atžvilgiu. Šia veika jis padare budamas apsvaiges nuo alkoholio ir veikdamas bendrininku grupeje. Kita vertus, šis nuteistasis yra jauno amžiaus (nusikalto budamas 19 metu). Jis teisiamas pirma karta (t. 1, b.l. 57), administracinemis nuobaudomis nebaustas, mokosi (t. 1, b.l. 59). Nuo pat pirmosios apklausos jis prisipažino padares nusikaltima, dave parodymus apie ivykio aplinkybes ir nuoširdžiai gailejosi, atsipraše nukentejusiojo ir pagal galimybes stengesi atlyginti nusikalstamais veiksmais padaryta žala (t. 2, b.l. 96, 183).

Nukentejusiojo T. S. atstove pagal istatyma teisingai pažymejo, jog M. B. mokymo istaigoje charakterizuojamas tik patenkinamai. Taciau šia aplinkybe apylinkes teismas pagristai vertino M. B. šeimoje susiklosciusiu aplinkybiu kontekste – šis nuteistasis, budamas mažametis, staiga neteko abieju tevu, neužilgo mire ir globeja mociute. Šiuo metu jis gyvena kartu su savo teta ir yra jos išlaikomas. Apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvavusi Vaiko teisiu apsaugos tarnybos atstove paaiškino, kad jokiu nusiskundimu del M. B. elgesio, iki jis sulauke pilnametystes, tarnyba nebuvo gavusi.

Ivertinusi šiu aplinkybiu visuma, kolegija konstatuoja, jog apylinkes teismas turejo pakankama pagrinda manyti, kad bausmes tikslai M. B. atžvilgiu gali buti pasiekti be realaus laisves atemimo bausmes atlikimo. Paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimas paskiriant ipareigojimus testi mokslus ir be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejimo, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, kolegijos manymu, yra pakankama poveikio priemone šiam nuteistajam. Todel naikinti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatu taikyma M. B. atžvilgiu nera istatyminio pagrindo.

Spresdamas kausima del bausmes paskyrimo E. B. ir M. S. ar ju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais ir taisyklemis bei nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumais.

Nepilnameciu baudžiamosios atsakomybes ypatumus reglamentuoja BK XI skyriaus nuostatos. Valstybe, diferencijuodama nepilnameciu baudžiamaja atsakomybe nuo suaugusiu asmenu, istatymu apibreže šiu asmenu baudžiamosios atsakomybes ypatumu paskirti, kur inter alia numate riboti laisves atemimo bausmes ir didinti auklejamojo poveikio priemoniu taikymo nepilnameciams galimybes bei padeti nepilnameciui pakeisti gyvenimo buda ir elgesi derinant baudima su jo asmenybes ugdymu, auklejimu, neteiseto elgesio priežasciu šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai). Taigi priverciamosios auklejamojo pobudžio priemones, turincios auklejimo ir bausmes požymius, ribojancios nepilnamecio elgesi ir kartu turincios auklejamaji, pataisomaji poveiki, yra svarbi baudžiamoji teisine priemone, kuriai taikyti BK normos teikia pirmenybe prieš kitas nepilnameciu nubaudimo priemones – kriminalines bausmes. (kasacine byla Nr. 2K-46/2009).

Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis, pirma karta padares neatsargu, nesunku ar apysunki tycini nusikaltima, teismo gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes, jeigu jis: 1) nukentejusio asmens atsipraše ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padaryta turtine žala arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kalte ir gailisi padares nusikalstama veika arba yra kitu pagrindu manyti, kad nepilnametis laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Šiuo konkreciu atveju E. B. ir M. S. padare apysunki tycini nusikaltima budami nepilnameciais. Jie nusikalto pirma karta, nuo pat pirmos apklausos prisipažino padare inkriminuojama nusikaltima, nuoširdžiai paaiškino visas ivykio aplinkybes ir gailejosi del savo veiksmu. Be to pirmosios instancijos teisme šie kaltinamieji atsipraše nukentejusiojo, ju motinos, iš dalies atlygino nusikalstamais veiksmais padaryta turtine žala (t. 1, b.l. 96, 97). Nors civiline ieškove S. S. atsisake rašytinio susitarimo del žalos atlyginimo ir gražino jai sumoketus pinigus, taciau ši aplinkybe nepaneigia paciu kaltinamuju kritiško požiurio i padaryta nusikaltima ir ju pastangu atlyginti padaryta žala. E. B. ir M. S. mokosi, turi nuolatine gyvenamaja vieta, (t. 1, b.l. 86, 87, 117, 118), administracine tvarka nebausti. Kaip matyti iš M. S. atstoves pagal istatyma L. S. paaiškinimu (t. 2, b.l. 106) bei Ukmerges jaunimo mokyklos pažymos (t. 2, b.l. 181), šiu kaltinamuju elgesys po nusikaltimo padarymo tiek šeimoje, tiek mokykloje pastebimai pagerejo. Apeliacines instancijos teismo posedyje dalyvavusi Vaiko teisiu apsaugos tarnybos atstove paaiškino, kad ju tarnyboje E. B. ir M. S. nera registruoti, jokiu nusiskundimu del pastaruju elgesio nebuvo. Aptartos aplinkybes, kolegijos manymu, sudare apylinkes teismui pakankama pagrinda manyti, jog šie nepilnameciai ateityje laikysis istatymu ir nedarys nauju nusikalstamu veiku.

Taigi šiuo konkreciu atveju buvo visos salygos taikyti E. B. ir M. S. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio nuostatas ir atleisti šiuos kaltinamuosius nuo baudžiamosios atsakomybes, paskiriant auklejamojo poveikio priemones. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybes, jog nusikalstama veika padaryta bendrininku grupeje prieš nepilnameti asmeni, kad M. S. veikos padarymo metu buvo apsvaiges nuo alkoholio, abu kaltininkai nera gerai charakterizuojami, šiuo konkreciu atveju, ivertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia E. B. ir M. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybes pagristumo. Juo labiau, kad abu kaltinamieji auga nepilnose šeimose, jais rupinasi tik motinos, E. B. diagnozuotas mišrus mokymosi sugebejimu sutrikimas (t. 1, b.l. 84, t. 2, b.l. 101).

Šioje byloje nukentejusiojo T. S. atstove pagal istatyma S. S. pareiške civilini ieškini del 1000 Lt turtines ir 25000 Lt neturtines žalos, 1200 Lt atstovavimo išlaidu ir 240 Lt keliones išlaidu atlyginimo. Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis M. B. ir kaltinamuju E. B. bei M. S. atstoves pagal istatyma raštu susitare su nukentejusiojo T. S. atstove pagal istatyma ir civiline ieškove S. S. del nusikaltimu padarytos turtines žalos, atstovavimo bei keliones išlaidu atlyginimo tvarkos ir salygu bei atlygino sutarta dali žalos (t. 2, b.l. 94-97). Taciau 2009-12-17 civiline ieškove S. S. apylinkes teismui pateike pareiškima del šio susitarimo atsisakymo (t. 2, b.l. 122-130). Todel teismas neturejo jokio pagrindo tvirtinti susitarima, prieštaraujanti vienos iš šaliu valiai. Esant šioms aplinkybems, naikintina apylinkes teismo nuosprendžio dalis, kuria patvirtintas raštiškas kaltinamojo M. B., kaltinamuju E. B. ir M. S. atstoviu pagal istatyma ir nukentejusiojo atstoves pagal istatyma susitarimas del nukentejusiajam T. S. nusikaltimu padarytos turtines žalos, iskaitant advokato atstovavimo išlaidas bei su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias keliones išlaidas, atlyginimo tvarkos ir salygu, ir procesas šioje dalyje nutrauktas.

Nukentejusiojo T. S. atstove pagal istatyma ir civiline ieškove S. S. civiliniame ieškinyje ir jo patikslinime nurode, jog del nusikalstamu M. B., E. B. ir M. S. veiksmu patyre 1000 Lt turtine žala, kuria sudaro sugadintas mobiliojo ryšio telefonas (420 Lt), sugadinti akiniai (440 Lt), raktai (40 Lt), gydymo išlaidos (100 Lt). Šis S. S. civilinis ieškinys 1000 Lt sumai yra pagristas byloje esanciais dokumentais (t. 1, b. l. 20-22, t. 2, b. l. 39-40, 170), todel tenkintinas pilnai, ši suma priteistina solidariai iš visu triju kaltinamuju.

Be to civiline ieškove S. S. pateike dokumentus, patvirtinancius, jog bylos proceso metu advokatams už atstovavima ji sumokejo 2200 Lt (t. 2, b.l. 35, 36, 171), kelionems iš Vilniaus i Ukmerge ikiteisminio tyrimo metu bei byla nagrinejant teisme išleido 240 Lt (t. 2, b.l. 37-38). Todel iš kaltinamuju M. B., E. B. ir M. S. solidariai išieškotinos civilines ieškoves turetos atstovavimo bei keliones išlaidos.

Civilines ieškoves S. S. reikalavimas padidinti priteista neturtine žala nepagristas, todel atmestinas.

Pagal CK 6.250 straipsni neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Istatymas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, ja ivertinti palikta teismui, kuris, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis minetame straipsnyje nurodytais kriterijais – neturtines žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padetis, padarytos turtines žalos dydis ir kitos turincios reikšmes bylai aplinkybes, taip pat sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Apylinkes teismas, spresdamas klausima del neturtines žalos, ivertino nukentejusiojo T. S. bei civilines ieškoves nurodytas aplinkybes ir konstatavo, jog del M. B., E. B. ir M. S. nusikalstamu veiksmu T. S. patyre fizini skausma ir dvasinius išgyvenimus. Šias aplinkybes teismas ivertino ir nustatydamas neturtines žalos dydi.

Kolegijai taip pat nekyla abejoniu, kad del padaryto nusikaltimo nukentejusysis T. S. patyre fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo sumažejusios jo bendravimo galimybes. Kita vertus, nusikalstamais M. B., E. B. ir M. S. veiksmais nukentejusiojo T. S. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai (t. 1, b. l. 10). Kaltinamieji nukentejusiojo atsipraše ir, nepaisant to, jog visu triju materialine padetis yra sunki (visi trys mokosi, M. B. yra našlaitis, išlaikomas tetos, M. S. auga daugiavaikeje socialiai remtinoje šeimoje, tiek jis, tiek E. B. savarankišku pajamu neturi, abu kaltinamuosius išlaiko vienišos motinos, neprisidedant tevams), emesi veiksmu pagal galimybes atlyginti nukentejusiajam padaryta turtine žala.

Nors civiline ieškove teigia, jog T. S. iki šiol yra gydomas del padarytu sužalojimu ir jo sveikatai gresia tam tikri liekamieji reiškiniai, taciau apeliacines instancijos teismo posedyje apklausta nukentejusiji gydanti gydytoja šiu aplinkybiu nepatvirtino. Pastaroji paaiškino, jog T. S. dar iki ivykio sirgo ivairiomis, tame tarpe letinemis, ligomis. Po sumušimo, t.y. 2009-08-24 T. S. kreipesi i poliklinika, tuo metu matesi kraujosruvos apie akis ir krutines srityje. Nukentejusysis skundesi galvos skausmu, pykinimu. Gydytoja tvirtino, jog nagrinejamas nusikaltimas galejo tureti itakos psichologinei T. S. buklei, nes pastarasis skundesi miego sutrikimais, taciau nurode neturtinti objektyviu duomenu, kad po sumušimo nukentejusiojo sveikata butu žymiai pablogejusi ar butu atsirade kokie nors butent su ivykiu susije liekamieji reiškiniai.

Iš teismui pateikto išrašo iš T. S. ligos istorijos (t. 2, b.l. 169) matyti, jog po sužalojimo pastarasis tris kartus lankesi pas neurologa (2009-08-24, 2009-08-27 ir 2009-10-05), jam buvo diagnozuota umi reakcija i stresa ir miego sutrikimas (galimai potraumines kilmes). Daugiau susirgimu, susijusiu su patirta trauma, T. S. ligos istorijoje neužfiksuota.

Ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog apylinkes teismo nustatytas T. S. padarytos neturtines žalos dydis – 5000 Lt – negali buti vertinamas kaip aiškiai per mažas, nes yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir del jos kilusioms pasekmems, atitinka sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei formuojama teismu praktika del neturtines žalos atlyginimo.

Taciau apylinkes teismas, priteisdamas neturtines žalos atlyginima, nepagristai taike dalines civilines atsakomybes principa. Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, jog žala T. S. buvo padaryta bendrais kaltinamuju M. B., E. B. ir M. S. veiksmais. Pagal LR CK 6.279 straipsnio nuostatas, bendrai padare žalos asmenys nukentejusiam asmeniui atsako solidariai. Be to šioje byloje civilinemis atsakovemis buvo pripažintos tik nepilnameciu kaltinamuju E. B. ir M. S. motinos R. B. ir L. S.. Todel apylinkes teismas, nesant procesinio sprendimo pripažinti nepilnameciu kaltinamuju tevus civiliniais atsakovais šioje byloje, nepagristai nusprende kaltinamiesiems neturint turto ar uždarbio, pakankamo ju padarytai žalai atlyginti, žalos atlyginima priteisti ir iš pastaruju.

Esant šioms aplinkybems, nuosprendžio dalis, kuria iš kaltinamojo M. B. priteista 2100 Lt, iš kaltinamojo E. B. priteista 800 Lt ir iš kaltinamojo M. S. priteista 2100 Lt neturtines žalos atlyginimo nukentejusiojo T. S. naudai, o kaltinamiesiems E. B. ir M. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo ju padarytai žalai atlyginti, atitinkama žalos dali subsidiariai pagal dalines civilines atsakomybes taisykles atitinkamai priteisiant ir iš kaltinamuju E. B. ir M. S. atstovu pagal istatyma – tevu, keistina, priteisiant iš M. B., E. B. ir M. S. solidariai 5000 Lt dydžio neturtines žalos atlyginima T. S. naudai, o kaltinamiesiems E. B. ir M. S. neturtint turto ar uždarbio, pakankamo ju padarytai žalai atlyginti – ir iš kaltinamuju E. B. ir M. S. atstoviu pagal istatyma R. B. ir L. S..

Rezoliucinė dalis

nutare:

Nukentejusiojo T. S. atstoves pagal istatyma ir civilines ieškoves S. S. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendi dalyje del civilinio ieškinio išsprendimo pakeisti:

1. Panaikinti nuosprendžio dali, kuria patvirtintas raštiškas kaltinamojo M. B., kaltinamuju E. B. ir M. S. atstoviu pagal istatyma ir nukentejusiojo atstoves pagal istatyma susitarimas del nukentejusiajam T. S. nusikaltimu padarytos turtines žalos, iskaitant advokato atstovavimo išlaidas bei su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias keliones išlaidas, atlyginimo tvarkos ir salygu, ir procesas šioje dalyje nutrauktas.

Priteisti iš M. B., E. B. ir M. S. solidariai T. S. naudai: 1000 Lt turtines žalos atlyginimo, 2200 Lt atstovavimo išlaidu, 240 Lt keliones išlaidu, o kaltinamiesiems E. B. ir M. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo ju padarytai žalai atlyginti – ir iš kaltinamuju E. B. ir M. S. atstoviu pagal istatyma R. B. ir L. S..

2. Pakeisti nuosprendžio dali, kuria nukentejusiajam T. S. iš kaltinamuju M. B., E. B. ir M. S. 5000 Lt neturtines žalos atlyginimas priteistas dalimis, priteisiant iš M. B., E. B. ir M. S. šia suma solidariai, o kaltinamiesiems E. B. ir M. S. neturint turto ar uždarbio, pakankamo ju padarytai žalai atlyginti – ir iš kaltinamuju E. B. ir M. S. atstoviu pagal istatyma R. B. ir L. S..

Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaida Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje, nurodant, jog M. B., E. B. ir M. S. 2009 m. rugpjucio 19 d. apie 20.00 val. fizini smurta nukentejusiojo T. S. atžvilgiu panaudojo ir pagrobe pastarajam priklausanti turta Vilniaus gatveje Ukmerges mieste.