- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- I-547-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01372-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Kauno apygardos teismo
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pranešėja ir pirmininkė), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos teismui dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu (III t., b. l. 20-23) prašydamas: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. administracinį aktą Nr. (1.46)-E2-7454 (toliau –ir Sprendimas, Skundžiamas raštas), 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2017 m. gegužės 5 d. skundą Nr. E1-18282; 3) įpareigoti atsakovą išnagrinėti iš naujo jo 2017 m. gegužės 5 d. prašymą Nr. E1-18305, 2015 m. gegužės 15 d. skundą Nr. E1-19626 ir 2017 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. E1-19608; 4) įpareigoti atsakovą aprašyti neteisėtą pareiškėjo laisvės apribojimą 2016 m. spalio 20 d. 15.00 - 16.00 val. užfiksavusius Kauno apygardos teismo vaizdo kamerų įrašų duomenis ir šį aprašymą pateikti pareiškėjui.
Pareiškėjas patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis aukščiau paminėtais skundais ir prašymais kreipėsi į Kauno apygardos teismo pirmininką, prašydamas suteikti informaciją, kokiu tikslu Kauno apygardos teismo vaizdo kamerų įrašuose yra fiksuojami jo asmens duomenys, nurodyti faktinį ir teisinį atsisakymo suteikti tokio pobūdžio informaciją pagrindą, nurodyti Kauno apygardos teismo surinktų ir tvarkomų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuo remdamasis atsakovas atsisakė retušuoti kitų asmenų atvaizdus pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 21 d. prašymą, nurodyti retušavimo kainą, techninius būdus, teisės aktus, reglamentuojančius retušavimo atlikimą. Tvirtino, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai nenustatinėjo pareiškėjo asmens tapatybės. Nagrinėdamas pareiškėjo 2017 m. gegužės 15 d. skundą Nr. E1-19626, atsakovas neteisėtai atsisakė iš policijos, prokuratūros, specialiųjų „prookupacinio režimo tarnybų“ išreikalauti pareiškėjo nuotraukas, pagal kurias Kauno apygardos teismo pirmininkas galėjo pareiškėją atpažinti ir atsisakė jam pateikti 2016 m. spalio 21 d. prašyme Nr. E1-39408 nurodytus kamerų vaizdo įrašus. Pagal pareiškėjo 2017 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. E1-19628 atsakovas atsisakė pranešti pareiškėjui kelių Kauno apygardos teisme įrengtų vaizdo kamerų įrašuose pareiškėjas užfiksuotas 2016 m. spalio 20 d., koks vaizdo kamerų fiksavimo kampas, apimtis, kokiame aukštyje jos įrengtos bei aprašyti neteisėtą pareiškėjo laisvės apropojimą užfiksavusius vaizdo kamerų įrašų duomenis, nes atsakovas atsisako juos tvarkyti ir pateikti sutvarkytus pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo tvirtinimu, prašoma informacija yra reikalinga jo pilietinių ir žmogaus teisių gynybai, atsisakius ją pateikti buvo pažeistos jo pilietinės teisės, tame tarpe dėl saugaus patekimo į Kauno apygardos teismo posėdžius. Atsisakymas pateikti prašomą informaciją, kitų prašomų veiksmų neatlikimas pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę gauti valstybės įstaigos apie pareiškėją turimą privačią informaciją. Prašomos informacijos nepateikimu buvo pažeistos Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 str., 5 str., Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str., 5 str., 6 str., 7 str., 16 str. nuostatos, Viešojo administravimo įstatymo 8 str., Administravimo teismuose nuostatų 5p., 113.2p., 16.6 p. reikalavimai, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus įsakymu Nr. 1T01( 1.12E) patvirtintų Vaizdo duomenų tvarkymo pavyzdinių taisyklių 17p., 22p., 27.3p. nuostatos, gero administravimo principai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apygardos teismas su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime ( III t., b. l. 27-29) atsakovas nurodė, jog pareiškėjas V. J. 2017 m. gegužės 5 d. kreipėsi su prašymu pateikti jam Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų 2017 m. gegužės 5 dieną laikotarpiais nuo 13.00 iki 13.10 val. bei nuo 14.30 val. iki kol pareiškėjas išvyko iš atsakovo patalpų, padarytų vaizdo įrašų kopijas.
Tvirtino, jog sprendžiant pareiškėjo prašymą, buvo peržiūrėti pareiškėjo parodytu laiku Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų padaryti vaizdo įrašai, atrinkti tie įrašų fragmentai, kurių kopijų padarymas ir pateikimas pareiškėjui atitinka Vaizdo duomenų tvarkymo taisyklių nuostatas, padaryta šių fragmentų kopija ir laikmena su šiais duomenimis kartu su skundžiamu Kauno apygardos teismo pirmininko 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. 1.46)-E2-7454, kuriuo iš dalies patenkintas pareiškėjo prašymas dėl įrašų kopijų pateikimo, perduota pareiškėjui.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas skunde pakartotinai kelia klausimus, susijusius su Kauno apygardos teismo pirmininko 2016 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. ( 1.46) -E2-16514, teisėtumu, kuriuo buvo atsisakytas tenkinti V. J. 2017 m. spalio 21 d. prašymas dėl Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo stebėjimo kamerų 2016 m. spalio 20 d. laikotarpiu tarp 15.00 val. ir 16.00 val. padarytų vaizdo įrašų kopijų pateikimo, tačiau šio pobūdžio aplinkybės buvo išnagrinėtos Kauno apygardos administracinis teismo administracinėje byloje Nr. 1-1307-423/2017, priimant 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą , kuriuo pareiškėjo skundas atmestas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog pareiškėjas pakartotinai keldamas klausimą dėl reikalavimo pateikti 2016 m. spalio 20 d. vaizdo kamerų įrašus ir ginčydamas atsisakymo šį prašymą tenkinti teisėtumą, pažeidžia principą bis de eadem re non šit actio, reiškiantį, jog teismine tvarka negalima reikšti tapataus reikalavimo, jeigu dėl to teismas jau yra priėmęs procesinį sprendimą.
Pažymėjo, jog vaizdo įrašų turinio aprašymo Vaizdo duomenų tvarkymo Kauno apygardos teisme taisyklės nenumato, taip pat atsakovas ne kartą pareiškėjui yra išaiškinęs, jog, gindamas savo teises pareiškėjas turi teisę reikšti procesinio pobūdžio prašymus kitose bylose dėl įrodymų išreikalavimų, todėl atsakovas pareiškėjo prašymų visa apimtimi netenkino pagrįstai. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Dėl skundo dalies netenkinimo
Byloje keliamas ginčas dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. rašto Nr. (1.46)-E2-7454 (III t., b.l. 23-24) teisėtumo ir pagrįstumo bei dėl išvestinio pobūdžio reikalavimų, t. y. įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymus (skundus), kurių pagrindu buvo priimtas Skundžiamas sprendimas, įpareigoti atsakovą aprašyti neteisėtą pareiškėjo laisvės apribojimą 2016 m. spalio 20 d. 15.00 - 16.00 val. užfiksavusius Kauno apygardos teismo vaizdo kamerų įrašų duomenis ir šį aprašymą pateikti pareiškėjui.
Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2017-05-05 kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu ( reg. Nr. E1 -18305) pateikti Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų, padarytų 2017 m. gegužės 5 d. nuo 13.00 val. iki 13.10 val. ir nuo 14.13 val. iki jo išvykimo iš Kauno apygardos teismo, kuriuose yra matomi jo veiksmai Kauno apygardos teisme (prie teismo pastato, dokumentų priėmimo skyriuje) kopijas ( II t., b. l. 75-76). Iš prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas nurodė, kad atsisakius teismo pirmininkui pateikti vaizdo kamerų įrašus, prašė juos saugoti tol, kol šie duomenys Kauno apygardos teismo pirmininko administraciniu sprendimu bus pateikti pareiškėjui, suteikti informaciją apie šio pobūdžio įrašų darymo tvarką, jų teisinį reglamentavimą, jo asmens duomenų fiksavimo vaizdo įrašais faktinį ir teisinį pagrindą, pranešti, kuo remiantis buvo atsisakyta retušuoti kitų asmenų atvaizdus pagal jo ankstesnį prašymą (reg. Nr. E1-391408), pateikti informaciją, kiek toks retušavimas kainuoja, kokiais techniniais būdais atliekamas, kokiu teisiniu pagrindu.
2017-05-05 Kauno apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo skundas ( reg. Nr. E1-18282) ( II t., b. l. 77-79), iš kurio turinio matyti, jog pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl to, kad jam nebuvo išsamiai atsakyta į ankstesnį, t.y. 2016-10-21 prašymą ( reg. Nr. E1-39408), prašė nurodyti teismo pirmininko neatvykimo į Kauno apygardos administracinio teismo 2017-05-04 teismo posėdį administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 teisinį ir faktinį pagrindą, nes dėl to buvo pažeistos pareiškėjo procesinės teisės užduoti teismo pirmininkui klausimų, operatyviai išnagrinėti bylą. Be to, pareiškėjas prašė raštu atsakyti į teismo pirmininko atstovų neatsakytus klausimus teismo posėdžio metu. Taip pat prašė pateikti 2016-10-21 prašyme nurodytų ir nepateiktų vaizdo įrašų kopijas pareiškėjui, šiuos duomenis pateikti Generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės teismui į baudžiamąją bylą Nr. I-297-9993/2017 ir į civilinę bylą Nr. 2-12969-918/2017 bei prašė raštu jam pranešti faktinį ir teisinį pagrindą, kuriuo vadovaudamasis, Kauno apygardos teismo pirmininkas atsisakė pateikti 2016-10-21 prašyme nurodytus vaizdo kamerų įrašus Generalinei prokuratūrai.
Šalies argumentai
2017-05-15 skundu (reg. Nr. E1-19626) (I t., b. l. 55) pareiškėjas nurodė, jog juo skundžia Kauno apygardos teismo pirmininko atsisakymą, gavus jo 2016 m. spalio 21 d. prašymą dėl vaizdo įrašų kopijų pateikimo, iš policijos, prokuratūros, kitų institucijų išreikalauti pareiškėjo nuotraukas dėl jo atpažinimo vaizdo įrašuose. Kaip šio skundo priedą pateikė savo asmens tapatybės kortelės kopiją.
2017-05-15 prašymu (reg. E1-19628) (IV t., b.l. 119 ) buvo prašoma Kauno apygardos teismo pirmininko pateikti informaciją apie tai, kelių Kauno apygardos teisme įrengtų vaizdo kamerų įrašuose pareiškėjas buvo užfiksuotas 2016 m. spalio 20 d., koks vaizdo fiksavimo kampas, kokiame aukštyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog nors pareiškėjas nurodė, jog atsakovui 2017 m. gegužės 15 d. teikė prašymą Nr. E1-19608, tačiau tokių duomenų nei pats pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė, todėl pagal esamus duomenis spręstina, jog pareiškėjui nurodant 2017-05-15 prašymo numerį buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, darytina išvada, jog buvo teiktas prašymas Nr. E1-19628.
Pareiškėjas ginčą kelia dėl jo prašomos informacijos (duomenų) nesuteikimo, dėl jo asmens duomenų tvarkymo ir apsaugos, dėl jo saugumo neužtikrinimo, informacijos neišsaugojimo.
Asmeniui teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų užtikrina Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas). Nurodytas įstatymas nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims (1 str. 1 d.). Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją. Atsisakyti suteikti informaciją galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, jog Teisės gauti informaciją įstatyme nustatytos ir jo taikymo išimtys, kurias nustato minėto įstatymo 2 straipsnis.
Teisės gauti informaciją įstatyme 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu dokumentų tvarkymą, teikimą ir skelbimą reglamentuoja kiti įstatymai, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kiti įstatymai nenustato kitaip, o minėto įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (toliau- ir ADTAĮ, Duomenų įstatymas), kuriame nustatomos fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teisės, šių teisių apsaugos tvarka, juridinių ir fizinių asmenų teisės, pareigos ir atsakomybė tvarkant asmens duomenis. Šio įstatymo 30 straipsnyje numatyta, kad duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas privalo įgyvendinti tinkamas organizacines ir technines priemones, skirtas apsaugoti asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo, taip pat nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo. Minėtos priemonės turi užtikrinti tokį saugumo lygį, kuris atitiktų saugotinų asmens duomenų pobūdį ir jų tvarkymo keliamą riziką, ir turi būti išdėstytos rašytinės formos dokumente (duomenų valdytojo patvirtintose asmens duomenų tvarkymo taisyklėse, duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo sudarytoje sutartyje ir pan.). To paties įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis, būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai bei saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi ( 3 str. 1d. 5p.).
Pažymėtina, jog Teisės gauti informaciją įstatymas numato užtikrinti teikiamų duomenų teisingumą, taip pat numato galimybę informacijos prašančiam asmeniui teikti adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus ( 6 str. 2d., 3d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teisme tam tikrose vietose (teritorijoje aplink teismo pastatus ir teismo viešose patalpose) vykdomo vaizdo stebėjimo tikslą ir apimtį, vaizdo duomenų saugojimo terminą, priėjimo prie tvarkomų vaizdo duomenų sąlygas, šių duomenų naikinimo sąlygas ir tvarką, taip pat tvarkantiems šiuos duomenis Teismo darbuotojams keliamus reikalavimus nustato Vaizdo duomenų tvarkymo Kauno apygardos teisme taisyklės, patvirtintos Kauno apygardos teismo kanclerio 2016-12-30 įsakymu Nr. V1-145 (toliau –ir Taisyklės), kuriose nurodytas vaizdo duomenų teisme tikslas – užtikrinti viešąją tvarką, teismo darbuotojų ir kitų asmenų, kurie lankosi teisme, jų ir teismo turto saugumą (Taisyklių 2p.). Taisyklėse nurodyta, jog vaizdo stebėjimas- vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu (toliau – vaizdo duomenys) tvarkymas naudojant Taisyklių 8 punkte nurodytas vaizdo stebėjimo kameras, vaizdo duomenų įrašymo įrenginiai - Teismo turto apskaitoje esantys skaitmeniniai įrenginiai, skirti vaizdo duomenims įrašyti, saugoti, peržiūrėti ir kopijuoti. Vaizdo įrašas - Taisyklių 8 punkte nurodytomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuoti ir duomenų įrašymo įrenginiuose išsaugoti vaizdo duomenys.
Taisyklių 5 punkte įtvirtinta, jog Teismo darbuotojas, tvarkantis vaizdo duomenis, privalo laikytis pagrindinių vaizdo duomenų tvarkymo principų bei konfidencialumo ir saugumo reikalavimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, laikytis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose reikalavimų. Taisyklių 13 punktas numato, jog duomenų subjektas, teismui pateikęs asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba 4 nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti asmenį, patvirtinęs savo asmens tapatybę, turi teisę gauti Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatyme nurodytus duomenis apie vaizdo duomenų, susijusių su juo, tvarkymą, prašymo pateikti tvarkomus vaizdo duomenis apie jį gavimo teisme metu vaizdo įrašymo įrenginyje saugomo vaizdo įrašo, kuriame jis užfiksuotas, kopiją.
Taisyklių 15 punktas numato, jog Teismas, gavęs duomenų subjekto paklausimą dėl vaizdo duomenų, susijusių su juo, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų subjekto prašymo gavimo dienos atsako, susiję vaizdo duomenys yra saugomi, ir, jei saugomi, - apie šių duomenų teikimo tvarką ir nustatytą atlyginimo dydį.
Teismas pažymi, jog Taisyklėse taip pat įtvirtinti atsisakymo pateikti tvarkomus dokumentus atvejai, būtent, kai prašoma pateikti Teismo tvarkomus vaizdo duomenis, esančius vaizdo įraše, kuriame užfiksuoti kiti asmenys, kurių tapatybę būtų galima nustatyti pagal vaizdo įraše užfiksuotus vaizdo duomenis (asmens veidas, ūgis ir pan.), ir tokių vaizdo duomenų pateikimas pažeistų jų teises (17.1p.), kai nustatomos kitos Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme ir teisės aktuose nurodytos aplinkybės, kurioms esant šie duomenys nėra teikiami ( 17.2p.).
Skundžiamo 2017 m. birželio 6 d. rašto Nr. 1.46)-E2-7454 (III t., b. l. 23-24) turinys patvirtina, jog pareiškėjo 2017-05-05 prašymas dėl Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų kopijų 2017 m. gegužės 5 d. laikotarpiais 13.00-13.10 val. bei nuo 14.30 val. iki kol pareiškėjas išvyko iš Kauno apygardos teismo patalpų pateikimo, buvo iš dalies tenkintas. Kauno apygardos teismo administracijai susipažinus su vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotais duomenimis, buvo atrinkti vaizdo įrašų fragmentai, laikantis Taisyklėse įtvirtintų nuostatų ir suteikta teisė pareiškėjui su jais susipažinti. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas šia teise pasinaudojo. 2017 m. birželio 15 d. pareiškėjui atvykus į Kauno apygardos teismą, jam pasirašytinai buvo įteikta duomenų laikmena su 2017-05-05 vaizdo įrašų fragmentais. Pareiškėjas šių aplinkybių neginčija.
Pažymėtina, jog bylą nagrinėjančiam teismui nebuvo pateikti minėtų vaizdo įrašų fragmentų duomenys. Atsakovas 2017-11-23 rašte teismui nurodė, jog vaizdo įrašų fragmentai, kurie buvo išduoti pareiškėjui, nėra išlikę, nes atsakovas pagal Taisyklių reikalavimus nėra įpareigotas daryti dar vieną įrašų kopiją, o vientisas minėto laikotarpio vaizdo įrašas taip pat nėra išlikęs, nes automatiškai buvo užrašytas naujais duomenimis. Pagal Taisyklių 11 punktą vaizdo duomenys vaizdo įrašymo įrenginiuose saugomi užrašymo principu, seniausi duomenys automatiškai ištrinami.
Pareiškėjas skunde atsakovui ir teismui reikalavo išsaugoti 2017-05-05 jam aktualų vaizdo įrašą, tačiau teismas pažymi, jog tokios pareigos teisės aktai atsakovui nenumato. ADTAĮ įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi. Vaizdo duomenų tvarkymo Kauno apygardos teisme taisyklės buvo priimtos, siekiant užtikrinti viešąją tvarką, teismo darbuotojų ir kitų asmenų, kurie lankosi teisme saugumą bei teismo turto saugumą (Taisyklių 2p.), todėl atsižvelgiant į minėto teisės akto priėmimo tikslą bei ADTAĮ įtvirtintus reikalavimus, nėra pagrindo pareiškėjo šio pobūdžio reikalavimo tenkinimui.
Pareiškėjas taip pat teismui nepateikė minėtų vaizdo įrašo fragmentų, nors teismas šią teisę išaiškino (IV t., b. l. 132c). Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi galimybių patikrinti šių duomenų (informacijos) pateikimo jos išsamumo, pakankamumo, atitikimo aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovo argumentai dėl pakankamos apimties informacijos pateikimo pagal teisės aktų reikalavimus nepaneigti. Byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, jog duomenų valdytojas neužtikrino pareiškėjo asmens duomenų apsaugos, kad minėti duomenys buvo tvarkomi tikslais, nesuderinamais su ADTAĮ nustatytais reikalavimais.
Pareiškėjas 2017-05-05 prašymu (reg. Nr.E1-18305) atsakovą prašė suteikti informaciją šio pobūdžio įrašų darymo tvarką, jų teisinį reglamentavimą, jo asmens duomenų fiksavimo vaizdo įrašais faktinį ir teisinį pagrindą, pranešti, kuo remiantis buvo atsisakyta retušuoti kitų asmenų atvaizdus pagal jo ankstesnį prašymą (reg. Nr. E1-391408), pateikti informaciją, kiek toks retušavimas kainuoja, kokiais techniniais būdais atliekamas, kokiu teisiniu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, Skundžiamame rašte buvo išdėstytas pakankamas ginčo teisinis reglamentavimas. Iš Skundžiamo rašto akivaizdu, jog kaip teisiniu pagrindu buvo remiamasi Vaizdo duomenų tvarkymo Kauno apygardos teisme taisyklių, patvirtintų Kauno apygardos teismo kanclerio 2016-12-30 įsakymu Nr. V1-145, nuostatomis, numatančiomis šio pobūdžio įrašų darymo tvarką.
Pareiškėjo prašymai pranešti, kuo remiantis buvo atsisakyta retušuoti kitų asmenų atvaizdus pagal jo ankstesnį prašymą (reg. Nr. E1-391408), pateikti informaciją, kiek toks retušavimas kainuoja, kokiais techniniais būdais atliekamas, kokiu teisiniu pagrindu, pateikti informaciją apie tai, kelių Kauno apygardos teisme įrengtų vaizdo kamerų įrašuose pareiškėjas buvo užfiksuotas 2016 m. spalio 20 d., koks vaizdo fiksavimo kampas, kokiame aukštyje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (2017-05-15 prašymas, reg. E1-19628), teismo vertinimu, yra susiję su 2016-10-21 pareiškėjo prašymo ir 2016-12-01 administracinio akto Nr.(1-46)-E2-16514 kitoje administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 nagrinėjimu ir reikšmingų aplinkybių nustatymu, šioje nagrinėjamoje byloje ginčas dėl 2016-12-01 administracinio akto neteisėtumo nebegali būti keliamas, todėl pagal skundo dalyką šios aplinkybės nėra reikšmingos, be to, šio pobūdžio prašymo (aplinkybių dėl retušavimo, techninės informacijos apie kamerų įrengimą ir pan. kontekste), tenkinimas būtų susijęs su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, todėl pagal Teisės gauti informaciją 5 str. 1 d. 3 punktą Institucija turėjo teisę atsisakyti ją teikti. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl nagrinėdamas asmenų skundus ir prašymus privalo vadovautis Viešojo administravimo įstatymu. Pažymėtina, jog minėtame įstatyme 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai, be kita ko, numatant ir proporcingumo principą, reiškiantį, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus ( 3p.), taip pat efektyvumo principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis ( 6p). Konkrečiu atveju akivaizdu, jog tenkinant tokio pobūdžio pareiškėjo prašymą, minėti principai būtų buvę pažeisti.
Pareiškėjo 2017-05-05 skunde ( reg. Nr. E1-18282) reiškiamas reikalavimas nurodyti teismo pirmininko neatvykimo į Kauno apygardos administracinio teismo 2017-05-04 teismo posėdį administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 priežastis, raštu atsakyti į teismo pirmininko atstovų neatsakytus klausimus teismo posėdžio metu, yra susijęs su šalių procesinių teisių įgyvendinimu teismo procese, kurias reglamentuoja procesinės normos, nustatančios šalių teises ir pareigas bylos nagrinėjimo metu, todėl akivaizdu, jog jos realizuojamos ne prašant teikti informaciją, o vadovaujantis proceso taisyklėmis, nagrinėjant minėtas bylas teisme.
Dėl 2017 m. gegužės 15 d. skundo (reg. Nr. E1-19626), kuriuo pareiškėjas nurodė, jog juo skundžia Kauno apygardos teismo pirmininko atsisakymą, gavus jo 2016 m. spalio 21 d. prašymą dėl vaizdo įrašų kopijų pateikimo, iš policijos, prokuratūros, kitų institucijų prašė išreikalauti pareiškėjo nuotraukas dėl jo atpažinimo vaizdo įrašuose, atsakovo Skundžiamame rašte buvo pagrįstai paaiškinta, kad gavus pareiškėjo ankstesnį, t. y. 2016 m. spalio 21 d. prašymą ir peržiūrėjus Kaun teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų 2016 m. spalio 20 d., laikotarpiu nuo 15.00 iki 16.00 val., padarytus įrašus, buvo nustatyta, jog juose nuolat matomas ne vienas asmuo, todėl šių įrašų kopijų pateikimas bet kuriam vienam iš šių asmenų, galimai pažeistų kitų vaizdo įraše užfiksuotų asmenų teises. Teismas sutinka su atsakovo minėtame rašte išdėstyta pozicija, jog padarius tokią išvadą, apskritai nebekilo klausimas dėl pareiškėjo identifikavimo ir išskyrimo iš kitų vaizdo įraše užfiksuotų asmenų tarpo, kadangi 2016 m. spalio 21 d. prašymas tenkintas nei visiškai, nei iš dalies, o buvo visiškai atsisakytas patenkinti. Be to, Taisyklių V skyriuje, numatančiame Duomenų subjekto teisių įgyvendinimą, Duomenų subjekto teisė gauti šio pobūdžio duomenis įtvirtinta, asmeniui pateikus asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba nustatyta tvarka ar elektroninių ryšių priemonėmis, kurios leidžia tinkamai identifikuoti tvirtinęs savo asmens tapatybę (13p.), todėl pareiškėjas nepagrįstai sieja minėtų duomenų išreikalavimo pareigą atsakovui iš atitinkamų institucijų.
Pareiškėjas skunde reiškia reikalavimą įpareigoti atsakovą aprašyti neteisėtą pareiškėjo laisvės apribojimą 2016 m. spalio 20 d. 15.00 - 16.00 val. užfiksavusius Kauno apygardos teismo vaizdo kamerų įrašų duomenis ir šį aprašymą pateikti pareiškėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, jog minėto pobūdžio prašymas jau buvo reiškiamas pareiškėjo 2017-04-21 prašymu, atsakovas 2017-04-27 raštu Nr. (1.46) –E2-5649 yra pateikęs atsakymą, kuriuo atsisakė tenkinti šį prašymą, nes Taisyklės nenumato vaizdo įrašų turinio aprašymų teikimo ( I t., b.l. 56), toks pats atsisakymo pagrindas nurodytas ir Skundžiamame rašte. Teismas visiškai pritaria atsakovo išdėstytai pozicijai, nes teisės aktai, reglamentuojantys šio pobūdžio teisinius santykius, tokios pareigos atsakovui nenumato. Teismo vertinimu, tokios informacijos pateikimu būtų pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3p., 6p. įtvirtinti viešojo administravimo tikslai, apsunkintas Institucijos darbas, atliekant esmines tarnybines funkcijas.
Pareiškėjas tvirtino, jog nagrinėjant jo prašymus ir skundus, buvo pažeistos viešo administravimo įstatymo nuostatos, skundų nagrinėjimo taisyklės, gero administravimo principai.
Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis, reglamentuojantis asmenų prašymų, pranešimų ir skundų nagrinėjimo tvarką, numato, jog asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles (1d.). Minėtas įstatymas asmens prašymą suteikti tam tikrą informaciją priskiria prie administracinių paslaugų (2 str. 17p., 5 str.3p., 15 str. 5p.).
LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės, aktuali redakcija nuo 2015-02-01) asmens prašymo nagrinėjimą apibrėžia kaip institucijos veiklą, apimančią asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą ( 4.1 p.), o atsakymą į prašymą apibrėžia kaip nustatyta tvarka suteiktą administracinę paslaugą, atsižvelgiant į prašymo turinį ( 4.2p.). Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys ( 47.2p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas papildomai pažymi, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalavo ir reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-422/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A556 336/2011 yra pažymėjęs, kad „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.
Iš Skundžiamų raštų turinio matyti, jog atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2017 m. gegužės 5 d. skundą Nr. E1-18282; 2017 m. gegužės 5 d. prašymą Nr. E1-18305, 2015 m. gegužės 15 d. skundą Nr. E1-19626 ir 2017 m. gegužės 15 d. prašymą Nr. E1-19628, 2017 m. birželio 6 d. skundžiamame raštu Nr. (1.46)-E2-7454 jo prašymus iš dalies tenkino, motyvuotai išdėstydamas tiek skundo tenkinimo, tiek atsisakymo tenkinti faktinį ir teisinį pagrindą.
Teismo vertinimu, Skundžiamame rašte pareiškėjui buvo pateikta teisės aktais reglamentuota pakankama informacija į jo prašymus. Įvertinus šiuos duomenis konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas, vykdydamas viešojo administravimo subjekto funkcijas, nagrinėjamu atveju raštu atsisakydamas tenkinti pareiškėjo prašymą, laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero administravimo principų, aktas yra motyvuotas, pagrįstas konkrečiomis aplinkybėmis ir teisės aktų normomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl tinkamo jo skundų ir prašymų neišnagrinėjimo yra nepagrįsti.
Teismas pažymi, jog viešojo administravimo įstatyme (toliau –ir VAĮ) viešasis administravimas yra apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Ją apima administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 str. 2p.). Administravimo teismuose nuostatai yra norminio pobūdžio teisės aktas, priimtas atliekant viešojo administravimo funkcijas, tačiau nereglamentuoja teisinių santykių, dėl kurių ginčą kelia pareiškėjas, todėl jo argumentai dėl šio teisės akto pažeidimų yra nepagrįsti, nepatenka į teismo kompetencijos ribas ( VAĮ 2 str. 3p.,ABTĮ 28 str. 2d.).
Pareiškėjas tvirtino, jog buvo pažeistas jo saugumas, 2016-10-20 teisėsaugos pareigūnams pareiškėją sulaikant prie Kauno apygardos teismo pastato, tačiau pagal šioje byloje pareikštą skundo reikalavimą ir pagrindą, nagrinėjant šio pobūdžio aplinkybes, teismo vertinimu, būtų peržengtos skundo reikalavimo ribos ( ABTĮ 80 str. 2d.).
Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais pareiškėjo skundas netenkinamas, išskyrus kitą dalį reikalavimų, dėl kurių remiantis žemiau išdėstytais argumentais skundo dalis paliekama nenagrinėta ir dalies reikalavimų apimtimi byla nutraukiama.
Dėl skundo dalies palikimo nenagrinėtu
Teismas pažymi, jog pareiškėjas skunde neginčija atsakovo 2017 m. birželio 6 d. rašto Nr. (1.46)-E2-7454 teisėtumo ir pagrįstumo apimtimi dėl pareiškėjo prašymo pateikti jam 2017-05-05 Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotus vaizdo įrašus, nepateikia argumentų, susijusių su tuo, kad jog šis prašymas tenkintas iš dalies, pateikiant vaizdo įrašų fragmentus, bet kelia klausimus, susijusius su jo ankstesnio, t. y. 2016-10-21 prašymo pateikimu ir tinkamu neįvykdymu, siekdamas, kad būtų pateiktos Kauno apygardos teismo 2016m. spalio 20 d. nuo 15-16 val. darytos vaizdo įrašų kopijos, tačiau šis ginčas buvo nagrinėtas kitoje Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnis, reglamentuojantis skundo ( prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėto pagrindus numato, jog teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, ir tuo pačiu pagrindu ( ABTĮ 105 str. 4p.).
Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 pareiškėjas skundu prašė: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo pirmininko 2016-12-01 administracinį aktą Nr. (1-46)-E2-16514; 2) įpareigoti atsakovą vykdyti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2016-01-12 įsakymu Nr.1T-1(1.12E) patvirtintų Vaizdo duomenų tvarkymo pavyzdinių taisyklių 17 punkto, 27.3 punkto nuostatas: pareiškėjui pateikti prie Kauno apygardos teismo pastato ir pastate prie centrinio įėjimo į raštines 2016-10-20 nuo 15.00 val. iki 16.00 val. Kauno apygardos teismo įrengtų ir administruojamų vaizdo kamerų įrašus, kuriuose matomi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų D. B. ir V. M. veiksmai pareiškėjo V. J. atžvilgiu bei saugoti šiuos įrašus tiek, kiek reikalinga šių duomenų tvarkymo tikslams – vaizdo įrašų duomenų naudojimui kaip įrodymų civilinėse, administracinėse ar baudžiamosiose bylose, baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01017-12 ar kitais įstatymų nustatytais atvejais. 2017m. gegužės 24 d. sprendimu teismas administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 pareiškėjo skundą atmetė. Teismo sprendimas yra neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka.
Administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2016-10-21 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl vaizdo stebėjimo sistemos įrašų pateikimo, nurodydamas, kad įrašų turinys gali turėti reikšmės ikiteisminiame tyrime Nr. 06-1-01017-12. Kauno apygardos teismo kanclerio 2016-11-09 raštu Nr. (1.46)-E2-l5394 prašymas buvo atsisakytas tenkinti, nurodant, kad vaizdo stebėjimo sistemos įrašų kopijos bus pateiktos pareikalavus ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai, atliekantiems atitinkamus ikiteisminius tyrimus, ar atitinkamas baudžiamąsias bylas nagrinėjančiam teismui. 2016-11-10 pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Kauno apygardos teismą, skųsdamas minėtą 2016-11-09 raštą Nr. (1.46)-E2-15394 ir reikalaudamas atlikti veiksmus, kurių atlikimo prašė 2016-10-21 prašymu, t. y. pateikti Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų, užfiksuotų 2016-10-20 laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., kopijas.
Toje byloje skundžiamu 2016-12-01 administraciniu aktu (teismo pirmininko raštu) Nr. (1.46)-E2-16514 pareiškėjui buvo nurodyta, kad, remiantis Taisyklių 17 punktu, vaizdo duomenys duomenų valdytojo gali būti pateikti ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui dėl jų žinioje esančių administracinių, civilinių, baudžiamųjų bylų, kaip įrodymai ar kitais įstatymų nustatytais atvejais, todėl Kauno apygardos teismas vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoto vaizdo įrašo kopijas pateiks ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai ar teismui gavęs atitinkamus šių institucijų prašymus (reikalavimus). Atsižvelgiant į administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, akivaizdu, jog buvo nagrinėjamos pareiškėjo 2016-10-21 prašyme nurodytos faktinės aplinkybės dėl Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų, užfiksuotų 2016-10-20 laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., kopijų pateikimo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2017 m. gegužės 5 d. skundą Nr. E1-18282 dėl Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų, užfiksuotų 2016-10-20 laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., kopijų pareiškėjui pateikimo paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str. 4p.).
Dėl bylos dalies reikalavimų apimtimi nutraukimo
Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas skunde ( reg. Nr. E1-18282) atsakovui prašė pateikti jo 2016-10-21 prašyme nurodytų ir nepateiktų vaizdo įrašų kopijas ne tik pačiam pareiškėjui, bet pateikti ir Generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės teismui į baudžiamąją bylą Nr. I-297-9993/2017 ir į civilinę bylą Nr. 2-12969-918/2017.
Pažymėtina, jog administracinis teismas neturi įgaliojimų veikti baudžiamajame procese, civiliniame procese bei spręsti kokius nors su šiais procesais susijusius klausimus (ABTĮ 3 str. 1 d., 17 ir 18 str.).Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1149-14, 2014 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-1104-14, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492 -845/2013, 2014m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byla Nr. A502-1940/2014). Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į aptartą administracinio teismo kompetenciją, administracinis teismas nesprendžia dėl atsisakymo suteikti informaciją (duomenis) kitoms teisėsaugos institucijoms, baudžiamąsias ir civilines bylas nagrinėjantiems teismams pagrįstumo, be to, administracinio teismo kompetencijai nėra priskirta įpareigoti atsakovą tokią informaciją pateikti.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog administracinė byla apimtimi dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. raštą Nr. (1.46)-E2-7454, dėl tos rašto dalies, kurioje atsakovas atsisakė pateikti jo 2016-10-21 prašyme nurodytų vaizdo įrašų kopijas Generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės teismui į baudžiamąją bylą Nr. I-297-9993/2017 ir į civilinę bylą Nr. 2-12969-918/2017 bei dėl išvestinio reikalavimo išnagrinėti šia apimtimi 2017-05-05 Kauno apygardos teisme gautą pareiškėjo skundą (reg. Nr. E1-18282) nutrauktina ( ABTĮ 103 str. 1p.).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Konkrečiu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsnio 1punktu, 105 straipsnio 4punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2017 m. gegužės 5 d. skundą Nr. E1-18282 dėl Kauno apygardos teismo vaizdo stebėjimo sistemos vaizdo kamerų įrašų, užfiksuotų 2016-10-20 laikotarpiu nuo 15.00 val. iki 16.00 val., kopijų pareiškėjui pateikimo palikti nenagrinėtą.
Administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimų panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. raštą Nr. (1.46)-E2-7454, dėl tos rašto dalies, kurioje atsakovas atsisakė pateikti jo 2016-10-21 prašyme nurodytų vaizdo įrašų kopijas Generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės teismui į baudžiamąją bylą Nr. I-297-9993/2017 ir į civilinę bylą Nr. 2-12969-918/2017 bei dėl išvestinio reikalavimo išnagrinėti šia apimtimi 2017-05-05 Kauno apygardos teisme gautą pareiškėjo skundą (reg. Nr. E1-18282) nutraukti.
Dėl likusios reikalavimų dalies pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.