Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. R., jo atstovei advokatei Lidijai Blinkevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. S. 2018 m. lapkričio 23 d. apie 23.30 val., kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia sumušė nukentėjusįjį P. R., t. y. sudavė kumščiu nukentėjusiajam į veidą ir spyrė jam kojomis į kitas kūno vietas (ne mažiau kaip 8 kartus) ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo P. R. sveikatą (padarė nukentėjusiajam P. R. poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, kairiame skruoste, poodines kraujosruvas lūpose, krūtinės kairėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimus nosyje, dešinės plaštakos II-IV pirštuose ir nosies kaulų lūžį).

2.1. Kaltinamasis P. S. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 23 d. apie 23.30 val. iš savo namų išlydėjęs draugą stovėjo prie įėjimo į laiptinę namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir rūkė. Tuo metu grįždamas į namus ir praeidamas pro jį nukentėjusysis P. R. pasakė jam „pasitrauk, jaunas glušiuk, iš kelio“. Po šių žodžių jis spontaniškai sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į nosį, po kurio nukentėjusysis nugriuvo ant laiptų pakopos. Matė, kad nukentėjusiojo nosis kraujavo. Taip pat galėjo suduoti ir įspirti daugiau smūgių į kitas kūno vietas. Ant jo (kaltinamojo) drabužių liko kraujo dėmių, kurios atsirado po nukentėjusiojo P. R. sumušimo. Pripažįsta, kad visus sužalojamus nukentėjusiajam padarė jis, nes nematė, kad nukentėjusysis būtų sužalotas iki jo smūgių sudavimo. Prieš tai jis su draugu buvo išgėręs 0,5 l degtinės, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Būdamas blaivus nebūtų sumušęs nukentėjusiojo. Kitą dieną nuėjo atsiprašyti nukentėjusiojo, bendravo su juo, pažadėjo atlyginti padarytą žalą. Vėliau jam buvo uždrausta bendrauti su nukentėjusiuoju, todėl nukentėjusiajam žalos neatlygino. Pripažįsta teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, o nukentėjusiojo P. R. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies – pripažįsta padaręs nukentėjusiajam žalą, tačiau mano, kad nukentėjusiajam buvo padaryta mažesnė žala. Dėl savo poelgio labai gailisi, dar kartą atsiprašo nukentėjusiojo ir įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam teismo nustatytą žalą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis P. S. prisipažino esantis kaltu, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusiojo atstovė ir kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti dokumentai:

2.3.1. 1 tomas – protokolas-pareiškimas (1 b. l.), įvykio vietos apžiūros protokolas (14–27 b. l.), specialistų išvados (34–37, 69–70 b. l.), daiktų apžiūros protokolas (39–40, 42–53 b. l.), nutarimas dėl daiktų perdavimo saugoti (55–56 b. l.), Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija ir jos apžiūros protokolas (60–63 b. l.), tarnybinis pranešimas (65 b. l.), medicininių dokumentų kopijos, išrašai ir nuotraukos (75–80, 128–133 b. l.), Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (88–94 b. l.), nutarimai pripažinti Panevėžio teritorinę ligonių kasą civiliniu ieškovu ir leisti jos atstovui dalyvauti procese (96, 98–99 b. l.), nukentėjusiojo P. R. civilinis ieškinys (101–102 b. l.), nutarimai pripažinti nukentėjusįjį P. R. civiliniu ieškovu ir nukentėjusiuoju (103, 116 b. l.), nukentėjusiojo P. R. apklausos protokolas (108–109, 112–113 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolai (124–125, 134 b. l.), invalidumo pažymėjimų kopijos (136–137 b. l.), liudytojo Ž. G. apklausos protokolas (140–141 b. l.), liudytojo A. L. apklausos protokolas (145–146 b. l.), liudytojo S. R. apklausos protokolas (152–153 b. l.), liudytojos D. K. apklausos protokolas (158–159 b. l.), liudytojo K. B. apklausos protokolas (164–165 b. l.), daiktų priėmimo saugoti kvitas (168 b. l.), kaltinamąjį P. S. charakterizuojanti medžiaga (169–181 b. l.), asmens neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu protokolas (182 b. l.), laikinojo sulaikymo protokolas ir nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (188, 190 b. l.), kaltinamojo P. S. apklausos protokolas (196 b. l.);

2.3.2. 2 tomas – kaltinamojo P. S. apklausos protokolas (6–7 b. l.), nutarimas daryti poėmį ir poėmio protokolas (10, 12–13 b. l.), pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas (21 b. l.), nutarimas skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (24–25 b. l.), internetiniame tinklalapyje skelbiamos išimamų protezų kainos (77 b. l.), prašymas dėl asmens perdavimo pagal laidavimą su priedais (82–86 b. l.), kaltinamojo P. S. charakteristika (87 b. l.), medicininių dokumentų išrašų kopijos (88–100 b. l.), ĮKNR ir ANR išrašai (101, 102 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus pirmiau paminėtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis P. S. neabejotinai padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

2.5. Kaltinamajam P. S. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis nukentėjusiajam P. R. kumščiu sudavė į veidą ne mažiau kaip 5 kartus ir spyrė į kitas kūno vietas ne mažiau kaip 5 kartus. Tačiau toks kaltinimas buvo suformuotas pagal nukentėjusiojo P. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti mažiausiai 8 smūgiais, o kaltinamasis P. S. tikslaus suduotų smūgių kiekio ir jų lokalizacijos nurodyti negalėjo. Atsižvelgdamas į tai, į specialisto išvadoje nurodytą suduotų smūgių kiekį, jų lokalizaciją, susidarymo mechanizmą, teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė kumščiu į veidą ir spyrė į kitas kūno vietas ne mažiau kaip 8 kartus ir šioje dalyje patikslina kaltinimą.

2.6. Kaltinamojo P. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

3. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

3.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo P. S. gynėja pateikė kaltinamojo tėčio J. S. prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jo (J. S.) atsakomybei (2 t., 82–86 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. S. ir laiduotojas J. S. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas nurodė, kad jis su kaltinamuoju gyvena tame pačiame mieste, netoli vienas nuo kito (apie 500 metrų atstumu) ir jie yra artimi, bendrauja kasdien (kaltinamasis ateina pas juos į namus pavalgyti, padėti ūkio darbuose ir pan.), esant reikalui susiskambina telefonu, kaltinamasis konsultuojasi su juo svarbiais klausimais ir atsižvelgia į jo (laiduotojo) nuomonę, todėl laiduotojas gali daryti kaltinamajam realią teigiamą įtaką. Taip pat laiduotojas J. S. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus P. S. laiduotoju, supranta savo kaip laiduotojo atsakomybę ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Anksčiau kaltinamasis P. S. nėra smurtavęs, jam nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo P. S. padarytą nusikalstamą veiką jis sužinojo kitą dieną iš nukentėjusiojo, nes sūnus, žinodamas jo (laiduotojo) neigiamą požiūrį į tokį elgesį ir pergyvendamas dėl įvykio (pergyvendamas dėl ko nors kaltinamasis tampa nekalbus, užsidaro savyje), iškart neišdrįso pats apie tai pasipasakoti jam. Kaltinamasis alkoholį vartoja kartais ir saikingai, dėl savo veikos labai pergyvena. Sūnus su juo (laiduotoju) elgiasi pagarbiai, mano, kad jis yra autoritetas savo sūnui. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotojas neteistas, nebaustas administracine tvarka, darbovietėje jis charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, sąžiningas, atsakingas, išmanus, draugiškas darbuotojas. Pasak laiduotojo, jo sveikatos būklė netrukdys būti laiduotoju. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo tėčio J. S. galimybe būti laiduotoju ir daryti teigiamą įtaką savo sūnui – kaltinamajam P. S..

3.4. Kaltinamasis P. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo poelgio. Be to, kaltinamasis P. S. neteistas, jis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už padarytą mažareikšmį KET pažeidimą, administracinę nuobaudą įvykdė. Svarbu įvertinti kaltinamojo P. S. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, juo buvo sukeltas pavojus žmogaus sveikatai. Kaltinamasis P. S. dirba, jis pripažino padaręs nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, įsipareigojo atlyginti teismo priteistą žalą. Taip pat kaltinamasis P. S. jau kitą dieną po įvykio įsipareigojo nukentėjusiajam P. R. atlyginti padarytą žalą, tačiau jam buvo paskirta kardomoji priemonė, kuri draudė bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju, todėl kaltinamasis žalos nukentėjusiajam iki šiol neatlygino. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis P. S. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, atlygins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat į laiduotojo turtinę padėtį (jo mėnesinės pajamos sudaro apie 700 eurų), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį P. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojo J. S. (tėčio) atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 2 metams.

4.1. Civilinis ieškovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo pareiškė 217,61 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 88–94 b. l.). Ši kaltinamojo P. S. veika padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo P. S..

4.2. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas P. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 11015 eurų dydžio turtinei žalai ir 4000 eurų dydžio neturtinei žalai atlyginti (1 t., 101–102 b. l.). Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusysis P. R..

4.2.1. Savo ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad jo turtinę žalą sudaro sužalotų dantų gydymo ir jų implantavimo kaina (11000 eurų) bei dantų nuotraukos padarymas (15 eurų), pateikė tai patvirtinančius dokumentus (1 t., 128–133 b. l.). Tai nukentėjusysis patvirtinto ir teisiamajame posėdyje. Tačiau iš byloje esančios specialisto išvados ir kartu su Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad įvykio metu nukentėjusiajam P. R. buvo padarytos poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais dešinės ausies kaušelyje, kaktoje, kairiame skruoste, poodinės kraujosruvas lūpose, krūtinės kairėje, dešinėje šlaunyje, odos nubrozdinimai nosyje, dešinės plaštakos II-IV pirštuose ir nosies kaulų lūžimas. Būtent tokių sužalojimų nukentėjusiajam padarymas kaltinamajame akte inkriminuotas kaltinamajam P. S.. Byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo P. R. dantų skausmas ir jų klibėjimas yra tiesiogiai susijęs su kaltinamojo P. S. veika. Iš specialisto išvados matyti, kad apžiūros metu specialistas įvertino nukentėjusiojo dantų protezo ir dantų paslankumą (klibėjimą), tačiau nenustatė, jog šie sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu. Be to, iš nukentėjusiojo P. R. pateiktų medicinos dokumentų matyti, kad iki įvykio jis nešiojo išimamą protezą, kas patvirtina, jog nukentėjusiojo dantų būklė iki įvykio nebuvo gera. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. R. nenurodė gydymo įstaigos, kurioje buvo gydomi ir prižiūrimi jo dantys, todėl teismui nebuvo galimybių patikrinti, ar nukentėjusiojo P. R. dantų būklė įvykio metu iš tiesų buvo pabloginta taip, kaip tvirtina nukentėjusysis. Svarbu tai, kad pagal Panevėžio teritorinės ligonių kasos pateiktus dokumentus seka, jog nukentėjusiajam P. R. dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nebuvo suteiktos gydymo paslaugos, susiję su dantų gydymu. Ypatingai teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nukentėjusiojo P. R. pateiktuose gydymo planuose (1 t., 129–130 b. l.) visos nurodytos jo gydymo kainos, taip pat ir naujų protezų gamybos kainos, iš esmės tiesiogiai susiję su kramtymo funkcijų atstatymu implantais. Tačiau iš tuose pačiuose gydymo planuose nurodytos informacijos matyti, kad prieš įvykį nukentėjusysis nešiojo ne implantus ir su jais susijusius dantų protezus, o tik išimamą dantų protezą. Byloje esanti nuotrauka (1 t., 132 b. l.) patvirtina, kad nukentėjusysis prieš įvykį neturėjo jokių dantų implantų, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir pats nukentėjusysis P. R.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad prieš įvykį nukentėjusiajam P. R. kramtymo funkcija būtų palaikoma dantų implantais ir su jais susijusiais dantų protezais ir tokie dantų implantai bei dantų protezai įvykio metu būtų buvę išmušti ar kitaip sugadinti. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo pateiktuose gydymo planuose nurodytos jo gydymo kainos nėra susiję su realia įvykio metu nukentėjusiajam P. R. padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo P. R. civilinis ieškinys, susijęs su jo dantų gydymo išlaidomis 11015 eurų sumai, visa apimtimi negali būti tenkinamas.

4.2.2. Nukentėjusiojo P. R. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad prieš įvykį jis nešiojo išimamus dantų protezus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. R. patikslino, kad įvykio metu jis nešiojo vieną viršutinio žandikaulio išimamą protezą, kuris, nukentėjusiojo teigimu, buvo sugadintas. Iš viešojoje erdvėje pateikiamų išimamų dantų protezų ir su jais susijusių paslaugų kainų matyti, jog vienos išimamo protezo plokštelės pagaminimas (su darbais) kainuoja apie 400 eurų (2 t., 77 b. l.). Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam P. R. iš kaltinamojo P. S. priteisiamas 415 eurų (400 eurų už vienos naujos išimamo protezo plokštelės pagaminimą ir 15 eurų už dantų nuotraukos padarymą) turtinės žalos atlyginimas.

4.2.3. Neturtinę žalą nukentėjusysis P. R. grindžia sveikatos pablogėjimu (sunkiu kvėpavimu, blogu girdėjimu dešine ausimi dėl klausos nervo uždegiminio paūmėjimo, abiejų akių vokų sumušimu, nosies kaulų lūžimu, mėlynėmis po akimis, sužalotomis lūpomis, judančiais dantimis, galvos svaigimu, svyruojančia eisena), fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu ir išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis P. R. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą prieš kitus asmenis, išgąstį dėl galimo jo širdies veiklą palaikančio stimuliatoriaus sugadinimo ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai sumažėjo jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Dėl viso to nukentėjusysis P. R. neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Tačiau šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, jog sudėtingesniam nukentėjusiojo sužalojimų gijimui ir su tuo susijusiai neturtinei žalai neabejotinai įtakos turėjo nukentėjusiojo amžius – įvykio metu jam buvo 76 metai. Be to, iš nukentėjusiojo P. R. atstovės teisiamojo posėdžio metu pateiktų medicininių dokumentų išrašų kopijų matyti, kad tiek prieš įvykį, tiek ir po įvykio nukentėjusysis P. R. skundėsi tokiomis pačiomis sveikatos problemomis (dusuliu, skausmu širdies plote ir pan.), po suteiktų gydymo paslaugų jo būklė pagerėjo, stabilizavosi (2 t., 88–100 b. l.). Svarbu tai, kad esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, teismai turi paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, susijusį su veido kaulų lūžiais), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas apie 3000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos Nr. 2K-202-693/2015, 2K-78-693/2015, Nr. 2K-5/2014, 2K-303/2013).

4.2.4. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į nukentėjusiojo sveikatos būklę prieš įvykį, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (savo nekilnojamojo turto neturi; moka vartojamąją paskolą už buto remontą; mėnesinės pajamos yra apie 900 eurų), įrodytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 2500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam P. R. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus. Kaltinamasis P. S. nukentėjusiajam neturtinės žalos neatlygino, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo P. S..

5.1. Nuosprendžiui įsiteisėjus kaltinamajam P. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 24–25 b. l.), panaikinama.

5.2. Atleidžiant kaltinamąjį P. S. nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiant baudžiamąją bylą, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas.

5.3.1. dvi gipso plokštės dalys su avalynės pėdsakų fragmentais; trys gipso plokštės dalys su raudonos spalvos dėmėmis; raudonos dėmės pavyzdys; kaltinamojo P. S. abiejų rankų nuoplovų pavyzdžiai, kurie saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. BBB0004876) (1 t., 168 b. l.), sunaikinami;

5.3.2. pilkos sportinės kelnės; juoda striukė; juodi sportiniai bateliai, kurie saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., 168 b. l.), grąžinami kaltinamajam P. S..

5.4. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyrius pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog valstybei priteisini 234 eurai už nukentėjusiajam P. R. suteiktą teisinę pagalbą (2 t., 71 b. l.). Taip pat valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos nukentėjusiajam P. R. suteiktai advokato pagalbai apmokėti ir teismo procesiniams dokumentams įteikti iš kaltinamojo P. S. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

P. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo J. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti P. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, paskirti P. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam P. R. ir Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą turtinę žalą.

-nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. R. 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti;

-Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 217,61 Eur (du šimtus septyniolika eurų 61 ct) turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

- dvi gipso plokštės dalis su avalynės pėdsakų fragmentais; tris gipso plokštės dalis su raudonos spalvos dėmėmis; raudonos dėmės pavyzdį; P. S. abiejų rankų nuoplovų pavyzdžius, sunaikinti;

- pilkas sportines kelnes; juodą striukę; juodus sportinius batelius, grąžinti P. S..

I. P. S., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui J. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.