Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-334-343/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-02-14
Bylos Nr.: 2A-334-343/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-04582-2012-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis, Evaldas Burzdikas
Atsakovas: UAB „Ekologiški vandenys“
Ieškovas: A. G.
Trečiasis asmuo: G. G.

Kategorijos

42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-334-343/2013(Proceso Nr. 2-05-3-04582-2012-4)Procesinio sprendimo kategorijos: 42.3; 42.11.1; 121.21 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Ekologiški vandenys“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7784-475/2012 pagal ieškovo A. G. patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Ekologiški vandenys“, trečiajam asmeniui G. G., institucija, teikianti išvadą civilinėje byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Patikslintu ieškiniu (b.l. 31-37) ieškovas prašė nutraukti 2011 m. lapkričio 15 d. tarp jo, kaip paslaugos gavėjo iš vienos pusės, ir atsakovės UAB „Ekologiški vandenys“, kaip paslaugos davėjos iš kitos pusės, sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EKO 000543, įpareigoti atsakovę per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti vandens valymo įrenginių sistemą ieškovo bute, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. lapkričio 15 d. ne prekybai skirtose patalpose buvo sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. EKO 000543, pagal kurią ieškovas užsisakė iš atsakovės 3 120 Lt vertės vandens valymo sistemą MINI ROS, kurią atsakovė sumontavo ieškovo bute. Pradėjus naudotis sumontuotu vandens filtru ieškovas pajuto, kad vandens skonis smarkiai pakito, jis tapo neskanus. Ieškovo iniciatyva atlikus bandymą paaiškėjo, kad vandenį visiškai išvalius naujuoju filtru jame nebelieka jokių ištirpusių druskų, t. y. vanduo tampa distiliuotu, nelaidžiu elektros srovei, dėl ko ilgą laiką geriant tokį vandenį vietoj to, kad organizmas iš vandens gautų reikalingas jame ištirpusias mineralines medžiagas, šias medžiagas distiliuotas vanduo „ištraukia“ iš organizmo, kas gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Ieškovas 2011 m. gruodžio 12 d. su prašymu kreipėsi į atsakovę, nurodydamas, kad vienašališkai nutraukia sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau atsakovė nesutiko nutraukti sutarties. Ieškovui kreipusis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ši patenkino jo prašymą ir pasiūlė atsakovei iki 2012m. vasario 17 d. atsiimti ieškovui perduotą vandens valymo sistemą, tačiau atsakovė šio pasiūlymo neįvykdė. Atsakovė, parduodama vandens valymo sistemą MINI ROS ir paslaugas, nesuteikė pilnos, teisingos ir visapusiškos informacijos, kadangi, nors prieš parduodama vandens valymo įrenginius ir paaiškino, kad jonizatorius, naudodamas tankų filtrą ir elektros srovę iš vandens pašalina rūgštinių mineralų jonus ir taip vandenyje padidėja šarminių jonų koncentracija, tokiu būdu paaukštinamas vandens pH, tačiau nepaaiškino, kad jonizuojant vandenį tiek stiprūs šarmai, tiek ir stiprios rūgštys ardo biologinius audinius, be to, atsakovės teiginys, kad valymo įrenginiai „jonizuoja vandenį“ yra klaidingas, nes naudojant atsakovės valymo įrenginius vyksta ne vandens jonizavimas, bet elektrolizė. Atsakovė taip pat neinformavo ieškovo apie tai, kad tikslesnė cheminė vandens sudėtis labai stipriai priklauso nuo pradinės vandens sudėties ir elektrodams naudojamos medžiagos, kadangi anodo skystyje gali būti pavojingų priemaišų, atsiradusių yrant anodui. Atsakovės sumontuoti vandens valymo įrenginiai neužtikrino ieškovo kaip vartotojo teisėtų lūkesčių, jos pateikta informacija neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų, yra klaidinga, vandens valymo filtrų žala organizmui yra akivaizdi, kadangi į kraują patekus labai išfiltruotam vandeniui, kuriame nebėra ištirpusių druskų, dėl osmoso proceso kalcio, magnio, kalio, natrio ir kitų metalų jonai iš organizmo yra ištraukiami į kraują ir su šlapimu šalinami iš organizmo, o tokiu atveju didėja osteoporozės, osteoartrito, hipotiroidizmo, koronarinių arterijų susirgimų, aukšto kraujospūdžio ir įvairiausių degeneracinių ligų, dažniausiai susijusių su pirmalaikiu senėjimu, rizika. Kadangi tarp šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, jos sąlygos visais atvejais turi būti vertinamos pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytus sąžiningumo kriterijus. Teisės normos suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju. Tarp jų paminėta ir CK 6.363 straipsnio 8 dalyje numatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Nutraukus sutartį dėl to, kad sutarties dalykas neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų, atsakovės pateikta informacija buvo nepakankama ir netinkama suvokti ieškovui kaip profesionalių žinių neturinčiam, bet vidutiniškai informuotam, protingai atidžiam ir apdairiam asmeniui, atsižvelgiant į tai, kad vandens valymo sistema buvo sumontuota atsakovės, atsakovė turėtų išmontuoti vandens valymo įrenginių sistemą savo lėšomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. sprendimu (b.l. 89-95) ieškinį patenkino visiškai, nutraukė 2011 m. lapkričio 15 d. tarp ieškovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB „Ekologiški vandenys“, juridinio asmens kodas 302478219, sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį Nr. EKO 000543, įpareigojo atsakovę UAB „Ekologiški vandenys“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti vandens valymo įrenginių sistemą ieškovo A. G. bute, esančiame adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovui A. G. iš atsakovės 2 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, o taip pat priteisė iš atsakovės UAB „Ekologiški vandenys“ valstybei 30 Lt išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Teismas konstatavo ginčo sutartį esant vartojimo sutartį, sudarytą ne prekybai skirtose patalpose. Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sutarties pagrindu ieškovo įsigyta vandens valymo sistema yra priskirtina prie Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 17 punkte nurodytų prekių, kurios gali būti pakeičiamos arba grąžinamos tik sutikus pardavėjui, dėl ko laikė nepagrįstu atsakovės argumentą, kad vandens valymo sistema priskirtina prie negrąžintinų prekių. Teismas sprendė, kad ieškovas, kaip vartotojas, nebuvo tinkamai informuotas dėl prekių grąžinimo tvarkos, nes atsakovė sutartyje neaptarė visų ieškovo kaip pirkėjo teisių nutraukti vartojimo sutartį, todėl laikė, kad ieškovas įgijo teisę atsisakyti sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos (CK 6.357 straipsnio 6 dalis). Kadangi ginčo sutartis buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 15 d., o ieškovas į atsakovę dėl sutarties nutraukimo kreipėsi 2011 m. gruodžio 12 d., teismas padarė išvadą, kad ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl vartojimo sutarties nutraukimo per įstatymų nustatytą terminą. Teismas nepagrįstu laikė atsakovės argumentą, kad vandens valymo filtrai nuo pat pirmo vandens paleidimo momento pradeda vykdyti savo funkcijas, dėl ko iš esmės pasikeičia jų išvaizda ir šios prekės išmontavus nebegalima naudoti kaip naujos prekės ar parduoti kitam pirkėjui kaip tinkamos išvaizdos, nesugadintos prekės, taip pat, kad didelė dalis detalių, naudojamų pajungiant valymo sistemą, yra vienkartinės ir jų nebegalima naudoti antrą kartą, kadangi atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas vandens valymo filtrus sugadino ar jų išvaizda iš esmės pasikeitė sprendė, kad negalima laikyti, jog valymo filtrai yra sugadinti ar pakitusios išvaizdos CK 6.357 straipsnio 7 dalies prasme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepraleido termino atsisakyti sutarties, sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, taip pat nustačius, kad yra pagrindas nutraukti ginčo sutartį, pagrįstu laikė ieškovo reikalavimą atsakovei išmontuoti vandens valymo įrenginių sistemą iš buto, esančio adresu Kaunas, Jaunųjų talkininkų g. 27-4. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi silpnesnės vartojimo sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, reiškiančia sutarties laisvės principo ribojimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo atlikto tyrimo rezultatus, t. y. kad vandens filtravimo metu iš vandens yra pašalinamos medžiagos, reikalingos žmogaus sveikatai, taip pat į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo prašymas dėl ginčo sutarties nutraukimo bei pasiūlyta atsakovei atsiimti ieškovui perduotą valymo sistemą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 100-103) atsakovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Savo poziciją apeliantė grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas į atsakovę dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo kreipėsi per įstatymo nustatytą terminą, kadangi ginčo sutartis kartu laikytina ir CK 6.357 straipsnio 4 dalyje numatytu dokumentu, kas aiškiai nurodyta ir ginčo sutarties 3.7 punkte. Vien ta aplinkybė, kad ginčo sutartyje nebuvo detalizuota vandens valymo sistemos grąžinimo tvarka, nesudaro pagrindo spręsti, kad vartotojas nebuvo informuotas apie teisę atsisakyti sutarties per 7 dienas nuo CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento gavimo dienos. Byloje nenustatyta, kad ieškovas nesuprato pirkimo - pardavimo sutarties 3.7 punkto turinio, o be to, ieškovas savo reikalavimą grindė motyvu, jog jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, tačiau jokių argumentų ar duomenų dėl to, kad jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti sutarties per CK 6.357 straipsnio 6 dalyje nustatytą 7 dienų terminą nenurodė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas terminas atsisakyti sutarties buvo praleistas dėl informacijos apie sutarties atsisakymo galimybę nepateikimo ieškovui. Ieškovas į atsakovę dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą, todėl teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas įgijo teisę atsisakyti sutarties per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos netinkamai vertino surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat CK 6.357 straipsnio nuostatas.Teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog nėra pateikta įrodymų apie vandens valymo sistemos priskirtinumą Taisyklių 17 punkte nurodytoms prekėms, kadangi sprendime nebuvo paaiškinta, kokie įrodymai turėjo ir ar galėjo būti pateikti. Vandens valymo sistema pagal Taisyklių 17 punkte minimą Kombinuotąją nomenklatūrą patenka į 84 skirsnyje nurodytą prekių grupę ir šioms prekėms yra suteiktas kodas Nr. 8421 21 00, todėl, vadovaujantis minėtų Taisyklių 17 punkto nuostatomis, CK 6.362 straipsnio 4 dalimi, vandens valymo sistema yra priskiriama prie nekeičiamų ir negrąžinamų daiktų sąrašo, o byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima taikyti Taisyklių nuostatas, kadangi nurodyti prekės duomenys – vandens valymo sistema MINI ROS. Teismo prerogatyva yra taikyti ir aiškinti teisės normas sprendžiant ginčą, todėl teismas, pasisakydamas dėl apeliantės atsikirtimų į ieškinį, privalėjo spręsti, ar prekė patenka į Taisyklių 17 punkto taikymo sritį ar nepatenka, o jei patenka, privalėjo išaiškinti, kaip turėtų būti taikomos CK 6.362 straipsnio ir Taisyklių nuostatos kai pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta ne prekybai skirtose patalpose.Net ir tuo atveju, jei teisinga būtų laikoma teismo išvada, kad ieškovas į apeliantę dėl ginčo sutarties nutraukimo kreipėsi nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, teismas be pagrindo tenkino ieškovo ieškinį ir nutraukė pirkimo - pardavimo sutartį, kadangi ši sutartis jau buvo nutraukta vienašališkai ieškovo 2011 m. gruodžio 12 d. pranešimu, o taip pat sutartis dar kartą buvo nutraukta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimu. Skundžiamu sprendimu sutartis buvo nutraukta trečią kartą, todėl toks teismo sprendimas neatitinka protingumo principo. Pripažinus, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškovo reikalavimą dėl pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo, nepagrįstai buvo patenkintas ir išvestinis reikalavimas išmontuoti vandens valymo įrenginį iš ieškovo buto.Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinama, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių teisinių santykių reglamentavimo principai, tarp jų taikomų priemonių proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo ir kt. Proporcingumo ir interesų derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reiškia, kad specialiais gynimo būdais turi būti siekiama užtikrinti (atkurti) teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, o ne ją nepagrįstai iškreipti vartotojo naudai ir sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 114-117) ieškovas A. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės jo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu ieškovas grindžia šiais argumentais:

Pati apeliantė pripažįsta, kad pirkimo - pardavimo sutartyje nebuvo detalizuota vandens valymo sistemos grąžinimo tvarka, todėl ši aplinkybė tik patvirtina, kad ieškovas, kaip vartojas, nebuvo tinkamai informuotas apie teisę nutraukti sutartį. Tokiu būdu apeliantė pažeidė materialinės teisės normas ir vadovaujasi nesąžiningo verslo praktika.Nors ginčo sutarties 3.7 punkte ir yra nurodyta, kad apeliantė išaiškino CK 6.357 straipsnyje numatytas pirkėjo teises nutraukti sutartį, tačiau ieškovas, kaip vartojas, nebuvo tinkamai informuotas dėl prekių grąžinimo tvarkos, kadangi apeliantė sutartyje neaptarė visų ieškovo, kai pirkėjo, teisių nutraukti vartojimo sutartį, dėl ko teismas pagrįstai ir motyvuotai sprendė, kad pardavėjui neįgyvendinus pareigos tinkamai informuoti dėl prekių grąžinimo tvarkos ieškovas įgijo teisę atsisakyti sutarties per tris mėnesius nuo jos sudarymo dienos.Apeliantė nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad vandens valymo sistema priskirtina Taisyklių 17 punkte nurodytoms prekėms. Nesuprantamas apeliantės nurodyto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 17 punkto taikymas šioje konkrečioje byloje, kadangi minėtas punktas taikytinas tuo atveju, kai yra kilęs ginčas dėl prekės išvaizdos pakeitimų ar prekės sugadinimo, tačiau šiuo atveju byloje ginčas yra kilęs dėl to, jog pirkėjui nebuvo suteikta būtina, teisinga ir visapusiška informacija apie parduodamus daiktus. Apeliantės argumentas, kad teismo prerogatyva yra taikyti ir aiškinti teisės normas sprendžiant ginčą šiuo atveju yra nepagrįstas, kadangi teismas neprivalėjo spręsti, ar prekė patenka į Taisyklių 17 punkto taikymo sritį, nes ginčas byloje kilęs ne dėl priežasčių, nurodytų minėtame taisyklių punkte.Apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo atlikto tyrimo, kurio metu buvo nustatyta, jog vandens filtravimo metu yra pašalinamos medžiagos, reikalingos žmogaus sveikatai, rezultatus.Vartojimo sutarties instituto specifika pasireiškia ir sutarčių pabaigos teisiniame reguliavime, kuris daugeliu atvejų suteikia vartotojui teisę atsisakyti vartojimo sutarties ar nutraukti sutartį palankesne tvarka negu kitų sutarčių atveju, o vienas iš tokio reguliavimo atvejų yra įtvirtintas CK 6.363 straipsnio 8 dalyje, kur nustatyta pirkėjo teisė vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo - pardavimo sutartį, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą jo pažeistų teisių gynimo būdą negali būti laikoma kaip piktnaudžiavimas jam suteiktomis teisėmis. Aplinkybė, jog ieškovas iš pradžių kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą, o vėliau su ieškiniu į teismą dėl sutarties nutraukimo ir įrangos demontavimo, negali būti laikoma vartotojo piktnaudžiavimu jam suteiktomis teisėmis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo G. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 118-120) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės jos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Savo nesutikimą su apeliaciniu skundu trečiasis asmuo grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantė neįrodė teiginio, kad vandens valymo sistema yra priskirtina prie negrąžintinų prekių, numatytų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu patvirtintų Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklių 17 punkte. Be to, nesuprantamas apeliantės reikalavimas šioje byloje taikyti minėto punkto nuostatas, kadangi ginčas byloje yra kilęs ne dėl prekės išvaizdos pakeitimų ar prekės sugadinimo, bet dėl to, jog pirkėjui nebuvo suteikta būtina, teisinga ir visapusiška informacija apie parduodamus daiktus.Teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo sutarties 3.7 punkte yra nurodyta, jog apeliantė išaiškino pirkėjui CK 6.357 straipsnyje numatytas pirkėjo teises nutraukti sutartį, tačiau taip pat pagrįstai sprendė, kad ieškovas, kaip vartotojas, nebuvo tinkamai informuotas dėl prekių grąžinimo tvarkos, nes pardavėjas sutartyje neaptarė visų ieškovo kaip pirkėjo teisių nutraukti vartojimo sutartį. Pardavėjui neįgyvendinus šios pareigos ieškovas įgijo teisę atsisakyti sutarties per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos, ką tinkamai ir padarė ieškovas.Valymo įrenginiai buvo naudojami tik kelias dienas, apeliantė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas vandens valymo filtrus sugadino ar jų išvaizda iš esmės pasikeitė. Vien tai, kad montuojant vandens valymo sistemą dauguma jos pajungimo detalių yra vienkartinės ir sumontavus filtrą per jį buvo leidžiamas vanduo, nėra pagrindas laikyti, kad valymo filtrai yra sugadinti ar pakitusios išvaizdos CK 6.357 straipsnio 7 dalies prasme.Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba patenkino ieškovo A. G. prašymą dėl sutarties nutraukimo ir pasiūlė apeliantei atsiimti ieškovui perduotą vandens valymo sistemą, taip pat ji buvo įpareigota pranešti apie nutarimo įvykdymą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, tačiau apeliantė nutarimo neįvykdė, jo neįvykdymo priežasčių Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nenurodė.

Išvadą civilinėje byloje teikianti Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba palaiko savo išvadą dėl ginčo, išdėstytą 2012 m. gegužės 17 d. rašte Nr. 4-4686 (b.l. 123).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaudamasi CPK 320 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo (vartotojo) teisę atsisakyti ne prekybai skirtose patalpose sudarytos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą procese, priimdamas sprendimą nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl pirkėjo teisės rinktis vieną ar kitą savo teisių gynimo būdą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kolegijos vertinimu, yra teisėtas, pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu.

Šioje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl ieškovo (pirkėjo) teisės atsisakyti ne prekybai skirtose patalpose sudarytos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties įgyvendinimo, pirkėjui teigiant apeliantei (pardavėjai) suteikus netinkamą informaciją apie įsigyjamą prekę, o teismui skundžiamą sprendimą priėmus remiantis CK 6.357 straipsnio 6 dalimi konstatavus, kad pirkėjas sudarytą sutartį turėjo teisę nutraukti per 3 mėnesius nuo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo dienos, kadangi jam nebuvo įteiktas visus CK 6.357 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus atitinkantis dokumentas.

Vienas iš pagrindinių principų, kuriais remiasi civilinė teisė, o kartu ir sutarčių teisė, yra sutarties laisvės principas, reiškiantis civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti su kuo sudaryti sutartį, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Tačiau neretai sutartinių teisinių santykių dalyvių padėtis dėl objektyvių priežasčių yra akivaizdžiai nelygiavertė, dėl ko siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.

Byloje nustatyta ir šios aplinkybės nėra ginčijamos apeliaciniu skundu, kad ieškovas A. G. su apeliante UAB „Ekologiški vandenys“ 2011 m. lapkričio 15 d. ne prekybai skirtose patalpose – ieškovo namuose – sudarė vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, kuria A. G. užsisakė vandens valymo paslaugas ir sistemą MINI ROS 3 120 Lt vertės, pirmą įnašą sumokant iki gruodžio 20 d., gaunant dovanų dušo galvą. Ieškovas kaip pirkėjas savo parašu patvirtino, kad sutinka su užsakomų prekių sąrašu, jų kaina bei galutine mokėtina suma. Už įsigyjamą prekę mokėtiną sumą ieškovas įsipareigojo sumokėti per 48 mėnesius (b.l. 10). Minėta prekė (AQUAFILTER buitinė vandens valymo sistema) remiantis garantinio rašto (b.l. 12) duomenimis buvo pastatyta 2011 m. lapkričio 16 d. Aplinkybę, kad dėl atliktų darbų pretenzijų neturi, kad pastatymo ir pristatymo paslaugos įvykdytos ir priimtos patvirtino savo parašu apelianto sutuoktinė G. G.. Ieškovas, supratęs, kad įsigyta prekė netenkina jo lūkesčių, kad apeliantės atstovas prekės pardavimo metu pateikė klaidingą ir nevisapusišką informaciją, 2011 m. gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į apeliantę, reikalaudamas nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį (b.l. 23). Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu ieškovas ir trečiasis asmuo nurodė, jog nepraėjus savaitei po vandens filtro sumontavimo jų bute, jie informavo apeliantę apie pageidavimą nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį ir atsisakyti užsisakytos prekės – vandens valymo sistemos. Apeliantė sutarties nutraukti nesutiko, vandens valymo sistemos neišmontavo ir nepasiėmė (b.l. 14). Ieškovas dėl kilusio ginčo tarp jo ir apeliantės kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2012m. sausio 26 d. nutarimu patenkino ieškovo reikalavimą nutraukti tarp ieškovo (vartotojo) ir UAB „Ekologiški vandenys“ sudarytą sutartį bei pasiūlyti bendrovei atsiimti vartotojui A. G. perduotą vandens valymo sistemą (b.l. 18-21). Kadangi atsakovas neįvykdė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo, nesutiko nutraukti pirkimo – pardavimo sutarties ir išmontuoti vandens valymo filtrų iš ieškovo gyvenamųjų patalpų, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas nutraukti sutartį ir įpareigoti atsakovą UAB „Ekologiški vandenys“ per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti vandens valymo įrenginių sistemą ieškovo bute, esančiame Kaune, (duomenys neskelbtini).

Dėl pardavėjo, parduodančio daiktą ne prekybai skirtose patalpose, pareigos pateikti pirkėjui CK 6.357 straipsnio 4 dalyje numatytą dokumentą tinkamo įvykdymo

Apeliaciniu skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybė, jog ieškovas į apeliantę dėl sutarties nutraukimo kreipėsi per įstatymo nustatytą terminą. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovui nebuvo pateiktas dokumentas, nurodytas CK 6.357 straipsnio 4 dalyje, dėl ko jis įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos. Apelianto teigimu, pačioje sutartyje yra nurodyta, jog sutartis kartu laikytina ir CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytu dokumentu, o ta aplinkybė, kad pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo detalizuota vandens valymo sistemos grąžinimo tvarka, nesudaro pagrindo spręsti, kad vartotojas nebuvo informuotas apie teisę atsisakyti sutarties per 7 dienas nuo CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento pateikimo dienos.

CK 6.357 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pirkėjas (vartotojas) turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per 7 dienas nuo minėto straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento, kurį pirkėjui privalo įteikti pardavėjas, parduodamas daiktą ne prekybai skirtose patalpose, ir kuriame turi būti nurodyta: 1) dokumento įteikimo vartotojui data; 2) daikto pavadinimas; 3) daikto kaina, įskaitant visus mokesčius; 4) pardavėjo pavadinimas ir adresas; 5) asmens, kurio vardu sutarties atsisakęs vartotojas gali adresuoti savo atsisakymą, pavadinimas (vardas, pavardė); 6) vartotojo teisė nutraukti sutartį CK 6.357 straipsnio 6-11 dalyse nustatyta tvarka, gavimo dienos. Informacija, nurodyta CK 6.357 straipsnio 4 dalyje, privalo būti nurodyta pardavėjo pirkėjui įteiktame dokumente tais atvejais, kai pardavėjas parduoda daiktą ne prekybai skirtose patalpose. Pareiga įrodyti, kad nurodytas dokumentas buvo įteiktas vartotojui, tenka pardavėjui (CK 6.357 straipsnio 5 dalis). Remiantis CK 6.357 straipsnio 4 dalies nuostata, pardavėjas inter alia turi pareigą pateikti pirkėjui rašytinę informaciją apie teisę atsisakyti sutarties (CK 6.357 straipsnio 4 dalies 6 punktas). Minėtos nuostatos sudaro vartotojo apsaugos sistemą, kuria siekiama užtikrinti ne tik tai, kad vartotojas, kaip silpnesnioji šalis, turėtų teisę nutraukti sutartį, bet ir tai, kad šios teisės įgyvendinimas būtų garantuotas vartotoją su ja supažindinant. Byloje iš esmės ir kilęs ginčas dėl to, ar apeliantas tinkamai įvykdė savo pareigą ir ar tinkamai supažindino pirkėją su jo teise nutraukti sutartį, sudarytą ne prekybai skirtose patalpose. Apeliantės teigimu, ji tinkamai įvykdė minėtą įstatymo jai nustatytą pareigą, kadangi šalių sudarytoje sutartyje nurodyta, jog ji kartu yra ir CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas ir jame yra nurodyti visi įstatymo reikalaujami duomenys, nors ir nedetalizuota vandens valymo sistemos grąžinimo tvarka. Byloje ginčo dėl to, jog pirkėjui tokia sutartis buvo pateikta, jog joje yra nurodyta, kad sutartis kartu laikoma ir CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytu dokumentu, nekyla, tačiau vertintina, ar minėtoje sutartyje nedetalizavus vartotojo teisės nutraukti sutartį CK 6.357 straipsnyje nustatyta tvarka, nebuvo pažeistos CK 6.357 straipsnio 4 dalies nuostatos, ar pateiktas dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar pirkėjas buvo tinkamai informuotas dėl teisės nutraukti sutartį. Pažymėtina, jog pati apeliantė pripažįsta, kad tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo detalizuota vandens valymo sistemos grąžinimo tvarka. Šalių sudarytos pirkimo - pardavimo sutarties, kuri įvardinta kaip sutarties sudarymo ir prekės pristatymo sąlygos, 3.7 punkte nurodyta, jog pirkėjui yra paaiškinta, kad sudaryta sutartis yra dokumentas, kuriame yra nurodyta įteikimo vartotojui data, daikto pavadinimas, daikto kaina įskaitant visus mokesčius, pardavėjo pavadinimas ir adresas, adresas ir atsakingas asmuo, kuriam būtų galima siųsti pretenzijas bei atsakymus. Taip pat nurodyta, kad pirkėjui yra žinomos ir išaiškintos jo teisės dėl sutarties nutraukimo vadovaujantis CK 6.357 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat jam išaiškinta, kad jis turi teisę pasinaudoti CK 6.357 straipsnyje numatytomis teisėmis, jeigu daiktas nebuvo pradėtas eksploatuoti, sugadintas ar jo išvaizda iš esmės nepasikeitė. Kaip matyti iš nurodytų duomenų, šalių sudarytoje sutartyje vartotojo teisė nutraukti sutartį CK 6.357 straipsnio 6-11 dalyse nustatyta tvarka nebuvo detalizuota, apsiribota tik nurodymu, jog pirkėjui yra išaiškintos ir žinomos jo teisės dėl sutarties nutraukimo. Teismo manymu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, negalima sutikti, kad pardavėjas tinkamai įvykdė savo pareigą, numatytą CK 6.357 straipsnio 4 dalyje, pateikė visus minėtoje straipsnio dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį dokumentą ir pirkėją tinkamai informavo apie jo teises nutraukti sudarytą sutartį, kadangi pirkėjui pateiktose sutarties sudarymo ir prekės pristatymo sąlygose nebuvo detaliai nurodyta prekės grąžinimo tvarka, numatyta CK 6.357 straipsnio 6-11 dalyse, kuri iš esmės yra svarbiausia vartotojui siekiant tinkamai realizuoti savo teisę nutraukti sutartį. Vien tas faktas, kad šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje buvo nurodyta nuoroda į CK 6.357 straipsnį, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškovas, kaip pirkėjas, buvo tinkamai informuotas apie savo teises atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį). Pažymėtina, kad šiuo atveju pirkėjas yra fizinis asmuo, kuriam greičiausiai nėra žinomos CK nuostatos, todėl detalus CK 6.357 straipsnio 6-11 dalių nuostatų nenurodymas sutartyje sudaro pagrindą teigti, jog pardavėjas tinkamai jam numatytos pareigos, įtvirtintos 6.357 straipsnio 4 dalyje, neįvykdė. Priešingas nurodytos situacijos vertinimas nepagrįstai pažeistų pirkėjo (vartotojo) kaip silpnesniosios sutarties šalies teises tikėtis maksimaliai informatyvios informacijos apie jam įstatymo suteiktas galimybes atsisakyti sutarties ar ją nutraukti. CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas yra skirtas būtent užtikrinti visapusišką būtinos informacijos pirkėjui suteikimą, todėl bet koks netinkamas nurodytų duomenų pateikimas ar nepateikimas yra nepateisinamas, laikytinas suvaržančiu pirkėjo teises atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, ir sudarantis galimybę pasinaudoti pirkėjui suteikta teise sutartį nutraukti per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovas nesuprato pirkimo - pardavimo sutarties 3.7 punkto turinio, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtas terminas atsisakyti sutarties buvo praleistas dėl informacijos apie sutarties atsisakymo galimybę nepateikimo ieškovui, kad ieškovas nebuvo nurodęs jokių argumentų ar duomenų dėl to, kad jam nebuvo išaiškinta teisė atsisakyti sutarties per CK 6.357 straipsnio 6 dalyje nustatytą 7 dienų terminą, o be to, ieškinio reikalavimą ieškovas grindė motyvu, jog jam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, todėl teismas, nuspręsdamas, kad ieškovas įgijo teisę atsisakyti sutarties per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos netinkamai vertino surinktus įrodymus, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat CK 6.357 straipsnio nuostatas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, pardavėjas turi pareigą įrodyti, jog jis pateikė CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkantį dokumentą pirkėjui. Šiuo atveju teismas neturėjo pareigos nustatyti ir vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar ieškovas tinkamai suprato šalių sudarytos sutarties 3.7 punkto turinį, ar jis 7 dienų terminą atsisakyti sutarties praleido dėl informacijos apie sutarties atsisakymo galimybę nepateikimo, kadangi byloje nustačius ir konstatavus, kad pardavėjas tinkamai savo pareigos neįvykdė, aplinkybės dėl ieškovo, kaip pirkėjo tinkamo sutarties sąlygų supratimo ar tinkamo pasinaudojimo jomis esminės reikšmės neturi. Informavimo pareiga yra imperatyviai įtvirtinta, jos negali paneigti ar pakeisti nei viena iš sutarties šalių, todėl ji turi būti vykdoma privalomai, neatsižvelgiant į tai, ar vartotojas to reikalauja ar ne, ar jam yra žinomos nuostatos dėl kurių jis turi būti informuotas ar ne ir pan. Apeliantui byloje neįrodžius, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigą informuoti pirkėją apie sutarties nutraukimo galimybes, teismas pagrįstai, net ir nesiaiškindamas apeliantės nurodytų aplinkybių, sprendė esant pažeistą imperatyvią įstatymo nuostatą, dėl ko pagrįstai ieškovo ieškinį tenkino.

Pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties (nutraukti sutartį), sudarytos ne prekybai skirtose patalpose, apie tai pranešdamas raštu pardavėjui per septynias dienas nuo 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodyto dokumento gavimo dienos. Jeigu šio straipsnio CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytas dokumentas pirkėjui nebuvo įteiktas, pirkėjas turi teisę nutraukti sutartį per tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos (CK 6.357 straipsnio 6 dalis). Nustatyta, kad ginčo sutartis buvo sudaryta 2011 m. lapkričio 15 d., o ieškovas į apeliantę dėl sutarties nutraukimo kreipėsi raštu 2011 m. gruodžio 12 d., todėl teismui konstatavus, kad apeliantė tinkamai savo, kai pardavėjo pareigos pateikti CK 6.357 straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą neįvykdė, laikytina, jog ieškovas nepraleidęs įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino kreipėsi dėl sutarties nutraukimo.

Dėl teismo teisės ex officio pripažinti negaliojančia sutartį, sudarytą ne prekybai skirtose patalpose

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas negalėjo tenkinti ieškinio remdamasis CK 6.357 straipsnio 6 dalimi, konstatavus pareigos, numatytos CK 6.357 straipsnio 4 dalyje, netinkamą įvykdymą, kadangi ieškovas ieškinį grindė aplinkybėmis, jog apeliantė, sudarydama sutartį, suteikė nepakankamą informaciją apie prekę.

Teisingumo Teismo praktikoje pardavėjo pareigos raštu pranešti vartotojams apie jų teisę nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį turinys išaiškintas sprendime M. M. Teisingumo Teismas, aiškindamas Direktyvos 85/577/EEB 4 straipsnį, įtvirtinantį pardavėjo pareigą raštu pranešti vartotojams apie jų teisę nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, konstatavo, kad šis straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo nedraudžiama, jog nacionalinis teismas ex officio pripažintų negaliojančia į šios direktyvos taikymo sritį patenkančią sutartį remdamasis tuo, kad vartotojas nebuvo informuotas apie jo teisę nutraukti sutartį, nors šiuo negaliojimu vartotojas kompetentinguose nacionaliniuose teismuose niekada nesirėmė (2009 m. gruodžio 17 d. Sprendimas, C-227/08, 35, 36 punktai). Atsižvelgiant į nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas ex officio turėjo teisę aiškintis aplinkybes, susijusias su apeliantės pareigos informuoti ieškovą apie jo teisę nutraukti ne prekybai skirtose patalpose sudarytą sutartį, tinkamu įvykdymu, o nustatęs, kad ši pareiga tinkamai neįvykdyta, turėjo teisę tarp šalių sudarytą sutartį pripažinti negaliojančia. Nors ieškovas ir reiškė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, o ne dėl pripažinimo negaliojančia, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, teikdamas prioritetą ieškovo, kaip vartotojo, interesams ir jų apsaugai, gindamas jo teises, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį net ir ieškovui nesiremiant ieškinyje aplinkybėmis, susijusiomis su netinkamu pardavėjo pareigos pateikti informaciją apie jo teisę nutraukti sutartį neįvykdymu. Be to, pažymėtina, kad atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas patvirtino, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teisę nutraukti sutartį.

Dėl įrodinėjimo pareigos

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi. Įrodymų pateikimo pareiga numatyta šalims bei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims ir tik išimtiniais atvejais, numatytais CPK ar kituose įstatymuose, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, arba kai nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, teismas turi teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis).

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nėra pateikta įrodymų apie vandens valymo sistemos priskirtinumą taisyklių 17 punkte nurodytoms prekėms, kurios nekeičiamos ir negrąžinamos, kadangi sprendime nebuvo paaiškinta, kokie įrodymai turėjo ir ar galėjo būti pateikti. Byloje yra pakankamai duomenų apie prekę, kadangi nurodyti prekės duomenys – vandens valymo sistema MINI ROS. Su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti negalima. Kaip jau buvo nurodyta, pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi šalis, tenka šaliai ir tik išimtiniais atvejais teismas gali savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje. Įstatyme taip pat įtvirtinta teismo galimybė trūkstant pateiktų įrodymų pasiūlyti šalims ar kitiems asmenims pateikti papildomus įrodymus, tačiau teismas neturi pareigos kiekvienai šaliai nurodyti, kokius konkrečiai įrodymus ji turėtų pateikti įrodinėdama savo nurodytas aplinkybes. Taigi ir skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nurodyti konkrečių įrodymų, kuriuos apeliantė turėjo pateikti siekdama įrodyti aplinkybę, jog ginčo sutarties dalyku esanti prekė priskirtina prie negrąžintinų ir nekeičiamų daiktų. Nesant tai patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė aplinkybės, kuria grindė savo atsikirtimus į ieškinį, neįrodė. Vien tik prekės pavadinimo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodymas, nesant byloje duomenų apie minėtos prekės specifikaciją, kitus duomenis, leidžiančius minėtą prekę priskirti vienai ar kitai prekių grupei, negali būti laikomas pakankamu minėtai prekei identifikuoti ir ją priskirti tam tikrai prekių grupei.

Pažymėtina, kad šalių sudarytos sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad jeigu pirkėjas turi pretenzijų dėl pristatytų priekių kiekio ar komplektacijos arba pastebi išorinių prekių gamybos defektų, jis privalo tuoj pat arba vėliausiai per 8 dienas nuo prekių gavimo datos apie tai pranešti asmeniškai arba raštu aptarnavimo tarnybai. Per tokį pat laiką ir tokiu pat būdu pareiškiama apie trūkumus, pastabėjus jau pradėjus naudotis prekėmis. Pretenziją pareiškus pagrįstai, pirkėjas turi teisę reikalauti, kad tiekėjas pakeistų nekokybiškas prekes tinkamos kokybės preke, išskyrus tuos atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės. Taip pat pirkėjas turi teisę pasinaudoti ir kitomis savo teisėmis, numatytomis Civilinio kodekso 6.334 straipsnyje. Be nurodytų sąlygų, sutarties sudarymo ir prekės pristatymo sąlygose taip pat nurodyta, jog remiantis Kombinuotosios prekių nomenklatūros, Civilinio kodekso 6.362 straipsnio 4 dalimi ir Taisyklių (nenurodytos kokios tai konkrečiai taisyklės) 18 punkto nuostatomis prekė yra priskiriama prie nekeičiamų ir negrąžinamų daiktų sąrašo. Nurodytos sąlygos yra iš esmės klaidinančios, kadangi jose yra kalbama apie pirkėjo teisę reikalauti nekokybiškas prekes pakeisti kokybiškomis (t. y. pakeisti prekę), o toliau nurodoma, kad prekė yra nekeičiama ir negrąžinama. Esant nurodytoms aplinkybėms šios sutarties sąlygos laikytinos klaidinančiomis vartotoją, be to, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad prekė nėra grąžinama ar keičiama (b.l. 23).

Remianti sutarties sudarymo metu galiojusiomis Daiktų grąžinimo ir keitimo taisyklėmis, patvirtintomis 2001 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 217 nustatyta, kad sutartyje minimas 17 punktas kalba tik apie tų prekių grąžinimą, kurias įsigijus pirkėjui nepatinka nusipirktos prekės forma, dydis, spalva, modelis ar komplektiškumas, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pirkėjas yra nepatenkintas įsigytos prekės kokybe iš esmės, kadangi jam nebuvo suteikta išsami informacija apie įsigyjamą prekę, o ne jos forma, salva ar kitomis pirmiau nurodytomis jos ypatybėmis, todėl spręstina, kad minėta nuostata šuo atveju netaikytina. Taip pat pažymėtina, kad šios taisyklės yra skirtos daiktų grąžinimo ir keitimo procedūrai ne ginčo tvarka prekių pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje, pirkėjui patogioje vietoje ir nustato, kokius dokumentus turi pateikti pirkėjas tam, kad pardavėjas pakeistų ar grąžintų prekę. Šiuo gi atveju tarp šalių yra kilęs ginčas, todėl teismas pagrįstai nesprendė dėl minėtų nuostatų taikymo šiuo atveju.

Dėl teismo pareigos priimant sprendimą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir teismo sprendimo tikslingumo

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, jog pirkėjo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinama, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių teisinių santykių reglamentavimo principai, tarp jų taikomų priemonių proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo ir kt. Proporcingumo ir interesų derinimo principo taikymas ginant vartotojo teises reiškia, kad specialiais gynimo būdais turi būti siekiama užtikrinti (atkurti) teisėtų pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyrą, o ne ją nepagrįstai iškreipti vartotojo naudai ir sudaryti sąlygas piktnaudžiauti teise. Kokiu aspektu pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, apeliaciniame skunde nėra nurodyta, todėl nesant konkrečių argumentų ir motyvų dėl to, apeliacinės instancijos teismas konkrečiai dėl šio argumento negali pasisakyti. Tačiau, teisėjų kolegijos manymu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka proporcingumo ir interesų derinimo principą, nesuteikia nepagrįsto pranašumo pirkėjui, nesuabsoliutina jo teisių, neleidžia manyti pirkėją piktnaudžiaujant savo teisėmis, kadangi apeliantė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, turi savo veiklą vykdyti laikydamasi teisės aktų nuostatų ir jomis vadovaudamasi, siekdama maksimaliai užtikrinti savo klientų, t. y. vartotojų teises ir teisėtus interesus, o veikdama ne pagal teisės aktų reikalavimus neigiamų padarinių riziką prisiimdama sau.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog teismo sprendimas neatitinka protingumo principo, kadangi ginčo sutartis juo nutraukta jau trečią kartą. Pažymėtina, kad apeliantė nei į ieškovo pareiškimą apie vienašališką sutarties nutraukimą, nei į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą, kuriuo buvo patenkintas ieškovo reikalavimas nutraukti ginčo sutartį nereagavo, todėl ieškovas, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų realios gynybos esant nurodytoms aplinkybėms pagrįstai kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pažymėtina, jog būtent apeliantės elgesys sąlygojo ieškovo kreipimosi į teismą būtinumą, todėl negalima sutikti, jog priimtas teismo sprendimas, kuriuo iš esmės išsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas, neatitiktų protingumo principo.

Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant CK 6.357 straipsnio 4 dalies nuostatų pažeidimą ginčo atveju, pagrįstai sprendė, kad apeliantė tinkamai savo pareigos pateikti informaciją pirkėjui apie jo teisę nutraukti sutartį, sudarytą ne prekybai skirtose patalpose, neįvykdė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris negali būti laikomas neproporcingu ir iš esmės pražeidžiančiu apeliantės, kaip pardavėjo, teises, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo panaikinti ar jį keisti, todėl nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą tiek ieškovas A. G., tiek ir trečiasis asmuo G. G. prašo priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Remiantis byloje esančiais duomenimis (b.l. 108-113) nustatyta, kad ieškovas ir trečiasis asmuo už advokatės teisines paslaugas surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo po 500 Lt. Nors nurodytas dydis neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto maksimalaus dydžio už atsiliepimą į apeliacinį skundą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovės, tiek ir trečiojo asmens pozicija byloje yra vienoda, kad pateikti atsiliepimai beveik yra identiški, į byloje sprendžiamų klausimų nesudėtingumą, į tai, kad sprendžiami klausimai byloje nėra nauji, kad advokatė šalis atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl jai buvo žinoma ginčo esmė ir naujai susipažinti su byla nereikėjo, mano esant tikslinga mažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, jį sumažinant pusiau, t.y. priteisint ieškovui ir trečiajam asmeniui po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), iš UAB „Ekologiški vandenys“, juridinio asmens kodas 302478219, Kaunas, R. Kalantos g. 125A, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių bankas, bako kodas 71800, 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Kaunas, (duomenys neskelbtini), iš UAB „Ekologiški vandenys“, juridinio asmens kodas 302478219, Kaunas, R. Kalantos g. 125A, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), Šiaulių bankas, bako kodas 71800, 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Evaldas BurzdikasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė