Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Donato Jatužio ir Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. nuteistas pagal Lietuvus Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį areštu 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta arešto 60 (šešiasdešimčiai) parų bausmė.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. K. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir ją įgyti 3 (trejų) metų terminui.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš E. K. konfiskuotas nusikalstamos veikos padarymo priemonės, automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) piniginis ekvivalentas - 900 Eur valstybės naudai.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į E. K. paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. gruodžio 21 d. 03.45 val. iki 2017 m. gruodžio 21 d. 10.21 val. (1 diena).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

E. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. gruodžio 21 d., apie 3.45 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 2, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Opel Vectra“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilės etilo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti ir vietoje nuosprendžiu paskirtos arešto 60 (šešiasdešimčiai) parų bausmės paskirti kitos rūšies bausmę. Apeliantas skunde nurodo:

Teismo posėdžio metu E. K. gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Apeliaciniu skundu neginčijama nuteistojo E. K. kaltė, veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta bausme, prašoma vietoje paskirtos arešto bausmės paskirti viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tenkinti tokį apelianto prašymą nėra pagrindo. E. K. pripažintas kaltu padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui (BK 281 straipsnio 7 dalis). Už šios veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kaip matyti, įstatyme nėra numatyta galimybė už aptariamos veikos padarymą paskirti laisvės apribojimo arba viešųjų darbų bausmę, todėl nuteistojo E. K. apeliaciniame skunde nurodomas prašymas paskirti jam vieną iš šių paminėtų bausmių yra visiškai nepagrįstas. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas E. K. paskyrė įstatyme numatytą arešto 90 (devyniasdešimčiai) parų bausmę, kurią, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, sumažino vienu trečdaliu ir skyrė galutinę – arešto 60 (šešiasdešimčiai) parų bausmę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad, skirdamas nuteistajam E. K. bausmę ir nustatydamas jos trukmę, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose, pagrįstai bei teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę E. K., atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, įvertino jo asmenybę – anksčiau teistas septynis kartus, bausmę atlikęs, turi neišnykusį teistumą, baustas administracine tvarka, į priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų įskaitas neįrašytas, nedirba. Teismas pagrįstai nustatė E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirdamas arešto bausmę ir jos trukmę nustatydamas lygią maksimaliam šios bausmės dydžiui, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino pilnai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, bylą išnagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistajam paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas nenustatė E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju E. K. atsakomybe sunkinančia aplinkybe turėjo būti pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. K. teistas Zarasų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu vienerių metų dviejų mėnesių laisvės apribojimo bausme, už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymą. Taip pat E. K. teistas Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu 30 (trisdešimties) parų arešto bausme, už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Veiką, už kurią E. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė 2017 m. gruodžio 21 d., taigi turėdamas neišnykusį teistumą už paminėtų tyčinių nusikaltimų padarymą, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas jis yra recidyvistas. Tačiau įvertinus tai, kad apeliacinį skundą šioje byloje padavė tik nuteistasis E. K., bloginti nuteistojo teisinės padėties, vadovaujantis non reformatio in peius principu, įtvirtintu BPK 320 straipsnio 4 dalyje, apeliacinės instancijos teismas negali, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių nekeistina. Tačiau visi E. K. teistumai tik patvirtina, kad jis yra nusikalsti linkusi asmenybė, iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmių vykdymo metu išvadų nedaro, ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, atlikęs bausmes daro naujas nusikalstamas veikas. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismo E. K. paskirta galutinė arešto 60 (šešiasdešimčiai) parų bausmė savo rūšimi bei trukme atitinka jo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nėra aiškiai per griežta. Šiuo atveju jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą apeliantui skirti švelnesnę bausmę, nėra, tokiomis nelaikytinos ir apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės dėl jam kylančių neigiamų pasekmių - negali susirasti darbo, dirbti. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. K. paskyrė teisingą bausmę, todėl Utenos apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir E. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.