- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- I-3932-426/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01927-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- S. T.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant pareiškėjai S. T., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. T. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja S. T. kreipėsi į teismą su skundu (t. 1. b. l. 1–23), kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir Tarnyba) prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-04-30 įsakymą Nr. 1PS1-(2.1.)-392 „Dėl S. T. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2013-04-30 įsakymas, Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Lietuvos Respublikos 56,73 Lt turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Lietuvos Respublikos 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdama savo reikalavimus paaiškino, kad skundžiamu Tarnybos direktorius 2013-04-30 įsakymo pirmuoju punktu pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 4 p. ir 15 str. 1 d. 1, 5 ir 9 p., bei skirta jai tarnybinė nuobauda – pastaba. Antruoju Įsakymo punktu Tarnybos direktorius įpareigojo Kauno miesto skyriaus vedėją D. T. nušalinti pareiškėją nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB "Projektų vystymo grupė“ rengimo, tikrinimo ar vizavimo, taip siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo.
Pareiškėja nurodo, kad Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas pažeidžiant tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikintinas. Ginčijamo Įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda paskirta remiantis Tarnybos direktoriaus 2013-03-06 įsakymu Nr. 1PI-(2.1 .)-221 sudarytos komisijos 2013-04-05 išvada Nr. 1PS17-(2.30.)-8-5 (toliau – ir Išvada), kuri yra skundžiamo šio Įsakymo sudėtinė dalis.
Nurodo, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 p. bei Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, nuobaudų skyrimo procedūra yra būtina ir ši procedūra bei ją atlikus priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės aktų reikalavimus. Pagal Taisyklių 5 p., turi būti surinkti visi įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys tarnautojo pažeidimo faktą, jo kaltę, pati išvada turi būti motyvuota. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, veika, už kurią skiriama tarnybinė nuobauda, negali būti įvardijama abstrakčiomis formuluotėmis. Tačiau, pareiškėjo steigimu, Išvadoje nurodytos veikos nėra apibrėžtos konkrečiu kaltinimu, o formuluotės „neteisėtai teikdama informaciją, kuri dėl savo pobūdžio šiam asmeniui negalėjo būti teikiama“ yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, nėra išaiškinta ir konkrečiai nurodoma, kokią informaciją teikė pareiškėja 2013-02-26 UAB „Projektų vystymo grupė“ direktoriui G. K.. Nenurodžius, kokia informacija buvo teikiama, negalima spręsti dėl galėjimo ar negalėjimo ją teikti. Be to, pati Išvada yra grindžiama tik vedėjos D. T. tarnybiniu pranešiu ir vyriausiosios specialistės S. M.-Ruibavičienės, kuri nematė 2013-02-26 incidento, paaiškinimais.
Pažymi, kad skundžiamas Įsakymas buvo pasirašytas 2012-04-30, tačiau pareiškėja su juo, o taip pat su Išvada buvo supažindinta pasirašytinai tik 2013-05-07, t. y. pažeidžiant Taisyklių 15 p., taip pat Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 p. nuostatas. Be to, Įsakyme tik abstrakčiai nurodoma, kad pareiškėja nesilaikė Dokumentų valdymo tvarkos aprašo, nekonkretizuojant, kokios šio teisės akto nuostatos buvo pažeistos. Pačiame Įsakyme jo apskundimo tvarka nurodyta netiksliai ir tuo pažeistos VAĮ 8 str. 2 d. nuostatos, nustatančios, kad individualiame teisės akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta paties akto apskundimo tvarka.
Nurodo, jog vien to fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pereigų, nepakanka tarnybinės atsakomybės taikymui, nes būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo faktą, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltę.
Pareiškėjos teigimu, Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad ji pažeidė Konfidencialumo pasižadėjimo, Vidaus tvarkos taisyklių 35 p., Etikos taisyklių 9.3 p., Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų etikos taisyklių 35 p. nuostatas. Išvadoje nurodyta, kad „Konfidencialumo pasižadėjimą pasirašęs Tarnybos darbuotojas pasižada saugoti sužinotą konfidencialią informaciją ir imtis reikiamų priemonių, kad konfidenciali informacija nebūtų prieinama ir atskleista tretiesiems asmenims, kurie nėra įgalioti naudotis šia informacija tiek Tarnyboje, tiek už jos ribų, ir naudoti gautą konfidencialią informaciją išimtinai tik tarnybos interesams.“ Kaip buvo minėta aukščiau, Komisijos nuomone, pareiškėja nusižengė „teikdama tretiesiems asmenims informaciją, kuri dėl savo pobūdžio neturėjo jiems būti teikiama“.
Konfidencialumo pasižadėjime yra apibrėžta, kas yra laikoma konfidencialia informacija, t. y. pateiktas nebaigtinis (nekonkretus) apibrėžimas, kuris tokiu tampa Konfidencialumo pasižadėjimo 1.2.8 p. įvardinus konfidencialią informaciją kaip „bet kokia kita informacija, kuri dėl savo pobūdžio neturėtų būti perduodama tretiesiems asmenims“.
Pažymi, kad nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nustatyta (ir nebuvo nustatinėjama) ir nurodyta, kokią tiksliai informaciją atskleidė pareiškėja, nenustatyta ir nenurodyta, kuri iš suteiktos informacijos yra konfidenciali informacija, taip pat nėra nustatyta ir nurodyta, kokiu pagrindu viena ar kita informacija yra laikoma konfidencialia. Taip pat nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nustatyta ir nurodyta, kokia informacija žemės tvarkymo Technikos g. 7B, Kaune byloje yra laikoma (jei yra) konfidencialia, kuri dėl savo pobūdžio negalėtų būti atskleidžiama. Atsižvelgiant į tai, kad naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, taip į tai, kad prie minėto nutarimo yra pateikiama pavyzdinė nuomos sutarties forma, kurios sąlygos yra viešos, visiems prieinamos, atsižvelgiant į Konfidencialumo pasižadėjimo 1.3 p., nuomos sutarties sąlygos negali būti laikomos ir nėra konfidenciali informacija. Pabrėžė, kad apie nuomos sutarties sąlygas 2013-02-26 informacijos nebuvo prašoma suteikti ir tokia informacija nebuvo teikiama.
Pabrėžė, kad į skyrių atvykęs UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ atstovas nepageidavo susipažinti su žemės tvarkymo Technikos g. 7B, Kaune byla, byla jam nebuvo pateikta susipažinimui, jis su byla nesusipažino. Atstovui, buvo tik teikiama informacija. Jokie kiti įrodymai, esantys tarnybinio patikrinimo medžiagoje, šito nepaneigia, taip pat nėra jokių įrodymų, kad atstovas su byla siekė susipažinti, pažindinosi ir/ar susipažino.
Nurodo, kad Išvados teiginys, jog informacija buvo atskleista trečiajam asmeniui, neturinčiam įgaliojimų, nepagrįstas ir neteisingas. Ginčo atveju pateiktų įgaliojimų turinys ir forma atitiko teisės aktų reikalavimus. Nėra teisės aktuose nustatyta, jog asmuo kreipęsis žodžiu į instituciją, privalo pateikti į bylą saugojimui įgaliojimo kopiją. Nepateikus į bylą kopijos ir neužregistravus kaip gautos institucijoje, asmuo negali gauti informacijos. Pažymi, kad ji jokių dovanų asmeniškai iš UAB „Projektų vystymo grupė“ ar kurio nors šios įmonės darbuotojo nėra gavusi, tokie teiginiai išvadoje yra niekuo nepagrįsti. Šie daiktai buvo atnešti minėtos bendrovės vardu, kaip ir daugeliui kitų darbuotojų. Kadangi 2013-02-26 incidento metu buvusi Kauno miesto skyriaus vedėja minėjo puodelį ir servetėlę, todėl kreipimęsi nurodė, kad servetėlė yra padėta po telefono aparatu, manant, kad galbūt ji kalbėjo apie tą servetėlę. Išvadoje ir Įsakyme nėra nurodyta, kad daiktai, esantys institucijos patalpose, yra susiję su 2013-02-26 dieną teikta informacija. Nėra nurodyta, kuo galėjo pasireikšti pareiškėjos palankumas, nagrinėjant UAB „Projektų vystymo grupė“ prašymus. Faktinės aplinkybės patvirtina priešingai, kad pareiškėja nebuvo palanki UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovaujamiesiems UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“, t. y jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tikrindama vyr. specialistės R. V. parengto įsakymo ir nuomos sutarties projektų atitikimą teisės aktams, nustačiusi prieštaravimus, nevizavo tokių parengtų projektų teigiamai.
Išvadoje konstatuota, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėja, 2013-02-26 teikdama informaciją UAB „Projektų vystymo grupė“, būtų gavusi ar siekusi gauti realios naudos sau ar savo artiemiesiems. Taip pat konstatuota, jog „toks valstybės tarnautojos elgesys leidžia abejoti jos nešališkumu ir objektyvumu“, tačiau nenurodyta, koks „toks elgesys“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiais pareiškėjos veiksmais 2013-02-26 buvo padaryti Išvadoje nurodyti teisės aktų (Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., Tarnybos darbuotojų etikos taisyklių 6.4 ir 9.3 p., Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 35 p.) pažeidimai, už kuriuos skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Taip pat pažymi, kad jos pareigybės aprašyme nėra nurodyta, jog pareiškėja privalo registruoti gautus dokumentus, nėra nustatyta registratorės funkcija, per kiek laiko atitinkami dokumentai turi būti įdėti į bylą, nesiaiškinta, kas juos turi teikti registravimui. Nesiaiškinta, ar ir anksčiau tas pats asmuo (UAB „Projektų vystymo grupė“ direktorius) buvo kreipęsis į Tarnybą žodžiu prašydamas informacijos, ar buvo teikęs įgaliojimą. Pareiškėjos teigimu, esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo tarnybinėn atsakomybėn asmens naudai. Nenustačius valstybės tarnautojos kaltės tarnybinė atsakomybė negalima. Tarnybinės nuobaudos skyrimas remiantis tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje nenustatyta valstybės tarnautojos kaltė, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Taisyklių 14 p. numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos vadovas turi teisę priimti. Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. nustatytas baigtinis sąrašas tarnybinių nuobaudų, kurios gali būti skiriamos už tarnybinius nusižengimus. Įsakymo 2 p. buvo nuspręsta įpareigoti Kauno miesto skyriaus vedėją D. T. nušalinti S. T. nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“ rengimo, tikrinimo ar vizavimo, taip siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo. Šiuo sprendimu individualiame administraciniame akte buvo sukurta prievolė ne asmeniui, dėl kurio priimtas individualus administracinis aktas, o trečiam asmeniui, priimtas sprendimas. Tačiau toks sprendimas nepatenka į galimų tarnybinio patikrinimo pasėkoje priimti sprendimų sąrašą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.
Pagrįsdama savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiškėja nurodo, kad valstybės pareiga atlyginti žalą numatyta Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatose. Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Nurodo, kad buvusi Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja savo neteisėtais veiksmais darbo metu institucijos patalpose panaudodama fizinę jėgą, 2013-02-26 tempdama stipriai suėmusi už rankos, tuo sukeldama fizinį skausmą, ir, kaip nurodyta 2013-02-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G651/13(02), sukėlė pareiškėjai nežymų sveikatos sutrikdymą (veika atitinka Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. nurodytą veiką). Buvo daromas nuolatinis psichologinis spaudimas, organizuojami tarnybiniai patikrinimai, siekiant pažeminti pareiškėją, atskleista informacija apie Įsakymą, kurio apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs. Tokiais veiksmais buvo ne tik padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, bet taip pat pareiškėja patyrė didžiulį pažeminimą, buvo pažeista jos garbė ir orumas, pakenkta dalykinei reputacijai ir autoritetui. Nurodo, kad nuo 2013-02-26 iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, nuolatinį nerimą, stresą ir nusivylimą, tai neigiamai paveikė jos emocinę būklę, įprastą savijautą. Po įvykusio incidento pablogėjo sveikata, reikalinga gerti padidintas dozes kraujospūdį ir pulsą mažinančių vaistų. Taip pat paaiškino, kad dėl neteisėtų valstybės institucijos ir jos tarnautojų veiksmų patyrė ir turtinės žalos, išlaidų, kurių kitu atveju būtų neturėjusi, t. y. turėjo kreiptis į teismo medicinos ekspertus, teikdama pranešimus ir paaiškinimus turėjo pašto išlaidų, todėl ši žala taip pat turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime (t. 2, b. l. 44–64) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo Įsakymo dalis, detaliai išanalizuotos teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėja (Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 11, 66, 67 p., Konfidencialumo pasižadėjimo nuostatos, Vidaus tvarkos taisyklių 35 p., Etikos taisyklių 9.3 p. nuostatos ir kt.), taip pat nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.
Išvadoje konstatuota, kad pagal Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 11 p., dokumentus, adresuotus Tarnybai, priima Dokumentų valdymo skyriaus bei Tarnybos teritorinių skyrių paskirti darbuotojai. Dokumentai skenuojami, registruojami kompiuterizuotoje dokumentų valdymo sistemoje ir siunčiami rezoliucijai užrašyti elektroniniu būdu. Pagal šio aprašo 66 p. visi Tarnyboje gauti dokumentai skirstomi į registruotinus ir neregistruotinus. Registruotini dokumentai turi atitikti šiuos reikalavimus: jie turi būti adresuoti Tarnybai, jos direktoriui, struktūriniams padaliniams, darbuotojams, parašyti įskaitomai, pasirašyti, nurodytas besikreipiančio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji vieta (jei kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas, buveinės adresas (jei kreipiasi juridinis asmuo) ir duomenys ryšiui palaikyti. Dokumentai, neatitinkantys šių reikalavimų, registruojami, jei iš jų turinio aišku, kad jie reikalingi vykdant Tarnybos funkcijas. Pagal šio aprašo 67 punktą gauti neregistruotini dokumentai atiduodami pagal paskirtį, uždėjus registracijos spaudą ir pažymėjus dokumento gavimo datą. Neregistruojami gauti reklaminiai lankstinukai, konferencijų programos, periodiniai leidiniai, kvietimai, sveikinimo laiškai ir kita korespondencija, nesusijusi su atsakomybe ir rizika, kylančia dėl dokumentų neįtraukimo į apskaitos sistemą.
Išvadoje konstatuota, kad, UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui 2013-02-26 atvykus į skyrių ir pateikus minėtų įgaliojimų originalus, pareiškėja, vadovaudamasi Dokumentų valdymo tvarkos aprašu, turėjo padaryti ir patvirtinti įgaliojimų kopijas ir pateikti jas skyriaus specialistui, paskirtam registruoti skyriaus dokumentus, tačiau to nepadarė, minėtų įgaliojimų (nors ir neregistruotų, kaip gautų Kauno miesto skyriuje) taip pat nepridėjo prie ginčo sklypo duomenų bylos, t. y. pažeidė minėto aprašo nuostatas.
Pagal Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012-10-15 pavedimą Nr. 8PAV-(14.8.1.)-17 „Dėl bylų saugumo ir apskaitos Kauno miesto skyriuje“ visiems Kauno miesto skyriaus darbuotojams yra pavesta užtikrinti, kad piliečiui, nepateikusiam rašytinio prašymo ir pageidaujančiam susipažinti su dokumentų byla, prieš tai būtų pateikta susipažinimo su byla pažyma, kurioje nurodomas asmens, susipažįstančio su dokumentų byla, duomenys, atstovavimo pagrindas, data ir kt. Vadovaudamasi minėtu pavedimu, pareiškėja duodama G. K. susipažinti ginčo sklypo dokumentų bylą, privalėjo užpildyti susipažinimo su byla pažymą ir joje nurodyti G. K. atstovavimo UAB „MITODA“ ir UAB „Serfas“ pagrindą (t. y. išduotų įgaliojimų duomenis), tačiau to nepadarė, t. y. nesilaikė skyriaus vidaus veiklą reglamentuojančių aktų nuostatų.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių, su kuriomis S. T. pasirašytinai susipažino 2012-02-01, 35 p. nuostatas, siekiant užtikrinti Tarnybos turimos viešai neskelbtinos informacijos saugumą, darbuotojai pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą (Taisyklių 1 priedas), kuris saugomas darbuotojo asmens byloje.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų etikos taisyklių, su kuriomis S. T. susipažino 2012-06-14, 9.3. p. nustatyta, kad Tarnybos darbuotojas privalo atsakyti už informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą. S. T. 2012-06-12 pasirašė Tarnybos konfidencialumo pasižadėjimą, todėl, teikdama tretiesiems asmenims informaciją, kuri dėl savo pobūdžio neturėjo jiems būti teikiama, pažeidė Konfidencialumo pasižadėjimo nuostatas, Vidaus tvarkos taisyklių 35 p. ir Etikos taisyklių 9.3 p.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 2 d. privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, o pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Pagal šio įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., valstybės tarnautojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Etikos taisyklių 6.4 p. nustatyta, kad Tarnybos darbuotojai privalo nesinaudoti tarnybine padėtimi ir nereikalauti kitų darbuotojų pagalbos, siekdamas naudos sau, savo šeimai, artimiesiems ar draugams, kad nekiltų korupcijos rizika ir abejonių dėl objektyvumo ir nepriklausomumo.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, akivaizdu, kad, tiriant S. T. tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, ir už šį pažeidimą pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda.
Skundžiamu įsakymu pareiškėjai už tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 4 p. ir 15 str. 1 d. 1, 5 ir 9 p., buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Tokia tarnybinės nuobaudos rūšis yra įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 1 p.
Be to, Įsakymo 2 p. Kauno miesto skyriaus vedėja D. T. buvo įpareigota nušalinti S. T. nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“ rengimo, tikrinimo ar vizavimo, taip siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 str. 3 d.nuostatas tais atvejais, kai yra gauta pagrįsta informacija apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai savo iniciatyva arba Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą. Apie patikrinimo rezultatus informuojama Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri turi teisę vertinti atliktų patikrinimų išvadas. Jeigu Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesutinka su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, ji turi teisę tyrimą pavesti atlikti pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.
Vadovaudamasi minėtomis įstatymo nuostatomis, Tarnyba, atlikusi S. T. tarnybinės veiklos patikrinimą bei nustačiusi, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., 2013-05-14 raštu Nr. lSD-(2.23.)-1239 „Dėl informacijos apie tarnybinės veiklos patikrinimo rezultatus pateikimo“ informavo apie tai Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, pateikdama šiai komisijai Išvadą bei Įsakymą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2013-05-23 raštu Nr. S-793-(2.5) informavo Tarnybą, kad sutinka su išvadoje pateiktu pareiškėjos elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms vertinimu bei nurodė, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys neturėtų priimti dovanų esant situacijoms, kai vien jau tokio dovanojimo aplinkybės visuomenės galėtų būti suprastos nevienareikšmiškai bei vertinamos prieštaringai (t. y. sukeltų interesų konflikto minėtųjų asmenų veikloje regimybę). Komisija rekomendavo imtis priemonių, kad Tarnyboje nebūtų priimamos dovanos iš asmenų, su kurių interesais susijusį klausimą išsprendė, sprendžia ar galėtų spręsti ateityje įstaigos tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtų Tarnybos tarnautojų neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, t. y. nenurodė, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie konkretūs pažeidimai pasireiškė. Pažymi, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tirti su S. T. konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu susijusių aplinkybių, kadangi Tarnyba gali atlikti tik jos darbuotojų tarnybinės veiklos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar jie tinkamai atlieka valstybės tarnautojo pareigas, kas ir buvo padaryta atlikus Kauno miesto skyriaus vedėjos D. T. veiklos tarnybinį patikrinimą dėl S. T. 2013-02-27 elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių.
Taip pat pažymėjo, kad, siekiant išsiaiškinti Kauno miesto skyriuje esančią situaciją, t. y. nustatyti, ar nekyla problemų skyriaus darbuotojams bendraujant tarpusavyje ir buvo bendrauta su skyriaus vadovais ir darbuotojais, išklausyti jų nusiskundimai, pageidavimai ir kt. Tarnybos direktorius, siekdamas išspręsti kilusį konfliktą, asmeniškai bendravo su D. T. ir S. T., joms abiems buvo suteikta galimybė pakeisti darbo vietą dėl nepalankaus psichologinio klimato, santykių ir pan.
Minėtos aplinkybės patvirtina, jog Tarnybos direktorius bei kiti Tarnybos valstybės tarnautojai reagavo į Kauno miesto skyriuje susiklosčiusią situaciją ir ėmėsi priemonių jai ištaisyti. Kauno miesto skyriaus vedėja D. T. pasinaudojo Tarnybos direktoriaus pasiūlymu pakeisti darbo vietą, todėl nuo 2013-05-20 buvo perkelta į Kaišiadorių skyriaus vedėjos pareigas. S. T. pasiūlymo pakeisti darbo vietą tomis pačiomis sąlygomis atsisakė, todėl manytina, kad jos teiginiai, jog dirbdama Kauno miesto skyriuje ji patiria neigiamus išgyvenimus, nuolatinį stresą ir nusivylimą, neatitinka tikrovės.
Nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos patirta turtinė ir neturtinė žala atsirado būtent dėl neteisėtų Tarnybos tarnautojų veiksmų, todėl jos reikalavimas dėl žalos (turinės ir neturtinės) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino skunde išdėtytus motyvus ir prašė jį tenkinti, Tarnybos atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja D. T. 2013-03-01 kreipėsi į Tarnybos direktorių su tarnybiniu pranešimu, kuriame pažymėjo, kad iš atsitiktinai išgirsto Tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės S. T. ir UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovo E. K. pokalbio suprato, kad pareiškėja pažadėjusi pasirašyti bet kokį šiai bendrovei naudingą sprendimą, matė, jog E. K. vartė žemės sklypo Technikos g. 7B, Kaune archyvinę bylą (t. 1, b. l. 40–41). Šiame tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad tokiu elgesiu pareiškėja galimai pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Konfidencialumo pasižadėjimo ir kitų teisės aktų nuostatas.
Tarnybos direktoriaus 2013-03-06 įsakymu Nr. 1PI-(2.1 .)-221 Tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės S. T. galimai tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) (t. 1, b. l. 43).
Komisijos 2013-04-05 surašytoje „Išvadoje dėl S. T. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir 2013-04-05 išvada, Išvada) Tarnybos direktoriui siūloma pripažinti, kad Kauno miesto vyriausioji specialistė S. T., nesilaikydama dokumentų valdymo ir saugojimo Tarnyboje tvarkos ir 2013-02-26 neteisėtai teikdama UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją apie ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, t. y. informaciją, kuri dėl savo pobūdžio šiam asmeniui negalėjo būti teikiama, pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų etikos taisyklių (toliau – ir Etikos taisyklės), patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005-05-06 įsakymu Nr. 1P-106, 6.4 ir 9.3 p., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012-01-25 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-28 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 35 p., ir padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 4 p. ir 15 str. 1 d. 1, 5 ir 9 p., bei skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo Nr. 1PS1-(2.1.)-392 1 p. pripažįstama, kad Tarnybos Kauno skyriaus vyriausioji specialistė S. T., nesilaikydama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatų ir 2013-02-26 neteisėtai teikdama UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją apie valstybinės žemės sklypo, esančio Technikos g. 7 B, Kaune, sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, t. y. informaciją, kuri dėl savo pobūdžio šiam asmeniui negalėjo būti teikiama, pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., Etikos taisyklių 6.4 ir 9.3 p., Vidaus tvarkos taisyklių 35 p., padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 ir 4 p. ir 15 str. 1 d. 1, 5 ir 9 p., už ką jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Minėto Įsakymo 2 p. Kauno miesto skyriaus vedėja D. T. įpareigojama nušalinti S. T. nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“ rengimo, tikrinimo ir vizavimo, taip siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo (t. 1, b. l. 24–25).
Byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymą bei priteisti iš Lietuvos valstybės pareiškėjos nurodytą turtinę bei neturtinę žalą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo pagrįstumo bei teisėtumo
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Taigi, sprendžiant S. T. reikalavimų pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įst. 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 30 str., o nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).
Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. nustato esminius reikalavimus, kurių turi būti laikomasi skiriant tarnybinę nuobaudą: 1) turi būti atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas Taisyklių nustatyta tvarka; 2) tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo; 3) tarnybinė nuobauda negali būti paskirta jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos); 4) už vieną tarnybinį nusižengimą gali būti skiriama tik viena tarnybinė nuobauda.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose yra pažymėjęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu (imperatyviai apibrėžti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai; draudimas už vieną tarnybinį nusižengimą skirti daugiau nė vieną nuobaudą), kitų pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p. (2004-09-08 nutartis adm. b. Nr. A14-736/2004 ir kt.).
Teismo vertinimu, S. T. skunde įvardijamas Taisyklių 15 p. nustatyto termino pažeidimas, taip pat skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo trūkumas (tiksliai nenurodyta jo apskundimo tvarka), nelaikytini esminiais, t. y. tokiais, dėl kurių galėtų būti naikinamas skundžiamas aktas.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-10-24 nutartis adm. b. Nr. A146-3044/2011 ir kt.). Jei tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada neatitinka esminių Taisyklių reikalavimų ir tokią išvadą gavęs valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo ja remdamasis paskiria tarnybinę nuobaudą, individualus administracinis aktas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti pripažintas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-27 nutartis Nr. A146-1380/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę. Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-02-22 sprendimas adm. b. Nr. A556-27/2010; 2005-01-28 nutartis adm. b. Nr. A5-60/2005; 2004-07-30 nutartis adm.b. Nr. A4-678/2004 ir kt).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi.
Taigi, sprendžiant, ar skundžiamu Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina analizuoti Komisijos 2013-04-05 tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą, t. y., ar išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog pareiškėja padarė veiką, atitinkančią tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovė laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad pareiškėja kaltinama padariusi tarybinį pažeidimą tuo, jog 2013-02-26 neteisėtai teikė UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją apie žemės sklypo Technikos g. 7B, Kaune nuomos sutarties sudarymą.
Kaip minėta, Komisijos 2011-11-10 tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad S. T. savo veiksmais pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., Etikos taisyklių 6.4 ir 9.3 p., Vidaus tvarkos taisyklių 35 p., taip pat Aprašo nuostatas.
Iš teismui pateiktų S. T. skundo bei Tarnybos atsiliepimo, kitų byloje esančių įrodymų matyti, jog tarp šalių nėra ginčo dėl tų faktinių aplinkybių, kad pareiškėja 2013-02-26 teikė UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją apie žemės sklypo Technikos g. 7B, Kaune nuomos sutarties sudarymą, tačiau kilęs ginčas dėl šių aplinkybių vertinimo.
S. T. vykdytinos funkcijos yra apibrėžtos Tarnybos direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 patvirtinto Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7 p., kuriame be kita ko nustatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas dalyvauja asmenų aptarnavime vieno langelio principu. Taigi, pareiškėja pagal minėtas Pareigybės aprašymo nuostatas privalėjo teikti interesantams informaciją (7.19 p.). Nustatyta, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ pateikė prašymą suderinti Technikos g. 7 B, Kaune esančio žemės sklypo planą (t. 1, b. l. 176). Pareiškėja savo 2013-02-27 rašte Tarnybos direktoriui nurodė, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K., atstovaujančiam šiame žemės sklype esančių statinių savininkų interesus, 2013-02-26 buvo teikiama informacija apie žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo galimybes (t. 1, 46–48). 2013-03-19 pateiktame paaiškinime patvirtino, kad G. K. pateikė sklype esančių pastatų savininkų UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ išduotus įgaliojimus (t. 1, b. l. 49–51). Teismas, vertindamas minėtuose pareiškėjos raštuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nėra prieštaringos. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Komisijai buvo pateikti G. K. UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ išduoti įgaliojimai atstovauti minėtas bendroves visose institucijose, tačiau Išvadoje apie tai nepasisakyta (t. 1, b. l. 54–55). Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad G. K., turėdamas UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ įgaliojimus, turėjo teisę gauti visą informaciją apie Technikos g. 7 B, Kaune esančio žemės sklypo nuomos sutarčių derinimo procedūrų eigą. Taigi, pareiškėja jokių 2012-06-14 pasirašyto Konfidencialumo pasižadėjimo (t. 1, b. l. 188–189) nuostatų nepažeidė.
Teismo nuomone, nepagrįsti ir tie Išvadoje nurodytus motyvai, kad pareiškėja negalėjo teikti UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui informacijos, nes nevykdė funkcijų, susijusių su valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimu, ir neturėjo pavedimo nagrinėti ir derinti UAB „Projektų vystymo grupė“ pateiktų dokumentų, susijusių su ginčo žemės sklypu.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ pateiktų prašymų nagrinėjimas buvo paskirtas skyriaus darbuotojai R. V., kuri 2013-02-26, t. y. tuo metu, kai G. K. kreipėsi su prašymu suteikti informaciją, atostogavo. Pažymėtina ir tai, jog, kilus nagrinėjamam ginčui, skyriaus vedėja 2013-03-01 įvykusio susirinkimo metu perskirstė darbuotojų, negalinčių atlikti savo funkcijų, pastarųjų vykdymą kitiems darbuotojams, t. y. iš esmės nustatė darbuotojų pavadavimo tvarką (t. 1, 155–159). Tačiau iki to, ši tvarka nebuvo aiškiai nustatyta ir tai pripažintina darbo organizavimo tvarkos trūkumu. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad formuluojamos tarnybinės užduotys, turi būti konkrečios, suprantamos, atspindėti užduoties tikslus, nustatyti įpareigojimo įvykdymo terminus, atitinkančius užduoties sudėtingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas adm. b. Nr. I-1395/2004).
Esam tokiai teisinei bei faktinei situacijai, darytina išvada, kad kilusio ginčo atveju, nesant aiškiai nustatytos darbuotojų pavadavimo tvarkos, taip pat atsižvelgus į Pareigybių aprašymo 7.19 p. nuostatas, pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis Etikos taisyklių 9.3 p., taip pat Vidaus tvarkos taisyklių 35 p. reikalavimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad G. K. kreipėsi tik dėl žodinės informacijos suteikimo, iš esmės nesiekė teikti registravimui UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ jam išduotų įgaliojimų, šie dokumentai Aprašo nustatyta tvarka nebūtinai privalėjo būti registruojami skyriuje. Taip pat sutiktina su pareiškėjos skunde nurodytais motyvais, jog Įsakyme Aprašo nuostatų pažeidimas nurodytas abstrakčiai, nekonkretizuojant kokios šio teisės akto nuostatos buvo pažeistos.
Vertinant minėtų įrodymų visumą, sprendžiama, kad Komisijos 2013-04-05 tarnybinio patikrinimo išvada toje dalyje, kuria konstatuota, kad S. T. neteisėtai teikė UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informacija ir šiais veiksmais pažeidė Etikos taisyklių 9.3 p., Vidaus tvarkos taisyklių 35 p., taip pat Aprašo nuostatas, yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra. Pagal minėto įsatymo 2 str. 4 d., interesų konfliktas – situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Etikos tasyklių 6.4 p. nustatyta, kad Tarnybos darbuotojai privalo nesinaudoti tarnybine padėtimi, nereikalauti kitų darbuotojų pagalbos siekiant naudos sau, savo šeimai, artimiems draugams, kad nekiltų korupcijos rizika ir abejonių dėl objektvumo ir nepriklasuomumo.
Išvadoje pažymėta, kad S. T. privatus interesas pasireiškė tuo, jog pareiškėja savo kabinete dažnai bendraudavo su UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovais, yra gavusi iš jų puodelį bei servetėlę (t. 1, b. l. 37).
Vadovaujantis Įstatymo 30 str. 1 d., negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Kaip minėta, imperatyviai apibrėžtų tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų pažeidimas, laikytinas esminiu procedūriniu pažeidmu, todėl kiekvienu atveju, vertinant valstybės tarnautojo veiksmus tarnybinės atsakomybės taikymo prasme, būtina tiksliai nustatyti paties paties pažeidimo padarymo laiką.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2013-04-05 tarnybinės išvados matyti, kad visiškai nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, kada pareiškėja yra gavusi iš UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovų daiktus, kurie nurodomi kaip galimai sukėlę asmeninį turtinį ar neturtinį interesą. Be to, pareiškėja 2013-02-27 elektroniniu paštu Tarnybos direktoriui teiktame paaiškinime (t. 1, b. l. 46–48) nurodė, kad minėti daiktai, kaip ir daugeliui kitų darbuotojų, buvo padovanoti UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovų kažkurios iš švenčių proga. Taip pat pažymėjo, kad skyriaus darbuotojams buvo padavanotas ir nedidelis paveikslėlis, kabantis kabinete ant sienos.
Minėtos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurios nepaneigtos jokiais tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, patvirtina, kad nedidelės vertės dovanėles (puodukus, servetėles) yra gavę daugelis skyriaus darbuotojų, kai kurios (paveikslėlis) buvo dovanojamos bendrai (institucijai). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad aptarti daiktai, kurie UAB „Projektų vystymo grupė“ buvo padovanoti skyriaus darbuotojams, dėl savo nedidelės vertės negali sukelti asmeninio turtinio ar neturtinio intereso.
Pažymėtina ir tai, jog vadovaujantis Įstatymo 29 str. 6 d. 4 p., Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu, už kurio padarymą gali būti taikytina pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (Įstatymo 29 str. 4 d.). Todėl, atsižvelgus į tokiu pažeidimu sukeliamas pasekmes, šis pažeidimas gali būti konstatuojamas nesant jokių abejonių dėl paties pažeidimo fakto.
Teismas, įvertinęs tai, kad Tarnybos atlikto tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kada pareiškėjai buvo padovanoti puodukas bei servetėlė, taip pat tai, jog šių daiktų vertė yra nedidelė, sprendžia, kad tarnybinėn atsakomybėn dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 2 p., tai pat dėl Etikos taisyklių 6.4 p., pareiškėja yra traukiama pažeidžiant esmines tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras, todėl nepagrįstai ir neteisėtai.
Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus sprendžiama, kad skundžiamas Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo 1 p., kuriuo S. T. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, priimtas Komisijos 2013-04-05 tarnybinio patikrinimo išvados, kuri pripažintina nepagrįsta, pagrindu, todėl šis įsakymo punktas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu ir yra naikintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant skundo reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo 2 p., pagrįstumą, pažymėtina, šiame punkte nurodytas įpareigojimas nušalinti S. T. nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“ rengimo, tikrinimo ir vizavimo, yra nustatytas ne pareiškėjai, o Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjai D. T..
Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo 2 p. nustatytas patvarkymas tiesiogines teisines pasekmes sukelia ne pareiškėjai, o Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjai, kuri pagal einamas pareigas yra tiesiogiai atsakinga už darbų organizavimą bei jų paskirstymą Tarnybos Kauno miesto skyriuje.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, o 22 str. 1 d. nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d., 22 str. 1 d. nuostatas, ne kartą pažymėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ar nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2007-10-04 nutartis adm. byloje Nr. AS16-420/2007 ir kt.). Materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (2008-10-06 nutartis adm. b. Nr. A442–1669/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgus į tai, kad Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo 2 p. įpareigojimas nustatytas Tarnybos Kauno skyriaus vedėjai, tokiu patvarkymu S. T. teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, taigi jokios teisinės pasekmės pareiškėjai nesukeliamos, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundo reiklavimas, kuriuo prašoma panaikinti Tarnybos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo 2 p., yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl skundo reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
S. T., pagrįsdama jai padarytą neturtinę žalą, nurodo, kad ši žala buvo padaryta neteisėtais Kauno skyrius vedėjos D. T. veiksmais (2013-02-26 įvykusio konflikto metu tempiant už rankos sukeltas fizinis skausmas; psichologiniu smurtu, pasireiškusiu tarnybinių patikrinimų organizavimu, darbuotojų susirinkimų šaukimu, pažeminimu atskleidžiant informaciją apie Įsakymo, kuris nebuvo įsigaliojęs, priėmimą). Pareiškėją nurodo, kad šiais veiksmais jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas, jinai patyrė pažeminimą, pažeista jos garbė ir orumas, pakenkta dalykinei reputacijai ir autoritetui. Dėl to ji patyrė stresą, jaučia nerimą, nusivylimą, pablogėjo sveikata, todėl vartojo vaistus.
Valstybės tarnybos įstatymo nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau darbo kodekso 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nuostata, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas, tokios žalos atlyginimui taikomas Darbo kodekso 250 straipsnis.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu nustatomos visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Nesant vienos iš įstatyme numatytų sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas. Visos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos turi būti nustatytos tiek turtinės tiek neturtinės žalos atveju.
Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai.
Byloje esantys Tarnybos Kauno skyriaus darbuotojų, betarpiškai stebėjusių 2013-02-26 tarp S. T. ir skyriaus vedėjos D. T. įvykusį konfliktą, paaiškinimai patvirtina, kad skyriaus vedėja „paėmusi pareiškėją už rankos“ („kiek drastiškai“) išsivedė ją iš kabineto (t. 1, b. l. 163, 164; t. 2, b. l. 194). Pareiškėjos teigimu, ginčo atveju jinai D. T. buvo stipriai sugriebta už rankos ir buvo tempiama į pirmą aukštą laiptais žemyn (t. 1, b. l. 19, 47). Taigi, aptarti įrodymai iš esmės patvirtina tai, jog tarp D. T. ir pareiškėjos buvo fizinis kontaktas, kuris buvo sąlygotas D. T. aktyvių veiksmų.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto 2013-02-28 išvada Nr. G561/13(02) (t. 1, 56–57) patvirtina, kad S. T. konstatuota poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas galimai tariamosios nurodytu laiku, t. y. 2013-02-26. Taip pat konstatuota, kad nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismo vertinimu, akivaizdu, kad Tarnybos Kauno skyriaus vedėja D. T., 2013-02-26 įvykusio konflikto metu tempdama S. T. už rankos, t. y. prieš pareiškėją panaudodama fizinę jėgą, veikė neteisėtai ir šiais veiksmais grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 8 p. įtvirtintus ir valstybės tarnautojui taikytinus pagarbos žmogui ir valstybei, pavyzdingumo principus. Taip pat pripažintina, kad tokiais veiksmais pareiškėjai ne tik buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jinai neabejotinai patyrė pažeminimą (prievartą buvo panaudota bendradarbių akivaizdoje), buvo pažeista jos garbė ir orumas, pakenkta dalykinei reputacijai ir autoritetui. Pažymėtina ir tai, kad teismui pateikti medicinių dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėja dėl darbe patiriamo streso kreipėsi į gydytojus, jai buvo skiriamas gydymas (t. 3, b. l. 9–21)
Aptartos aplinkybės neginčijai patvirtina, kad nurodytais neteisėtais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau, teismas įvertinęs visas su pareiškėjos atžvilgiu padarytais neteisėtais veiksmais susijusias aplinkybes, tai, kad sveikata sutrikdyta nežymiai, daro išvadą, kad pareiškėjos prašoma priteisti 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Įvertinus visas aplinkybes, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, sprendžiama, kad pareiškėjai už patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, priteistina 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tokia suma laikytina adekvačia patirtos neturtinės žalos kompensacija.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
S. T. prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau detalių apskaičiavimų, pagrindžiančių visas patirtas išlaidas nepateikė. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos patirtos išlaidos, susijusios su apmokėjimu už teismo medicininę apžiūra bei pašto paslaugomis yra patirtos ikiteisminėje kilusio ginčo stadijoje siekiant savo pažeistų teisių gynimo, pagal savo pobūdį taipogi pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d. nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011-09-05 sprendimas adm. b. Nr. A62–1367/2011 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 85–87 str., 88 str. 1, 2, 5 p., 127 str., 129 str., teisėja
nusprendė:
Pareiškėjos S. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo Nr. 1PS1-(2.1.)-392 „Dėl S. T. tarnybinio nusižengimo“ 1 p. kurio pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Priteisti S. T. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje S. T. skundo reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.