- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-398-340/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-29046-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- UAB „Kapitalo ekspertai“
- Atsakovas
- M. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ ieškinį atsakovei M. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kapitalo ekspertai“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės M. M. 6500 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
Šalies argumentai
1.1. 2021 m. gegužės 10 d. į ieškovę, konkrečiai – į UAB „Kapitalo ekspertai“ nekilnojamojo turto brokerį I. K., kreipėsi V. S. (trečiasis asmuo byloje), kuris nurodė, kad jo uošvė M. M. (atsakovė) nori parduoti (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., turimus žemės sklypus. V. S. teiravosi, kokia galėtų būti žemės sklypų pardavimo kaina. I. K., remdamasis Registrų centro duomenimis, nustatė, kokios yra sklypų kainos (duomenys neskelbtini), informavo V. S., kuris nurodė, kad tokios kainos juos tenkina, ir nusprendė pasinaudoti UAB „Kapitalo ekspertai“ tarpininkavimo paslaugomis. 2021 m. gegužės 27 d. UAB „Kapitalo ekspertai“ nekilnojamojo turto brokeris I. K. nuvyko į žemės sklypų vietą, apžiūrėjo sklypus, įvertino jų realią būklę. Sklypus jam rodė ir visą situaciją aiškino V. S.. Nekilnojamojo turto brokeris I. K. sugalvojo strategiją, kaip parduoti žemės sklypus brangiau (laikantis šios pardavimo strategijos sklypai būtų parduoti maždaug 20 proc. brangiau, negu iki šiol buvę kainos (duomenys neskelbtini)). 2021 m. birželio 2 d. buvo susiekta su V. S., jam buvo paaiškinta strategija bei nusiųstas sklypų kainoraštis sklypų pardavinėjimui.
1.2. Ieškovei paprašius, 2021 m. birželio 3 d. V. S. atsiuntė jam išduotą įgaliojimą atstovauti M. M.. Šiame įgaliojime buvo nurodyta, kad V. S. yra įgaliojamas atstovauti įgaliotojui visose viešose ir privačiose įmonės, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijose, seniūnijose, pašto skyriuose, taip pat santykiuose su visais kitais privačiais ir juridiniais asmenimis, įgaliotojo vardu tvarkant visus dokumentus dėl įgaliotojui priklausančių žemės sklypų pertvarkymo ir paskirties keitimo bei įgaliotojo interesų atstovavimo. 2021 m. birželio 8 d. V. S. atvyko į ieškovės biurą (duomenys neskelbtini), Vilnius. V. S. turėjo įgaliojimą, visus žemės nuosavybės dokumentus, atliktų kadastrinių matavimų bylas, detalų žemės sklypų planą, Nacionalinės žemės tarnybos dokumentus. 2021 m. birželio 8 d. UAB „Kapitalo partneriai“ su M. M., atstovaujama V. S., sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria susitarė, jog ieškovė tarpininkaus parduodant M. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – penkis žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone (duomenys neskelbtini). Sutartyje numatytas ieškovei mokamas komisinis atlyginimas – 1 300 Eur už vieną parduotą žemės sklypą.
1.3. Pasirašius Sutartį, buvo pradėti aktyvūs veiksmai ieškant pirkėjų atsakovės žemės sklypams. Buvo parengtas skelbimas apie žemės sklypų pardavimą, skelbimo informacija suderinta su V. S.. 2021 m. liepos 6 d. su nekilnojamojo turto brokeriu susisiekė potenciali pirkėja A. P., norėdama susitikti ir aptarti galimą visų žemės sklypų pirkimą. Tuo metu I. K. buvo išvykęs atostogų į Kroatiją, todėl jis paskambino V. S., nurodė sulaukęs potencialios pirkėjos skambučio, pasiteiravo, ar atsakovė nori su potencialia pirkėja susitikti pati, ar palauks kol nekilnojamojo turto brokeris grįš į Lietuvą, kadangi potenciali pirkėja norėtų pirkti visus sklypus ir dėl to derybos būtų sudėtingesnės. V. S. pasakė, jog su potencialia pirkėja susitiks patys. I. K. 2021 m. liepos 7 d. išsiuntė V. S. žinutę su potencialios pirkėjos kontaktais. 2021 m. liepos 14 d. V. S. kartu su A. P. atvyko į ieškovės biurą pas nekilnojamojo turto brokerę A. B., kuri padėjo pirkėjams užpildyti prašymus Nacionalinei žemės tarnybai. 2021 m. liepos 19 d. I. K. dar kartą bendravo su V. S. telefonu, siūlė suorganizuoti notarinės pirkimo pardavimo sutarties pasirašymą pas notarą. Tačiau V. S. nurodė, kad sutartį sudarys pas jų pasirinktą notarą. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2104, kuria A. P. ir D. J. F. po ½ dalį nusipirko visus penkis atsakovei priklausančius Sutartyje nurodytus žemės sklypus. Ieškovės žiniomis, žemės sklypai paduoti už bendrą 80 000 Eur kainą. Atsakovei pardavus nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus ieškovės surastam pirkėjui, ieškovė 2021 m. rugpjūčio 17 d. išrašė ir V. S. išsiuntė sąskaitą už suteiktas paslaugas (6500 Eur, Serija KE Nr. 2021-2103). Nuo to momento V. S. į skambučius neragavo ir nebeatsiliepė. 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo išsiųstas priminimas apie neapmokėtą sąskaitą. 2021 m. rugsėjo 2 d. buvo dar kartą išsiųstas priminimas apmokėti sąskaitą, kvietimas susitikti. 2021 m. rugsėjo 6 d. ieškovė gavo laišką iš atsakovės, kuriame nurodoma, kad ji neva nebuvo davusi įgaliojimo savo žentui V. S. parduoti jai priklausančius žemės sklypus. Atsakovė iki šiol sąskaitos už suteiktas paslaugas ieškovei neapmokėjo.
1.4. Sutartyje nurodytas atsakovės nekilnojamasis turtas – penki žemės sklypai – buvo parduoti ieškovės surastam pirkėjui, notarinė pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovės ir ieškovės surasto pirkėjo pasirašyta 2021 m. rugpjūčio 16 d. Taigi, tarpininkavimo paslaugos pagal Sutartį buvo suteiktos tinkamai ir atsakovė jas priėmė sudarydama sutartį su ieškovės surastu pirkėju. Ieškovei įvykdžius sutartinius įsipareigojimus, atsakovė turi pareigą sumokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovė pažymėjo, kad trečiasis asmuo V. S. pateikė ieškovei notarinį atsakovės išduotą įgaliojimą, kuriame buvo nurodyta, kad V. S. yra įgaliotas atsakovės vardu tvarkyti visus dokumentus dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų pertvarkymo ir paskirties keitimo bei įgaliotojo interesų atstovavimo, sudaryti žemės sklypų daiktinių teisių nustatymo sutartis. Pažymėjo, kad ieškovė teikė tarpininkavimo paslaugas ieškant pirkėjų, o ne pirko ar pardavė atsakovės sklypus. Pardavimo sutartį sudarė pati atsakovė. Ieškovei nekilo jokių abejonių, jog V. S. turi įgaliojimus atstovauti visus atsakovės interesus, susijusius su jai priklausančiais žemės sklypais, tame tarpe - ir sudaryti sutartį dėl pirkėjų šiems žemės sklypams parduoti paieškos. Be to, atsakovė trečiajam asmeniui V. S. buvo perdavusi visus su žemės sklypais susijusius dokumentus, t. y. ieškovui buvo pateikti žemės sklypų nuosavybės dokumentai, kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypų planai, Nacionalinės žemės tarnybos dokumentai, kas objektyviai leido ieškovei ir jo darbuotojams tikėti, kad sudaro sutartį su tinkamai įgaliotu atsakovės atstovu. Atsakovei kyla prievolė įvykdyti sutartinius įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas.
2. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nesutikimą su ieškiniu grindė šiais argumentais ir motyvais:
2.1. 2021 m. liepos mėnesio viduryje M. M. dukters sutuoktinis V. S. žodžiu ją informavo, jog surado atsakovei priklausančių žemės sklypų pirkėją ir sutarė dėl sklypų pardavimo. Trečiasis asmuo V. S. nurodė, jog gavo 5000 Eur avansinį mokėjimą ir paaiškino, jog artimiausiomis dienomis atsakovė privalės vykti pas nekilnojamojo turto brokerio nurodytą notarą sudaryti sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių. V. S. pateikė atsakovei sutartį, sudarytą su UAB „Kapitalo ekspertai“, ir brėžinius su žemės sklypais ir parašytomis sklypų kainomis. Atsakovė buvo informuota, kad penki žemės sklypai ir dalis sklypo palei vandens telkinio pakrantę bus parduoti už 95000 Eur. Atsakovė nurodė, jog ji buvo suteikusi V. S. įgaliojimą, kurio pagrindu trečiasis asmuo turėjo teisę atstovauti jos interesus tvarkant visus dokumentus dėl nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo ir valdymo. Tačiau teisės disponuoti turtu tretiesiems asmenims atsakovė nebuvo suteikusi, su niekuo žemės sklypų pardavimo kainos nederino, tarpininkavimo sutarčių nesudarė.
2.2. Atsakovė, sužinojusi, kad jai nedalyvaujant ir be jos sutikimo buvo sulygta dėl jai priklausančių žemės sklypų pardavimo, kainos ir sudaryta tarpininkavimo sutartis su ieškove, nedelsiant kreipėsi į teisininką, surado asmenį, kuriam buvo pažadėta parduoti jai nuosavybės teise priklausančius sklypus. Paaiškėjo, jog jos sklypus potenciali pirkėja apžiūrinėjo jai nedalyvaujant, apžiūrą organizavo ieškovės atstovas I. K.. Atsakovė, susitiko su būsima pirkėja A. P. ir išsiaiškino, dėl ko buvo sulygta su pirkėja, pageidavo pratęsti derybas, kadangi sulygta kaina buvo nepriimtina – mažesnė, nei tikėjosi atsakovė. A. P. nesutiko pirkti žemės sklypų atsakovės pageidaujama parduoti kaina (100 000 Eur), nurodžiusi, jog jau yra sutarta dėl kainos su V. S. ir brokeriu, ji yra davusi avansinį mokėjimą V. S., todėl dabar, atsakovei nesutinkant parduoti žemės sklypų bei dalies pakrantės, ji pareikalaus grąžinti dvigubo dydžio avansinį mokėjimą. 2021-07-27 atsakovė, nenorėdama patirti dar didesnių nuostolių, buvo priversta sutikti parduoti žemės sklypus mažesne, nei pageidavo, kaina.
2.3. Atsakovė pažymėjo, kad su ja žemės sklypų pardavimo kainos nei V. S., nei joks ieškovės brokeris nederino, sutikimo parduoti (ar skelbti viešą ofertą dėl pardavimo) už brokerio nurodytą kainą atsakovė niekam nedavė. Atsakovė pabrėžė, jog ji nei karto nedalyvavo apžiūrint ar vertinant jos žemės sklypus vietoje kartu su bet kokiu ieškovės atstovu, brokeriu. Ji taip pat nebuvo gavusi ir tokio kvietimo nei žodžiu, nei raštu. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2104, kuria A. P. ir D. J. F. po 1/2 dalį nusipirko penkis atsakovei priklausančius Sutartyje nurodytus žemės sklypus. 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad nebuvo davusi įgaliojimo savo žentui V. S. parduoti jai priklausančius žemės sklypus ir apie tokio įgaliojimo nebuvimą ieškovės darbuotojams buvo žinoma. Nepaisant to, 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją su raginimu atsiskaityti už jai tariamai suteiktas paslaugas. Atsakovės teigimu, akivaizdu, kad ieškovės atstovas brokeris, būdamas profesionalu, puikiai suvokė, kad trečiojo asmens pateiktas įgaliojimas nesuteikia teisės sudaryti tarpininkavimo sutarties ir derėtis dėl M. M. sklypų pardavimo, tačiau, akivaizdžiai siekdamas pasipelnyti atsakovės sąskaita, įtikino V. S. sudaryti tarpininkavimo sutartį.
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog ėmėsi organizuoti atsakovei priklausančių žemės sklypų pardavimą be atsakovės žinios ir pritarimo, atsakovė, sužinojusi apie surastą pirkėją ir nustatytą žemės sklypų pardavimo kainą, buvo labai pasipiktinusi. Trečiasis asmuo mano, kad tiek jis, tiek ieškovė veikė nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, siekdami naudos. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovė yra jo sutuoktinės motina (uošvė), kuriai nuosavybės teise priklausė nemažas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone. Atsakovė ne kartą buvo sakiusi, kad sklypą kada nors parduos, pati jais nesinaudos. Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovės prašymu ir pavedimu (pagal įgaliojimą) ne vienerius metus rūpinosi, kad žemės sklypas būtų padalintas į mažesnius, patogesnius parduoti. 2021 m. jam ir sutuoktinei (atsakovės dukrai) namo rekonstrukcijai buvo labai reikalingi pinigai. Kadangi atsakovė buvo minėjusi, jog pardavusi savo žemės sklypus, ji dalį pinigų padovanos savo dukrai, suprato, kad būtina surasti sklypų pirkėją ir tokiu būdu išspręsti lėšų trūkumą. Tuo tikslu nutarė pasidomėti nekilnojamojo turto agentūrose, kokios galimybės parduoti sklypus, kokia būtų jų kaina. Susipažinęs su brokerio nuomone dėl sklypų pardavimo, trečiasis asmuo norėjo apie tai informuoti atsakovę, viską gerai apgalvoti, tačiau brokeris skubino pasirašyti sutartį, nurodė, kad be tarpininkavimo sutarties jis pirkėjų neieškos. Trečiasis asmuo nurodė buvęs tikras, kad tik pati atsakovė gali pasirašyti susitarimus dėl pardavimo, tačiau kvalifikuotas brokeris, ieškovės atstovas, jį įtikino, kad gali pasirašyti Tarpininkavimo paslaugų sutartį pats, nes veikia atsakovės interesais. Neturėdamas teisinio išsilavinimo, nebūdamas patyręs sandorių sudaryme, pasitikėjo specialistu, todėl 2021-06-08 pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartį, kurios turinio gerai nesuprato, tik matė, kad už paslaugas reikės atlyginti. Trečiasis asmuo nurodė, jog gavęs avansą iš pirkėjos ir sutaręs dėl pardavimo, informavo atsakovę, kad visi sklypai (ir pakrantės didžioji dalis) parduodami už 95000 Eur. Atsakovė, sužinojusi apie visas aplinkybes, buvo labai pasipiktinusi, kad jis ėmėsi pardavimo be jos žinios ir pritarimo. Trečiasis asmuo nurodė žinantis, jog atsakovė pasipiktino, kad nebuvo vertinamas žemės sklypas prie vandens telkinio (brokerio nurodymu, jis buvo parduodamas visai neįvertinus), bendra pardavimo kaina mažesnė nei ji tikėjosi ir kt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad prieš pasirašant Tarpininkavimo paslaugų sutartį trečiasis asmuo V. S. pateikė ieškovei notariškai patvirtintą atsakovės M. M. 2018-08-06 išduotą įgaliojimą, kuriame buvo numatyta, kad V. S. yra įgaliotas atsakovės vardu tvarkyti visus dokumentus dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų pertvarkymo ir paskirties keitimo bei įgaliotojos (atsakovės) interesų atstovavimo, minėtu įgaliojimu trečiasis asmuo taip pat įgaliotas atstovauti atsakovei visose viešose ir privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl atsakovei priklausančių visų žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projektų ruošimo ir derinimo, atsakovės vardu tvarkyti visus dokumentus dėl kadastrinių, topografinių matavimo bei kadastro darbų atlikimo, atsakovės vardu trečiojo asmens nuožiūra ir numatytomis sąlygomis pasirašyti žemės sklypų daiktinių teisių nustatymo sutartis ir kita. Visos trečiajam asmeniui atsakovės suteiktos teisės dėl konkrečių veiksmų atlikimo atsakovės vardu yra detaliai išvardintos minėtame įgaliojime.
6. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad Tarpininkavimo paslaugų sutarties dėl ieškovei priklausančių žemės sklypų pardavimo pasirašymas pateko į trečiajam asmeniui atsakovės išduoto įgaliojimo ribas. Teismas sprendė, kad trečiajam asmeniui išduotas įgaliojimas nesuteikė jam teisės atsakovės vardu pasirašyti Tarpininkavimo paslaugų sutarties. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs trečiajam asmeniui išduoto įgaliojimo apimtį (turinį) bei ginčo sutarties turinį. Visų pirma, trečiasis asmuo, neturėdamas teisės parduoti ieškovei priklausančių sklypų, neturėjo teisės ir nustatyti bei nuspręsti dėl žemės sklypų pardavimo kainos. Remiantis ginčo sutarties turiniu, akivaizdu, kad šios sutarties sudarymo tikslas – atsakovės nekilnojamojo turto pardavimas, t. y. viena šios sutarties šalis (klientas) siekia per tarpininką (paslaugų teikėją) parduoti savo nekilnojamąjį turtą, o paslaugų teikėjas (tarpininkas, brokeris) – už atitinkamą atlyginimą suteikti klientui paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų kliento nekilnojamąjį turtą. Taigi ginčo sutartyje buvo nustatyta kaina, už kurią bus siūloma pirkti atsakovei priklausantį turtą, be to, buvo nustatyta, kad atsakovės turtas bus parduodamas naudojantis tarpininko paslaugomis, kurių kaina taip pat nustatyta sutartyje. Teismo vertinimu, trečiajam asmeniui išduotas įgaliojimas nesuteikė jam teisės už atsakovę nuspręsti nei dėl kainos, už kurią ginčo sutartyje nutarta pardavinėti jos nekilnojamąjį turtą, nei dėl būsimo atlygio (jo dydžio) už tarpininko paslaugas parduodant turtą.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovė buvo suteikusi įgaliojimus trečiajam asmeniui nuspręsti, kokiu būdu (su tarpininko pagalba ar be), kada ir už kokią kainą parduoti žemės sklypus (t. y. kad atsakovės interesas būtų buvęs parduoti žemės sklypus būtent tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos ginčo sutartyje).
8. Teismo vertinimu, ieškovė, veikdama kaip verslininkė ir profesionalė sandorių sudaryme, iš jai trečiojo asmens pateikto įgaliojimo turinio turėjo ir galėjo suprasti, kad šis įgaliojimas nesuteikia teisės trečiajam asmeniui pasirašyti tarpininkavimo paslaugų sutarties. Teismas taip pat neturi pagrindo sutikti, kad Tarpininkavimo paslaugų sutartis buvo sudaryta atsakovės interesais, nes ieškovė, nekontaktuodama su atsakove, negalėjo žinoti, kokie yra atsakovės interesai, t. y. už kokią kainą, naudojantis tarpininko paslaugomis ar jomis nesinaudojant, atsakovė nori parduoti turtą. Nekilnojamojo turto brokeris I. K., kuris faktiškai teikė paslaugas pagal ginčo sutartį, apklausiamas teisme kaip liudytojas, parodė, jog jis manė, kad trečiasis asmuo dėl turto pardavimo derina savo veiksmus su atsakove, tačiau toks brokerio manymas neturi jokio objektyvaus faktinio pagrindo. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog brokeris I. K., žinodamas, kad trečiajam asmeniui išduotas įgaliojimas nesuteikia jam teisės parduoti atsakovės turto, būtų pats siekęs išsiaiškinti atsakovės tikrąją valią dėl jai priklausančio turto pardavimo tiek per trečiąjį asmenį, tiek tiesiogiai kontaktuojant su atsakove. Tiek atsakovė, tiek I. K. nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog jie niekada nebuvo susitikę ir nebendravo jokiais klausimais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog atsakovei iki tos dienos, kai trečiasis asmuo jai atnešė iš būsimų pirkėjų gautą 5000 Eur avansą, būtų buvę žinoma, kad yra įdėtas skelbimas siūlant pirkti jos turtą už konkrečią kainą, kad turtas pardavinėjamas naudojantis brokerio paslaugomis. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė nesiėmė jokių jai protingai prieinamų priemonių siekdama išsiaiškinti, ar atstovas (nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo) veikia neperžengdamas suteiktų teisių ribų.
9. Teismo vertinimu, tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens paaiškinimai iš esmės neprieštaravo tarpusavyje, paaiškinimai dėl esminių bylos aplinkybių buvo vienareikšmiški ir jų paaiškinimų nepaneigė nei liudytojos A. B., nei liudytojų I. K. bei turto pirkėjų (A. P. ir D. J. F.) parodymai. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė, kad trečiasis asmuo į ieškovę dėl galimybių parduoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą išsiaiškinimo kreipėsi be atsakovės žinios (trečiojo asmens bendravimas su konkrečiu brokeriu dėl atsakovės sklypų pardavimo su atsakove derinamas nebuvo). Byloje nėra ginčo ir bylos duomenys patvirtina, kad I. K., kuris yra ieškovės partneris, atliko tam tikrus veiksmus dėl atsakovės nekilnojamojo turto pardavimo kainos preliminaraus nustatymo, parengė ir pateikė trečiajam asmeniui atsakovės nekilnojamojo turto pardavimo strategiją, drono pagalba padarė sklypo fotonuotraukas, parengė ir patalpino skelbimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo, parengė ir pateikė trečiajam asmeniui pasirašyti Tarpininkavimo paslaugų sutartį, komunikavo su potencialiais pirkėjais ir trečiuoju asmeniu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų ir ieškovė neįrodė, kad iki to laiko, kai pagal išviešintą internete atsakovės turto pardavimo skelbimą į brokerį kreipėsi potencialūs pirkėjai ir atvykę dalyvaujant trečiajam asmeniui ir jam aprodant apžiūrėjo parduodamus žemės sklypus bei perdavė trečiajam asmeniui avansą, su atsakove kokiu nors būdu – tiesiogiai ar per trečiąjį asmenį – būtų derinti ieškovės atliekami veiksmai dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir atsakovė tokiems ieškovės veiksmams būtų davusi pritarimą (sutikimą). Priešingai, 2021-06-03 laiške trečiajam asmeniui I. K., susipažinęs su trečiojo asmens įgaliojimu, nurodo, kad „šitas įgaliojimas pardavimo neapima, bet sakykime, kad tai, ką darysiu irgi atitinka savininko interesus, tad paruošiu sutartį jos vardu, o jūs galėsite pasirašyti.“ Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad kokiu nors būdu I. K. būtų išsiaiškinęs su atsakove, kad jo teiktos paslaugos, kurių pagalba siekta parduoti atsakovei priklausantį turtą, būtų atitikę atsakovės interesus ir būtent Tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatytomis sąlygomis atsakovė būtų turėjusi interesą parduoti turtą.
10. Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, nurodė, kad neturi jokio pagrindo manyti, kad atsakovė visąlaik veikė kartu su trečiuoju asmeniu ir nesąžiningai siekia išvengti prievolės apmokėti ieškovei už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo išvadai, kad trečiojo asmens ir atsakovės veiksmai dėl nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų (pardavimo kainos, naudojimosi tarpininkavimo paslaugomis parduodant turtą ir tokių paslaugų kainos) būtų derinami tarpusavyje iki ar po Tarpininkavimo paslaugų sutarties pasirašymo. Kaip nustatyta byloje, atsakovė apie tai, kad pardavinėjami jos žemės sklypai ir kad atsirado pirkėjai, norintys pirkti sklypus už internete patalpintame skelbime nurodytą kainą, ji sužinojo iš savo žento – trečiojo asmens, kuomet jis atsakovei, tuo metu atvykusiai į žemės sklypą, atnešė iš potencialių pirkėjų (A. P. ir D. J. F.) gautą 5000 Eurų avansą. Kaip nurodė tiek trečiasis asmuo, tiek atsakovė, tuomet tarp jų kilo konfliktas, nes atsakovei iki tol nebuvo žinoma, kokiomis sąlygomis yra pardavinėjami jos žemės sklypai. Atsakovė paaiškino, kad ji dėl tokios susidariusios situacijos jautė įtampą, be jos žinios buvo paimtas avansas, A. P. jai sakė, kad reikės grąžinti dvigubai didesnę sumą, jeigu neparduos sklypo, todėl galiausiai nutarė parduoti sklypus už 95 000 eurų, nes nenorėjo gadinti nervų, bylinėtis. Atsakovė taip pat nurodė nieko nežinojusi apie tai, kad jos žentas pildė dokumentus NŽT, reikalingus gauti sutikimą dėl žemės ūkio paskirties sklypo pardavimo; apie tai atsakovė nurodė sužinojusi tik atvykusi forminti sandorį pas notarę, kuri paaiškino, kad yra reikalingi tokie dokumentai, pradėjus apie tai domėtis, paaiškėjo, kad juos yra užpildęs trečiasis asmuo. Liudytoja apklausta A. P. patvirtino, kad ji apie parduodamus sklypus sužinojo iš skelbimo internete, susisiekė su skelbime nurodytu asmeniu, kuris suorganizavo sklypo apžiūrą. Liudytoja A. P. parodė, kad sklypą jai ir jos gyvenimo partneriui D. J. F. aprodė vyras, kurio teisėmis į sklypą ji nesidomėjo, jokių žemės sklypo dokumentų ji su savo vyru parodyti neprašė, kadangi sklypas patiko, nusprendė palikti avansą, kurio sumokėjimas buvo įformintas paprastu rašteliu. Minėta liudytoja parodė, kad apžiūrint sklypą jie dalyvavo tik trise, kad sklypą aprodantis vyras nėra šio sklypo savininkas ir kas yra tikrasis savininkas, ji nežinojo; po avanso sumokėjimo toliau bendravo su sklypo savininke, pamena, kad vyko derybos dėl sklypo kainos.
11. Teismo vertinimu, atsakovės turto pardavimas ieškovės surastam pirkėjui (-ams) (t. y. ta aplinkybė, kad atsakovė sutiko parduoti savo turtą būtent vykdant Tarpininkavimo sutartį, ieškovės pasirašytą su trečiuoju asmeniu, ieškovės surastam pirkėjui) savaime negali reikšti ir savaime kartu negali būti laikomas ir Tarpininkavimo paslaugų sutarties patvirtinimu iš atsakovės pusės. Teismas pažymėjo, kad turto pardavimas ieškovės surastam pirkėjui galėtų būti vertinamas kaip ieškovės paslaugų suteikimo fakto patvirtinimas ir priėmimas tuo atveju, jeigu atsakovė tas paslaugas būtų užsakiusi. Nors ir neginčijant fakto, kad ieškovė atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su paslaugų teikimu parduodant atsakovės turtą, nėra pagrindo laikyti, kad toks paslaugų teikimas (jų kaina, apimtis, sklypų pardavimo strategija ir kaina) buvo suderintas su atsakove, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, veikdama kaip verslininkė ir profesionalė nekilnojamojo turto pardavimo srityje, nesiėmusi visų protingų priemonių atsakovės valiai dėl parduodamo jos turto išsiaiškinti, teikdama paslaugas tokiu būdu iš esmės veikė savo rizika ir jai kartu tenka tokios veiklos neigiamos pasekmės, t. y. kad atsakovei nepatvirtinus, jog tokių paslaugų suteikimas atitinka jos interesus, už tokias paslaugas gali būti neatlyginta.
12. Byloje nustačius, kad trečiasis asmuo neturėjo įgaliojimų sudaryti Tarpininkavimo paslaugų sutartį joje numatytomis sąlygomis atsakovės vardu bei nenustačius, kad ginčo sandoris buvo patvirtintas atstovaujamosios, ginčo sutartis negali sukelti teisinių padarinių atsakovei. Tai yra teismas laiko, kad Tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta nebuvo, nes nebuvo išreikšta atsakovės valios dėl sutarties tokiomis sąlygomis sudarymo, su atsakove nebuvo suderinta paslaugų teikimo kaina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis, 6.2, 6.159, 6.162 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas atlyginti už paslaugas, dėl kurių teikimo nebuvo susitarta, atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.716, 6.718, 6.719, 6.720 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliantė (ieškovė) UAB „Kapitalo ekspertai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
13.1. Ieškovė neginčija, jog įgaliojime trečiajam asmeniui nebuvo suteikta teisė parduoti žemės sklypus. Tačiau tokių veiksmų trečiasis asmuo ir neatliko. Žemės sklypai buvo parduoti pačios atsakovės. Dėl pardavimo sandorio nei ieškovė, nei trečiasis asmuo jokių veiksmų neatliko. Visus veiksmus atliko pati atsakovė.
13.2. Sutartyje yra numatyta skelbime dėl turto pardavimo nurodoma kaina, kuri yra paskaičiuota pagal objektyvius kriterijus vertinant turtą. Sutartyje aiškiai numatyta, kad turto kaina skelbime gali būti bet kada keičiamas šalių susitarimu. Taip pat aiškiai numatyta, kad komisinis atlygis mokamas tik po to, kai paslaugų teikėjas suranda turto pirkėją, kuris sumoka klientui priimtiną turto pardavimo kainą ir pasirašo turto pirkimo padavimo sutartį. Taigi parduodamo turto galutinę pardavimo kainą nustato ne ieškovas ir ne trečiasis asmuo, o pats klientas/pardavėjas. Tik pats turto pardavėjas sprendžia, kokiomis sąlygomis parduoti turtą, tokių sąlygų nei Sutartyje, nei kituose dokumentuose nebuvo nurodyta ir ieškovas su trečiuoju asmeniu tokių sprendimų nepriėmė. Pažymėtina, ir tai, kad komisinis atlygis mokamas tik tada, jei įvyksta pardavimo sandoris. Jei pardavimo sandoris neįvyksta, joks atlygis ieškovui nėra mokamas.
13.3. CK 2.133 straipsnio 2 dalis numato, jog yra vertinamas atstovaujamojo elgesys. Tuo tarpu CK 2.133 straipsnio 9 dalis numato, kad yra vertinamas atstovo elgesys „Jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog <...>“. Šiuo atveju ieškovė rėmėsi ir teismas ginčo santykius kvalifikavo per tariamo atstovavimo institutą. Tačiau tariamo atstovavimo paneigimui buvo vertinamas tik atstovaujamosios elgesys, o ne atstovo elgesys.
Atsiliepimas
13.4. Trečiasis asmuo ieškovei pateikė notarinį atsakovės išduotą įgaliojimą, kuriame buvo nurodyta, kad V. S. yra įgaliotas atsakovės vardu tvarkyti visus dokumentus dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų pertvarkymo ir paskirties keitimo bei įgaliotojo interesų atstovavimo, sudaryti žemės sklypų daiktinių teisių nustatymo sutartis. Ieškovės darbuotojams, kurie nėra teisininkai, nekilo jokių abejonių, jog trečiasis asmuo turi įgaliojimus atstovauti atsakovės interesus, susijusius su jai priklausančiais žemės sklypais, tame tarpe ir sudaryti sutartį dėl pirkėjų šiems žemės sklypams parduoti paieškos. Ieškovė suprato, kad trečiasis asmuo neturi teisės sudaryti žemės sklypų pardavimo sutarties, tačiau tokia sutartis ir nebuvo sudaryta. Ieškovė trečiajam asmeniui, kurį laikė tinkamai įgaliotu atsakovės atstovu parašė „šitas įgaliojimas pardavimo neapima, bet sakykime, kad tai, ką darysiu irgi atitinka savininko interesus, tad paruošiu sutartį jos vardu, o jūs galėsite pasirašyti.“ Tai patvirtina, kad ieškovės supratimu, pateiktas įgaliojimas suteikė teisę trečiajam asmeniui sudaryti Sutartį atsakovės vardu. Į šį ieškovės laišką trečiasis asmuo niekaip nesureagavo ir nepaneigė ieškovo supratimo, kad jis yra įgaliotas pasirašyti Sutartį. Trečiasis asmuo savo elgesiu ieškovui leido pagrįstai manyti, kad ieškovė sudaro Sutartį su savo įgaliojimų neviršijančiu atstovu. Tokiu atveju ieškovė neturėjo priežasties derinti Sutarties pasirašymo su atsakove tiesiogiai.
13.5. Byloje ieškovės sąžiningumas nebuvo paneigtas. Ieškovė neturėjo jokių priežasčių sąmoningai sudaryti Sutartį su asmeniu, kuris būtų viršijantis savo įgaliojimus. Ieškovė yra paslaugas teikiantis subjektas, kuris yra suinteresuotas gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Ieškovė gauna apmokėjimą už paslaugas tik tada, jei ieškovės surasti pirkėjai tenkina turto savininką ir yra sudaroma turto pirkimo pardavimo sutartis. Šiuo atveju turto pirkimo pardavimo sutartį galėjo sudaryti tik pati atsakovė. Todėl ieškovė neturėjo jokio intereso elgtis nesąžiningai ir tikslingai sudaryti Sutartį su asmeniu, jei suprastų, kad jis viršija savo įgaliojimus.
Šalies argumentai
13.6. A. P. liudydama nurodė, kad apžiūrėdami žemės sklypus jie tiesiog norėjo rezervuoti juos, dėl konkrečios pirkimo kainos su trečiuoju asmeniu nesitarė. Dėl konkrečios turto kainos buvo deramasi tiesiogiai su atsakove. Atsakovė pati pakvietė A. P. į susitikimą ir buvo kalbama tik apie turto pardavimo kainą. Atsakovė visiškai nieko neužsiminė apie tai, kad avansą paėmė neįgaliotas asmuo, kad ji nenori parduoti žemės sklypų, kad žemės sklypai parduodami be jos sutikimo. A. P. taip pat nepatvirtino atsakovės teiginių, kad žemės sklypų nepardavimo atveju ji reikalavo ne tik grąžinti sumokėtą avansą, bet ir sumokėti dvigubai kaip baudą. A. P. labai aiškiai nurodė, kad jie su partneriu buvo numatę kainą, už kurią sutiktų pirkti turtą ir jei atsakovė nebūtų sutikusi už tokią kainą parduoti, tiesiog pirkimo pardavimo sandoris nebūtų įvykęs. Atsakovė turėjo visišką laisvę atsisakyti sudaryti sandorį A. P. pasiūlyta kaina.
Atsiliepimas
13.7. Trečiasis asmuo nurodė, kad po avanso gavimo buvo kilęs konfliktas su atsakove, po ko atsakovė trečiuoju asmeniu nebepasitikėjo ir jokiais klausimais, susijusiais su žemės sklypo pardavimu, su trečiuoju asmeniu nebendravo. Tačiau trečiasis asmuo, jau po konflikto su atsakove su pirkėjais atvyko į ieškovo ofisą dėl dokumentų NŽT užpildymo. Kas akivaizdžiai parodo, kad atsakovė ir toliau patikėjo pardavimo procese atstovauti trečiajam asmeniui, kadangi trečiajam asmeniui, nors jis teigė su atsakove nebebendravęs, buvo žinojo, kad su A. P. atsakovė jau yra sutarusi dėl žemės sklypų pardavimo ir jis palydėjo pirkėjus dėl dokumentų NŽT užpildymo.
13.8. Būtent ieškovė, teikdama tarpininkavimo paslaugas surado nekilnojamojo turto pirkėjus, kuriems atsakovė priėmė sprendimą parduoti žemės sklypus. Atsakovė nebuvo sudariusi preliminariosios sutarties, nebuvo įsipareigojusi parduoti žemės sklypų ieškovės surastiems pirkėjams. Kaip patvirtino A. P., atsakovė turėjo visišką laisvę parduoti arba ne žemės sklypus. Jokio susiarimo dėl baudos mokėjimo ar kitokių sankcijų šalys nebuvo sudarę. Atsakovė, teigdama, kad nedavė įgaliojimo trečiajam asmeniui sudaryti Sutartį, realiai pasinaudojo šios Sutarties sukurtu gėriu (surastais pirkėjais), puikiai žinodama, kad šie pirkėjai yra surasti ieškovės (atsakovė pati patvirtino, kad prieš susitikdama su potencialiais pirkėjais žinojo apie sudarytą Sutartį). O tai leidžia teigti, kad nepaisant to, jog atsakovė siekia įrodyti, kad Sutartis jos vardu sudaryta viršijant įgaliojimo ribas, patvirtina ją, sutikdama su Sutartimi sukurtomis teisėmis. Atsakovė sudarė pirkimo pardavimo sutartį su ieškovės surastais pirkėjais, ir tik vėliau, ieškovei išsiuntus sąskaitą už paslaugas ir raginimą apmokėti sąskaitą, pradėjo neigti pavedusi trečiajam asmeniui sudaryti Sutartį.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ apeliacinį skundą; priteisti atsakovei M. M. iš ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
14.1. Su ieškovės faktų interpretacija sutikti negalima, nes: a) ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ registruota veikla – nekilnojamojo turto agentūrų veikla (tarpininkavimas perkant, parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą; konsultacijos ir vertinimo paslaugos, susijusios su nekilnojamuoju turtu), todėl teigti, jog ieškovės darbuotojams nekilo abejonių dėl trečiojo asmens įgaliojimų apimties – reiškia, jog ieškovės veikla neatitinka profesinių standartų; b) iš elektroninio ieškovės darbuotojo laiško akivaizdu (priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde), jog brokeris I. K. puikiai suprato trečiojo asmens įgaliojimų turinį, tačiau jį ignoravo, siekdamas bet kokia kaina gauti naują klientą, sudaryti Tarpininkavimo paslaugų sutartį siekdamas turtinės naudos; c) ieškovės atstovas nei karto jokiais būdais (telefonu, tiesiogiai ar kt. nebandė susisiekti su turto savininke ir galima pardavėja atsakove, kas negali būti pripažįstama sąžininga ir protinga veikla.
14.2. Apeliaciniame skunde bandoma savitai interpretuoti faktines aplinkybes, teigiant, kad atsakovė A. P. siūlė pirkti sklypus už 100 000 eurų kainą. Atsakovė visiškai nieko neužsiminė apie tai, kad avansą paėmė neįgaliotas asmuo, kad ji nenori parduoti žemės sklypų, kad žemės sklypai parduodami be jos sutikimo ir kt. 2021-07-27 atsakovė, nenorėdama patirti dar didesnių nuostolių, (nors neabejotinai galėjo atsisakyti parduoti sklypus), buvo priversta sutikti parduoti žemės sklypus mažesne, nei pageidavo, kaina (žr. el. laišką A. P.). Atsakovė yra senyvo amžiaus, emociškai labai jautri, todėl avansą, kurį jos vardu buvo paėmęs trečiasis asmuo iš A. P., traktavo kaip prievolę parduoti sklypus pastarajai. Tačiau atsakovei pavyko apsaugoti savo interesus ta prasme, kad vienas iš jos sklypų (minimas Tarpininkavimo paslaugų sutartyje kaip „žū paskirties“ liko jos asmeninėje nuosavybėje, t. y. jos gauta kaina už visus sklypus, priešingai nei buvo suplanavęs brokeris I. K., yra palankesnė, atsakovė patyrė mažesnį nuostolį.
14.3. Pirmos instancijos teismas pagrįstai vertino, kad būtent apeliantės veiksmai konkrečiu atveju yra neteisėti ir, atsakovės manymu, turi sukčiavimo požymių, o būtent: a) ieškovės atstovas I. K., būdamas kvalifikuotu nekilnojamojo turto brokeriu, pažeisdamas NT brokerių įstatymo 8 str. numatytas pareigas apgaule įtikino (elektorinis I. K. laiškas pateiktas) trečiąjį asmenį pasirašyti tarpininkavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei kyla mokestinė prievolė; b) gavęs trečiojo asmens įgaliojimą (kuriame nėra numatyta teisė disponuoti atsakovės turtu, derėtis dėl jo pardavimo bei nustatyti tokio pardavimo kainą), I. K. 2021-06-03 d. el. laiške trečiajam asmeniui nurodė: „Na šitas įgaliojimas pardavimo neapima, bet sakykime, kad tai, ką darysiu irgi atitinka savininko interesus, tad paruošiu sutartį jos vardu, o jūs galėsite pasirašyti“.
Šalies argumentai
14.4. Apeliantės teiginiai, esą atsakovė trečiajam asmeniui buvo perdavusi visus su žemės sklypais susijusius dokumentus, t. y. ieškovei buvo pateikti žemės sklypų nuosavybės dokumentai, kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypų planai, Nacionalinės žemės tarnybos dokumentai, todėl brokeriui nekilo abejonių, kad ieškovės darbuotojas sudaro sutartį su tinkamai įgaliotu atsakovės atstovu, atmestini, nes iš anksčiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad brokeriui buvo suprantamas pateikto įgaliojimo turinys.
14.5. Atsakovė jokiais savo veiksmais nepatvirtino Tarpininkavimo sutarties galiojimo. Sužinojusi apie tokios sutarties egzistavimą, ji nedelsiant ėmėsi ginti savo teisių – susisiekė su potencialia pirkėja bei vedė derybas dėl pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų keitimo, reiškė pretenziją ieškovei dėl sutarties sudarymo, joje nurodytų apmokėjimo sąlygų.
14.6. Atlygintinų paslaugų esmė, kurias tariamai atsakovei suteikė ieškovė, yra kokybiškos ir profesionalios paslaugos, dėl kurių pasiekiamas konkretus rezultatas – faktinis turto pardavimas už turto savininko nurodytą kainą. Teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė sudarė Tarpininkavimo paslaugų sutartį su neįgaliotu asmeniu, nei karto nesusisiekė su turto savininku bei neįsitikino jo valia disponuoti turtu, nustatė parduodamo turto kainą ir ją skelbė viešai neturėdamas savininko sutikimo.
14.7. Teismas pagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo neturėjo įgaliojimų sudaryti Tarpininkavimo paslaugų sutartį joje numatytomis sąlygomis atsakovės vardu bei nenustačius, kad ginčo sandoris buvo patvirtintas atstovaujamosios, ginčo sutartis negali sukelti teisinių padarinių atsakovei.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas išklausė trečiojo asmens parodymus ir padarė tinkamas išvadas. Trečiasis asmuo buvo tikras, kad atsakovė pati gali pasirašyti susitarimus dėl paradavimo. Kvalifikuotas brokeris, ieškovės atstovas, įtikino trečiąjį asmenį, kad gali veikti atsakovės interesais ir gali pats sudaryti sutartį. Tarpininkavimo sutarties turinio trečiasis asmuo gerai nesuprato, tik matė, kad reikia atlyginti už paslaugas. Teismas pagrįstai nustatė, kad visi brokerio veiksmai, sklypų kainos nustatymas ir pan. buvo atlikti be atsakovės žinios. Pažymi, kad kai informavo atsakovę, kad visi sklypai parduodami už 95 000 Eur, o trečiasis asmuo paėmė avansą, atsakovė labai pasipiktino, kad trečiasis asmuo tai padarė be jos žinios ir pritarimo. Trečiasis asmuo teismui nurodė, kad jis ir ieškovė veikė nesąžiningai ir siekė tik naudos sau. Dėl šių aplinkybių atsakovė nėra skolinga ieškovei ir su ja jokio sandorio nesudarė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
5. Byloje nustatyta, kad 2021 m. birželio mėn. tarp ieškovės (paslaugos teikėjos) UAB „Kapitalo partneriai“, I. K. (ieškovės partnerio) ir klientės M. M., atstovaujamos trečiojo asmens V. S. (pagal 2018-08-06 atsakovės išduotą įgaliojimą), buvo pasirašyta Tarpininkavimo paslaugų sutartis (toliau – ir Sutartis, ginčo sutartis), kuria susitarta, jog paslaugos teikėjas tarpininkaus parduodant Sutartyje nurodytą turtą - sutartyje nurodytus žemės sklypus (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone ((duomenys neskelbtini), namuko kaimynui (kokie 10 a sklypo)) ir bus vienintelis turto pardavimo skelbėjas; klientas, kiti brokeriai bei tretieji asmenys nesiims jokių turto pardavimo veiksmų (Sutarties 2 punktas).
6. Trečiasis asmuo V. S. pagal atsakovės M. M. 2018-08-06 išduotą įgaliojimą buvo įgaliotas atsakovės vardu tvarkyti visus dokumentus dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų pertvarkymo ir paskirties keitimo bei įgaliotojos (atsakovės) interesų atstovavimo taip pat įgaliotas atsakovei visose viešose ir privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl atsakovei priklausančių visų žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projektų ruošimo ir derinimo, atsakovės vardu tvarkyti visus dokumentus dėl kadastrinių, topografinių matavimo bei kadastro darbų atlikimo, atsakovės vardu trečiojo asmens nuožiūra ir numatytomis sąlygomis pasirašyti žemės sklypų daiktinių teisių nustatymo sutartis ir kita.
7. 2021 m. liepos mėnesio viduryje trečiasis asmuo V. S. informavo atsakovę, jog surado atsakovei priklausančių žemės sklypų pirkėją ir sutarė dėl sklypų pardavimo už 95 000 Eur, taip pat pranešė, jog gavo 5000 Eur avansinį mokėjimą ir paaiškino, jog artimiausiomis dienomis atsakovė privalės vykti pas nekilnojamojo turto brokerio nurodytą notarą sudaryti sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių. Atsakovė pareiškė trečiajam asmeniui, jog ketino parduoti nurodytus žemės sklypus už ne mažesnę nei 100 000 Eur kainą ir bandė derėtis su pirkėja. Pirkėja nesutiko pirkti sklypus už 100 000 Eur. Nenorėdama patirti nuostolių, atsakovė buvo priversta parduoti sklypus už 95 000 Eur. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2104, kuria A. P. ir D. J. F. po 1/2 dalį nusipirko penkis atsakovei priklausančius Sutartyje nurodytus žemės sklypus. 2021 m. rugsėjo 6 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, nurodydama, kad nebuvo davusi įgaliojimo savo žentui V. S. parduoti jai priklausančių žemės sklypų ir apie tokio įgaliojimo nebuvimą ieškovės darbuotojams buvo žinoma. Nepaisant to, 2021 m. rugsėjo 23 d. ieškovė atsakovei išsiuntė pretenziją su raginimu atsiskaityti už jos suteiktas paslaugas. Atsakovė atsisakė mokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Ieškovė kreipėsi į teismą.
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti; apeliacinį skundą grindžia dvejomis argumentų grupėmis: 1) ieškovės darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesuprato, kad trečiasis asmuo 2018-08-06 atsakovės išduoto įgaliojimo pagrindu negali sudaryti Tarpininkavimo sutartį atstovaujamosios vardu, tokiu būdu susiformavimo tariamo atstovavimo situacija; 2) teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus; atsakovė sudarė sklypų pardavimo sutartį su ieškovės surasta pirkėja, t. y. pritarė ieškovės veiksmams pagal Tarpininkavimo sutartį, tokiu būdu prisiėmė ir prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas.
10. Apeliacinės instancijos teisme kilo ginčas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių atstovavimą (tariamą atstovavimą) bei sandorio, sudaryto viršijant įgaliojimus patvirtinimą.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
11. Apeliantė ginčija teismo išvadą, kad Tarpininkavimo paslaugų sutarties dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų pardavimo pasirašymas nepateko į trečiajam asmeniui atsakovės išduoto įgaliojimo ribas. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo, neturėdamas teisės parduoti atsakovei priklausančių sklypų, neturėjo teisės ir nustatyti bei nuspręsti dėl žemės sklypų pardavimo kainos. Atsakovė buvo suteikusi įgaliojimus trečiajam asmeniui nuspręsti, kokiu būdu (su tarpininko pagalba ar be), kada ir už kokią kainą parduoti žemės sklypus (t. y. kad atsakovės interesas būtų buvęs parduoti žemės sklypus būtent tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos ginčo sutartyje).
12. Apeliantės manymu, aiškinant trečiajam asmeniui įgaliojimo turinį pagal sutarčių aiškinimo taisykles, nustatytomis CK 6.193 straipsnyje, būtent įgaliojimo nuostatas, kad V. Z. yra įgaliojamas atstovauti įgaliotojui visose viešose ir privačiose įmonės, įstaigose ir organizacijose, tame tarpe valstybinės valdžios ir valdymo bei savivaldybių institucijose, seniūnijose, pašto skyriuose, taip pat santykiuose su visais kitais privačiais ir juridiniais asmenimis, įgaliotojo vardu tvarkant visus dokumentus dėl įgaliotojui priklausančių žemės sklypų pertvarkymo ir paskirties keitimo bei įgaliotojo interesų atstovavimo, atsakovės interesas buvo parduoti minėtus žemės sklypus; atsakovė pati patvirtino, kad jos žentas V. S. turėjo įgaliojimą tvarkyti ūkinius reikalus, susijusius su atsakovės žemės sklypų naudojimu ir valdymu. Pardavimo veiksmų ieškovė neatliko.
13. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia. Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Ieškovė rėmėsi ir ginčo santykius kvalifikavo per tariamo atstovavimo institutą. Tariamą atstovavimą reglamentuoja CK 2.133 straipsnio 9 dalis. Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria šiam civilinių teisių ir pareigų. Ieškovė suprato, kad trečiasis asmuo neturi teisės sudaryti žemės sklypų pardavimo sutarties, tačiau tokia sutartis ir nebuvo sudaryta. Ieškovas trečiajam asmeniui, kurį laikė tinkamai įgaliotu atsakovės atstovu parašė „šitas įgaliojimas pardavimo neapima, bet sakykime, kad tai, ką darysiu irgi atitinka savininko interesus, tad paruošiu sutartį jos vardu, o jūs galėsite pasirašyti.“ Pažymėtina, kad į šį ieškovės laišką trečiasis asmuo niekaip nesureagavo ir nepaneigė ieškovės supratimo, kad jis yra įgaliotas pasirašyti Sutartį. Trečiasis asmuo savo elgesiu ieškovei leido pagrįstai manyti, kad ieškovė sudarė Sutartį su savo įgaliojimų neviršijančiu atstovu. Tokiu atveju ieškovė neturėjo priežasties derinti Sutarties pasirašymo su atsakove tiesiogiai.
14. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovė ir jos partneris, profesionalus nekilnojamojo turto brokeris I. K. iki Tarpininkavimo sutarties pasirašymo susipažino su trečiajam asmeniui V. S. išduotu įgaliojimo turiniu. 2018-08-06 įgaliojimu trečiasis asmuo buvo įgaliotas atsakovės vardu tvarkyti visus dokumentus dėl atsakovei priklausančių žemės sklypų pertvarkymo ir paskirties keitimo bei įgaliotojos (atsakovės) interesų atstovavimo taip pat įgaliotas atsakovei visose viešose ir privačiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose dėl atsakovei priklausančių visų žemės sklypų formavimo-pertvarkymo projektų ruošimo ir derinimo, atsakovės vardu tvarkyti visus dokumentus dėl kadastrinių, topografinių matavimo bei kadastro darbų atlikimo, atsakovės vardu trečiojo asmens nuožiūra ir numatytomis sąlygomis pasirašyti žemės sklypų daiktinių teisių nustatymo sutartis ir kita. Pažymėtina, kad įgaliojime nebuvo numatyta teisė disponuoti M. M. turtu, derėtis dėl jo pardavimo bei nustatyti tokio pardavimo kainą, taip pat nėra numatyta teisė sudaryti tarpininkavimo sutartį dėl sklypų pardavimo, prisiimti įsipareigojimus atlyginti už tarpininkavimo paslaugas, nustatyti tokio atlyginimo sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės partneris I. K. adekvačiai įvertino įgaliojimo turinį; tai patvirtina jo 2021-06-03 elektroninis laiškas V. S., kuriame nurodyta: „Na šitas įgaliojimas pardavimo neapima, bet sakykime, kad tai, ką darysiu irgi atitinka savininko interesus, tad paruošiu sutartį jos vardu, o jūs galėsite pasirašyti“ (ieškinio priedas Nr.2).
15. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės argumentus, kad trečiojo asmens įgaliojimų apimtis galėjo būti vertinama taip, kaip nurodė ieškovė arba kad trečiasis asmuo savo veiksmais leido ieškovei suprasti, kad atsakovė neprieštarauja tarpininkavimo sutarties pasirašymui. Ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ registruota veikla – nekilnojamojo turto agentūrų veikla (tarpininkavimas perkant, parduodant ar nuomojant nekilnojamąjį turtą; konsultacijos ir vertinimo paslaugos, susijusios su nekilnojamuoju turtu), trečiojo asmens įgaliojimas tiesiogiai susijęs su ieškovės teikiamomis paslaugomis, todėl versija, kad ieškovės darbuotojai, nebūdami teisininkais, nesuprato, kad trečiasis asmuo nėra įgaliotas sudaryti tarpininkavimo sutartį, atmestina, kaip neįtikinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei, kaip šios srities profesionalei, taikytinas aukštesnis paslaugų teikimo standartas; jeigu trečiojo asmens įgaliojimų turinys nebuvo aiškus, ieškovė galėjo kreiptis į atsakovę tiesiogiai. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė, jos partneris I. K. nesikreipė į atsakovę savo abejonėms išsklaidyti.
16. Aplinkybė, kad atsakovė buvo perdavusi trečiajam asmeniui visus su žemės sklypais susijusius dokumentus, t. y. ieškovei buvo pateikti žemės sklypų nuosavybės dokumentai, kadastrinių matavimų bylos, žemės sklypų planai, Nacionalinės žemės tarnybos dokumentai, todėl brokeriui nekilo abejonių, kad ieškovės darbuotojas sudaro sutartį su tinkamai įgaliotu atsakovės atstovu, atmestini, nes iš anksčiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad brokeriui buvo suprantamas pateikto įgaliojimo turinys; iš įgaliojimo turinio seka, kad visi su žemės sklypais susiję dokumentai buvo perduoti trečiajam asmeniui tikslu atlikti sklypų kadastrinius, topografinius ir matavimo darbus.
Dėl Tarpininkavimo sutarties patvirtinimo
17. 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo sudaryta notarinė pirkimo pardavimo sutartis Nr. 2104, kuria A. P. ir D. J. F. po 1/2 dalį nusipirko penkis atsakovei M. M. priklausančius Sutartyje nurodytus žemės sklypus. Nėra ginčo, kad atsakovei priklausančių žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su ieškovės pasiūlytais pirkėjais; pirkėjai buvo surasti ieškovei įvykdžius Tarpininkavimo sutartį.
18. CK 2.133 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Atstovaujamasis sandorį gali patvirtinti raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, tai preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino. Sandorio patvirtinimas laikomas vienašaliu sandoriu, atsisakyti nuo sandorio patvirtinimo negalima. Sandorio patvirtinimo prezumpcija gali būti nuginčyta.
19. Nagrinėjamu atveju žemės sklypų pirkimo -pardavimo sutartis buvo sudaryta su ieškovės surastais pirkėjais, t. y. yra pagrindas preziumuoti, kad atsakovė priėmė paslaugas pagal Tarpininkavimo sutartį, tokiu būdu Tarpininkavimo sutartis buvo šalių įvykdyta.
20. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės turto pardavimas ieškovės surastam pirkėjui (-ams) (t. y. ta aplinkybė, kad atsakovė sutiko parduoti savo turtą būtent vykdant Tarpininkavimo sutartį, ieškovės pasirašytą su trečiuoju asmeniu, ieškovės surastam pirkėjui) savaime negali reikšti ir savaime kartu negali būti laikomas ir Tarpininkavimo paslaugų sutarties patvirtinimu iš atsakovės pusės. Teismas pažymėjo, kad turto pardavimas ieškovės surastam pirkėjui galėtų būti vertinamas kaip ieškovės paslaugų suteikimo fakto patvirtinimas ir priėmimas tuo atveju, jeigu atsakovė tas paslaugas būtų užsakiusi. Nagrinėjamu atveju, nors ir neginčijant fakto, kad ieškovė atliko tam tikrus veiksmus, susijusius su paslaugų teikimu parduodant atsakovės turtą, nėra pagrindo laikyti, kad toks paslaugų teikimas (jų kaina, apimtis, sklypų pardavimo strategija ir kaina) buvo suderintas su atsakove, todėl teismas vertino, kad atsakovei nepatvirtinus, jog tokių paslaugų suteikimas atitinka jos interesus, už tokias paslaugas gali būti neatlyginta.
21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu bylos faktinių aplinkybių vertinimu. Byloje nėra įrodymų, kad iki sklypų pirkėjų atsiradimo atsakovė kokiu nors būdu išreiškė valią parduoti 5 žemės sklypus už 100 000 Eur; tik po to, kai 2021 m. liepos mėn. buvo surasti pirkėjai, atsakovės ir trečiojo asmens V. S. paaiškinimų duomenimis, tarp jų kilo konfliktas dėl netinkamai nurodytos žemės sklypų kainos. Bylos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, norėdama išvengti dar didesnių nuostolių. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo atsakovė susitiko su pirkėja A. P., bandė derėtis dėl parduodamų sklypų kainos, tačiau pirkėja nesutiko padidinti kainą iki 100 000 Eur ir pasakė, kad reikės grąžinti dvigubai didesnę sumą, jeigu neparduos sklypo už brokerio skelbime nurodytą kainą. A. P. teisme apklausta kaip liudytoja nepatvirtino, kad reikalavo grąžinti dvigubą avanso sumą tuo atveju, jeigu atsakovė nesutiktų parduoti sklypus už 95 000 Eur; liudytoja paaiškino, kad tokiu atveju ji atsisakytų nuo sandorio.
22. Trečiasis asmuo V. S. priėmė 5000 Eur avansą iš A. P.. Avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti jį visais atvejais, išskyrus tuos, kai sandorio šalys yra sudariusios preliminarią sutartį, kurioje susitaria, kad avansas lieka pardavėjui kaip jo nuostolių atlyginimas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).
23. Preliminari sutartis dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo šalių pasirašyta nebuvo, įsipareigojimų sudaryti sutartį brokerio skelbime nurodytomis sąlygomis šalys neturėjo, o tai reiškia, kad atsakovė galėjo atsisakyti sudaryti sutartį su ieškovės surastais pirkėjais bei grąžinti jiems avansą; objektyvių kliūčių atsisakyti nuo sandorio byloje nenustatyta.
24. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, sudariusi su ieškovės surastais pirkėjais žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, pasinaudojo ieškovės paslaugų rezultatu, tokiu būdu patvirtino, kad pirkėjų pasiūlyta kaina ją tenkino bei patvirtino paslaugų pagal 2021 m. birželio mėn. Tarpininkavimo sutartį gavimą; nustatytos bylos faktinės aplinkybės sutarties patvirtinimo prezumpcijos nepaneigia. Atsakovė privalo sumokėti už suteiktas paslaugas pagal Tarpininkavimo sutarties 3,4 punktus po 1300 Eur už parduotą žemės sklypą, iš viso 6 500 Eur (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visetą, teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, dėl nurodytos priežasties skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnis 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Vilniaus apygardos teismo sprendimu patenkinus ieškinį, ieškovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
27. Ieškovė sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio už ieškinio padavimą. Ieškinį tenkinus šios išlaidos ieškovės naudai priteisiamos iš atsakovės.
28. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės 51,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Patenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis). Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Ieškovė sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, duomenų apie atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 146 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Kapitalo ekspertai“ ieškinį patenkinti ir priteisti UAB „Kapitalo ekspertai“ ( juridinio asmens kodas 303246921), iš atsakovės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 6 500 Eur (šešis tūkstančius penkis šimtus eurų).
Priteisti ieškovei UAB „Kapitalo ekspertai“ (juridinio asmens kodas 303246921) iš atsakovės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 146 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 146 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės M. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 51,07 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 7 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, Valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.