- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- e2-3425-592/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36718-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Igoris Kasimovas
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. G., uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: V. G., uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 269,21 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė ir V. G. (draudėja) 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjai priklausantis automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to buvo apgadinta. Žalos administravimo metu taip pat buvo nustatyta, kad duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo ženklinta bei įvykio vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų. Taip pat nėra jokių duomenų, kad žalos atsiradimui (įvykiui) turėjo įtakos draudėjai priklausančios transporto priemonės vairuotojos neatsargumas. Atlikus transporto priemonės techninę apžiūrą, nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankis bei sprogo padanga. Ieškovė 2018 m. lapkričio 20 d. už įvykio metu automobiliui padarytos žalos likvidavimą išmokėjo 269,21 Eur draudimo išmoką. Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje (Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.1015 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybė yra Vilniaus miesto Džiaugsmo gatvės savininkė. Pažymėjo, kad kelio duobė laikytina kelio konstrukcijos trūkumu, todėl pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atsakovės kaltė ir neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju nenustatinėjami.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, o šio prašymo netenkinus – sumažinti ieškiniu prašomų priteisti nuostolių dydį.
Akcentavo, kad ieškovė, nurodydama, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra Džiaugsmo gatvės savininkė, klaidingai atsakove nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. Atsakovės teigimu, šiuo atveju byloje tinkama atsakove laikytina Vilniaus miesto savivaldybė.
Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra šio kelio savininkė, tačiau ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Taigi minėta sutartimi gatvių priežiūra bei remontas buvo pavesti atlikti UAB „Grinda“. 2012 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ pasirašė Susitarimą „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“. Šiuo susitarimu į 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas, kuriuo nustatyta, jog UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant. Taip pat susitarimu nustatyta, jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Taigi, minėta 2011 m. gruodžio 29 d. sutartimi bei 2012 m. gegužės 7 d. sutartinės prievolės pagrindu atsakovė perdavė Vilniaus miesto gatves valdyti UAB „Grinda“. Būtent UAB „Grinda“ minėtos darbų atlikimo sutarties galiojimo metu turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį, todėl UAB „Grinda“ laikytina faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme.
Pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus. Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Atsakovės teigimu, žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas. Nėra aišku, kokios techninės būklės transporto priemonė buvo eismo įvykio metu, ieškovė nėra pateikusi įvykio metu apgadinto automobilio TOYOTA YARIS techninės apžiūros talono, įrodančio, kad ši transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir galėjo dalyvauti eisme, yra tinkamos kokybės. Byloje nėra pateikta eismo įvykio vietos fotonuotraukų, kurių pagrindu būtų galimybė vizualiai vertinti tuo metu buvusią gatvės kokybę, todėl neaišku, kokie tiksliai pažeidimai automobiliui padaryti būtent įvažiavus į duobę gatvėje.
Teismui nusprendus, jog reikalavimas atlyginti žalą šioje byloje yra pagrįstas, atsakovės teigimu, turėtų būti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pateiktame atsiliepime prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutartyje Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2), sudarytoje tarp UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, nurodyta, kad rangovas UAB „Grinda“ įsipareigoja teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, o užsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas paslaugoms teikti sąlygas, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Nei pačiame sutarties objektą apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad Džiaugsmo gatvė yra perduodama savarankiškam rangovo valdymui. Pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog Vilniaus miesto gatvių valdymo teisė sutartimi UAB „Grinda“ perduota nebuvo ir šių gatvių valdytoja išliko savivaldybė, nes nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Teismai sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ sudarytos sutarties nuostatos patvirtina, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, taigi statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra gatvių valdytoja ir dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako savivaldybė kaip savininkė. UAB „Grinda“ negali būti laikoma atsakinga už atsiradusios turtinės žalos atlyginimą, vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalą atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „Grinda“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais, nebuvo perduotas statinio – kelio (gatvės) valdymas.
Pažymėjo, kad 2018 m. spalio 24 d. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pažyma nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „Grinda“ kaltės. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą. Kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Trečiojo asmens teigimu, būtina išsiaiškinti, ar duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintas ieškovės nurodytos automobilio detalės. Pažymėjo, kad šios aplinkybės nėra niekur užfiksuotos ir nėra aiškios. Teismui nepateikti įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo autoįvykio pasekmė. Ieškovė nekvietė atsakovės apžiūrėti automobilio, todėl ieškovės nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių. Byloje nėra įrodymų, kad remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovės nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent nurodytas detales reikia keisti. Automobilio vairuotojas taip pat neatsargiai, nesilaikydamas padidinto atidumo ir rūpestingumo reikalavimų, įvažiavo į duobę, todėl, tenkinant ieškovės ieškinį, reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, kadangi iš dalies vairuotojas už žalą yra atsakingas ir pats.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl ieškovės nurodomų aplinkybių, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir V. G. (draudėja) 2018 m. rugsėjo 4 d. sudarė transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjai priklausantis automobilis TOYOTA YARIS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kad transporto priemonė 2018 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir dėl to buvo apgadinta; kad žalos administravimo metu taip pat buvo nustatyta, kad duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo ženklinta bei įvykio vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų; kad ieškovė 2018 m. lapkričio 20 d. už įvykio metu padarytą žalą išmokėjo 269,21 Eur draudimo išmoką.
Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu kitaip nenustatyta draudimo sutartyje (Lietuvos Respublikos (toliau – CK) 6.1015 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tinkamo atsakovo, atsakomybę šalinančių aplinkybių, žalos dydžio.
Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos civilinę atsakomybę šalinančios aplinkybės.
Formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016). Taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.
Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žalos padarymo galiojančiu sandoriu - 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) Vilniaus miesto savivaldybė pavedė UAB „Grinda“ atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą, o užsakovas įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti sutartyje nustatyta tvarka. Tai numatyta šios sutarties 1.1 punkte ir sutarties šalių susitarimu tai laikytina sutarties dalyku. Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad nurodytos gatvės perduodamos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai –nurodytame sutarties punkte kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovės nurodymus.
Minėtos sutartinės nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovui neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra minėtų gatvių valdytoja ir dėl šių gatvių konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė. Taikant pirmiau nurodytą valdytojo kriterijų, kad sudaryta sutartimi kitam asmeniui turi būti perduota statinio, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, o ne tik techninės priežiūros teisė, aplinkybė, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, įrodo, kad statinio valdymas rangovui neperėjo.
Pažymėtina, kad atsakovės ir trečiojo asmens 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimas Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“, kuriuo į sutartį įtrauktas papildomas 4.2.10 punktas (kuriuo nustatyta, jog rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant; jog rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės), iš esmės nekeičia sutarties dalyko, o nustato papildomas pareigas rangovo atžvilgiu. Tai patvirtina ir šio susitarimo nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš užsakovo priteistų nuostolius, užsakovas turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus rangovui arba reikalauti iš rangovo kompensacijos (CK 6.193 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).
Esant iš esmės analogiškoms aplinkybėms teismų praktikoje pasisakoma, kad rangovo (UAB „Grinda“) ir solidarioji prievolė atlyginti žalą kartu su savivaldybe materialiosios teisės normos (CK 6.266 straipsnio) pagrindu nekonstatuotina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracija įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą. Tai suponuoja išvada, kad dėl minėtų pareigų netinkamo vykdymo atsakinga yra administracija, todėl pastaroji yra tinkamas atsakovas ir nagrinėjamoje byloje.
Dėl atsakomybę šalinančių aplinkybių, žalos dydžio
CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Teismas, nustatęs civilinės atsakomybės be kaltės sąlygas, turėtų patikrinti, ar byloje nėra CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių. Atsakomybę šalinančių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka atsakovui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
Atsakovė kelia vairuotojo neatsargumo klausimą, tačiau neginčija, kad eismo įvykio metu, tamsiu paros metu, duobė buvo apsemta vandeniu, nebuvo įspėjamųjų ženklų apie esančius kelio (gatvės) dangos pažeidimus, greičio ribojimą ir pan. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad žala padaryta ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir nesant vairuotojo kaltei (didelio neatsargumo, saugaus greičio nepasirinkimo ir pan.), buvo padaryti būtent ieškovės minimi apgadinimai - važiuojant kelio važiuojamąja dalimi akivaizdu, jog į duobę paprastai turėjo įvažiuoti automobilio dešinės pusės ratas, su kuo ir siejami transporto priemonių sugadinimai - transporto priemonės priekinis dešinės pusės ratlankio bei padangos pažeidimai (CPK 185 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, neprašė skirti trasologinės ar žalos dydžiui nustatyti ekspertizės. Atitinkamai teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės paskaičiavimais ir įrodymais dėl remonto darbų apimties ir kainos. Šiuose įrodymuose nurodytos sumos atitinka protingumo kriterijų, be to, atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, paneigiančių tokių sumų pagrįstumą, savo atsikirtimus grindžia daugiau prielaidomis, o ne specialiomis žiniomis.
Konstatavus, kad reikalavimas dėl 269,21 Eur žalos atlyginimo iš atsakovės yra tenkintinas, pagrįstas yra ir ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės procesines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2019-12-11, tačiau jų dydis mažintinas iki 5 procentų, nes atsakovė yra viešasis juridinis asmuo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014).
Kiti dalyvaujančių byloje asmenų argumentai ir byloje esantys įrodymai esminės reikšmės neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį patenkinus iš dalies, tačiau atsižvelgus į tai, kad iš esmės patenkintas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo (sumažintas tik palūkanų dydis), priteistina iš atsakovės ieškovei 15 Eur žyminio mokesčio, į valstybės biudžetą – 8,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92, 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
nusprendžia:
Patenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“ (juridinio asmens kodas 304080146) 269,21 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus 21 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 269,21 Eur sumą nuo 2019-12-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atmesti kitą ieškinio dalį.
Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) į valstybės biudžetą 8,65 Eur (aštuonis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.