- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- e2-1422-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02731-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4219-603/2015 pagal pareiškėjo R. S. skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Refila grupė“.
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Refila grupė“ iškėlė bankroto bylą.
Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu nuo priėmimo dienos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau –ir BUAB) ,,Refila grupė“ kreditorių komiteto posėdžio, įvykusio 2015 m. vasario 23 d., darbotvarkės 2 klausimu, priimtą nutarimą patvirtinti 2014 metų finansinę atskaitomybę (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Pareiškėjas, kuris yra ir bankrutavusios įmonės kreditorius ir komiteto narys, nurodė, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ), įmonių finansinės atskaitomybės ir buhalterinės apskaitos įstatymų normoms, pažeidžia kreditorių ir trečiųjų asmenų (informacijos gavėjų) teises gauti išsamius ir objektyvius duomenis apie įmonės turtą. Pareiškėjas, ginčydamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi BUAB „Refila grupė“ administratoriaus veiklos ataskaitos, pateiktos 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 2., dalimi „Įmonės dokumentų ir turto perdavimas“. Šioje dalyje bankroto administratorius nurodė, kad jam yra perduota dalis įmonės trumpalaikio turto, kurio duomenys neatitinka apskaitos duomenims, sudarytiems buvusios įmonės buhalterės N. Š. bei, kad tokiu būdu administratorius daro išvadą, jog jam perduotas trumpalaikis turtas galėjo būti nurašytas ankstesniais laikotarpiais. Pareiškėjo nuomone, bankroto administratorius, priimdamas sprendimą neapskaityti jo žiniai perduoto įmonės trumpalaikio turto, vadovavosi ne jam perduotų apskaitos dokumentų duomenimis, bet prielaidomis, nes jokių dokumentų, kurie pagrįstų, jog administratoriui perduotas turtas buvo nurašytas ankstesniais laikotarpiais, nepateikė. Pareiškėjas, vadovaudamasis buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad tiek apskaitant perduodamą turtą, tiek jį nurašant administratoriui privalu šias ūkines operacijas pagrįsti dokumentais, o ne prielaidomis. Bankroto administratorius privalo BUAB „Refila grupė“ apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tačiau šiuo atveju tokia pareiga buvo įvykdyta netinkamai. Kreditorių komiteto posėdžiui bankroto administratorius pateikė balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, tačiau šie dokumentai sudaryti neteisingai, jų duomenys iškreipia finansines ataskaitas, nes dalis įmonės trumpalaikio turto (tiek perduoto, tiek nurašyto) neapskaityta, taip pat nepriimti sprendimai dėl nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos ir aiškinamojo rašto.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.
Teismas nurodė, kad 2015 m. vasario 23 d. antru darbotvarkės klausimu kreditorių komitetas sprendė dėl 2014 metų BUAB ,,Refila grupės“ finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolių) ataskaitos tvirtinimo ir nutarė patvirtinti 2014 metų finansinę atskaitomybę (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Šiame kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo kreditorių susirinkimo pirmininkas – UAB ,,Citora“ atstovas V. G. ir raštu balsavo komiteto nariai – UAB ,,Konica Minolta Baltia“ generalinis direktorius V. D. bei VSDFV Vilniaus skyriaus Įmokų išieškojimo skyriaus vyriausiasis specialistas M. Č.
Teismas sutiko su bankroto administratoriaus argumentais, kad sistemiškai aiškinant ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 16 punkto nuostatas, administratorius privalo sudaryti, o taip pat, nustačius netikslumus, ir tikslinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus tik už tą laikotarpį, kurio metu vyksta įmonės bankroto procesas, tačiau neturi pareigos sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus už tuos laikotarpius, kurių metu įmonės bankroto procesas nevyko. Šiuo klausimu 2014 m. gegužės 26 d. BUAB ,,Refila grupė“ kreditoriai komiteto nariai nutarė pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą patvirtindami finansinę ataskaitą (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 23 d. (bankroto bylos iškėlimo dienos) iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir ši finansinė ataskaita (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) už nurodytą laikotarpį pateikta VĮ Registrų centrui. Be to, teismas pažymėjo, kad už nurodytą laikotarpį finansinės ataskaitos teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-4815-603/2014 pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui BUAB ,,Refila grupės“ dėl kreditorių komiteto susirinkimo priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė, kokie konkretūs pažeidimai buvo atlikti atsakovui sudarant finansinę ataskaitą (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) už 2014 metų laikotarpį, taip pat nenurodyta, kaip konkrečiai buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos tiek jam, tiek kitiems bendrovės kreditoriams. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2015 m. balandžio 22 d. pareiškėjui buvo išduotas liudijimas rašytiniams įrodymams gauti iš atsakovo BUAB ,,Refila grupė“. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos susipažinti su teismo liudijime nurodytais dokumentais ir pateikti juos teismui. Dėl to teismas atmetė pareiškėjo prašymą priimti sprendimą, įpareigojantį bankroto administratorių per teismo nustatytą terminą pateikti į civilinę bylą pareiškėjo prašomus BUAB ,,Refila grupė“ rašytinius įrodymus. Teismas sutiko su bankroto administratoriumi, kad ĮBĮ nuostatose nėra įpareigojimo tvirtinti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos bei aiškinamojo rašto.
Apeliantas (pareiškėjas) R. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Galiojantys įstatymai nenustato galimybių nei neapskaityti bankroto administratoriui perduoto įmonės turto, nei apskaitos dokumentus sudaryti vadovaujantis prielaidomis. Bankroto administratorius nepagrindė dokumentais (turto nurašymo aktais) savo priimto sprendimo neapskaityti jam perduoto įmonės turto. Šią aplinkybę nuslėpė nuo kreditorių ankstesnių kreditorių komiteto posėdžių metu. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad bankroto administratorius veiksmai buvo nesąžiningi, taip pat kad turto apskaitą finansinės atskaitomybės dokumentuose bankroto administratorius vykdė netinkamai. Teismas netinkamai vertino atsakovo rašytinių įrodymų nepateikimo į civilinę bylą klausimą, nepagrįstai atmetė prašymą įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą pateikti prašomus dokumentus. Pareiškėjas atsakovui tinkamai ir laiku pateikė teismo liudijimą, tačiau atsakovas tik pasiūlė atvykti į įmonės buveinę Panevėžyje, kur yra saugomi bankrutavusios įmonės pirminiai buhalteriniai dokumentus ir, pasirašius konfidencialumo sutartį, susipažinti su dokumentais. Atsakovo siūlymas pareiškėjui pačiam atlikti dokumentų, pagal kuriuos bankroto administratorius priėmė sprendimą, paiešką, gali būti vertinamas kaip civilinės bylos vilkinimo požymis. Tokie bankroto administratoriaus veiksmai prieštarauja civilinių bylų koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Bankroto administratorius neįgyvendina ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punkto nuostatų, kurios įpareigoja jį tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, tiektiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Įgyvendinus šią ĮBĮ nuostatą būtų užkirstas kelias prielaidoms dėl galimai aplaidaus ar apgaulingo bankrutavusios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, o turtas būtų objektyviai ir tinkamai apskaitytas.
Atsakovas BUAB „Refila grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti.
Iš skundo argumentų nėra aišku, kaip konkrečiai buvo pažeistos pareiškėjo teisės, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjo nurodyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui. Įmones buhalterinė apskaita vesta nesilaikant įstatymų. Finansinė atskaitomybė bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ir 2013 metų finansinių dokumentų rinkinys sudarytas vadovaujantis BUAB „Refila grupė“ buvusios buhalterės perduota informacija 2012 m. rugsėjo 6 d. duomenimis ir G. S. perduotais apskaitos žiniaraščiais bei priminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos. Bankroto administratorius neturi pareigos sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentus už tuos laikotarpius, kurių metu įmonės bankroto procesas nevyko. Jeigu ateityje paaiškėtų, kad pareiškėjo skundžiamas balansas yra netikslus, jis galėtų būti tikslinamas įprasta tvarka.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2015 m. vasario 23 d. kreditorių komiteto nutarimą patvirtinti 2014 metų BUAB „Refila grupė“ finansinę atskaitomybę.
Iš skundžiamo BUAB „Refila grupė“ kreditorių komiteto nutarimo antruoju darbotvarkės klausimu matyti, kad kreditorių komitetas priėmė nutarimą patvirtinti finansinę atskaitomybę (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.), už balsavo du kreditorių komiteto nariai – UAB „Citora“ ir UAB „Konica Minolta Baltia“, prieš – R. S. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad bankroto administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. ĮBĮ 23 straipsnio 5 punkte yra nustatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą). Kaip jau minėta, apeliantas nesutinka su kreditorių komiteto posėdžio metu priimtu kreditorių komiteto nutarimu patvirtinti 2014 metų bankrutavusios įmonės finansinę atskaitomybę. Iš bankroto administratoriaus byloje nurodomų aplinkybių matyti, kad BUAB „Refila grupė“ finansinė atskaitomybė už 2012 metus ir finansinė atskaitomybė bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis bankroto administratoriui apskritai nebuvo perduota. Įmonės valdymo organai bankroto administratoriui yra perdavę tik dalį trumpalaikio turto. Apeliantas skunde teikdamas, kad finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti klaidingai, nepateikia šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, nenurodo, kokie konkrečiai duomenys kreditorių komiteto nutarimu patvirtintuose finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodyti neteisingai. Apeliantas nurodydamas, kad bankroto administratorius dalies perimto įmonės turto neapskaitė finansinės atskaitomybės dokumentuose, iš esmės remiasi 2015 m. vasario 9 d. sudaryta BUAB „Refila grupė“ administratoriaus veiklos ataskaita, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantas, joje nurodyti duomenys nepatvirtina, kad koks nors bankroto administratoriui buvusių įmonės valdymo organų perduotas turtas buvo neįtrauktas į įmonės apskaitą (CPK 12, 178 straipsniai).
Priešingai nei apeliantas nurodo skunde, ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 16 punktas ne įpareigoja bankroto administratorių, o nurodo, kad bankroto administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti. Apeliantas nepateikė duomenų, kad kokia nors institucija būtų prašiusi jai suteikti nurodytą galimybę, tačiau bankroto administratorius būtų atsisakęs tą padaryti.
Pareiškėjas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme prašė iš BUAB ‚Refila grupė“ išreikalauti buhalterinės apskaitos dokumentus – turto, kurį buvusi įmonės direktorė G. S. perdavė bankroto administratoriui pagal pasirašytus turto perdavimo aktus, nurašymo akto (aktų) kopijas, kurios galėtų pagrįsti, jog įmonės trumpalaikis turtas buvo nurašytas teisės aktų nustatyta tvarka, o finansinės atskaitomybės rinkinio dokumentai parengti tinkamai. Šiems pareiškėjo prašomiems išreikalauti įrodymams teismas išdavė liudijimą. Pareiškėjui galimybė susipažinti su BUAB ‚Refila grupė“ buhalterinės apskaitos dokumentais ir gauti prašomus rašytinius įrodymus buvo sudaryta, nes šią aplinkybę patvirtina BUAB „Refila grupė“ 2015 m. balandžio 28 d. raštas pareiškėjui, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo ir papildomų įrodymų į bylą nepateikė. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą per teismo nustatytą terminą pateikti prašomus dokumentus.
Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dėl kreditorių komiteto nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė teisingą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.