Tauragės apylinkės teismo sprendimas

atsakovo Tauragės rajono savivaldybės, Tauragės rajono savivaldybės tarybos atstovei advokato padėjėjai J. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Tauragės rajono savivaldybei, Tauragės rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems asmenims(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)direktoriui G. S., dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. B. 2010-11-17 Tauragės rajono savivaldybės sprendimu Nr.1-1779 nuo 2010-11-18 buvo paskirtas į (duomenys neskelbtini) pareigas laimėjęs konkursą. 2010-07-28 Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorius sudarė darbo sutartį Nr. 303 su ieškovu, pagal kurią jis buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini)iki į šias pareigas bus priimtas direktorius nuolatiniam darbui. Ši darbo sutartis pakeista į neterminuotą sutartį, vadovaujantis Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2010-11-17 sprendimu Nr.1-1779. 2018-02-08 Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr.P1-21, esant ieškovo sutikimui, jo darbo sutartis Nr.303 pakeista į terminuotą darbo sutartį – iki 2022-01-01.

2018-04-25 Tauragės rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. 1-104 (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba sutiko iki 2018-10-01 reorganizuoti prijungimo būdu biudžetinę įstaigą (duomenys neskelbtini)prijungiant ją prie(duomenys neskelbtini). Po reorganizavimo veiksianti biudžetinė įstaiga – (duomenys neskelbtini) Reorganizavimo tikslas – užtikrinti sporto paslaugų prieinamumą visiems savivaldybės gyventojams bei racionalų sportui skiriamų savivaldybės lėšų panaudojimą. Sprendimu numatyta, kad visos reorganizuotos (duomenys neskelbtini) teisės ir pareigos pereina (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)po reorganizavimo baigia kaip juridinis asmuo nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro dienos, bet ne vėliau kaip 2018-10-01. Po reorganizavimo (duomenys neskelbtini)savininko teises ir pareigas įgyvendins (duomenys neskelbtini)Tauragės rajono savivaldybės taryba. Iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2018-06-13 sprendimo Nr.1-211 „Dėl (duomenys neskelbtini) reorganizavimo“ nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė iki 2018-10-01 reorganizuoti (duomenys neskelbtini), prijungiant ją prie (duomenys neskelbtini). Reorganizavimo tikslas - sudaryti vadybines prielaidas reorganizuojamos mokyklos veiklą organizuoti optimaliausiais žmogiškais, finansiniais ir materialiniais ištekliais, užtikrinant kokybišką priskirtų funkcijų vykdymą, siekiant efektyvesnio išteklių naudojimo. Reorganizavimo būdas – prijungimas. Reorganizuojama biudžetinė įstaiga –(duomenys neskelbtini). Reorganizavime dalyvaujanti biudžetinė įstaiga – (duomenys neskelbtini). Po reorganizacijos veiksianti biudžetinė įstaiga – (duomenys neskelbtini), kuris vykdys formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo ugdymo programas. Po reorganizacijos veiksiančios biudžetinės įstaigos – (duomenys neskelbtini)savininko teises ir pareigas įgyvendins Tauragės rajono savivaldybės taryba.

2018-07-23 raštu Nr.19-2715 Tauragės rajono savivaldybės meras įspėjo (duomenys neskelbtini)direktorių A. B., tai yra ieškovą, kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta 2018-09-28 pagal LR DK 57 str. 1d. 1 p. (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbuotojo veikla). Ieškovas buvo informuotas, kad Tauragės rajono savivaldybėje yra laisvų darbo vietų (direktorius (duomenys neskelbtini)), į kurias jis gali pretenduoti konkurso būdu. Su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas pasirašytinai.

Iš 2018-09-05 Tauragės rajono savivaldybės Tarybos sprendimo Nr. 1-277 “Dėl A. B. atleidimo iš (duomenys neskelbtini) pareigų” nustatyta, kad Tauragės rajono savivaldybė, vadovaudamasi LR Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 21 punktu, Tauragės rajono savivaldybės tarybos 2018 -06-13 sprendimu Nr. 1-211 ,,Dėl (duomenys neskelbtini)‘‘, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbuotojo veikla), 8 dalimi, nusprendė: 1) atleisti ieškovą A. B. nuo 2018-09-28 iš (duomenys neskelbtini) pareigų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbuotojo veikla); 2) išmokėti A. B. jo atleidimo dieną pagrindinį darbo užmokestį, kuris jam priklauso iki darbo sutarties nutraukimo dienos, jo dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, piniginę kompensaciją už 15,51 darbo dienas nepanaudotų atostogų; 3) įgalioti Tauragės rajono savivaldybės merą atlikti darbo sutarties su A. B. nutraukimo įrašus, supažindinti su šiuo sprendimu A. B. pasirašytinai ir įteikti jam šio sprendimo kopiją. Su šiuo sprendimu ieškovas pasirašytinai supažindintas 2018-09-24.

Iš 2018-09-27 Tauragės rajono savivaldybės mero pasiūlymo dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo nustatyta, kad 2018-09-27 meras pasiūlė G. S. pakeisti 2007-10-15 su juo sudarytos darbo sutarties Nr.264 sąlygas, pratęsiant jo darbo santykius(duomenys neskelbtini) pareigose iki teisės aktų nustatyta tvarka bus įvykdytas viešas konkursas į(duomenys neskelbtini)pareigas ir informavo jį, kad, jam nesutikus dirbti pakeistomis sąlygomis, jis bus atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų LR DK 57 straipsnyje nustatyta tvarka (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės). Su šiuo pasiūlymu G. S. supažindintas 2018-09-27. Iš G. S. sutikimo (be datos) nustatyta, kad jis sutiko, jog neterminuota darbo sutartis būtų pakeista į terminuota darbo sutartimi - iki įvyks viešas konkursas į (duomenys neskelbtini) pareigas.

Iš viešos VĮ Registrų centro informacijos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mokykla 2018-09-28 išregistruota iš juridinių asmenų registro juridiniam asmeniui pasibaigus po reorganizavimo, pakeisti juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) veiklos tikslai, veiklos rūšys, patvirtintos reorganizavimo sąlygos.

Iš viešai prieinamos Tauragės rajono savivaldybės informacijos nustatyta, jog konkursas į (duomenys neskelbtini) pareigas paskelbtas 2019-07-26, pretendentų atrankos data – 2019-12-16.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau DK) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius. Tačiau pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, jeigu darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. DK 57 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Be to numatyta, kad darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Bylos medžiaga nustatyta, jog reorganizuojama biudžetinė švietimo įstaiga (duomenys neskelbtini)o mokykla, kurios direktorius ieškovas A. B., buvo prijungta prie reorganizacijoje dalyvaujančios biudžetinės, nešvietimo įstaigos(duomenys neskelbtini), kurios direktorius G. S. ir po reorganizacijos veiklą tęsia biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) tačiau jau kaip švietimo įstaiga, o biudžetinė švietimo įstaiga (duomenys neskelbtini) veiklą baigė. Taigi po reorganizacijos veiklą tęsiančios biudžetinės švietimo įstaigos(duomenys neskelbtini) privalo turėti švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją. Reorganizuojamos (duomenys neskelbtini) (švietimo įstaigos) direktorius A. B. turi švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją, jo kadencija nustatyta iki 2022 metų. Reorganizacijoje dalyvaujančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini), kaip ne švietimo įstaigos direktoriaus G. S. darbo sutartis neterminuota, jis neturi švietimo įstaigos vadovui reikalingos kvalifikacijos. Taigi susidarė situacija, kai po reorganizacijos biudžetinės įstaigos vadovais tampa du vadovai (direktoriai).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2014 (S) teismas sprendžia, jog minėtos kasacinio teismo bylos faktinės aplinkybės iš esmės yra analogiškos nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms. Šioje kasacinio teismo byloje nustatyta, kad Širvintų rajono taryba sprendimu reorganizavo biudžetinę įstaigą Širvintų laisvalaikio centrą, prijungdama ją prie biudžetinės įstaigos Širvintų sporto mokyklos, kuri po reorganizacijos tęsė veiklą, o biudžetinė įstaiga Širvintų laisvalaikio centras veiklą baigė. Teismas šioje byloje atkreipė dėmesį į tai, kad nors viešosios įstaigos vadovo darbo sutarties nutraukimui taikytini bendrieji darbo kodekso nustatyti darbo sutarties nutraukimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VĮ „Vilniaus butai“, bylos Nr. 3K-7-161/2009), o pagal Teisingumo Teismo praktiką (žr., pvz., 1985 m. liepos 11 d. sprendimą Mikkelsen byloje Nr. 105/84) įmonės direktoriui, dirbančiam pagal darbo sutartį, taip pat taikomos Direktyvoje nustatytos apsaugos garantijos, tačiau, teismo vertinimu, pirmiau nurodyta bendroji taisyklė, susijusi su privalomu darbuotojų perėmimu, besąlygiškai šiam specifiniam subjektui negali būti taikoma. Kasacinis teismas šioje byloje nurodė, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisiškai negalima situacija, kai vienu metu įmonės vadovais būtų du skirtingi asmenys (CK 2.82 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr. 3K-3-86/2013). Teismas nurodė, jog kitoje civilinėje byloje, spręsdamas direktoriaus atleidimo klausimą reorganizavus (sujungimo būdu) ligonines, kasacinis teismas inter alia nurodęs, kad tokiu atveju vadovo darbo santykiai negali savaime būti perkelti į naujai pradėjusį veikti juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. M. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2014). Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į formuojamą praktiką, padarė išvadą, jog ši taisyklė taikytina ir vieną juridinį asmenį prijungus prie kito. Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas, todėl vienu metu šios funkcijos negali vykdyti du asmenys. Minėtoje kasacinio teismo byloje teismas, nustatęs faktines aplinkybes, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba sprendimu reorganizavo biudžetinę įstaigą Širvintų laisvalaikio centrą, prijungdama ją prie biudžetinės įstaigos Širvintų sporto mokyklos, kuri po reorganizacijos tęsė veiklą, o biudžetinė įstaiga Širvintų laisvalaikio centras veiklą baigė, padarė išvadą, jog nenustačius, kad biudžetinės įstaigos Širvintų sporto mokyklos vadovo (direktoriaus) vieta laisva, nėra galimybės daryti išvadą, kad biudžetinės įstaigos Širvintų laisvalaikio centro direktorius (ieškovas) turėjo ir galėjo būti perkeltas į Širvintų sporto mokyklos direktoriaus pareigas. Kasacinis teismas konstatavo, jog savaiminis prijungiamo juridinio asmens vadovo darbo santykių perkėlimas, nenustačius, kad naujai suformuotame juridiniame asmenyje yra laisva vadovo pareigybė, reikštų protingumo ir teisėtumo principų pažeidimą bei sukurtų situaciją, paneigiančią vienasmenio valdymo principą ir dėl šios priežasties sprendė, kad, nesant galimybių perkelti sporto mokyklos direktorių į naująjį juridinį asmenį, jis gali būti atleistas DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu ( šio straipsnio nauja redakcija - DK 57 str. 1d. 1p.).

Ieškovas A. B. teigė, kad reorganizuotos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) vadovo (direktoriaus) vieta buvo ir yra laisva ir tai patvirtina paskelbtas konkursas į šią pareigybę, o savivaldybės meras neturėjo teisės pratęsti reorganizacijoje dalyvaujančios įstaigos (duomenys neskelbtini) G. S. darbo santykių iki konkurso paskelbimo, nes priimti į pareigas ir atleisti iš jų švietimo įstaigų vadovus gali tik savivaldybės taryba. Be to tik jis, ieškovas, turi švietimo įstaigos vadovui reikalingą kvalifikaciją iki 2022 metų, todėl jis turėjo būti perkeltas dirbti į po reorganizacijos tęsiančios veiklą švietimo įstaigos (duomenys neskelbtini) (direktoriaus) pareigas.

Teismas nesutinka su ieškovo teiginiu, jog dalyvaujančios reorganizacijoje biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini)pareigybė buvo ir yra laisva. Byloje pateikti įrodymai, kad biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) ginčijamo Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo metu, ieškovo atleidimo iš darbo dieną, reorganizacijos pabaigos dieną pagal darbo sutartį dirbo G. S., kurio vadovaujama įstaiga po reorganizacijos tęsia veiklą. Jei ir būtų pripažintas neteisėtu minėtas 2018-09-28 mero potvarkis dėl G. S. darbo sutarties pakeitimo, tuomet (duomenys neskelbtini)direktoriaus G. S. darbo sutartis vėl taptų neterminuota. Tai nepaneigia teismo išvados, jog ieškovo atleidimo iš darbo dieną, reorganizacijos pabaigoje reorganizacijoje dalyvaujančios ir po reorganizacijos tęsiančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (direktoriaus) vieta nebuvo laisva.

Teismas daro išvadą, jog pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką tuo atveju, kai savivaldybės taryba sprendimu reorganizavo biudžetinę įstaigą, prijungdama ją prie kitos biudžetinės įstaigos ir pastaroji po reorganizacijos tęsia veiklą, o prijungiama biudžetinė įstaiga veiklą baigė, vadovų kvalifikacija nėra vertinama, kadangi esminis kriterijus yra ar įstaigos, kuri po reorganizacijos tęsia veiklą, vadovo vieta yra laisva. Kadangi teismas sprendžia, jog ieškovo atleidimo iš darbo dieną, tai yra reorganizacijos pabaigoje, po reorganizacijos veiklą tęsiančios biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) vieta nebuvo laisva, todėl nėra galimybės daryti išvadą, kad biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (ieškovas) turėjo ir galėjo būti perkeltas į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (direktoriaus) pareigas. Kasacinis teismas aukščiau minėtoje nutartyje nurodė, jog savaiminis prijungiamo juridinio asmens vadovo darbo santykių perkėlimas, nenustačius, kad naujai suformuotame juridiniame asmenyje yra laisva vadovo pareigybė, reikštų protingumo ir teisėtumo principų pažeidimą bei sukurtų situaciją, paneigiančią vienasmenio valdymo principą. Teismas, sprendžia, jog, nesant galimybių perkelti reorganizuojamos biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (ieškovą) į naująjį juridinį asmenį, ieškovas galėjo būti atleistas pagal DK 57 straipsnio 1dalies 1punktą (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės), kai darbuotojo atliekama funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas A. B. 2018-07-23 buvo įspėtas apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 57 str. 1 d. 1 p., tai yra įspėtas tinkamai ir nepraleidus nustatytų terminų. Ieškovui buvo pateikta informacija apie atsakovo turimas laisvas darbo vietas, į kurias ieškovas galėjo pretenduoti konkurso būdu. Darytina išvada, jog su ieškovu buvo tinkamai atsiskaityta paskutinę jo darbo dieną, priešingų įrodymų ieškovas teismui nepateikė. Teismas sprendžia, jog dėl to, kad ieškovo funkcija atsakovui tapo pertekline, ieškovas buvo atleistas iš darbo teisėtai, nepažeidus įstatymų reikalavimų.

Prie (duomenys neskelbtini) prijungus (duomenys neskelbtini) buvo sukurta nauja švietimo įstaiga, todėl atsirado pagrindas šio (duomenys neskelbtini)išrinkti konkurso būdu, kadangi nei vienas vadovas neatitiko teisės aktų keliamų reikalavimų. Nei Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nei Konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr.V-1193 „Dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovo pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“, nėra numatyta galimybė švietimo įstaigos vadovo pareigas eiti asmeniui, kuris nebuvo paskirtas į jas be konkurso bei neatitinkančio Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-07-01 įsakymu Nr. V-1194 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašo patvirtinimo“ nustatytų reikalavimų.

Teismas pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką bylą nagrinėjantis teismas neturi vertinti darbovietės strruktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, tokį sprendimą turi teisę priimti darbdavys savarankiškai. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimus ieškovas per vieną mėnesį nuo jų priėmimo dienos galėjo skųsti administraciniam teismui, tačiau šia teise nepasinaudojo ir apskundimo terminus praleido. Bylą nagrinėjantis bendros kompetencijos teismas yra įgaliotas nustatyti ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetetingo organo sprendimu, ar jie yra realūs ir ar jie nėra fiktyvūs ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. balandžio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2007). Nagrinėjamoje byloje darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetetingo organo, tai yra steigėjo - Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Ieškovas neginčijo šios aplinkybės. Bylos medžiaga įrodyta, kad reorganizuotas (duomenys neskelbtini)perėmė visas (duomenys neskelbtini)teises ir pareigas ir tęsia veiklą, o(duomenys neskelbtini) po reorganizacijos baigė veiklą ir yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Teismas sprendžia, jog šios faktinės aplinkybės patvirtina, jog reorganizavimas buvo realus ir nebuvo fiktyvus.

Kadangi teismas sprendžia, jog atsakovas ieškovą atleido iš darbo teisėtai, todėl ieškovo ieškinys atmestinas. Pripažinus, kad ieškovas iš darbo atleistas teisėtai, nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimų dėl 2018-09-05 Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo Nr.1-277 panaikinimo, dėl įpareigojimo atsakovą priimti ieškovą į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas, dėl priteisimo ieškovui iš atsakovo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, todėl šie reikalavimai atmestini, nes neįrodyti (CPK 178 str.). Ieškovo turėtos išlaidos nepriteistinos, kadangi jo ieškinys atmetamas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1d.). Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, todėl iš ieškovo atsakovo naudai turėtų būti priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo Tauragės rajono savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5277,20 Eur ( 3462,20 Eur+1815,00 Eur) išlaidų už advokatės pagalbą byloje: 1400 Eur už ieškinio analizę, už atsiliepimo į ieškinį parengimą, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimą, 3877,20 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams, atstovavimą teismo posėdžiuose, pagal 2018-11-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr.5204/18LT, pagal 2018-12-31 sąskaitą faktūrą Nr.6674/18LT, pagal 2019-01-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr.0072/19LT, pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 3947/19 LT.

Atsakovė turėdama teisininkus, turinčius teisinį išsilavinimą, kuriems ir pagal pareigybių aprašymus yra privalu atstovauti savivaldybę teismuose, ir kuriems už šių funkcijų atlikimą savivaldybės administracija moka darbo užmokestį iš valstybės biudžeto dar papildomai samdėsi advokatų kontorą, kai turi visas galimybes ir vidinius pajėgumus pati savo interesus atstovauti teisme.

Vertinant atsakovo prašymo dalį dėl išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. dėl 5277,20 Eur išlaidų atlyginimo, pažymėtina, kad teismas neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, jog kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies. Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.

Kai bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į ieškovo pozicijos formulavimą byloje, į ieškinio pagrindą ir dalyką, į tai, ar pačiam ieškovui atstovauja advokatas, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas.

Akcentuotina, kad Tauragės rajono savivaldybės administracijos prašyme atlyginti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės nepateikta argumentų apie tai, jog advokato pasitelkimas atstovauti Tauragės rajono savivaldybės administracijos interesams teisme buvo būtinas, t. y. kad atsakovo vidiniai resursai buvo nepakankami tinkamai atstovauti administraciją teisminio proceso metu. Vertinant atsakovo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad pagal viešai pateikiamus duomenis šis viešojo administravimo subjektas turi Juridinį ir personalo skyrių, kurio nuostatuose nurodyta, kad Juridinio ir personalo skyriaus uždaviniai yra atstovauti Savivaldybę, administraciją teisme, teikti ieškinius, pareiškimus teismui, rengti vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus ir dalyvauti rengiant kitus savivaldybės tarybos ir administracijos direktoriaus leidžiamus norminius aktus ir kt.. Taigi, Juridinio ir personalo skyriaus nuostatai patvirtina, kad į vykdomas funkcijas įeina, be kita ko, atstovavimas savivaldybei ir administracijai Lietuvos Respublikos teismuose, teikti ieškinius, pareiškimus teismui. Tauragės rajono savivaldybės administracija turi pakankamus vidinius administravimo pajėgumus atstovauti savivaldybės administraciją teisme, o kad advokato pasitelkimas byloje buvo būtinas atsakovė prašyme nenurodė ir nepagrindė.

Atsižvelgdamas į kilusio ginčo esmę ir į tai, kad teisme nagrinėtas ginčas pagal ieškovo ieškinį nebuvo itin sudėtingas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, bei į viešojo administravimo subjekto vidinius resursus atstovauti savivaldybės administraciją teisme teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrindė ir teismas nenustatė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti atsakovės interesus teisme šiuo atveju buvo būtinas.

Teismas, atsižvelgęs į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintą atlygintinų patirtų išlaidų sąrašą, todėl jos negali būti priteistos iš ieškovo.

Iš ieškovo A. B. bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą nepriteistinos, kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistas (CPK 83 str. 1d. 1p., 96 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. B. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.