Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atkreipia dėmesį, kad Sprendime Nr.2 jau yra nurodyta, jog nustatyta, kad pareiškėja kviestu laiku į projektavimą neatvyko ir nepranešė apie savo neatvykimo priežastis, todėl kelia klausimą, ar ji apie Susirinkimą buvo tinkamai informuota. Sprendime Nr.2 nurodyta, kad pagal Lietuvos pašto pateiktą 2018 m. birželio 18 d. sąrašą Nr. 8 minėta korespondencija G. L.buvo išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), registruotu laišku, pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų, kad Lietuvos paštas minėtą siuntą grąžino NŽT Vilniaus skyriui NŽT Dokumentų valdymo sistemoje nėra. Pareiškėjos teigimu, tai, jog laiškas buvo išsiųstas, nereiškia, kad jis buvo jai įteiktas ir ji sužinojo apie Susirinkimą, be to, šiuo atveju laiško siuntimas prieštaravo anksčiau išreikštai jos valiai dėl susirašinėjimo adreso ir būdo, nes ji aiškiai išreiškė valią nuosavybės teisių atkūrimo procese būti atstovaujamai savo dukros I. V., kuriai 2017 m. kovo 10 d. išdavė įgaliojimą. Šį įgaliojimą jos atstovė 2018 m. gruodžio 28 d. pateikė NŽT, todėl įgaliotinė privalėjo būti informuojama apie bet kokius veiksmus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese, įskaitant ir apie Susirinkimą, tačiau to nebuvo padaryta, nes jokio pranešimo apie Susirinkimą įgaliotinė negavo.

Apibendrindama nurodo, kad jai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje ne dėl jos kaltės, todėl turi būti atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu atkūrimo būdu ir ji grąžinta į Eilę.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai Išvada buvo parengta už visą likusį neatkurtą valstybės išperkamos 0,3368 ha žemės plotą, NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1014-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329-(14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) iš dalies buvo pakeista NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329- (14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinta Eilė, išbraukiant iš jos 2213-u eilės numeriu įrašytą G. L., apie ką ji buvo informuota NŽT Vilniaus m. skyriaus 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 49SF-1559-(14.49.104.) „Dėl informacijos pateikimo“. Įsakyme buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, NŽT duomenų, kad jis buvo nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka neturi.

Pagal priimtą Išvadą NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. birželio 17 d. raštu Nr. 48SD-8309-(14.48.104) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ (toliau – ir Raštas) pareiškėją informavo, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-877-(14.48.2.) patvirtino Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Sąrašas), kuriame pareiškėja IX eiliškumo grupėje buvo įrašyta 19-tu eilės numeriu. Raštu pareiškėja buvo pakviesta 2019 m. liepos 3 d. 11 val. atvykti į NŽT Vilniaus rajono skyrių dalyvauti pretendentų susirinkime, kuriame galėtų išreikšti valią dėl jos vardu projektuojamo (-ų) miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) vietos ir ribų, jai buvo nurodyta, kad susipažinti su informacija apie Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje laisvos žemės fondo žemės plotus, kuriuose G. L.vardu gali būti projektuojamas (-i) miškų ūkio paskirties žemė sklypas (-ai), galima atvykus į NŽT Vilniaus rajono skyrių arba NŽT interneto svetainėje http://www.nzt.lt/go.php/Iit/Zemes-reformos-zemetvarkos-projektai. Rašte pareiškėja informuota, kad neatvykus į Susirinkimą rinktis arba atvykus ir nepasirinkus projektuojamo (-ų) miškų ūkio paskirties žemės sklypo (-ų) vietos, nuosavybės teisės bus atkuriamos atlyginant pinigais. Pagal Lietuvos pašto pateiktą 2018 m. birželio 18 d. sąrašą Nr. 8 minėta korespondencija pareiškėjai buvo išsiųsta adresu: (duomenys neskelbtini), registruotu laišku; duomenų, kad Lietuvos paštas minėtą siuntą grąžino NŽT Vilniaus rajono skyriui, NŽT Dokumentų valdymo sistemoje nėra.

Paaiškina, kad iš I-XII eiliškumo grupės pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, gauti neatlygintinai žemę, mišką, vandens telkinį Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Riešės seniūnijos Didžiosios Riešės kadastro vietovėje, 2019 m. liepos 3 d. susirinkimo protokolo Nr. 48SD-123-(14.48.65.) nustatyta, kad pareiškėja kviestu laiku į projektavimą neatvyko, apie savo neatvykimo priežastis nepranešė, todėl jai lygiavertis turėtajam žemės sklypas Didžiosios Riešės kadastro vietovėje nebuvo suprojektuotas, dėl ko NŽT Vilniaus rajono skyrius 2019 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. TR-8562-(5.34.) nerealizuotą Išvadą grąžino NŽT Vilniaus m. skyriui.

Atsižvelgiant į pareiškėjos 1999 m. birželio 22 d., 2003 m. kovo 19 d. ir 2015 m. vasario 25 d. prašymų, kuriuose nurodyta jos valia, turinį, taip pat į tai, kad NŽT 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1482 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į likusį laisvą (neužstatytą) žemės plotą (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime ir daugiau laisvos (neužstatytos) žemės buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, kurie galėtų būti grąžinti pretendentams, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nebuvo perdavusi, taip pat į NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 49VĮ-1014-(14.49.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. 49VĮ-329- (14.49.2.) „Dėl piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d, priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste turėtą žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtinto 1 priedo pakeitimo“, kuriuo iš dalies buvo pakeista NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. kovo 21 d. įsakymu patvirtinta Eilė ir pareiškėja buvo išbraukta iš šios eilės 2213 numerio, apie kurį buvo informuota NŽT Vilniaus m. skyriaus 2016 m. liepos 21 d. raštu, daro išvadą, kad NŽT Vilniaus m. skyrius pagrįstai, remdamasis 2015 m. vasario 25 d. pareiškėjos išreikšta valia, 2015 m. balandžio 22 d. parengė Išvadą ir persiuntė ją tolimesniam vykdymui NŽT Vilniaus rajono skyriui.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. pateikdama prašymą NŽT Vilniaus rajono skyriui, vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi ir pakeitė savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miško sklypą, su parengta Išvada ir joje nurodytais duomenimis susipažino, tai patvirtindama savo parašu, todėl laikosi pozicijos, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą įrašyti ją į Eilę pagal pirminio prašymo (1997 m. lapkričio 18 d.) padavimo datą yra nepagrįstas. Akcentuoja, kad yra nenuginčytas ir galiojantis NŽT Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2016 m. liepos 8 d. įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Eilės. Kadangi pareiškėja 2015 m. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už valstybės išperkamą žemę pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje, daro išvadą, kad NŽT Vilniaus miesto skyriaus ir NŽT sprendimai yra pagrįsti, jie yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nurodytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, t. y. yra motyvuoti, motyvai išdėstyti adekvačiai, aiškiai ir pakankamai, priimti tinkamai įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl jų naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėja, nesutikdama su NŽT Vilniaus m. skyriaus sprendimu, 2021 m. lapkričio 26 d. pateikė skundą NŽT ,,Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021-10-27 sprendimo Nr. 49SD-11038-(14.49.136E) (byloje Nr. 470)“, kuriame nurodė, jog NŽT Vilniaus m. skyrius neteisingai vertina, jog pareiškėjos pasirinktas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdas – gauti lygiavertį turėtajam miško plotą iš laisvos valstybinės žemės fonde, esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisės atkurti, kaimo vietovėje – Vilniaus rajono savivaldybės Didžiosios Riešės kadastro vietovės teritorijoje. Atkreipė dėmesį, kad sprendime buvo visiškai neatsižvelgta į pareiškėjos išreikštą valią dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo. Pažymėjo, kad atsiradus galimybei pasinaudoti papildomu atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdu, juo pasinaudojo ir 2015 m. vasario 25 d. prašymu išreiškė valią dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, tačiau šiuo papildomu pasirinkimu neatsisakė savo anksčiau nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo – neatsisakė gauti sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste. Nurodė, kad nesutinka, jog jai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje dėl jos pačios kaltės, kadangi iš sprendimo nėra aišku, ar ji neatvyko, ar atvyko, tačiau nepasirinko žemės sklypo, taip pat, nėra duomenų, ar pareiškėjai buvo tinkamai pranešta. Akcentavo, kad pareiškėjai neatlyginus papildomu atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdu, jai turi būti atkurtos nuosavybės teisės jos nurodytu atkūrimo būdu ir ji grąžinta į Eilę. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes pareiškėja prašė panaikinti NŽT Vilniaus m. skyriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti 2021 m. rugsėjo 8 d. prašymą.

NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. 1SS-2001-(7.5.) ,,Dėl skundo nagrinėjimo“ priimtu sprendimu jį atmetė. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja 2015 m. pakeitė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo ir už valstybės išperkamą žemę pageidavo gauti lygiavertį turėtajam miškų ūkio paskirties žemės sklypą kaimo gyvenamojoje vietovėje, priėmė išvadą, kad NŽT Vilniaus m. skyrius sprendimu pareiškėjos įgaliotą asmenį pagrįstai informavo, jog negali tenkinti prašymo.

Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais.

Pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą turi teisę pasirinkti Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą (-us) nuosavybės teisių atkūrimo būdą (-us) ir (ar) šio įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nustatytą (-us) atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdą (-us).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad pareiškėja 1999 m. birželio 22 d. tuometiniam Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuriame nurodė, jog pageidauja atkurti nuosavybės teises, suteikiant jai naują žemės sklypą turėtoje vietoje arba seniūnijos teritorijos ribose. Kartu su kitais asmenimis pareiškėja 2003 m. kovo 19 d. Vilniaus žemėtvarkos skyriui pateikė kitą prašymą, kuriame nurodė, jog kartu su kitais asmenimis pageidauja gauti po 0,20 ha žemės sklypus individualiai statybai, o likusią žemę grąžinti natūra Vilniaus mieste.

Vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras nuosavybės teisės pareiškėjai atkurtos grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) NŽT 2011 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 49S-602, 2012 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. 49S-50 ir 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 49S-1482. Priėmus minėtus sprendimus likusi neatkurtos valstybės išperkamos žemės dalis – 0,3368 ha žemės plotas.

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į piliečių teisėtų lūkesčių ir lygiateisiškumo principus, pakeitė Atkūrimo įstatymo 10, 16, ir 21 straipsnius, kurių nuostatos įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Atkūrimo įstatyme įtvirtintas papildomas atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijoje, būdas – atlyginimas lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija (nuo 2014 m. lapkričio 1 d.)) 4 dalis numatė, kad teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka. Būtent šioje normoje, galiojančioje ir šiuo metu, įstatymo leidėjas nustatė, jog piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtą miestų teritorijoms, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti mišku.

Po minėto Atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo buvo įtvirtintas naujas reglamentavimas, kuriame nustatyti terminai ir tvarka, kaip gali būti keičiama valia dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, t. y. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalis piliečiams, pateikusiems prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, tik iki 2015 m. kovo 1 d, leido keisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Apie minėtus Atkūrimo įstatymo nuostatų pakeitimus pareiškėjai buvo pranešta NŽT Vilniaus m. skyriaus 2014 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. 49SF-( 14.49.104.)-3089 ,,Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu“. Pareiškėja pasinaudojo minėta įstatymine nuostata ir NŽT Vilniaus rajono skyriui 2015 m. vasario 25 d. pateikė prašymą, kuriame prašė už valstybės išperkamą žemę (bylos Nr. 470) atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje – Vilniaus rajone, Riešės seniūnijoje, Didžiosios Riešės kadastro vietovėje.

Atsakovės nusprendė, kad iš pareiškėjos 2015 m. vasario 25 d. pateikto prašymo dėl lygiaverčio miško ploto perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kaimo vietovėje turinio akivaizdu, kad pareiškėja 2015 m. vasario 25 d. teikė prašymą dėl valios pakeitimo dėl atlyginimo būdo ir prašė už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, nurodė pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą. Tuo tarpu pareiškėjos teigimu, ji, teikdama 2015 m. vasario 25 d. prašymą, išreiškė valią pasinaudoti tik papildomu atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdu, tačiau juo neatsisakė savo anksčiau teiktame prašyme nurodyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. neatsisakė gauti sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.

Pareiškėja nesutinka su sprendimuose priimta išvada, kad jai nebuvo atlyginta už valstybės išperkamą žemę lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje dėl jos pačios kaltės.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog pagal NŽT Vilniaus m. skyriui AB ,,Lietuvos paštas“ pateiktą 2018 m. birželio 18 d. sąrašą Nr. 8, korespondencija pareiškėjai buvo išsiųsta adresu (duomenys neskelbtini), registruotu laišku Nr. (duomenys neskelbtini), o duomenų, jog minėta siunta buvo grąžinta NŽT Vilniaus rajono skyriui, NŽT Dokumentų valdymo sistemoje nėra. Byloje nėra ginčo, kad apie susirinkimą nebuvo informuota pareiškėjos atstovė pagal 2017 m. kovo 10 d. išduotą įgaliojimą, suteikiantį teisę įgaliotajam asmeniui atstovauti ją nuosavybės teisių atkūrimo procese. Atsakovė, atsakydama į teismo įpareigojimą pateikti įrodymus, kuriais grindžia savo argumentus apie pranešimo, apie vykusį Susirinkimą, pareiškėjai įteikimą, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 „Dėl bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ 2 dalies 8.14 punktu, siuntų lakštai ir sąrašai, faksinio ryšio ataskaitos yra saugomi 1 metus. Pažymėjo, kad NŽT nėra įpareigota saugoti AB Lietuvos paštas 2018 m. birželio 18 d. sąrašą Nr. 8, tuo labiau kai pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2022 metais. Nurodė, kad pareiškėjai buvo išsiųstas registruotas laiškas dėl atvykimo į susirinkimą. Laiškas į Vilniaus miesto skyrių nėra grįžęs, todėl daro išvadą, kad pareiškėja laišką gavo bei buvo tinkamai informuota apie įvyksiantį susirinkimą.

Pareiškėja prašo priteisti 2 571,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 957,50 Eur išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme, 33,75 Eur žyminis mokestis ir 562,50 Eur išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad 1 957,50 Eur išlaidas patyrė už duomenų surinkimą (susipažinimas su byla NŽT, reikiamų dokumentų atranka, kopijų gavimas), skundų NŽT ir teismui parengimas, paaiškinimų dėl skundo trūkumų pateikimas, atsiliepimo į skundą analizė, pasirengimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose; 562,50 Eur išlaidas patyrė už apeliacinio skundo surašymą.