- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- I-608-428/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02175-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Reginai D
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės,
dalyvaujant pareiškėjo A. B. atstovui advokato padėjėjui V. R., atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei N. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Reginai D. B., D. B., I. Č. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 20SD-6093-(14.20.104.) ,,Dėl atsakymo į prašymą“ įformintą administracinį sprendimą.
Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, prašydami suderinti 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 20SD-6093-(14.20.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad negali derinti UAB „EVVI“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimų. Atsakovė skundžiamame rašte nurodė faktinę aplinkybę, kuri nesusijusi su pareiškėjo prašymo aplinkybėmis, nurodydama, jog pagal ŽPDRIS sistemoje esančius duomenis (paslaugos Nr. ZSFP-32413), t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-719-(8.18) 8 punktą, R. D. B. parengtas to paties žemės sklypo projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti žemės sklypo bendraturčių A. B. ir D. B. raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Atsakovė, atsisakydama derinti A. B. ir D. B. pateiktą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat vadovavosi Taisyklių 9 punktu, teigdama, jog pareiškėjo projekto planuojama teritorija yra įtraukta į anksčiau parengtą R. D. B. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Tokia atsakovės pozicija yra nesuderinama su Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsakovės negali užkirsti kelio vienam iš bendraturčių įgyvendinti teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, remdamasi tik tuo, kad kitas bendraturtis pirmas ėmėsi tokios teisės įgyvendinimo ir jam parengus ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, antrasis bendraturtis negali rengti alternatyvaus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nes pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 9 punktą ginčo žemės sklypo teritorija jau yra įtraukta į pirmojo bendraturčio parengtą žemės valdos projektą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 20SD-6093-(14.20.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ įformintas administracinis sprendimas laikytinas prieštaraujančiu Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 daliai ir yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas ir bendraturtis D. B. kreipėsi į atsakovę netinkama forma ir nesilaikydami Taisyklėse nustatytos tvarkos, t. y. pagal Taisyklių 19 punkte nustatytą tvarką, pareiškėjas ir bendraturtis D. B. turėjo pirmiausia prašyti atsakovo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tačiau A. B. ir bendraturtis D. B. 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į atsakovę ne dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, tačiau dėl pačių iniciatyva parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto suderinimo. Skundžiamu aktu buvo atsisakyta derinti minėtą projektą. Be to, Taisyklių 9 punktas imperatyviai draudžia rengti tokio pobūdžio projektus, kai planuojama teritorija įtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1:2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Ginčo atveju planuojama teritorija įtraukta į 2017 m. rugpjūčio 4 d. suderino Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuris buvo parengtas pagal R. D. B. prašymą bei suderintas. Dėl nurodytų priežasčių atsakovė pagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo pateiktą UAB ,,EVVI“ parengtą projektą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. raštą Nr. 20SD-6093-(14.20.104.) ,,Dėl atsakymo į prašymą“, kuriuo atsakovė atsisakė derinti pareiškėjo ir bendraturčio D. B. iniciatyva 2018 m. gegužės 29 d. UAB ,,EVVI“ parengtą žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas), kuriuo buvo suformuotos bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalys.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. 2018 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrių, prašydami suderinti parengtą Projektą. Atsakovė skundžiamu raštu atsisakė derinti Projektą, nurodydama jog pagal Taisyklių 19 punktą, iniciatorius prašymą organizuoti projekto rengimą pateikia raštu užpildydamas Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydamas elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Atsakovė nurodė, kad pateiktame prašyme turi būti nurodyti projekto tikslai ir pateikti prie prašymo reikalingi dokumentai. Atsakovė, atsisakydama derinti Projektą, skundžiamą raštą grindė ir tuo, jog pagal ŽPDRIS sistemoje esančius duomenis (paslaugos Nr. ZSFP-32413), t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. rugsėjo 7 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-719-(8.18) 8 punktą, Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris buvo parengtas pagal žemės sklypo bendraturtės R. D. B. prašymą, gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti žemės sklypo bendraturčių – pareiškėjo ir D. B. raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Atsakovė skundžiamame rašte taip pat nurodė Taisyklių 9 punktą, pagal kurį projektai gali būti rengiami tais atvejais, kai planuojama teritorija neįtraukta į rengiamus kitus projektus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Atsakovė konstatavo, kad parengti projektai derinami, jeigu rengiant projektą yra atliktos Taisyklėse nurodytos planavimo procedūros ir jų sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovė nurodė, jog pateikto Projekto derinti negali, kadangi projektinis pasiūlymas neatitinka Taisyklėse nurodytų reikalavimų.
Taigi, atsakovė atsisakymą derinti Projektą iš esmės grindė dviem pagrindiniais argumentais: 1) pareiškėjas netinkamai kreipėsi į atsakovę dėl Projekto suderinimo, nesilaikydamas Taisyklėse nustatytos tvarkos ir procedūrų; 2) pareiškėjo ir D. B. iniciatyva parengto žemės sklypo Projekto teritorija pirmiau suplanuota kitu, Reginos D. B. iniciatyva parengtu, to paties žemės sklypo projektu, kuris anksčiau buvo suderintas su atsakove, todėl pagal Taisyklių 9 punkto nuostatas negali būti derinamas.
Iš pareiškėjo skundo ir jo atstovo paaiškinimų nustatyta, jog pareiškėjas skundžiamo rašto neteisėtumą grindė administracinio akto nepagrįstumu ir Taisyklių 9 punkto prieštaravimu Civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 daliai, nustatančiai, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Ginčo teisinius santykius, kilusius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo srityje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ir Žemės įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, kurią turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalis numato, jog asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, pirmiausia prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, arba savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje numatyta žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo svarstymo ir tvirtinimo tvarka, pagal kurią: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir detalizuotos Taisyklėse. Pagal Taisyklių nuostatas, pirmiausia turi būti atliekami projekto parengiamieji darbai, t. y. teikiami prašymai leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, kurie kaimo gyvenamosiose vietovėse teikiami Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui (Taisyklių 19 p., 19.1 p.). Projektų rengimo inicijavimo teisę turi privačios žemės savininkai (Taisyklių 13.4 p.). Projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių teritorijose organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 12.1 p.). Kai priimamas sprendimas pradėti rengti projektą, projekto organizatorius parengia projekto reikalavimus, kuriuose išvardijamos konkrečių teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujamasi rengiant projektą (Taisyklių 21 p., 23 p., 24 p.). Apie projekto rengimą informuojama visuomenė (Taisyklių 54 p., 58 p.). Projektas turi būti suderintas Taisyklėse nustatyta tvarka (Taisyklių 62 p., 64 p.). Suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (Taisyklių 65 p.). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 p.). Prieš tvirtinant projektą parengtam projektui pirmiausia turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai (Taisyklių 66 p.).
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik pagal konkrečiai nustatytą eiliškumo tvarką ir konkrečias procedūras.
Ginčo atveju iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog pareiškėjas ir bendraturtis D. B. pateikė atsakovei derinti jų pačių iniciatyva organizuotą ir parengtą projektą (b. l. 7–8). Pareiškėjas nesikreipė į atsakovę dėl leidimo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat nebuvo išduoti projekto rengimo reikalavimai. Ginčo atveju pareiškėjas organizavo projekto rengimą, tapdamas projekto organizatoriumi, nors pagal Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas jam, privačios žemės savininkui, suteikta tik projekto rengimo iniciatyvos teisė (Žemės įstatymo 40 str. 3 d., Taisyklių 13.4 p.). Pareiškėjas pateikdamas atsakovei savo iniciatyva parengtą projektą nesilaikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo procedūrų eiliškumo, numatyto Taisyklėse. Nurodytos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo D. B. (bendraturtis) į atsakovę kreipėsi nenustatyta Žemės įstatyme ir Taisyklėse tvarka bei nesilaikydami projekto rengimo procedūrų, todėl atsakovė pagrįstai atsisakė suderinti pateiktą projektą, nurodydama pareiškėjui Taisyklių 19 punkto nuostatas, pagal kurias pirmiausia teikiamas prašymas leisti pradėti rengti projektą, pateikiant Taisyklių 1 priede nustatytą formą, ir tik po to pradedamos kitos eilės tvarka Taisyklėse nustatytos projekto rengimo procedūros.
Teismo nuomone, dėl šios priežasties atsakovė pagrįstai atsisakė derinti projektą, tačiau kiti skundžiamo rašto argumentai, kuriais atsakovė grindė savo teisę atsisakyti derinti projektą, nėra pagrįsti teisiškai ir reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.
Visų pirma, jeigu žemės sklypas, kurį prašoma suformuoti ar pertvarkyti, priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, – prašymą leisti pradėti rengti projektą gali pateikti (pasirašytą) vienas ar keli bendraturčiai (Taisyklių 29 punktas). Taisyklėse nėra numatyta vieno iš žemės sklypo bendraturčių pareiga gauti kito bendraturčio sutikimą siekiant kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį su prašymu leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Be to, Taisyklių 9 punktas (2017-08-23 įsakymo Nr. 3D-551/D1-681 redakcija, įsigaliojusi nuo 2018-01-01), kurį nurodė atsakovė teisiniu atsisakymo suderinti projektą pagrindu, draudžia rengti projektus tais atvejais, kai planuojama projekto teritorija įtraukta į rengiamus kitus projektus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Nagrinėjamo ginčo atveju Projektas buvo rengiamas pertvarkant žemės sklypą, t. y. nekeičiant žemės sklypo ribos, tačiau atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalį, siekiant suformuoti atskirus du žemės sklypus. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Taigi, Taisyklių 9 punktas nereglamentuoja ginčo situacijos, todėl atsakovė neturėjo teisės atsisakyti derinti Projekto Taisyklių 9 punkto pagrindu.
Pažymėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 66 punktą, parengtam projektui turi pritarti visi žemės sklypo bendraturčiai, tačiau tuo atveju, kai parengtas projektas nėra suderintas su visais bendraturčiais, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys išduoda teigiamą išvadą dėl projekto tikrinimo nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai visi žemės sklypo bendraturčiai su parengtu projektu sutiks (pasirašys sprendinių brėžinyje) arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
Jeigu pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovę dėl Projekto rengimo Taisyklių nustatyta tvarka, atsakovės argumentai, susiję su atsisakymu derinti Projektą dėl to paties žemės sklypo pirmiau parengtu pagal žemės sklypo bendraturtės R. D. B. prašymą formavimo ir pertvarkymo projektu, kuris, anot atsakovės, yra kliūtis pareiškėjui suderinti projektą, būtų teisiškai nepagrįsti. Tačiau įvertinus tai, kad privataus sklypo savininkas, visų pirma, turi teisę inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir tai, kad pareiškėjas nesikreipė nustatyta eiliškumo tvarka į atsakovę su prašymu leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, konstatuotina, jog atsakovė neturėjo teisinio pagrindo atlikti veiksmus, susijusius su Projekto suderinimu, todėl neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą.
Skundžiamu raštu atsakovė, įvertinusi pareiškėjo pateiktą prašymą ir dokumentus, teismo nuomone, pagrįstai atsisakė derinti Projektą dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė Žemės įstatyme ir Taisyklėse nustatytos projekto rengimo tvarkos, todėl Projekto derinimas yra negalimas. Taigi, naikinti skundžiamą raštą nėra teisinio pagrindo, nes iš esmės atsakovė neturėjo teisės derinti pateikto Projekto.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.), individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (2 d.). Pagal administracinę jurisprudenciją, VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje yra įtvirtinti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Jame nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi įstatyme numatyta, jog ne bet kokie, o tik esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas, sudaro pagrindą sprendimų panaikinimui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame rašte nurodytas aplinkybes, iš esmės pritaria pareiškėjo pozicijai, jog skundžiamas raštas yra su trūkumais, jame yra netikslumų, skundžiamas raštas nepakankamai motyvuotas teisiniais pagrindais, jame išdėstytos aplinkybės nepagrįstos ir dviprasmiškos. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neturėjo teisės derinti pateikto Projekto ir jo pagrįstai nederino dėl to, jog pareiškėjas nesikreipė į atsakovę Taisyklėse nustatyta eiliškumo tvarka su prašymu leisti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, konstatuoja, jog nustatyti skundžiamo rašto trūkumai, kurie sudarytų teisinį pagrindą skundžiamą raštą panaikinti, nagrinėjamo ginčo atveju nėra esminiai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.