Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. skundą dėl Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato administracinio nusižengimo byloje Nr.19098701634 priimto 2019-04-16 nutarimo panaikinimo ir bylos grąžinimo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2019-04-16 nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 481 straipsnio 1 dalį, nesant šio nusižengimo sudėties, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose 2019-05-07 gauta administracinio nusižengimo byla bei skundas dėl 2019-04-16 priimto nutarimo.

2019-04-16 Alytaus AVPK Varėnos r. PK Nutarime nurodyta, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista dėl sekančių motyvų: “nagrinėjamoje situacijoje tarp J. G., E. G., N. L. ir A. D. įvyko žodinis konfliktas, aiškinantis aplinkybes. Buvo siekiama išsiaiškinti konkrečias aplinkybes, kilus įtarimui dėl galimų pažeidimų, tai yra asmenims būnant susijusiems su balsavimu išankstinių rinkimų metu ir įvykio vietoje buvusiems turint tam pagrindą. Pavojaus dėl konfliktinės situacijos metu įvykusių veiksmų aplinkiniams asmenims nebuvo, visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, tyčios pažeisti viešą tvarką nebuvo, veiksmiai vyko konkrečių asmenų rate, truko neilgai, smurtas nebuvo naudotas”.

Nutarimas motyvuojamas administracinį nusižengimą galėjusių padaryti asmenų ir liudytojų parodymais, kurie yra neišsamūs, nenuoseklūs, prieštarauja vieni kitiems, skirtingai nurodoma konflikto pradžia, eiga ir kitos aplinkybės. Nesutampa tiek konflikto dalyvių (J. G., N. L. ir pareiškėjo) tarpusavio parodymai, tiek netoliese buvusių liudytojų parodymai. Liudytojas S. M. apklausos metu nurodo, kad paties konflikto nematė tik girdėjo žodinį konfliktą, tačiau kas su kuo konfliktavo ir kas buvo sakoma neaišku. Iš liudytojo S. P. parodymų matyti, kad J. G. buvo kviečiamas pareiškėjas prieiti ir buvo perspėtas, kad su juo bus susidorota. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojas M. S., tačiau administracinio nusižengimo bylos teiseną vykdę pareigūnai visų nusižengimo aplinkybių nedetalizavo ir nesiaiškino. Be to, konfliktas kilo ne aiškinantis galimo rinkimų pažeidimo aplinkybes, kaip nurodyta nutarime, o vykdant rinkimų stebėtojo pareigas, kai ėjo patikrinti ar už savivaldybės pastatų nėra automobilių, kuriais galėjo būti atvežami gyventojai iš kaimo vietovių, kad juos papirkus pastarieji balsuotų už kurį nors iš kandidatų. Einant pro stovinčius J. G., E. G. ir N. L. buvo be priežaisties užpultas ir iškoliotas. Buvau iškoliotas ne kaip privatus asmuo, bet kaip rinkimų stebėtojas tebevykstant rinkimams iki kurių pabaigos buvo likusi 1 valanda. J. G. užpuldamas žinojo, kad pareiškėjas yra rinkimų stebėtojas ir puolė ne kaip privatų asmenį, o kaip politinės partijos atstovą rinkimų metu. Policijos pareigūnai, atlikę administracinio nusižengimo tyrimą, šių aplinkybių nesiaiškino, nors J. G. veiksmuose yra akivaizdūs ANK 86 str. (Rinkimų ar referendumo stebėtojų teisių pažeidimas) numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

Nutarimo motyvuose nurodytas konflikto dalyvis E. G. visai neapklaustas, todėl jo procesinis statusas visiškai nėra aiškus. Konfliktas įvyko viešoje erdvėje - Varėnos miesto centre prie savivaldybės pastato, kur visa aplinkinė teritorija stebima vaizdo kameromis, turėjusiomis užfiksuoti įvykį, tačiau nutarime nėra jokių duomenų apie šių kamerų užfiksuotus įrašus ir jų turinį, galintį padėti išaiškinti faktines įvykio aplinkybes.

Bylos nutraukimas buvo grindžiamas ANK 591 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, neva nustačius aplinkybę, darančią administracinio nusižengimo teiseną negalimą. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai turėjo būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, tačiau Alytaus AVPK Varėnos r. PK priimtas Nutarimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi neišsiaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe.

ANK 593 str. 1 d. numatytas sąrašas procesinių veiksmų, kuriuos turi teisę atlikti administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai. Sąrašas baigtinis, tačiau jį sudaro net 11 veiksmų. Nusižengimą tyrę pareigūnai iš šio sąrašo panaudojo tik vieną procesinį veiksmą - apklausą, nors akivaizdu, kad norit nustatyti faktines aplinkybes buvo reikalinga atlikti ir daugiau veiksmų: apžiūras, akistatas, parodymų patikrinimą vietoje, išreikalauti bylai reikšmės turinčius daiktus.Konstatuoti administracinio nusižengimo požymių buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų, pagrindžiančių kiekvieną administracinio nusižengimo požymį, visuma, o ne padrikais ir neargumentuotais duomenimis, kurių negalima laikyti įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turėjo būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas - viso šito nebuvo padaryta, kadangi tyrimas iš esmės neatliktas. Nutarimas yra neteisėtas, kadangi administracinio nusižengimo byla išnagrinėta nepilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje neištirtais įrodymais.

2019-04-16 nutarime nurodyta, kad Alytaus AVPK Varėnos r. PK gautas A. D. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2019-03-14 stebėjo rinkimų eigą. Apie 19 vai., prie savivaldybės stovėjo du vyriškiai, kalbėjo telefonu. Iš savivaldybės išėjo N. L. ir su asmenimis kažką kalbėjo. Jis priėjo prie asmenų per tris metrus ir vienas asmuo pareiškė, kad jis slampinėja, jis jam atsakė, kad turi teisę vaikščioti kur nori. Asmenys pradėjo jį užgaulioti, o N. L. pavadino jį girtuokliu ir kiti asmenys N. L. pritarė. Papildydamas pareiškimą A. D. nurodė, kad vykdydamas pareigas buvo užpultas trijų piliečių, liberalų partiečių. Buvo iškoliotas ir bandyta sumušti. J. G. jau buvo pakėlęs ranką, bet priėjo jo pažįstami, kurių dėka nenukentėjo fiziškai, buvo iškoliotas. Pareigūnų prašė būti neapklausiamas, kadangi buvo streso būsenoje, tačiau apklausė, todėl dabar papildo savo parodymus, kadangi dėl N. L. užgauliojimų negalėjo toliau atlikti stebėtojo pareigų. Visa tai vyko 2019-03-14 apie 19 valandą.

Apklaustas A. D. nurodė, kad yra rinkimų stebėtojas, deleguotas Lietuvos socialdemokratų partijos. 2019-03-14 stebėjo ar išankstinių rinkimų metu nėra pažeidimų. Apie 19 valandą stovėjo Varėnos rajono savivaldybės prieigose, pastebėjo “IKI” parduotuvės stovėjimo aikštelėje du asmenis iš kurių vienas kalbėjo telefonu. Po 5 minučių prie minėtų asmenų priėjo N. L. ir bendravo su jais. Jam praeinant pro asmenis vienas iš jų paklausė, ko jis čia slampinėja. Atsakė, kad yra rinkimų stebėtojas ir dirba savo darbą. Vėliau tas pats asmuo pasakė, kad jis neturi dirbti tokio darbo ir įvyko konfliktas.

Nutarime konstatuota, jog nagrinėjamu atveju laikytina, kad viešoji tvarka nebuvo pažeista, ir atliekama administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, bylos teisena yra nutrauktina. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymiai, tačiau asmens elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą. Nagrinėjamoje situacijoje tarp J. G., E. G., N. L. ir A. D. įvyko žodinis konfliktas, aiškinantis aplinkybes. Buvo siekiama išsiaiškinti konkrečias aplinkybes, kilus įtarimui dėl galimų pažeidimų, tai yra asmenims būnant susijusiems su balsavimu išankstinių rinkimų metu ir įvykio vietoje buvusiems turint tam pagrindą. Pavojaus dėl konfliktinės situacijos metu įvykusių veiksmų aplinkiniams asmenims nebuvo, visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, tyčios pažeisti viešą tvarką nebuvo, veiksmai vyko konkrečių asmenų rate, truko neilgai, smurtas nebuvo naudotas. Nors galimai A. D., o tuo pačiu galimai ir kiti konfliktinės situacijos dalyviai patyrė neigiamas emocijas, tačiau jų apklausų metu negauta duomenų, kad dėl šio įvykio būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti, ar šokiruoti, kad būtų sukeltas didelis išgąstis ar buvo sutrikdyta kokia nors veikla, taigi nenustatyta, kad veika buvo pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Todėl pagrįstai teigtina, kad nebuvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo sudėties, ir atliekama nusižengimo bylos teisena yra nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Skundas dėl priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka, negavus prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Šiame kodekse: 1) apibrėžiama, kokios įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai; 2) nustatomos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės už šiame kodekse numatytus nusižengimus; 3) nustatomi administracinės atsakomybės pagrindai ir sąlygos; 4) nustatoma administracinių nusižengimų teisena (ANK 1 straipsnio 2 dalis).

ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. Pagal ANK 590 straipsnio 2 dalį nurodoma, jog administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje buvo du pagrindai pradėti administracinio nusižengimo bylą : 1. pagal N. L. telefoninį pranešimą į Bendrojo pagalbos centrą dėl galimai neblaivaus asmens, kuris kabinėjasi prie kitų asmenų; 2. Pagal A. D., kaip rinkimų stebėtojo pareiškimą dėl rinkimų įstatymo pažeidimo ir kartu viešosios tvarkos pažeidimo.

ANK 590 straipsnio 3 dalis numato, kad administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsnyje suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Pagal ANK 589 straipsnio 4 punktą, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Vyriausioji rinkimų komisija) pirmininkas ir šios komisijos nariai ar Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko įgalioti valstybės tarnautojai – dėl šio kodekso 86 straipsnį numatyto administracinio nusižengimo, o dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, policijos pareigūnai (ANK 589 straipsnio 49 punktas).

Nagrinėjant A. D. pareiškimą dėl galimai jo atžvilgiu padarytų administracinių nusižengimų padarymo, nebuvo vertinama aplinkybė, kad jis kreipėsi ne kaip privatus asmuo, o kaip Lietuvos Respublikos Savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo (toliau – Rinkimų įstatymo) 58 straipsnio pagrindu veikiantis asmuo – rinkimų stebėtojas. Būtent pagal Rinkimų įstatymo 58 straipsnio 8 dalį rinkimų stebėtojai turi teisę stebėti, kaip organizuojamas ir vyksta balsavimas, taip pat rinkimų stebėtojas, nustatęs, kad rinkimų komisijos nariai, rinkėjai ar kiti asmenys galbūt pažeidžia šį įstatymą, turi teisę kreiptis į atitinkamos rinkimų komisijos pirmininką, komisijos narius, kad šie pažeidimai būtų pašalinti. Pagal Rinkimų įstatymo 58 straipsnio 9 punktą rinkimų stebėtojai neturi teisės daryti įtakos rinkimų komisijų ir atskirų komisijos narių darbui ir tuo trikdyti jų veiklą bei rinkimų procesą, vykdyti rinkimų agitaciją. Pagal Stebėtojo atmintinę, stebėtojas gali stebėti išankstinį balsavimą – savivaldybėje, specialiuose balsavimo punktuose, namuose, taip pat stebėti balsavimą rinkimų dieną pažymėjime nurodytoje teritorijoje (rinkimų apylinkėje, keliose rinkimų apylinkėse ar visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje), stebėtojas privalo segėti stebėtojo pažymėjimą.

Pažymėtina, kad žmogus turi teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas, t.y. jis turi teisę būti viešose vietose, bendrauti su kitais asmenimis ir pan. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad privataus gyvenimo pažeidimu gali būti laikomas neteisėtas asmens stebėjimas, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei kitokie neteisėti veiksmai. Draudžiama rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą pažeidžiant įstatymus (nurodyto straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju yra aktualu ar A. D. veikė kaip rinkimų stebėtojas (segėjo stebėtojo pažymėjimą, prisistatė ir nurodė, kad vykdo šias pareigas ir pan.), ar tas jo priėjimas prie nurodomų byloje asmenų J. G., E. G., N. L. buvo privataus pobūdžio, kaip fizinio asmens, kuris eina pro šalį. Kaip minėta asmens privatumo pažeidimas suteikia asmeniui teises gintis nuo jų pažeidimo, jam pačiam pasirenkant gynimosi būdą (asmenims bendraujant tarpusavyje, pašaliniam asmeniui priartėjus ir esant nepriimtinu atstumu, klausantis pokalbių ir t.t.), privatus asmuo turi teisę išreikšti nuomonę, kad taip elgtis yra nepadoru, neetiška ar pažeidžia jo teises į privatumą arba kitus alternatyvius, leistinus gynybos būdus (pvz., kviesti policijos pareigūnus dėl pažeidimų užkardymo ir pan.).

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, tai necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nebuvo pilnai ir išsamiai atliktas administracinio nusižengimo tyrimas, t.y. administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas nepasinaudojo jam suteiktais įgaliojimais ( ANK 593 straipsnis), o būtent:

-nebuvo apklaustas liudytoju įvykio vietoje buvęs E. G., kurio parodymai yra svarbūs (tiesiogiai matė situaciją, girdėjo išsakomus žodžius);

-A. D. nebuvo apklaustas dėl to ar jis iki įvykio pažinojo J. G., E. G., N. L., kokie jo tarpusavio santykiai buvo su šiais asmenimis iki įvykio, kodėl priėjo, ką sakė ir ką kalbėjo su šiais asmenimis; netirta ar A. D. segėjo rinkimų stebėtojo pažymėjimą, turėjo teisę ten vykdyti nurodytas pareigas, pasakė nurodytiems asmenims, kad veikia kaip stebėtojas, o ne privatus asmuo ir pan.;

-priimant nutarimą nepadaryta išvada, kieno veiksmais ir kas sukėlė įvykio vietoje buvusių asmenų konfliktą ( asmens privatumo pažeidimas, rinkimų stėbėtojo teisių pažeidimas ir pan.);

-nebuvo išreikalauta N. L. garso įrašo kopija, jam skambinant į BPC dėl policijos kvietimo;

-nebuvo tirta ar yra nurodytų asmenų duomenys fiksuoti mieste įrengtomis vaizdo kameromis ir tokie įrodymai neprijungti, netirti (kur stovėjo asmenys iki įvykio, kaip buvo priartėta, kokie matomi veiksmai atlikti);

-netirta ar A. D. kreipėsi į rinkimų komisiją dėl jo, kaip rinkimų stebėtojo teisių pažeidimo ir pan.

ANK 615 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šio kodekso 589 straipsnyje numatyta, kad atlikti to paties šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą turi teisę kelių institucijų pareigūnai, atlikus tyrimą, byla gali būti perduodama nagrinėti tai institucijai, kuriai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus pavesta atlikti atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų priežiūrą. Todėl Alytaus AVPK Varėnos rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas, priėmęs nutarimą, turėjo priimti ir sprendimą dėl to, ar bylą perduoti kitai institucijai nagrinėti ar tam nėra pagrindo, ir tokį sprendimą motyvuoti.

ANK 569 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą.

Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kadangi byloje nėra atliktas išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, ištyrimas ir įvertinimas, dėl to padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam nutarimui priimti.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnyje, administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policijos pareigūnai, todėl administracinio nusižengimo byloje Nr.19098701634 priimtas nutarimas naikintinas ir grąžintina byla institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šiuo atveju reikia nustatyti neapklausto liudytojo duomenis, jį šaukti ir apklausti liudytoju bei atlikti kitus nutartyje nurodytus tyrimo veiksmus, dėl to veiksmų apimtis yra didelė, byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 644, 646 straipsniais,

nutaria:

skundą tenkinti.

Panaikinti 2019-04-16 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.19098701634 ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo nutarties byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.