- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- 2A-1271-730/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00207-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Raimonda Andrulienė, Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- I. J.
- Trečiasis asmuo
- M. R.
- Advokatai
- Gediminas Žlioba
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-1271-730/2014
2014 m. lapkričio 18 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, sekretoriaujant Karolinai Pažemeckienei, dalyvaujant ieškovui T. R., atsakovei I. J. (buvusi R.), atsakovės atstovui advokatui Gediminui Žliobai, teismo posėdyje išnagrinėjusi atsakovės I. J. atstovo advokato Gedimino Žliobos apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovei I. J., trečiasis asmuo M. R., dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimu nustatytą sūnaus L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą, ir vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu T. R., priteisti iš atsakovės sūnaus L. išlaikymui periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią sūnaus L. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove. Nuo 2010-09-01 sūnus gyvena su ieškovu, todėl tikslinga nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu. Atsakovė gyvena ir dirba Anglijoje, prie vaiko ugdymo neprisideda. Vaikas daugiau nei dvejus metus gyvena su ieškovu, vaiko gyvenamoji vieta yra pasikeitusi, todėl vaiko gyvenamoji vieta keistina. Ieškovas suteikia visas sąlygas vaikui augti, atsakovė turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovas teigia, kad vaiko išlaikymo per mėnesį išlaidos sudaro 1200 Lt, iš jų 400 Lt maistui, 250 Lt aprangai, 50 Lt ugdymo priemonėms, 20 Lt laisvalaikio reikmėms, 20 Lt kelionės išlaidos, 50 Lt vaistams ir vitaminams, 60 Lt higienai, 160 Lt darželiui, 190 Lt vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis. Atsakovė gyvena ir dirba Anglijoje, ieškovui jos pajamos nėra žinomos, atsižvelgdamas į minimalų darbo užmokestį šioje šalyje, mano, kad atsakovė turi galimybę mokėti 700 Lt išlaikymą vaikui kas mėnesį. Vaikas lanko pirmą klasę, šeima gyvena Plungėje. Ieškovas sukūrė naują šeimą, jo sutuoktinė laukiasi kūdikio. Ieškovo sutuoktinė iš pirmos santuokos augina panašaus amžiaus sūnų, su kuriuo sūnaus L. santykiai geri, jis gerai sutaria su ieškovo sutuoktine, pastaroji neprieštarauja L. tolimesniam gyvenimui šeimoje.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pakeitė Plungės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimu nustatytą L. R. gyvenamąją vietą ir ją nustatė su tėvu T. R., priteisė iš atsakovės vaiko išlaikymui po 500 Lt per mėnesį nuo 2013-04-15 iki vaiko pilnametystės, priteisė iš atsakovės 180 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 1444 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui, grąžino atsakovei iš teismo depozitinės sąskaitos 2,73 Lt; likusią ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovei 2010 m. išvykus į užsienį, nepilnametis sūnus pas atsakovę tik svečiuodavosi, vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta faktiškai buvo ieškovo gyvenamojoje vietoje. Šalių tarpusavio susitarimu nuo 2010-09-01 Lukas gyvena kartu su ieškovu. Atsakovė gyvena ir dirba Didžiojoje Britanijoje, L. pas ją svečiavosi apie tris mėnesius 2011 m. vasarą, vieną mėnesį 2013 m. vasarą ir 10 dienų 2013 m. gruodžio mėnesį. Tiek ieškovas, tiek atsakovė gali sudaryti geras sąlygas vaikui augti, abu tėvai pagal asmenines savybes gali užtikrinti nepilnamečio vaiko fizinį, protinį, dorovinį ir socialinį vystymą. Lukas nuo 2010-09-01 lankė Rietavo lopšelį – darželį, nuo 2013-09-01 mokėsi Rietavo L. I. gimnazijoje, nuo 2013-11-13 mokosi Plungės m. Senamiesčio mokyklos pirmoje klasėje. Teismas atmetė atsakovės svarstymus dėl ieškovo polinkio į alkoholį, nes atsakovė nurodomų aplinkybių apie ieškovo piktnaudžiavimą alkoholiu ar netinkamą elgesį patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš specialistų išvadų, pateiktų po bendravimo su nepilnamečiu Luku specialistams, nepastebėtas stiprus emocinis ryšys nė su vienu iš tėvų, atliekant psichologinę ekspertizę nustatyta, kad berniuko santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiškai tapatūs – vienodai palankūs, šilti, tėvas su mama yra vienodai reikšmingi asmenys. Įvertinus įrodymų visumą, parenkant vaiko gyvenamąją vietą ir sprendžiant su kuriuo iš tėvų gyvenamojoje aplinkoje labiausiai bus užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą, konstatuota, kad nurodyti poreikiai bus geriau užtikrinami tėvo aplinkoje. Vaikui, kuris lanko pradinę mokyklą, mokymo įstaigos pakeitimas ir mokymasis svetima kalba, sukels neigiamų emocijų ir išgyvenimų. Pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, būtų pakenkta vaiko psichologinei būklei, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaikas gyventų jam žinomoje, įprastoje gyvenamoje aplinkoje, kurioje jis augo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, nustatė, kad atsakovė retkarčiais sūnui nuperka rūbų, smulkių dovanų, skiria lėšų pramogoms, teikia išlaikymą, kai vaikas leidžia laiką atsakovės buvimo vietoje, apmoka vaiko kelionės išlaidas, teismas sprendžia, kad tokiu būdu atsakovė teikdama papildomą paramą kompensuoja dalį vaiko išlaikymui reikalingų lėšų. Nors ieškovas įrodymų apie turimas išlaidas vaiko išlaikymui nepateikė, tačiau ieškovo nurodomas išlaikymo dydis 1200 Lt atitinka teismų praktikoje pripažįstamą išlaikymo sumą, reikalingą vaikui kas mėnesį, todėl pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovės I. J. atstovas advokatas G. Žlioba prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas neištyrė bylos įrodymų, kurie patvirtina, jog vaiko gyvenimas su tėvu kenkia vaiko interesams ir jo sklandiems santykiams su motina. Tėvas daro neigiamą įtaką vaiko nuomonei dėl gyvenimo su motina. Teismas netyrė vaiko ryšių su kitais kartu gyvenančiais asmenimis, nors šia aplinkybe rėmėsi nustatant gyvenamąją vietą su ieškovu. Teismas netyrė, kiek laiko ieškovas gyveno kartu iki santuokos su dabartine sutuoktine, neįvertintas Luko pasiruošimas naujai šeimai, jo santykiai su nauja tėvo sutuoktine bei jos sūnumi, o atsižvelgta tik į jo fiziologinių poreikių užtikrinimą naujoje šeimoje.Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes pareiga įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės ir vaiko interesas dėl gyvenamosios vietos tenka tai šaliai, kuri teikia prašymą pakeisti gyvenamąją vietą. Po ieškinio pareiškimo pasikeitė ir ieškovo gyvenimo sąlygos, jis sukūrė kitą šeimą, išsikėlė į mažesnį nuomojamą butą, vaikas pradėjo gyventi su iki tol nepažįstamais asmenimis, su jais nėra užmezgęs artimo ryšio. Teismas netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko emocinio stabilumo poreikį, nes nurodė, kad vaikui ieškovo šeimoje sukuriamas stabilumo poreikis, neįvertinus fakto, jog ieškovo naujoje šeimoje gimė dar vienas vaikas. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, kad vaikui pradėjus gyventi su atsakove tektų keisti mokymą įstaigą, o toks pasikeitimas sukels neigiamų emocijų. Ieškovui su nauja šeima išsikėlus gyventi į kitą miestą, jau keitėsi ir šalių sūnaus mokymosi vieta, tačiau nenustatyti jokie adaptavimosi sutrikimai.Teismas netiksliai įvertino šalių gyvenimo sąlygas, t. y. nepaisant to, jog buvo nustatyta, kad atsakovės gyvenimo sąlygos yra geresnės, konstatuota, jog šalys gali suteikti vienodai geras sąlygas vaikui augti.Teismas padarė byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančias išvadas, nes nei ekspertizės išvadoje, nei psichologinio tyrimo akte nebuvo nurodyta, kad vaikui geriau gyventi su tėvu. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, kuri yra formali, šabloniška, surašyta neįvertinus atsakovės gyvenimo sąlygų.Atsakovė nesutinka su teismo priteista išlaikymo suma, nes mano, jog teismas vaiko poreikiams būtina 1200 Lt suma nustatė neįvertinęs jokių tam reikšmingų duomenų. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad vaikui reikia būtent tokios sumos.
Atsiliepimas
Ieškovas T. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
Teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingus įrodymus. Atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo apie tai, kad ieškovas kenkia vaiko interesams.Teismas tinkamai nustatė ir ištyrė vaiko ryšius su kitais kartu gyvenančiais asmenimis. Šalių sūnui būtų žymiai sunkiau įsilieti į atsakovės artimųjų ratą.Teismas tinkamai pažeidė įrodinėjimo pareigą, t. y. atsakovė taip pat turėjo įrodyti, kad ji gali sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas.Teismas tiksliai ir teisingai įvertino abiejų šalių buitines sąlygas.Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad išlaikymo dydis nustatytas nesant jokių jį pagrindžiančių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimu nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, bendru šalių sutarimu jų nepilnamečio sūnaus Luko gyvenamoji vieta nustatyta su motina (t. 1, b. l. 9-10). Šalys neginčija fakto, kad po santuokos nutraukimo šalių vaikas metus laiko gyveno su motina, o nuo 2009-08-27, atsakovei išvykus dirbti į užsienį, vaikas gyvena su tėvu. Ieškovas teigia, kad jis rūpinasi vaiku, jį išlaiko, su mama vaikas tik atostogauja, dėl to tikslinga vaiko gyvenamąją vietą pakeisti.
CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Aptardamas šioje teisės normoje įtvirtintas ieškinio pareiškimo sąlygas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad faktus, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, buvusios pagrindu vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti, arba jog tėvas (motina), su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavė vaiką gyventi ir auginti kitiems asmenims, privalo įrodyti tas iš tėvų, kuris reiškia reikalavimą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tai yra, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.
Nurodytas teisinis reglamentavimas ir teismų praktika sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog tokio pobūdžio ginčas turi būti sprendžiamas, vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, interesu, bet į vaiko interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti.
Nagrinėjamu atveju ieškovas, pareiškęs ieškinį dėl nustatytos L. R. gyvenamosios vietos su motina (atsakove) pakeitimo, turėjo pareigą įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta sūnaus gyvenamoji vieta kartu su atsakove, arba kad sūnus buvo atiduotas auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis. Iš esmės pasikeitusias aplinkybes pirmosios instancijos teismas nurodė šias, tai yra, jog po sprendimo priėmimo pasikeitė atsakovės gyvenamoji vieta, vaikas nuo 2010 m. gyvena su ieškovu, atsakovė dirba ir gyvena užsienyje, vaikas Lietuvoje lanko pagrindinę mokyklą, jam ieškovo aplinka yra įprasta, kurioje jis augo.
Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka, su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, perkeldamas įrodinėjimo pareigą atsakovei, netinkamai įvertindamas byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nustatė, kad yra esminės aplinkybės, sudarančios pagrindą pakeisti sprendimu nustatytą šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su atsakove į gyvenamąją vietą su ieškovu, kadangi tai labiau atitiktų šalių nepilnamečio sūnaus interesus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės nurodytais argumentais, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad atsakovės gyvenimo sąlygos yra geresnės, nei ieškovo, jog pagal asmenines savybes, lyginant su ieškovo, atsakovė gali geriau prižiūrėti ir auklėti šalių nepilnametį sūnų, kad jis galėtų deramai augti ir tobulėti, nesutikdamas su pirmosios instancijos išvadomis dėl nurodytų aplinkybių vertinimo.
Byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad ieškovas su nepilnamečiu sūnumi ir trečiuoju asmeniu, jo sutuoktine, ir jos sūnumi Luku, bei po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo gimusiu bendru jų vaiku, gyvena daugiabučio namo nuomojamame dviejų kambarių bute. Butas gerai įrengtas, tvarkingas, švarus. Vaikams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra vaikų lovos, rašomasis stalas kompiuteriai. Tačiau atsakovė, gyvendama Didžiojoje Britanijoje, kartu su draugu, nuomoja 2 miegamųjų kambarių su terasa bendras 65 kv. m. ploto namą, kurio pirmame aukšte yra didelė šeimos vonia ir du dideli miegamieji kambariai su įmontuotomis drabužinėmis, valgomasis, virtuvė, drabužinė. Šalia namo yra sodas, namas netoli miesto centro, populiariame rajone su mokyklomis, namas tinkantis gyventi porai su vaiku kambarys nepilnamečiui vaikui su pritaikytais baldais ir kt. buitiniais daiktais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės aplinka būtų neįprasta ar nesaugi vaikui. Byloje esantys įrodymai pagrindžia aplinkybes, kad ieškovo pajamas, jam dirbant, sudaro jo darbo užmokestis, kuris buvo 2014 metų liepos mėnesį 3018,50 Lt (neatskaičius privalomų mokėti mokesčių). Šiuo metu ieškovui yra suteiktos tėvystės atostogos, mokama tėvystės pašalpa 2005,43 Lt. Ieškovo dabartinė sutuoktinė iki vaiko gimimo nedirbo, byloje nėra įrodymų apie jos gaunamas pajamas, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra mokamas išlaikymas jos sūnui. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad atsakovės gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis apie 1200 svarų, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, kad jos darbo užmokestis išaugo iki 1400 svarų, kas atitinka 5880 Lt. Apeliacinės instancijos nuomone, akivaizdu, jog atsakovė turi galimybę užtikrinti ženkliai geresnes gyvenimo sąlygas šalių nepilnamečiui sūnui, nei ieškovas, kas labiau atitiktų šalių nepilnamečio sūnaus interesus.
Teismo psichologinės ekspertizės akte nustatyta, kad tarp šalių nepilnamečio sūnaus ir abiejų tėvų yra emociškai teigiamas santykis, sūnų su kiekvienu iš tėvų sieja stiprus, tvirtas ryšys, vaikas jaučiasi saugus, ramus, nesuvaržytas. Byloje nėra įrodymų apie atsakovės moralines savybes, kurios turėtų neigiamos įtakos nepilnamečio vaiko vystymuisi, auklėjimui, atsakovė domisi nepilnamečio sūnaus pasiekimais mokykloje. Byloje nustatyta, kad ieškovas dirba UAB „Edrija“, charakterizuojamas kaip darbštus, pareigingas, paslaugus, draugiškas, komunikabilus ir patyręs darbuotojas, vertinamas kolektyvo ir administracijos. Rietavo vaiko teisių apsaugos tarnyba, kurios teritorijoje ilgą laiką gyveno ieškovo šeima, informacijos, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi sūnaus interesais ar piktnaudžiautų tėvų valdžia, neturėjo. Nusiskundimų dėl ieškovo elgesio nebuvo gavusi ir Rietavo m. seniūnija. Tačiau iš teismo psichologinės ekspertizės akto nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus yra įtakojamas ieškovo, tai yra, jo neigiamų nuostatų apie motiną, tėvas neskatina vaiko bendravimo su motina, trukdo atsakovei dalyvauti sūnaus auklėjime lygiomis teisėmis su ieškovu, siekia, nutraukti sūnaus ryšį su atsakove, išreikšdamas norą, kad vaikas nelaikytų atsakovės tikrąja mama, o tikrąja mama laikytų ieškovo dabartinę sutuoktinę. Šalių nepilnametis sūnus jaučiasi nesaugiai, jeigu tėvas „sužino jo ir motinos paslaptis“, jam yra žinomas tėvo nenoras, kad sūnus išvyktų gyventi su mama. Toks tėvo elgesys vertintinas kaip savininkiškas bei neigiamai veikiantis vaiko kaip asmenybės formavimąsi. Ieškovo veiksmai, trukdant atsakovei bendrauti su sūnumi ir jį auklėti, turi įtakos vaiko raidai ir psichoemocinei būsenai. Ieškovas įgyvendina savo kaip tėvo teises priešingai vaiko interesams – neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Tai trukdo formuotis tinkamai vaiko emocinei ir socialinei raidai. Teismo psichologinės ekspertizės metu tokių aplinkybių apie atsakovės elgesį nenurodyta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos nuomone, atsakovė pagal savo asmenines savybes gali geriau prižiūrėti ir auklėti šalių nepilnametį sūnų, kad jis galėtų deramai augti ir tobulėti, nei ieškovas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko emocinio stabilumo poreikį, nes nurodė, kad vaikui ieškovo šeimoje sukuriamas stabilumo poreikis. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada. Šioje išvadoje nurodyta, kad vaikas sau įprastoje aplinkoje jaučiasi saugiai ir ramiai, o ieškovo sutuoktinė vaiką priima neutraliai. Apeliacinės instancijos nuomone, itin svarbią reikšmę sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turi ir tai, kad per pastarąjį laikotarpį, nagrinėjant bylą, keitėsi paties ieškovo šeima. Iki tol šalių nepilnametis sūnus gyveno su ieškovu pas ieškovo tėvus. 2014-01-25 ieškovas sukūrė naują šeimą, jo dabartinė sutuoktinė turi sūnų iš kitos santuokos, ieškovui gimė dar vienas vaikas, tai yra šalių nepilnamečio sūnaus kasdieniniame gyvenime per trumpą laikotarpį atsirado trys nauji žmonės, su kuriais jis nuolatos turi betarpiškai bendrauti, šeima persikėlė gyventi iš Rietavo į Plungę. Tokie pasikeitimai po to, kai šalių sūnus Lukas gyveno tik su tėvu ir seneliais, tai yra, jam artimais žmonėmis, yra itin reikšmingi stabiliai vaiko emocinei būklei, nes vaikas turi gyventi su nauja šeima, kurioje yra trys nauji šeimos nariai. Teismo psichologinės ekspertizės metu nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus dabartinės šeimos, kurioje gyvena nesuvokia kaip tam tikro vieneto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada nėra pakankamai informatyvi, be to ji pateikta visiškai neįvertinus atsakovės gyvenimo ir aplinkos sąlygų, vaiko ryšių su atsakove.
CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Taigi Civiliniame kodekse nenumatyta, kad vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, yra išskirtinė ar privaloma teismui. Ji turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šalių nepilnamečio vaiko išreikštos nuomonės dėl gyvenamosios vietos.
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog tyrimo metu, pokalbio su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojais metu vaikas išreiškė norą gyventi Lietuvoje, atostogauti Anglijoje, tai yra, pas mamą, ir remdamasis teismo psichologinės ekspertizės išvadomis, kuri buvo paskirta, siekiant nustatyti vaiko norą dėl gyvenamosios vietos, padarė išvadą, kad nesiremia šia nuomone, kadangi vaikas nėra pakankamai brandus suformuluoti savo nuomonės šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo psichologinės ekspertizės išvadą, kad esant būtinybei išklausyti vaiko nuomonės dėl gyvenamosios vietos, apklausą rekomenduojama atlikti psichologui specializuotame vaikų kambaryje (Teismo ekspertizės akto 7 punktas), tikslu tai atlikti, skyrė individualų pokalbį su psichologu. Individualus pokalbis su psichologu pirmiau skirtas įvertinti, ar vaikas yra psichologiškai pasiruošęs būti išklausytas, dalyvaujant psichologui specializuotame vaikų kambaryje, ar tokiu veiksmu jam nebūtų daroma psichologinė žala. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, individualų pokalbį pravedusi teismo psichologė, parodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus nerekomenduojama apklausti specializuotame vaikų apklausos kambaryje, todėl nutarta vaiko specializuotame vaikų apklausos kambaryje nepaklausti. Teismo psichologė nurodė ir aplinkybes, jog pokalbio metu matyti, kad šalių nepilnamečio sūnaus nuomonę dėl gyvenamosios vietos formuoja ieškovas. Tokia išvada iš esmės pateikta ir teismo psichologinės ekspertizės akte. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju vaiko išreikšta nuomone nėra pagrindo vadovautis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, tai prieštarautų vaiko interesams.
Iš apeliacinės instancijos teisme šalių nepilnamečio sūnaus pravesto individualaus pokalbio su psichologu matyti, kad šalių sūnui patiko pas mamą Anglijoje atostogauti, sekėsi pakankamai neblogai, buvo draugų, su kuriais bendravo, jam Anglijoje nieko netrūko, vaikas į permainas reaguoja pakankamai gerai, patiko keisti mokyklą Lietuvoje. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalių vaikas lengvai adaptavosi kitoje mokykloje po to, kai su tėvo (ieškovo) nauja šeima persikėlė gyventi iš Rietavo į Plungę. Taigi darytina išvada, kad vaikas adaptavimosi problemų neturi, kas sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog atsakovės gyvenamosios aplinkos pasikeitimas, mokyklos pakeitimas, šalių nepilnamečiam sūnui nesukeltų neigiamų išgyvenimų.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nebuvo pagrindo keisti Plungės rajono apylinkės teismo 2009-08-27 sprendimu nustatytos šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir ją nustatyti su tėvu. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, atmestinas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš atsakovės. Teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su iš atsakovės priteistu išlaikymu, plačiau nepasisako, kadangi jie nebeturi teisinės reikšmės.
Išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisiškai reikšmingus bylai faktus, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas apeliacine tvarka ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą bei panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą perskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atmetus ieškinį, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė: 610,40 Lt išlaidos už ekspertizę (permokėti 2,73 Lt grąžinti iš Plungės rajono apylinkės teismo depozitinės sąskaitos, t. 1, b. l. 158), 4630 Lt išlaidos už advokato pagalbą (3630 Lt už atsiliepimą į ieškinį, 1000 Lt už atstovavimą teisme, 7 val., t. 1, b. l. 45, 72), 55 Lt vertimų išlaidos (t. 1, b. l. 71, 180), 14 Lt išlaidų VĮ Regitra už pažymas (t. 1, b.l. 59), iš viso 5309,40 Lt. Apeliacinės instancijos teisme tokias išlaidas sudarė 144 Lt sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 70), 4400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 72, 3400 Lt už apeliacinį skundą ir 1000 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tačiau teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos visa suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes, teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Teismas, spręsdamas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, atsižvelgia į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas bei priteisia ne didesnes, kaip yra nustatyta Rekomendacijose (CPK 98 straipsnio 2 dalyje). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rekomendacijose nustatyti priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.). Teismas gali nukrypti nuo šių Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, tik išimtiniais atvejais (Rekomendacijų 11 p.).
Atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bendroje sumoje sudaro 9030,00 Lt. Maksimali išlaidų už advokato pagalbą suma už atsiliepimą į ieškinį yra 3000,00 Lt, vertinant, jog atsiliepimas parengtas iki 2014-10-01 (1000 Ltx3). Maksimali išlaidų už apeliacinį skundą suma yra 2000,00 Lt, vertinant, jog advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, apeliacinis skundas paduotas iki 2014-10-01 (Rekomendacijų 8.10 p.) (1000,00 Ltx2) ir 310,00 Lt už atstovavimą teisme (2 val. x 150,00 Lt) (Rekomendacijų 8.18 punktas). Atsižvelgiant į aplinkybes, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija rekomendacijose nustatytus maksimalius išlaidų dydžius, vertinant bylos sudėtingumą, byla nebuvo išskirtinai sudėtinga, aplinkybes, jog byloje nebuvo reikalingos specialios žinios, byloje nebuvo sprendžiami naujai susiformavę teisiniai klausimai, atsižvelgiant į ieškovo, teismo nuomone, sudėtingą turtinę padėtį, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, šios išlaidos mažintinos. Bendrai atsakovei priteistina turėta bylinėjimosi išlaidų suma pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme 4000 Lt (CPK 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei I. J. iš atsakovo T. R. 4000,00 Lt (1158 Eur) išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.