- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- AS-63-60-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00163-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- O. E. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 69.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. E. B. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos O. E. B. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja O. E. B. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių (toliau – ir atsakovas) nutraukti vilkinamus veiksmus ir atkurti nuosavybės teises į mirusiajai M. M. priklausiusią žemę.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi sustabdė nagrinėjamą administracinę bylą iki įsiteisės Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-225-721-2011, Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. A2-16832-886-2011 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-949-173-2010 užbaigiantys procesiniai dokumentai.
Teismas, atsižvelgęs į trečiojo suinteresuotojo asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl administracinės bylos sustabdymo bei remdamasis LITEKO (Lietuvos teismų informacinė sistema) duomenimis, nustatė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-225-721-2011 pagal ieškovės O. E. B. ieškinį nagrinėjamas ginčas dėl O. E. B. teisės perimti M. M. po jos mirties Telšių apskrities viršininko 2002 m. balandžio 5 d. sprendimais Nr. Nr.61-10199 ir Nr. 61-10198 atkurtas nuosavybės teises į du žemės sklypus, esančius Mažeikių rajono Palūšės ir Plėnakių kaimuose (b. l. 75-77, 97-98). Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-16832-886-2011 nagrinėjamas O. E. B. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-681-2003 (b. l. 87-88, 66-67, 87, 112), kuri buvo užbaigta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. sprendimu panaikinant Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą ir atmetus O. E. B. ieškinį dėl pripažinimo, jog M. M. 1993 m. spalio 4 d. testamentu ieškovei paliko visą savo turtą (b. l. 58-59). Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme 2011 m. lapkričio 14 d. buvo nagrinėtas O. E. B. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-949-173-2010 (b. l. 70-74, 111), kurioje apeliacine tvarka skundžiamu sprendimu buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir notarės atsisakymo išduoti testamentinei įpėdinei O. E. B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į M. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą (reg. Nr. 44/1292650), t. y. į 62,03 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1848-3759), esantį Panevėžio rajone, Baimainių kaime, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 109867-30204 (b. l. 24-25, 60).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-260-283-2011 nagrinėjamas O. E. B. reikalavimas dėl įpareigojimo mirusiosios M. M. vardu atkurti nuosavybės teises į žemę yra tiesiogiai susijęs su aplinkybe, ar bus pripažinta, jog pareiškėja po M. M. mirties yra paveldėjusi visą mirusiosios turtą, įskaitant ir teisę perimti mirusiosios vardu atkurtas nuosavybės teises į žemę. Teismas nurodė, kad nutarties priėmimo metu civilinės bylos, kuriose yra nagrinėjami ginčai dėl pareiškėjos teisės į M. M. palikimą apimties, įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais nėra užbaigtos. Teismas padarė išvadą, kad išvardintose civilinėse bylose priimti procesiniai sprendimai turės įtakos sprendimui šioje administracinėje byloje, todėl konstatavo, kad administracinė byla Nr. I-260-283-2011 negali būti išnagrinėta ir stabdytina iki įsiteisės civilines bylas užbaigiantys procesiniai dokumentai, priimti Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-225-721-2011, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-16832-886-2011 ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-949-173-2010.
III.
Pareiškėja O. E. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį ir grąžinti bylą dėl pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad 2001 m. liepos 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-01/2001 pripažino, kad 2000 m. liepos 10 d. mirusi M. M. paliko pareiškėjai testamentu visą savo turtą, kurį pareiškėja, remdamasi Civilinio kodekso 1.75, 4.47 straipsnio 2 dalimi, 5.5 straipsnio 2 dalimi, 5.50 straipsnio 1 dalimi, 2001 m. kovo 5 d. teisėtai priėmė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė pareiškėjos dešimt metų galiojančias bei 2001 m. liepos 17 Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-391-01/2001 pripažintas turtines teises, kadangi buvo atimta galimybė skubiai ir operatyviai šias teises apginti išreikalaujant pareiškėjai priklausantį turtą, t.y. žemę iš atsakovo - Lietuvos Respublikos (Civilinio proceso kodekso 177, 179 straipsniai, Konstitucijos 23 straipsnis). 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinis teismas išėjo už pareiškėjos skundo ribų, ir akivaizdžiai pažeidė jos procesines teises, kadangi siekė skundą sutapatinti su ieškiniu. 2011 m. lapkričio 17 d. nutartyje teismas nenurodė ir neištyrė, kuris teismas iki 2011 spalio 13 d. įstatyminiu įpėdiniu neteisėtai pripažino Telšių apskrities valstybinės mokesčiu inspekcijos skyrių, kuris yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, padalinys, kaip ir pati Finansų ministerija, neturintis jokios teisės savo buhalterinėje apskaitoje turėti žemės. Mano, kad suinteresuotu asmeniu šioje byloje negali būti Valstybinė mokesčių inspekcija prie finansų ministerijos, o juo labiau jos padalinys, neturintis juridinio asmens statuso, todėl šios institucijos įtraukimas į bylą prieš pareiškėjos valią, pažeidė jos teises. Pažymi, kad įprastai asmenys neatvykę pas gyvenamos vietos notarą ir neužsiregistravę įpėdiniais per tris mėnesius po asmens mirties privalo kreiptis į teismą, kad teismas pripažintų juos įstatyminiais įpėdiniais. Tokio veiksmo Lietuvos Respublika po 2001 m. liepos 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimo nėra atlikusi, be to, pagal įstatymą užvaldžius svetimą turtą, Lietuvos Respublika privalo metus laiko jį saugoti, o po toks turtas tegali būti duodamas per aukcioną. Todėl mano, kad teismas priėmė nutartį, visapusiškai neišnagrinėjęs faktų ir nemotyvuodamas savo sprendimo. Teismas, neišsireikalavęs iš Valstybinės įmonės Registrų centro Mažeikių filialo konkretaus nekilnojamojo turto duomenų, neteisingai interpretuoja Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-225- 721/201 1 turinį, kadangi ši civilinė byla visiškai neturi nieko bendro su pareiškėjos sutartiniais santykiais su Lietuvos Respublika tęsiant nuosavybės teisių į žemę, priklaususią M. M., atstatymą bei su privalomu vykdyti 2001 m. liepos 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismas skundžiamoje 2011 m. lapkričio 25 d. nutartyje nemotyvavo kuo nurodytos civilinės bylos yra susijusios su nagrinėjama administracine byla, be to, nenurodė, ką bendro pareiškėjos skundas turi su Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notare, vykdant 2001 m. liepos 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo įsiteisėjusi sprendimą. Pažymi, kad teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartyje neatsižvelgė į 2001 m. liepos 17 d. Joniškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-391-01/2001 priimtą sprendimą bei nesivadovo Lietuvos teismų praktika patvirtinančia, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra ne paveldėjimo teisės liudijimas, bet vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas (Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo mėn. 17 d. nutartis Nr. 3K -3-347/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio mėn. 29 nutartis Nr. 3K -3-528/2005).
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje teismo išdėstytais argumentais. Pažymi, kad nagrinėjama administracinė byla negali būti išnagrinėtai ir turi būti stabdytina, kadangi teismo nutartyje paminėtose civilinėse bylose sprendžiama ar O. E. B. apskritai yra M. M. turto paveldėtoja. Todėl tik įsiteisėjus šių teismų sprendimams (nutartims), paaiškės ar pareiškėja gali atstovauti M. M. nuosavybės teisių į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę atkūrimo procese.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-55-721/2011 ginčas kilo dėl Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus 2006 m. spalio 16 d. rašto Nr. R2-1172, kuriuo jis informavo Telšių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir Telšių AVMI), kad Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius prašo M. M. vardu įregistruotus du miško sklypus pagal Kauno 2003 m. birželio 4 d. sprendimą perimti valstybei. Telšių AVMI, remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 44 punktu, surinkusi informaciją apie palikėjos M. M. paveldėta turtą, 2006 m. gruodžio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir palikimo apsaugos. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 12 d. nutartimi byloje Nr. 2-3214-215/2006 paskyrė antstolį M. M. turto palikimo apyrašui sudaryti, nutarties vykdymą pavedant Telšių AVMI pasirinkam antstoliui. Antstolės E. M. atstovė K. M. 2006 m. gruodžio 13 d. sudarė palikėjos M. M. palikimo apyrašą, kuriame nurodė palikėjos turtą: 51000 kv. m. žemės sklypą, unikaliu Nr. 6134-003-0074, esantį Palūšės k., Mažeikių r. ir 46000 kv. m. žemės sklypą, unikaliu Nr. 6104-0001-0118, esantį Plėnakių k., Mažeikių r. Kauno miesto 14-tas notarų biuras 2007 m. sausio 16 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. GDM1-177, kuriuo M. M. išvardintą turtą paveldėjo valstybė, atstovaujama Telšių AVMI. Remiantis Taisyklių III skyriaus V skirsnio 45 punktu ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio nuostatomis, 2007 m. sausio 24 d. raštu Nr. (6.1)-R16-391 nurodytas turtas buvo perduotas Telšių AVMI į laisvą valstybinės žemės fondą. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2003 m. birželio 4 d. sprendimu, atmetė ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašė pripažinti, kad M. M. 1993 m. spalio 4 d. testamentu jai paliko visą savo turtą. Kauno apygardos teismas pažymėjo, kad mirusioji M. M. dar 1999 metais žinojo, kad jai gali būti atkurta nuosavybės teisė į žemę nurodytoje vietovėje, tačiau papildomo ar naujo testamento dėl šios žemės palikimo ieškovei nesudarė, t.y. neišreiškė savo valios po mirties palikti šią žemę ieškovei. Todėl, nesant nei įstatyminių nei testamentinių įpėdinių, testamente nenurodytas turtas - žemės sklypas perėjo valstybei. Nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 6 d. nutartimi Nr. A2-648-853/2010 atmetė ieškovės prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-3214-215/2006 nagrinėjimo atnaujinimo ir panaikinimo 2006 m. gruodžio 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3214-215/2006, panaikinant teises ir pareigas Telšių AVMI į 51000 kv. m. žemės sklypą, unikaliu Nr. 6134-003-0074, esantį Palūšės k., Mažeikių r. ir 46000 kv. m. žemės sklypą, unikaliu Nr. 6104-0001-0118, esantį Plėnakių k., Mažeikių r. Tuo tarpu, Šiaulių apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Nr. 2S-400-194/2010 konstatavo, kad pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį paliko nepakeistą. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi Nr. 2-734-636/2010 ieškovės ieškinys atsakovei Telšių AVMI dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo paliktas nenagrinėtu. Pažymi, kad pareiškėjai testamentu paliktas tik konkretus turtas, t.y. butas, esantis Laisvės al. 15 A-4, Kaune.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009).
Pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-260-283/2011 iki įsiteisės Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-225-721-2011, Kauno miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. A2-16832-886-2011 ir Kauno apygardos teismo civilinę bylą Nr. 2-949-173-2010 užbaigiantys procesiniai dokumentai, kadangi bylą sustabdžiusios teisėjų kolegijos nuomone, neišnagrinėjus nurodytų civilinių bylų Nr. 2-225-721-2011, Nr. A2-16832-886-2011 ir Nr. 2-949-173-2010, negalima nagrinėti administracinės bylos Nr. I-260-283/2011.
Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi administracinę bylą Nr. I-260-283/2011 sustabdė pagrįstai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio žemėtvarkos skyrių nutraukti vilkinamus veiksmus ir atkurti nuosavybės teises į mirusiajai M. M. priklausiusią žemę.
Savo ruožtu Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-225-721-2011 (toliau – ir Nr. 2-14-721/2012) (teisminio proceso Nr. 2-29-3-03517-2010-5) pagal ieškovės O. E. B. ieškinį dėl administracinių aktų, sandorių, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą atsakovams Telšių AVMI, Kauno miesto 14-ojo notarų biuro notarei D. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriui, S. R., G. K., E. L., A. V. nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės teisės perimti M. M. po jos mirties Telšių apskrities viršininko 2002 m. balandžio 5 d. sprendimais Nr. Nr.61-10199 ir Nr. 61-10198 atkurtas nuosavybės teises į du žemės sklypus, esančius Mažeikių rajono Palūšės ir Plėnakių kaimuose, šiuo metu nuosavybės teise priklausančius Lietuvos Respublikai. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis nustatyta, kad ieškovės atstovams pareiškus nušalinimą teisėjai, po 2012 m. sausio 10 d. vykusio parengiamojo posėdžio, 2011 m. sausio 11 d. byla buvo išsiųsta į apeliacinę instanciją – Šiaulių apygardos teismą.
Atitinkamai, Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-16832-886-2011 nagrinėjamas O. E. B. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-681-2003, kuri buvo užbaigta įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2003 m. birželio 4 d. sprendimu panaikinant Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimą ir atmetus O. E. B. ieškinį dėl pripažinimo, jog M. M. 1993 m. spalio 4 d. testamentu ieškovei paliko visą savo turtą (b. l. 58-59). Remiantis LITEKO duomenimis, Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-681/2003 pagal ieškovės O. E. B. ieškinį. Tuo tarpu iš 2011 m. gruodžio 12 d. įrašo LITEKO sistemoje matyti, kad teismo buvo gautas atskirasis (atskirieji) skundas (skundai), kuris (kurie) buvo išsiųsti šalims atsiliepimams pareikšti, o civilinė byla 2011 m. gruodžio 28 d. buvo išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą (Kauno apygardos teismą).
Be to, Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtas O. E. B. apeliacinis skundas dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-949-173-2010 (toliau –ir Nr. 2-1235-324/2012) (teisminio proceso Nr. 2-56-3-01354-2009-0) (b. l. 70-74, 111), kuriuo buvo atmestas ieškovės (pareiškėjos) ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir notarės atsisakymo išduoti testamentinei įpėdinei O. E. B. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą į M. M. priklausantį nekilnojamąjį turtą, reg. Nr. 44/1292650, t. y. į 62,03 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-1848-3759), esantį Panevėžio rajone, Baimainių kaime, į kurį nuosavybės teisės buvo atkurtos Panevėžio apskrities viršininko 2009 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 109867-30204 (b. l. 24-25, 60). LITEKO duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas civilines bylas, dėl kurių sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas, darytina išvada, kad galutiniai procesiniai dokumentai byloje dar nepriimti ir bylos dar nėra išnagrinėtos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad civilinėse bylose ir nagrinėjamoje administracinėje byloje iš esmės turi būti sprendžiami tapatūs arba tiesiogiai susiję klausimai. Civilinėse bylose nagrinėjami ginčai dėl pareiškėjos teisės į M. M. palikimą apimties. Tuo tarpu, kaip minėta, administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl teisės atkurti nuosavybės teises į mirusiajai M. M. priklausiusią žemę. Todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti mirusiosios M. M. vardu atkurti nuosavybės teises į žemę yra tiesiogiai susijęs su aplinkybe, ar bus pripažinta, jog pareiškėja po M. M. mirties yra paveldėjusi visą mirusiosios turtą, įskaitant ir teisę perimti mirusiosios vardu atkurtas nuosavybės teises į žemę.
Įvertinusi visą tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai nutarė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo, Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo užbaigiamieji procesiniai dokumentai civilinėse bylose šioje byloje turės prejudicinę galią (priėmus tiek pareiškėjai palankų, tiek ir nepalankų sprendimą), todėl tai sudaro pagrindą nagrinėjamą administracinę bylą stabdyti iki kol bus išnagrinėtos Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-14-721/2012 (proceso Nr. 2-29-3-03517-2010-5), Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. A2-16832-886-2011, Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1235-324/2012) (proceso Nr. 2-56-3-01354-2009-0) (Administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 99 straipsnio 2 punktas).
Pažymėtina, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai yra susiję ne su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, o su skundo dalyku, todėl teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl paliktina nepakeista, pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos O. E. B. atskirojo skundo netenkinti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.