- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1340-661/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04511-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- N. R. S.
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. R. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. M., A. S., UAB „YIT Kausta būstas“, AB „TEO LT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo prašo grąžinti iš pareiškėjos sąskaitos AB „Swednbank“ 2015-12-21 nurašytus 6,86 Eur ir 2016-01-06 nurašytus 116,75 Eur bei atlyginti pareiškėjos piniginių lėšų nurašymo patirtas išlaidas, kurias sudaro 3,78 Eur. Nurodė, kad antstolė vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-10920-5434/2008 dėl 22 428,09 Eur skolos, ir 12,83 proc. metinių palūkanų išieškotojo UAB „YIT Kausta būstas“ naudai ir vykdomąjį dokumentą Nr. 2-6437-541/2008 dėl 280,68 Eur skolos ir 5 procentų metinių palūkanų išieškotojo AB TEO LT naudai iš skolininko pareiškėjos sutuoktinio A. S.. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos ir skolininko A. S. santuoka buvo įregistruota 2013-08-22. Tokiu būdu, antstolė vykdo išieškojimą pagal asmeninę skolininko prievolę, įgytą iki santuokos su pareiškėja sudarymo, kuri yra išieškoma iš asmeninio skolininko turto (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnis). Nepaisant to, kad išieškojimas yra vykdomas pagal asmeninę skolininko prievolę, antstolė nukreipė išieškojimą į pinigines lėšas, esančias pareiškėjos asmeninėje banko sąskaitoje ir 2015-12-21 nurašė 6,86 Eur, o 2016-01-06 nurašė 116,75 Eur. Antstolė 2016-01-08 priėmė patvarkymą Nr. 0015/08/03768-7 dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pareiškėjos nuomone, antstolės veiksmai, kuriais buvo nurašyti 127,39 Eur iš pareiškėjos banko sąskaitos yra neteisėti, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsniui, todėl pareiškėjai turi būti grąžintos antstolės nuskaitytos piniginės lėšos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. nutartimi (b.l. 20-23) pareiškėjos skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi pirmiausia turtas yra areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, ir tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju antstolės veiksmai, skolininko sutuoktinės banko sąskaitos areštas (kuris vėliau buvo atšauktas gavus papildomą informaciją) bei 123,61 Eur sumos nurašymas ir saugojimas antstolės V. M. depozitinėje sąskaitoje, atitinka CPK 667 straipsnio reikalavimus. Teismas taip pat nurodė, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jei per antstolio nustatytą terminą prašymas teismui dėl skolininko turto dalies, nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad išieškotojas UAB “YIT Krausta būstas” 2016-01-28 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja N. R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas klaidingai aiškina procedūrą, kuria turi vadovautis antstolis, siekdamas išieškoti iš skolininko turto, esančio bendroje nuosavybėje su kitais asmenimis. CPK 667 str. 1 d. numato: „Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą <...>„. Antstolė nurašė nuo Pareiškėjos banko sąskaitos pinigines lėšas teismui nenustačius skolininko A. S. turto dalies bendrojoje nuosavybėje. Nurodo, kad piniginių lėšų nurašymas nuo banko sąskaitos yra laikomi išieškojimo veiksmais, kurių antstolis nagrinėjamu atveju neturėjo teisės atlikti, remiantis CPK 667 str. 1 ir 3 dalimis. Taip pat nurodo, kad CPK 667 str. numatyta, kad tam tikslui, kad CPK 667 str. nurodytiems subjektams būtų galima kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, antstolis turi areštuoti ir aprašyti turtą - minėtame straipsnyje nenumatyta, kad tokiais atvejais antstolis paima turtą savo dispozicijon. Antstolei nustačius, kad Skolininkės banko sąskaitoje gali būti piniginės lėšos, į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas, tai tam, kad būtų užtikrintos kreditorių teisės galimai išieškoti iš šių lėšų, užtenka areštuoti šias pinigines lėšas ir pasiūlyti kreditoriams kreiptis į teismą dėl skolininko dalies į šias į pinigines lėšas nustatymo.
Atsiliepimas
Antstolė V. M. pateiktu atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2016-01-28 d. išieškotojas elektroniniu paštu informavo antstolę, kad pateikė Vilniaus apylinkės teismui prašymą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. 2016-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nustatė, kad A. S. nuo santuokos sudarymo dienos iki Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, priklauso 1/2 dalis piniginių lėšų, gautų N. R. S. pajamų. Nurodė, kad vykdymo procese nustačius, kad N. S. gauna pajamas į kurias gali būti nukreiptas skolų išieškojimas, 2016-01-08 d. priimtas patvarkymas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Suinteresuotas asmuo UAB “YIT Kausta būstas” atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, ar antstolė pagrįstai nuskaitė pinigus nuo apeliantės sąskaitos dar iki teismas priėmė nutartį dėl apeliantės ir jos sutuoktinio turto dalių nustatymo.
Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje PMSK „Savas miškas“ v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-246/2014).
Pažymėtina ir tai, kad CPK 689 str. reglamentuojantis disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimas ir išieškojimas iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų numato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šio straipsnio antra dalis numato, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.
Kaip jau minėta anksčiau, teisę nurašyti lėšas iš skolininko sutuoktinio sąskaitos esančios kredito įstaigose, antstolis įgyja tik po to kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Šiuo atveju, antstolis 2015-12-18 nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodė nurašyti pinigines lėšas ir iš apeliantės N. R. S., tuo pažeisdama CPK 667 str. nustatytą tvarką.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, dėl ko yra naikintina, o N. R. S. skundas dėl antstolio veiksmų yra spręstinas iš esmės, patenkinant N. R. S. skundą ir įpareigojant antstolį grąžinti į pareiškėjos sąskaitą iš jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytus 6,86 eurus ir 116,75 eurus. Kadangi dėl neteisėtų antstolės V. M. veiksmų apeliantė patyrė 3,78 eurų išlaidų susijusių su 2015-12-18 antstolės nurodymo vykdymu, iš antstolės apeliantės naudai taip pat priteistinos ir 3,78 eurų išlaidos.
Apeliantė pirmosios instancijos teisme taip pat pateikė prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas apeliantės skundą, šio prašymo netenkino. Pripažinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį nepagrįsta, kyla pagrindas spręsti apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi dėl neteisėtų antstolės V. M. veiksmų apeliantė turėjo skundo parengimo išlaidų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad skundas yra patenkinamas, tai apeliantei priteistinas iš antstolės V. M. apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 30 eurų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinant 2016-02-04 N. R. S. skundą dėl antstolio veiksmų įpareigojant antstolį grąžinti į pareiškėjos sąskaitą iš jos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nurašytus 6,86 eurus ir 116,75 eurus bei 3,78 eurų kitas išlaidas.
Priteisti iš antstolės V. M. apeliantės N. R. S. naudai 30 eurų bylinėjimosi išlaidų.