Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8, 11 punktus, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį pradėti dirbti, be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto rajono ribų, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu uždrausta verstis civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme numatyta licencijuota veikla.

Iš nuteistojo V. J. ir civilinio atsakovo UAB ,,O.“ solidariai priteista: Panevėžio teritorinei ligonių kasai 1140,98 Eur, nukentėjusiojo D. L. atstovui pagal įstatymą M. L. 100,28 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 114 straipsniu, priteistų civilinių ieškinių išieškojimas perduotas Panevėžio apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB ,,O.“ bankroto bylą, ir Panevėžio miesto apylinkės teismui, nagrinėjančiam V. J. ir O. J. bankroto bylą.

Iš V. J. priteista 9,96 Eur proceso išlaidų ir 310,34 Eur nukentėjusiajam D. L. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Taip pat skundžiama Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, kuria nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo V. J. priteista nukentėjusiajam M. L. 150 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „O.“ direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės prekybinę veiklą bei privalėdamas tiesiogiai kontroliuoti civilinių pirotechnikos priemonių realizavimą, būdamas apmokytas dirbti pavojingus darbus su civilinėmis pirotechnikos priemonėmis, pažeidė Lietuvos Respublikos 2009 m. gruodžio 22 d. Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą, pagal kurį draudžiama parduoti civilinės pirotechnikos priemones asmenims, kurie neturi teisės jų įsigyti ir naudoti, 20 straipsnio 3 dalį, pagal kurią 3 kategorijos fejerverkus gali įsigyti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus asmenys; žinodamas, kad 3 kategorijos fejerverkus galima parduoti tik asmenims, sulaukusiems 18 metų, ir numatydamas, kad tokio amžiaus neturintys asmenys naudodami fejerverkus, keliančius vidutinį pavojų, gali susižaloti, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti padarinių, dėl nusikalstamo pasitikėjimo 2014 m. gruodžio mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, UAB „O.“ priklausančioje parduotuvėje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), pardavė 36 vienetus 3 kategorijos fejerverkų „Superpowersp.zo.o.“ mažamečiui M. Č. (g. (duomenys neskelbtini)); dėl to 2014 m. gruodžio 31 d., apie 10 val., namo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, mažamečiui D. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) sprogdinant iš M. Č. gautą fejerverką „Superpowersp.zo.o“, šis sprogo jo rankose, padarydamas sužalojimus kairėje rankoje – plaštakos atviro pirmo piršto lūžį, plaštakos plėštinę žaizdą ir paviršinius odos nudegimus, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei sužalojimus kairėje akyje – plėštinę žaizdą akies apatiniame voke, ragenos ir odenos besiskverbiančios (penetruojančios) plėštines žaizdas su rainelės iškritimu, kraujo išsiliejimu į priekinę kamerą ir kraujo akyje susikaupimu, tinklainės ir gyslainės atšoka, akies pašalinimu; šie sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nukentėjusysis prarado 30 proc. bendrojo darbingumo; taip V. J. dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, sunkiai sužalojo D. L.

Nukentėjusiojo ir nepilnamečio D. L. atstovas pagal įstatymą M. L. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. J. ir jo gynėjos advokatės E. Norkienės kasacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo atstovas taip pat pažymi, kad teismai išsamiai pasisakė dėl byloje pareikšto jo civilinio ieškinio ir priėmė sprendimą, dėl kurio jis prieštaravimų nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas padarė išsamiai motyvuotą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis – nukentėjusiajam priteisti 20 000 Eur – atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Kasatoriai naujų aplinkybių, dėl kurių neturtinei žalai atlyginti priteista suma turėtų būti dar labiau mažinama, nenurodė, o jų finansinė padėtis negali turėti esminės reikšmės nustatant padarytos žalos dydį ir nuo pareigos atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą neatleidžia.

Nukentėjusiojo atstovo manymu, nuteistajam V. J. bausmė paskirta laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalis), įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, ja sukeltus padarinius (sunkus sveikatos sutrikdymas), kaltės formą (neatsargumas), kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, turi šeimą), jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taigi, bausmė yra teisinga ir adekvati jo padarytai nusikalstamai veiką, jos vykdymas, taikant BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėtas, paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ji per griežta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl V. J. nuteisimo pagal BK 137 straipsnio 3 dalį

Kasaciniame skunde teigiama, kad V. J. pagal BK 137 straipsnio 3 dalį nuteistas nepagrįstai, o tai lėmė esminiai BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai. Be to, nurodomi ir BPK 6, 7 straipsniai – esą pažeisti rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo principai, BPK 305 straipsnio 1 dalies 5 punktas – jo šioje normoje nėra (minėtas baudžiamojo įstatymo straipsnis – aprašomoji nuosprendžio dalis – reglamentuoja, kas turi būti išdėstyta nuosprendyje). Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad visi esminiai jame nurodyti argumentai susiję su įrodymų vertinimu ir kartu – išsamiu bylos išnagrinėjimu nustatant faktines aplinkybes, su kuriomis nesutinka kasatoriai, t. y. kad būtent nuteistasis V. J. pardavė mažamečiui M. Č. pirotechnikos priemones – 3 kategorijos fejerverkus, kad būtent juos sprogdinant buvo sužalotas mažametis D. L. Pasak kasatorių, teismai nepagrįstai rėmėsi nepilnamečių liudytojų parodymais, kurie nepatikimi, nes dėl amžiaus šie asmenys gali iškreiptai atpasakoti įsimintas aplinkybes, o kitų duomenų, patvirtinančių minėtus V. J. kaltinančius faktus, pakankamai nesurinkta. Kasaciniame skunde pateikiama versija, kaip turėtų būti įvertinti įrodymai, ir teigiama, kad tai, jog kasatorių prašymas apklausti parduotuvės darbuotojus buvo atmestas, V. J. parodymais nebuvo patikėta, įrodymai įvertinti ne jo naudai, reiškia, kad teismai proceso šalių nelaikė lygiomis, nesivadovavo rungtyniškumo principu.

Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui, o tai, kad įrodymai įvertinti ne V. J. naudai ir ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, savaime nereiškia teisės pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje nustatant kasatorių ginčijamus faktus buvo ištirti ir įvertinti įrodymai, galintys patvirtinti arba paneigti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be kita ko, teisiamajame posėdyje apklausti R. J. (V. J. brolis – vienintelis UAB „O.“, kuriai priklausė parduotuvė, prekiaujanti pirotechnikos gaminiais ir kurioje jie dirbo, savininkas), I. S. (dirbęs minėtoje parduotuvėje), J. K. (UAB „O.“ darbuotoja, kuri būdavo ir parduotuvės prekybos salėje), taip pat ištirti įvykio vietos, daiktų apžiūros, daiktų pateikimo protokolai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kaip M. Č. atpažino V. J. kaip asmenį, iš kurio pirko petardas (fejerverkus), ir kt. Vertindami minėtus įrodymus ir taip pat M. Č. parodymus (nurodžiusio kokioje parduotuvėje, kokius fejerverkus pirko ir davė sprogdinti D. L.), nukentėjusiojo D. L. parodymus (apie tai, kokiais fejerverkais ir kokiomis aplinkybėmis susižalojo) bei ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustų nepilnamečių liudytojų parodymus (apie fejerverkų pirkimą konkrečioje parduotuvėje, kur juos parduodavo V. J.), abiejų instancijų teismai pasisakė dėl jų patikimumo. Palyginę iš skirtingų šaltinių gautą informaciją, sugretinę bylos duomenis, teismai pateikė motyvus, paaiškinančius, kodėl pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadas apie nusikalstamos veikos buvimą ir patvirtinančių V. J. kaltę ją padarius. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo V. J. apeliacinį skundą, pasisakė dėl ginčijamų faktinių aplinkybių įrodytumo, išdėstė argumentus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo versiją kaip neatitinkančią tikrovės. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir priimtoje nutartyje padarė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo bei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo. Daryti kitokias išvadas dėl byloje įrodinėtinų faktinių aplinkybių buvimo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nors kasatoriai kvestionuoja pilnametystės nesulaukusių liudytojų parodymų įrodomąją reikšmę, tačiau tai grindžia ne konkrečiais bylos duomenimis ir įrodinėjimą reglamentuojančių BPK įtvirtintų reikalavimų pažeidimais, o bendra, iš esmės – išankstine nuostata, kad tokių asmenų parodymai negali būti laikomi patikima informacija. Kaip minėta, tiek šie, tiek kiti bylos duomenys, teismų pripažinti įrodymais, ir jų visuma yra įvertinti, tai padaryta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo įrodymų vertinimą pagrįsti išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo kaip nors pažeistos nuteistojo V. J. procesinės teisės. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad jis aktyviai dalyvavo tiriant įrodymus, reiškė nuomonę bei prašymus (dalis jų buvo tenkinami) ir pan. Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 6, 7 straipsnių (teisingumą vykdo tik teismas, bylų nagrinėjimas laikantis rungimosi principo) pažeidimų – deklaratyvūs ir atmestini.

Kita dalis kasacinio skundo argumentų, kuriais ginčijama V. J. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 137 straipsnio 3 dalį, yra apie tai, kad už nepilnamečius asmenis yra atsakingi jų tėvai. Šie argumentai taip pat atmestini. Teismai teisingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju mažamečių (įsigijusio fejerverkus ar nukentėjusio juos sprogdinant) tėvų atsakomybės buvimas ar nebuvimas (pvz., už vaikų nepriežiūrą) V. J. atsakomybės nešalina. Byloje nustatyta ir teismų sprendimuose nurodyta, kad būtent V. J., sąmoningai pažeisdamas įstatymo nustatytas specialias saugumo taisykles dėl pirotechnikos priemonių apyvartos, pardavė mažamečiui M. Č. ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) 3 kategorijos fejerverkus, žinodamas tikrąjį šio amžių, o M. Č. davė dalį įsigytų fejerverkų mažamečiui ((duomenys neskelbtini) metų amžiaus) D. L., kuris juos sprogdindamas patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Abiejų instancijų teismai, spręsdami V. J. atsakomybės pagal BK 137 straipsnio 3 dalį klausimą, nepažeidė pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų, įtvirtintų BK 2 straipsnio 3, 4 dalyse, pagal kurias asmuo atsako, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jeigu jos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio; pagal baudžiamąjį įstatymą atsako asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal BK 137 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taigi šios nusikalstamos veikos sudėtį sudaro: veika, pasireiškianti įstatymais ar kitais teisės aktais įtvirtintų specialaus elgesio taisyklių pažeidimu, sveikatos sutrikdymo padariniai, priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių įstatyme nurodytų padarinių bei neatsargi kaltė, t. y. nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas. Aptariamo BK straipsnio dispozicijoje įtvirtintas reikalavimas – teisinė pareiga asmeniui elgtis taip, kaip tai nustatyta specialiose taisyklėse, pvz., reglamentuojančiose jo veiklą. Nagrinėjamu atveju V. J. savo darbinėje veikloje buvo atsakingas už prekybą civilinėmis pirotechnikos priemonėmis, privalėjo tiesiogiai kontroliuoti jų realizavimą, išmanyti apie tokių prekių klasifikavimą, priežiūrą ir pan. V. J. (dirbęs UAB „O.“ priklausančioje pirotechnikos gaminių parduotuvėje ir buvęs šios bendrovės direktoriumi) buvo apmokytas pagal atitinkamą programą ir jam suteikta teisė dirbti su civilinėmis pirotechnikos priemonėmis, kurių apyvartos teisinius pagrindus, saugos kontrolės tvarką ir kt. reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymas. Pažymėtina, kad šiame įstatyme nurodytas jo tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, civilinių pirotechnikos priemonių vartotojų apsaugą nuo tokių priemonių gamybos, laikymo ir naudojimo keliamo pavojaus. Įstatyme įtvirtintos aiškios, konkrečios taisyklės ir jų privalo laikytis asmenys, įstaigos, įmonės, kurių veikla susijusi su tokių priemonių apyvarta, pirotechnikos priemonių klasifikavimas pagal jų paskirtį, pavojingumą, atitinkami elgesio saugumo reikalavimai jomis disponuojant ir pan. Be kita ko, įstatyme nustatytas draudimas parduoti jaunesniems nei 18 metų amžiaus asmenims F3 kategorijos fejerverkus, priskirtiems šiai kategorijai pagal jų keliamą pavojingumą. Taigi šiame teisės akte (įstatyme) nustatytų specialaus elgesio saugumo taisyklių pirotechnikos apyvartos veikloje, t. y. savo veikloje V. J. privalėjo laikytis, tačiau, žinodamas taisykles ir turėdamas pareigą elgtis atsakingai, sąmoningai jas pažeidė, nes pardavė F3 kategorijos fejerverkus 18 metų amžiaus nesulaukusiam asmeniui – mažamečiui M. Č., kurio amžių ((duomenys neskelbtini) metų), kaip nustatė teismai, taip pat žinojo. Toks neteisėtas, įstatymo uždraustas V. J. elgesys lėmė, kad sprogdindamas minėtus fejerverkus sunkiai susižalojo M. Č. pusbrolis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus D. L. Teismai, konstatuodami priežastinio ryšio tarp nuteistojo veikos ir kilusių padarinių buvimą, padarė teisingą išvadą, kad jeigu V. J. nebūtų elgęsis nusikalstamai neatsargiai, t. y. nebūtų pardavęs mažamečiui M. Č. potencialiai pavojingų pirotechnikos priemonių (fejerverkų), minėtų padarinių nebūtų kilę. Pažymėtina, kad sprendžiant priežastinio ryšio, o kartu ir kasatoriaus kaltumo klausimą, šiuo konkrečiu atveju svarbiomis aplinkybėmis yra tai, kad jo veikla susijusi su grėsmėmis – pavojingų (žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui) priemonių platinimu (pardavimu). Leidimas tokiai veiklai suteikiamas, kai asmuo atitinka ir įvykdo įstatyme nustatytas sąlygas ir kasatorius tokį leidimą buvo gavęs. Taigi reikalavimas įstatymą atitinkančio elgesio būtinas siekiant užkirsti kelią pavojingiems padariniams, galintiems atsirasti dėl saugumo taisykles pažeidžiančio elgesio, o asmens, turinčio pareigą jų laikytis, atsakomybės ribos priklauso ir nuo konkrečios situacijos bei aplinkybių. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad V. J., padaręs įstatymo uždraustus veiksmus, tiesiogiai sudarė galimybes mažamečiams asmenims disponuoti (be tėvų ar kitų suaugusių asmenų kontrolės) pavojų keliančiais fejerverkais, kai juos įsigyti ir naudoti gali ne jaunesni kaip 18 metų asmenys. Toks nuteistojo elgesys nėra tik formalus saugumo taisyklių pažeidimas, bet ir pavojingas, jis, kaip pagrįstai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, lėmė padarinių – D. L. sunkaus sveikatos sutrikdymo – kilimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes V. J. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 137 straipsnio 3 dalis – taikytas tinkamai, t. y. nustačius šio nusikaltimo sudėtį sudarančius požymius.

Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu ir paskirta bausme

Kasatoriai skunde teigia, kad nukentėjusiajam priteistas žalos atlyginimas neadekvatus, atkreipia dėmesį į V. J. blogą turtinę padėtį, į tai, kad jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą. Pažymėtina, kad nors kasaciniame skunde keliamas priteistos žalos dydžio klausimas, tačiau prašymas dėl civilinio ieškinio išsprendimo nesuformuluotas (nepateiktas), konkrečių teisinių argumentų iš esmės nenurodoma. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl priteistos žalos, nurodytos pirmiau minėtos aplinkybės, į kurias prašyta atsižvelgti. Apeliacinės instancijos teismas visus nuteistojo V. J. skundo argumentus, susijusius su žalos priteisimu, jos dydžio nustatymu, išnagrinėjo ir, patikrinęs bylą (BPK 320 straipsnio 3 dalis), priimtoje nutartyje išdėstė išsamias bei motyvuotas išvadas apie tai, jog bylos aplinkybių, reikšmingų žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) dydžio nustatymui, visuma patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį (nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintas iš dalies). Teisėjų kolegijai nėra būtinybės kartoti šiuo klausimu padarytų apeliacinės instancijos teismo išvadų ir nėra teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas. Nagrinėjamoje byloje, be kita ko, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismai pagrįstai lemiamu kriterijumi laikė padarinius, atsiradusius dėl V. J. padaryto nusikaltimo, ir teisingai nurodė, kad prioritetiniais yra ne kaltininko (nuteistojo) interesai. Taigi teismai vadovavosi CK 6.250 straipsnio, reglamentuojančio neturtinės žalos atlyginimą, nuostatomis ir taikė kriterijus (sąžiningumo, teisingumo, protingumo), svarbius žalos dydžio nustatymui. Iš teismų sprendimų turinio matyti, kad sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą buvo atsižvelgta į konkrečias faktines šios bylos aplinkybes, taip pat ir į tai, kad nusikaltimas neatsargus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės taikymo klaidos priteisiant nusikaltimu padarytą žalą nepadaryta ir kasacinio skundo argumentai tokios klaidos buvimo nepagrindžia.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad V. J. paskirta neadekvati neatsargios nusikalstamos veikos padariniams bausmė. Šio teiginio teisėjų kolegija nenagrinėja, nes nei prašymo, nei teisinių argumentų, susijusių su teisės taikymo pažeidimais sprendžiant bausmės klausimą, kasaciniame skunde nenurodyta.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, pagal kasacinio skundo argumentus naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. ir jo gynėjos advokatės Eligijos Norkienės kasacinį skundą atmesti.