- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-27
- Bylos Nr.
- e2-2667-855/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- Elenai D
- Kategorijos
- 32.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 82.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 125.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui A. Š., ieškovo atstovui adv. Dmitrijui Bogdanovui, atsakovui I. K., trečiajam asmeniui Elenai D. Š., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Čuchonskai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui I. K., tretysis asmuo – Elena D. Š., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui I. K., prašydamas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu bei priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 150 € periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Nurodė, kad ieškovas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymu buvo paskirtas savo nepilnamečio anūko A. Š. globėju, kadangi vaiko motina tuo metu gydėsi nuo narkotinės priklausomybės, o vaiko tėvas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo sūnumi, juo nesidomi, nedalyvauja jo auklėjime, neteikia jam išlaikymo, todėl atsakovo valdžia vaiko atžvilgiu turi būti neterminuotai apribota, o vaikui priteistas minimalius jo poreikius atitinkanti išlaikymo per mėnesį suma.
Atsakovas I. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti, kadangi nuo vaiko gimimo iki 2011 m., kaip jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, rūpinosi vaiku, jį prižiūrėjo, augino, išlaikė, o nuo 2011 m. iki 2018 m. turės atlikti laisvės atėmimo bausmę. Nurodė, kad būdamas įkalinime, ne kartą skambino ir rašė laiškus tiek vaiko motinai E.D. Š., tiek jos močiutei D. Š., teirauvosi apie vaiką, prašydamas jį atvesti į pasimatymą, siūlydamas pagalbą, prašydamas nurodyti banko sąskaitą, į kurią galėtų pervesti pinigus vaikui, tačiau jos atsisakė tą daryti. Nurodė, kad šiuo metu dirbti įkalinimo įstaigoje neturi galimybės, tačiau jeigu vaiko motina nurodytų sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pinigus vaikui ir tie pinigai būtų naudojami vaiko poreikiams, surastų galimybę per kitus asmenis teikti išlaikymą, taip pat ir galimai ateityje gautiną žalos atlyginimą, kuris jam bus priteistas iš Lietuvos valstybės, planuoja skirti vaikui. Nurodė, kad išėjęs iš laisvės atėmimo vietos, ketina rūpintis vaiku, jį auginti, sieks su juo gyventi.
Trečiasis asmuo D.E. Š. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti, kadangi atsakovas I. K. nesirūpina ir nesidomi vaiku, neteikia jam jokio išlaikymo, tarp jo ir vaiko nėra ryšio ir ji nepageidauja, kad vaikas bendrautų su įkalinimo įstaigoje esančiu tėvu, būtų ten vežamas, taip pat ir ateityje kad bendrautų su tėvu dėl neigiamos jo įtakos ir aplinkos, kurioje jie gyveno iki atsakovo įkalinimo, o duoti atsakovui savo banko sąskaitos numerį nenori, nes tai rizikinga.
Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad A. Š. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas ieškovas, vaiko motina E.D. Š. gydėsi VšĮ „Apsisprendimas“ nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tuo tarpu atsakovas, Alytaus pataisos namuose atliekantis laisvės atėmimo bausmę pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas 7 metams ir 4 mėnesiams, sūnumi visiškai nesirūpina, nepadeda jo materialiai išlaikyti. Kadangi atsakovas išreiškė norą ateityje rūpintis vaiku, teikti jam išlaikymą, išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos galės tą padaryti, skyrius prašė laikinai apriboti atsakovo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, taip pat priteisti kiek mažesnį išlaikymą vaikui, nei prašo ieškovas, dėl ribotų atsakovo galimybių įsidarbinti įkalinimo įstaigoje.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnametis A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo I. K. ir trečiojo asmens Elenos D. Š. sūnus. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-06 įsakymu Nr. A27(1)-1383 likusiam be tėvų globos A. Š. buvo nustatyta laikinoji globa nuo 2014-05-21, vaiko globėju paskirtas ieškovas A. Š., kuris yra E.D. Š. tėvas bei nepilnamečio senelis. Nepilnamečio vaiko motina E.D. Š. nuo 2014-06-01 vienerius metus gydėsi VšĮ „Apsisprendimas“ socialinės reabilitacijos ir integracijos programoje nuo narkotinės priklausomybės, tuo tarpu atsakovas I. K. šiuo metu Alytaus pataisos namuose nuo 2011-03-01 atlieka jam Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-11 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-269/2012 paskirtą laisvės atėmimo 7 metams ir 4 mėnesiams bausmę, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-06-29.
Dėl tėvo valdžios apribojimo
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamu buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją - tėvų valdžios ribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.
Ieškovo A. Š., atsakovo A. K., trečiojo asmens D.E. Š. paaiškinimais ir liudytojos D. Š. parodymais nustatyta, kad nuo vaiko A. Š. gimimo iki 2011 m. pradžios, kai atsakovas I. K. buvo įkalintas dėl padarytų nusikalstamų veikų, jie kartu su vaiko motina E.D. Š. gyvena kartu, rūpinosi ir augino nepilnametį sūnų, tačiau nuo atsakovo I. K. įkalinimo pradžios jis su vaiku praktiškai nebendrauja, visiškai juo nesirūpina, neprižiūri, neauklėja, neaugina, nedalyvauja vaiko gyvenime, neteikia jam jokio išlaikymo, t.y. neįgyvendina savo neturtinių ir neturtinių pareigų nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, šiuo metu tarp vaiko ir tėvo praktiškai nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio, materialinio ar kitokio ryšio, o tai savo ruoštu sudaro LR CK 3.180 str. 1 d. numatytą pagrindą apriboti atsakovo, kaip tėvo, valdžią vaiko atžvilgiu, nustatant, kad sustabdomos atsakovo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, paliekant atsakovui teisę matytis su vaiku (LR CK 3.180 str.).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovas I. K. buvo labai daug kartų baustas už įvairius administracinės teisės pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, taip pat daug kartų buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, prieš tai ne kartą atlikęs laisvės atėmimo bausmę, ir šiuo metu jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, kurios vykdymo pabaiga numatyta 2018 metų viduryje. Šios aplinkybės, o būtent sunkiausių savo pavojingumo savo laipsniu, pobūdžiu didelio skaičiaus teisės pažeidimų padarymo faktas leidžia spręsti apie amoralų atsakovo elgesį CK 3.180 str. prasme, galintį daryti žalingą įtaką vaikui bei taip pat sudarantį pagrindą apriboti tėvo valdžią. Taigi, nors atsakovo I. K. galimybes dalyvauti vaiko gyvenime bei įgyvendinti savo valdžią sūnaus atžvilgiu iš esmės riboja ta aplinkybė, jog atsakovas yra įkalinimo įstaigoje, tačiau ši aplinkybė atsirado dėl paties atsakovo sąmoningo tyčinio teisei priešingo nusikalstamo elgesio, sąlygojusio jo ilgalaikį laisvės atėmimą, ir negali būti laikoma pateisinama pareigų vaikui nevykdymo priežastimi.
Vadovaujantis LR CK 3.180 str. laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Nagrinėjamu atveju teismas, kompleksiškai įvertinęs bylos aplinkybes, mano esant tikslinga apriboti atsakovo valdžią vaiko atžvilgiu ne neterminuotai, kaip prašė ieškovas bei vaiko motina, o laikinai. Tėvų valdžia paprastai ribojama laikinai, jei bylos medžiaga patvirtina esant tikimybę, kad tėvai pakeis savo elgesį ir bus galima grąžinti jiems vaiką. Atsakovas I. K. teismo posėdyje paaiškino, kad dažnai pagal galimybes skambindavo tiek vaiko motinai E.D. Š., tiek kartu gyvenančiai jos senelei D. Š., teiraudamasis apie vaiką, prašydamas jį atvežti į pasimatymus, siūlydamas materialinę pagalbą per savo pažįstamus, o atlikęs laisvės atėmimo bausmę planuoja rūpintis vaiku, su juo bendrauti, išlaikyti. Tretysis asmuo E.D. Š. bei liudytoja D. Š. pripažino, kad atsakovas buvo keletą kartų skambinęs joms, klausęs apie vaiką, prašęs vaiko motinos jos banko sąskaitos numerio, į kurią galėtų būti pervestos lėšos vaikui, taip pat prašęs atvežti vaiką į įkalinimo įstaigą, tačiau tą buvo atsisakyta padaryti. Nors E.D. Š. atsisakymas vežti vaiką į pasimatymus su tėvu į aplinką, kurioje yra atsakovas (įkalinimo įstaigą), siekiant vaiko netraumuoti ir nepažeisti jo interesų, gali būti objektyviai suprantamas, juo labiau, kad pats atsakovas paaiškino, kad dėl jo įkalinimo įstaigoje padarytų drausmės pažeidimų jam apskritai uždrausta metams turėti pasimatymus, tačiau atsisakymas priimti siūlomą išlaikymą vaikui, pačiam ieškovui tokio išlaikymo šiuo ieškiniu reikalaujant, vertintinas kritiškai, o tai leidžia spręsti, jog atsakovo pareiga teikti vaikui išlaikymą iš dalies nevykdoma ne tik dėl jo paties, bet ir dėl vaiko motinos nepakankamo bendradarbiavimo ir veiksmų. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovas I. K. yra pareiškęs ieškinius Lietuvos valstybei administraciniame teisme dėl žalos, padarytos netinkamomis įkalinimo sąlygomis, atlyginimo, ir paaiškino, kad palankių teismo sprendimo atveju visą jam priteistą žalos atlyginimą skirtų būtent vaiko išlaikymui.
Tokiu būdu aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui įžvelgti tikimybę, kad atsakovas I. K., išėjęs iš laisvės atėmimo įstaigos, galės ir norės vykdyti savo neturtines ir turtines pareigas vaiko atžvilgiu, kaip tai darė iki įkalinimo (duomenų apie tai, jog iki įkalinimo atsakovas netinkamai įgyvendino savo tėvo valdžią, byloje nėra), ateityje stengsis vaiku rūpintis, imsis aktyvių veiksmų ir priemonių sukurti bei užtikrinti tinkamas, sveikas ir teigiamas sąlygas vaikui augti bei vystytis, tad tikslinga apriboti atsakovo valdžią vaikui laikinai.
Dėl išlaikymo vaikui
Apribojus atsakovo tėvo valdžią, atsakovui išlieka pareiga teikti nepilnamečiui vaikui išlaikymą, kurio dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, tokių pajamų neturėjimu, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, įkalinimu ir pan., o juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 150 € vaiko išlaikymui, tačiau teismas šį reikalavimą tenkina iš dalies. Nors priteisiama iš atsakovo suma yra kiek mažesnė už Lietuvos teismų praktikoje nurodomą, kaip orientacinę, periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteistiną išlaikymo sumą, tačiau atsakovo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba, darbo neturi ir jo galimybės artimiausiu metu įsidarbinti yra iš esmės ribotos dėl to, jog atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, jokio registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nuosavybės teise atsakovas neturi, iš jo teismo nuosprendžiais priteistas žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims. Nors vaiko motina E.D. Š. taip pat jokio registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, kaip paaiškino posėdžio metu, turi kreditorinių įsiskolinimai paskolų davėjams, tačiau šiuo metu dirba UAB „Sentauras“ ir gauna 320 € darbo užmokestį. Įvertinęs šias faktines bylos aplinkybes, apibūdinančias abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei vadovaudamasis LR CK 3.192 str., atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas A. Š. šiuo metu lanko priešmokyklinio ugdymo klasę Juodšilių „Šilo“ gimnazijoje, bei ieškovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, papildomą, 10 € per mėnesį jam kainuojantį šachmatų būrelį, neturi jokių specialių poreikių, o jam per mėnesį išlaikyti reikalinga apie 250-300 €, teismas priteisia iš atsakovo 115 € mėnesinių periodinių išmokų sūnaus išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju paskiriant dabartinį vaiko įstatyminį atstovą - globėją A. Š..
Patenkinus ieškinį, iš atsakovo turėtų būti priteista viso 200,41 € bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą: proporcinga patenkintiems reikalavimams dalis už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio – 82,40 €, 115,80 € valstybės patirtų išlaidų antrinei teisinei pagalbai ieškovui teikti bei 2,21 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), tačiau atsižvelgdamas į atsakovo turtinę ir socialinę padėtį, teismas, teikdamas prioritetą jo turtinių prievolių nepilnamečio vaiko atžvilgiu vykdymui prieš prievoles valstybei, mano esanti tikslinga sumažinti iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 100 €.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui I. K., tretysis asmuo – Elena D. Š., išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti atsakovo I. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Alytaus pataisos namuose, Ulonų g. 8A, Alytus) tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus A. Š. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus r. Juodšilių k. (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.
Priteisti iš atsakovo I. K. nepilnamečio sūnaus A. Š. išlaikymui po 115 € (vieną šimtą penkiolika eurų) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2015-05-18 iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio A. Š. lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją A. Š..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo I. K. 100 € (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.