Tauragės apylinkės teismo sprendimas

nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, įgaliotai atstovei Mildai Verkulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovams M. R. ir S. J. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė pilna apimtimi bei patvirtino jame nurodytas aplinkybes.

Atsakovams M. R. ir S. J. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovai atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, prašymų pratęsti nustatytą terminą negauta, taip pat negauta prašymų atidėti civilinės bylos nagrinėjimą. Civilinė byla išnagrinėta atsakovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, 2023-07-20 ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir R. P. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimą) Nr. (duomenys neskelbtini), kuria laikotarpiu nuo 2023-07-27 iki 2024-07-26 buvo apdraustas kilnojamasis bei nekilnojamais turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

2024 m. balandžio mėn. tarp R. P. ir atsakovų M. R. bei S. J. dviejų metų laikotarpiui buvo sudaryta Buto (namo) nuomos sutartis, kurios pagrindu R. P. įsipareigojo už mokestį perduoti atsakovams valdyti ir naudotis butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovai įsipareigojo naudotis minėtu butu Sutartyje nustatyta tvarka ir mokėti nuomos mokestį.

Kaip matyti iš Turto apžiūros akto (žalos Nr. (duomenys neskelbtini)), bute, adresu (duomenys neskelbtini), 2024-05-15 kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas minėtas nekilnojamasis turtas ir jame esantys kilnojamieji daiktai.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba 2024-05-28 raštu (duomenys neskelbtini) kreipėsi į ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, nurodydama, kad atsižvelgiant į gaisro židinio vietą, rastas cigarečių nuorūkas, bei kitas faktines aplinkybes nustatyta, kad gaisras kilo dėl neatsargaus rūkymo (rūkymo metu nuorūka arba žarija įkrito į skalbinių krepšį), pažeidžiant Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 2 punkto bei 88.2 punkto, reikalavimus. Tyrimo metu nustatyta, kad dėl neatsargaus buto nuomininkės rūkymo kilo gaisras, kurio metu vonios kambaryje apdegė namų apyvokos daiktai, aprūko sienos ir lubos.

Byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuoti gaisro sukelti padariniai nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui.

Iš byloje pateiktų 2024-05-24 Lokalinių sąmatų matyti, kad už darbus ir išlaidas buvo paskaičiuota 6 785,18 Eur (su PVM), o išskaičius netiesiogines išlaidas ir pridėtinės vertės mokestį – 4 793,32 Eur. Kilnojamojo turto nuostoliai sudaro 464,62 Eur.

2024-06-07 mokėjimo nurodymas (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad į R. P. atsiskaitomąją sąskaitą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pervedė 5 257,94 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „Draudimo išmoka, 220 0345543, (duomenys neskelbtini)“.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokios nuostatos nuosekliai laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovai būtų atlyginę ieškovės prašomą priteisti žalą (išmokėtą draudimo išmoką) (CPK 178 straipsnis).

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Šiuo atveju, kilus gaisrui draudėjai (R. P.) priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), dėl atsakovų kaltės, t. y. dėl nepakankamo rūpinimosi nuomojamu turtu (neatsargaus rūkymo), padaryta 5 257,94 Eur nuostolių. Nuomotojos teigimu, rūkant ko gero nukrito žarija ant didelės pakuotės popieriaus (48 vnt. rulonų), kurios nepastebėjo ir nuėjo miegoti, dėl ko ir galėjo kilti gaisras (užfiksuota Turto apžiūros akte). Tyrimo metu nurodytos aplinkybės pasitvirtino ir nustatyta, kad gaisras, kurio metu vonios kambaryje apdegė namų apyvokos daiktai, aprūko sienos ir lubos, kilo dėl neatsargaus buto nuomininkės rūkymo.

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovės išmoka visiškai atlygino nukentėjusiosios patirtus nuostolius, todėl deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigė visa apimtimi ir CK 6.1015 straipsnio 1 dalies CK bei 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu atsirado ieškovės teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingi už padarytą žalą asmenys, t. y. atsakovai, kurie dėl neatsargaus rūkymo sukėlė gaisrą nuomojamame bute.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, taip pat atsakovams nepateikus prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimų ir/ar įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai grąžino ieškovei jos nukentėjusiam asmeniui išmokėtą sumą žalai atlyginti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų 5 257,94 Eur žalą už 2024-05-15 įvykio (gaisro) metu padarytus nuostolius laikytinas pagrįstu, todėl tenkinamas ieškovei priteisiant solidariai iš atsakovų 5 257,94 Eur draudimo išmoką (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsakovas taip pat privalo mokėti ieškovui įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, t. y. 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovų taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 257,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 119 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 59,50 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Byloje susidarė mokėti 39,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2024-01-01 įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 19,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalimi).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 257,94 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 94 ct) žalą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 5 257,94 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt septynių eurų 94 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024-08-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei iš kiekvieno atsakovo po 59,50 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai.

Priteisti iš atsakovų S. J. ir M. R. iš kiekvieno po 19,82 Eur (devyniolika eurų 82 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.