Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimasatsakovei siųsti ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), taip pat kitu ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovei 2020 m. rugpjūčio 7 d. įteikti jos darbovietės (duomenys neskelbtini) registruotu buveinės adresu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Per teismo nustatyta terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, prašymo pratęsti terminą nereiškė, todėl, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285-286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Be kredito“ ir atsakovė D. B. 2019 m. gegužės 5 d.sudarė nuomos sutartį Nr. BK-017254, kuria nuomotojas (UAB „Be kredito“) perdavė nuomininkui (atsakovei) laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą (mobilųjį telefoną Huawei Honor 9 Lite, serijos Nr. FPMNW19119001396), o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomotojui nuomos mokestį. Sutartyje buvo numatyta, kad nuomos mėnesinis mokestis yra 20,99 Eur, mokama 12 mėnesių, iš viso sumokant 251,88 Eur. Turto perdavimo – priėmimo 2019 m. gegužės 6 d. aktu Nr. BK-017254 daiktas perduotas atsakovei. Ieškovo teigimu, atsakovė nurodytos prievolės tinkamai nevykdė, todėl UAB „Be kredito“ 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutraukė kredito sutartį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 punktu su UAB „Be kredito“ 2018 m. gegužės 11 d. pasirašyta Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Julianus Inkaso“ įgijo reikalavimo teisę į perleistą atsakovės skolą pagal nuomos sutartį. Iš 2018 m. gegužės 11 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2019 m. kovo 6 d. papildomo susitarimo, 2019 m. rugpjūčio 26 d. akto matyti, kad buvo perleistas reikalavimas į atsakovės D. B. 230,89 Eur skolą ir 0,05 proc. dydžio delspinigius. Ieškovas apie reikalavimo teisių perleidimą ir kreditoriaus pasikeitimą atsakovę informavo 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtojecivilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti įstatyme nustatyta tvarka.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK, 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Pagal CK 6.477 straipsnį, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis juo, už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškovu arba pradiniu kreditoriumi (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistina 230,89 Eur skolos.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Remiantis šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygomis numatyta, kad atsakovei vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Ieškovas atsakovei paskaičiavo 83,12 Eur dydžio delspinigius, taikydamas geranoriškai taikydamas 0,2 proc. delspinigių normą, už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gegužės 12 d., neviršijant 180 dienų laikotarpio. Kadangi ieškovas turi teisę į protingo dydžio netesybas, šis jo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas, ieškovui iš atsakovės priteisiama 83,12 Eur delspinigių (CK 6.73 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentųdydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio, 0,84 Eur už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir50,00 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, iš viso 65,84 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 5,82 Eur ir yra priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai,Teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasisLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės D. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (j. a. k. 300115639) 230,89 Eur (du šimtai trisdešimt eurų,89 ct) skolos, 83,12 Eur (aštuoniasdešimt trys eurai, 12 ct) delspinigių, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą 314,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 65,84 Eur (šešiasdešimt penki eurai,84 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 5,82 Eur (penki eurai, 82 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (kodas 188728821, įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.