Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-05-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1716-1123/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-05-28
Bylos Nr.
A18.-1716-1123/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01286-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
E. M.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius
Advokatai
Lina Kukaitienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-1716-1123/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01286-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. M. atstovui advokatei Linai Kukaitienei, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. nevykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų pašalinti adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtą užtvarą (2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolo (ROIK 20111230932) surašymo metu daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Savininkų bendrijos pirmininkė E. M. buvo įpareigota iki 2020 m. kovo 2 d. pašalinti neteisėta įrengtą užtvarą iš klijuotos pjuvenų plokštės ant įėjimo į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), į kurias nėra jokio kito įėjimo; taip pat 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto darbuotojo nutarime (ROIK 20111230932) išdėstytas reikalavimas pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą; taip pat šis reikalavimas pateiktas ir 2020 m. kovo mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme į 2020 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. 2020/9. 2020 m. balandžio 1 d. užfiksuota, kad neteisėtai įrengtas užtvaras nepašalintas. Tokiais veiksmais E. M. yra kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinė atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatė Lina Kukaitienė prašė bylą E. M. atžvilgiu nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, nurodė, jog 2020 m. balandžio 22 d. protokolas yra surašytas neteisėtai, dėl to, kad tik įsiteisėję teismo sprendimai, kurie nėra apskųsti, gali būti priverstinai vykdomi, kol reikalavimo teisėtumo klausimas nėra išspręstas, tol nusižengimo dėl teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo nėra. Prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal 2020 m. balandžio 22 d administracinio nusižengimo protokolą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime E. M. nurodė, kad 2020 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolas jai surašytas be jokio teisinio pagrindo. Jos nuomone, administracinio nusižengimo teisena jai turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Jos veiksmuose nėra ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, kadangi šis nusižengimas gali būti padarytas tik nevykdant teisėtų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pašalinti įrengtą užtvarą buvo išsakytas 2020 m. vasario 25 d. protokole. Į šią bylą buvo pateikti jos paaiškinimai ir įrodymai, kad protokolas surašytas neteisėtai, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija rašytine tvarka priėmė 2020 m. kovo 19 d. nutarimą, kuriuo ji paskyrė baudą už ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Dėl šio nutarimo ji padavė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir nutraukti jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, posėdis skundo nagrinėjimui šiuo metu yra paskirtas 2020 m. birželio 10 d. Minėtoje byloje bus nuspręsta ir dėl reikalavimų bei nuobaudos teisėtumo. Jei teismas nuspręs, kad pareigūnų reikalavimai yra teisėti, ji juos vykdys, tačiau kol kas reikalavimų teisėtumo klausimas nėra išspręstas, todėl ir jai pateikti kaltinimai dėl galimai teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymo ir kliudymo jiems yra nesavalaikiai ir neteisėti. Ji taip pat pažymi, kad ANK 505 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, todėl administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyti teisės aktai, kuriuose nurodytos pareigūnų teisės, kurias ji savo veiksmais galimai pažeidė, tačiau tokie aktai protokole nebuvo nurodyti, dėl ko ji negali aiškiai suprasti, kuo yra kaltinama ir nuo to gintis. Dar pažymi, kad jai administraciniu nurodymu siūloma sumokėti bauda nebuvo lygi pusei minimalios ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos (40 Eur), o siūloma sumokėti bauda buvo 195 eurai. Jos vertinimu, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, požymių, 2020 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokolas turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu nutraukta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Lina Kukaitienė teismo posėdyje paaiškino, jog E. M. kaltės nepripažįsta, nes minėtas protokolas buvo surašytas neteisėtai, kadangi reikalavimas pašalinti įrengtą užtvarą buvo išreikštas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-486/20, kurioje buvo surašytas 2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo reikalavimas pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. Nutarimas, priimtas nerengiant žodinio posėdžio, rašytine tvarka šio protokolo pagrindu, kuriuo buvo pripažinta, kad buvo neteisėtai įrengtas užtvaras ir paskirta bauda E. M., 2020 m. balandžio 6 d. buvo apskųstas per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Vilniaus m. apylinkės teismui. Skundas dar nėra išnagrinėtas, posėdis paskirtas 2020 m. birželio 10 d. Nepaisant neįsiteisėjusio 2020 m. kovo 19 d. Nutarimo, jo pagrindu, buvo surašytas dabartinis protokolas dėl ANK 505 str. 1 dalies. Pažymėjo, jog šio straipsnio dispozicija apima pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą, todėl būtina nustatyti, ar visi pareigūnų reikalavai laikomi teisėtais. Nurodė, jog teisėti yra tik įsiteisėję reikalavimai. Šiuo atveju nutarimas buvo apskųstas teismui, posėdis dar nesurengtas, dėl to jų teisėtumo klausimas bus dar tik sprendžiamas. Advokatė pacitavo ANK 667 straipsnį, kuris nustato nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose privalomumą ir ANK 668 straipsnį, kuris numato nutarimų ir nutarčių administracinių nusižengimų bylose vykdymo tvarką, teigė, jog tai patvirtina, jog protokolas buvo surašytas neteisėtai. Paaiškino, jog tuo atveju, jeigu teismas nuspręstu, kad pareigūnų reikalavimai yra teisėti, pareiškėja jų laikysis ir vykdys, bet dabar tas klausimas nėra išspręstas ir kaltinimai yra nesavalaikiai ir neteisėti, akivaizdu, kad Savivaldybės pareigūnai, piktnaudžiaudami savo teisėmis ir žinodami, kad nutarimas nėra įsiteisėjęs ( apskųstas 2020 m. balandžio 6 d.), 2020 m. balandžio 22 d., grąsindami laužti duris, E. M. darbo vietoje, sukėlę triukšmą, surašė protokolą, kuris šiandien yra nagrinėjamas. Advokatės vertinamu, 2020 m. kovo mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakymas į 2020 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. 2020/9, nėra individualus administracinis aktas, tai yra informacinio pobūdžio atsakymas į pateiktą užklausą, kuris buvo nusiųstas netgi ne tai Bendrijai.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto A. B. surašytame 2020 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-28573-2020 nurodyta, kad E. M. atsisako nuo paaiškinimų. Protokole esančiu administraciniu nurodymu E. M. buvo siūloma iki 2020 m. gegužės 7 d. sumokėti 195 eurų baudą, tačiau iki nurodytos datos ši bauda nebuvo sumokėta, todėl, vadovaujantis ANK 614 straipsnio nuostatomis, byla buvo perduota nagrinėti teismui (b. l. 2-3).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio Rekvizitai.lt internetinio puslapio išrašo matyti, kad E. M. yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Savininkų bendrijos pirmininkė (b. l. 4).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto A. B. surašytame 2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-15283-2020 (ROIK 20111230932), kuriuo E. M. buvo traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (savavaldžiavimas) dėl to, kad ji, būdama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Savininkų bendrijos pirmininke, savavališkai organizavo užtvarą iš klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), į kurias nėra kito įėjimo, tokia veikla trukdydama valdyti daiktą (nekilnojamąjį turtą), buvo nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įpareigojamas iki 2020 m. kovo 2 d. pašalinti minėtą neteisėtai įrengtą užtvarą (b. l. 6).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 1-ojo kontrolės poskyrio vyriausiojo specialisto A. B. 2020 m. vasario 25 d. tarnybiniame pranešime dėl (duomenys neskelbtini) esančių patalpų įėjimo durų užkalimo nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) S. P. pranešimą dėl galimai (duomenys neskelbtini) namo bendrijos atstovo užkalto praėjimo į VMS priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) namą, Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai informaciją patikrino vietoje. Surašytas patikrinimo aktas ir gauta faktinių duomenų apie galimai savavališkai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Atsakingam asmeniui – (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkei E. M. surašytas protokolas ROIK 20111230932 su administraciniu nurodymu už nusižengimo, numatyto ANK 518 str. (savavaldžiavimas) padarymą. Skirtas įpareigojimas iki 2020 m. kovo 2 d. savavališkai įrengtą užtvarą pašalinti. E. M. administracinio nusižengimo protokolą pasirašyti atsisakė, nuorašą paėmė, su protokolu susipažino, nusižengimo esmė ir teisės bei pareigos išaiškintos. Supažindinta su valstybės tarnautojo teisėtu reikalavimu demontuoti užtvarą-sienelę į vienintelį įėjimą į savivaldybės patalpas iki 2020 m. kovo 2 d. ir informuota apie galimą administracinę atsakomybę už teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymą (b. l. 10).

2020 m. sausio 8 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų priėmimo-perdavimo akte užfiksuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyrius, atstovaujamas skyriaus vedėjos V. L., perdavė, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija, atstovaujama seniūno S. P., priėmė patalpas pastate (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), kurios skirtos (duomenys neskelbtini), bendruomenių veiklai organizuoti pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. 30-36/20 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), skyrimo (duomenys neskelbtini) (b. l. 9).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo mėnesio atsakyme į (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrijos) 2020 m. vasario 5 d. prašymą Nr. 2020/9 nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėjo Bendrijos prašymus, kuriuose prašo Savivaldybės izoliuoti įėjimą į savo patalpas, kad į jas nebūtų galima patekti per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinę. Be to, informuoja, kad gavo (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 8 d. pranešimą apie tai, kad ji negali įeiti į patalpas (duomenys neskelbtini), nes bendrijos pirmininkės E. M. nurodymu, įėjimas į jas yra užkaltas. Atkreipia dėmesį, kad Savivaldybė šiuo metu negali įvykdyti prašymo izoliuoti įėjimą į savo patalpas (duomenys neskelbtini), nes kito įėjimo, išskyrus per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)laiptinę, nėra.

1988 metais pastatytas dviejų aukštų kultūros paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), kurio antras aukštas priklausė Savivaldybei, buvo sujungtas su šalia pastatytu bendrabučiu (duomenys neskelbtini) iš vienos pusės ir gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) iš kitos pusės. Į savivaldybės patalpas buvo galima patekti per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) ir bendrabučio (duomenys neskelbtini) laiptines, taigi buvo 4 įėjimai, kurie užfiksuoti kadastro duomenų byloje ir Nekilnojamojo turto registre. Šie įėjimai buvo eksploatuojami nuo 1988 metų, kai buvo pastatytas pastatas, jie nebuvo perstatyti ar nugriauti, jų statybos ir eksploatavimo normos nepažeistos.

Pagal 2020 m. vasario 12 d. iš VĮ Registrų centro gautą informaciją trys įėjimai į Savivaldybės patalpas, kurie buvo šalia butų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), privatizuojant šiuos butus buvo likviduoti. Tokiu būdu buvo palikta vienintelė galimybė patekti į Savivaldybei priklausančias patalpas – per gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptinę. Pažymėtina, kad namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra funkciškai sujungti nuo (duomenys neskelbtini) pastato pastatymo 1988 m., todėl manytina, kad Vilniaus miesto savivaldybę galimai laikyti ne tik patalpų (duomenys neskelbtini) savininke, bet ir pastato (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo patalpų naudotoja, nes vienintelė galimybė patekti į minimas patalpas yra per pastato (duomenys neskelbtini) laiptinę. Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra linkusi proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namo bendro naudojimo patalpoms išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas su sąlyga, kad Bendrija nesudarys kliūčių naudotis šiomis bendro naudojimo patalpomis. Šiuo metu Savivaldybės patalpos (duomenys neskelbtini) yra skirtos (duomenys neskelbtini) veiklai vykdyti. Šios patalpos pastaruoju metu buvo pradėtos remontuoti tikslu pritaikyti būsimai veiklai. Pažymi, kad Savivaldybės patalpose (duomenys neskelbtini) planuojama administracinė ir kultūrinė veikla visiškai atitinka pastato (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kultūros, paskirtį. Atsižvelgdami į 2020 m. vasario 8 d. gautą (duomenys neskelbtini) pranešimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija reikalauja kuo skubiau atlaisvinti Savivaldybės patalpų (duomenys neskelbtini) įėjimą (b. l. 11-12).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. B. surašytu 2020 m. kovo 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3237-2020 E. M. nubausta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį 38 Eur dydžio bauda už tai, kad ji, būdama daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Savininkų bendrijos pirmininke, savavališkai organizavo užtvarą iš klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), į kurias nėra kito įėjimo, tokia veikla trukdydama valdyti daiktą (nekilnojamąjį turtą). Pažymėtina, kad šis nutarimas nėra įsiteisėjęs. (b. l. 13). LITEKO duomenimis E. M. skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-223-486/2020 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimto 2020-03-19 nutarimo (ROIK: 20111230932), kuriuo E. M. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ANK 518 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta administracinė nuobauda – 38 eurų bauda bus nagrinėjamas 2020 m. birželio 10 d. 13.30 val. ( teisėjas Jeugenijuš Jaglinski).

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus. Šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų.

Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į kitą teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tada, kai konstatuojamas kitame Lietuvos Respublikos teisės akte nustatytos konkrečios pareigos pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nurodoma, jog E. M. nevykdė įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų pašalinti adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtą užtvarą, kurie kildinami iš (1) 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto darbuotojo priimto nutarimo (ROIK 20111230932); (2) 2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolo (ROIK 20111230932); (3) 2020 m. kovo mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės atsakymo į 2020 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. 2020/9, todėl teismas toliau pateikia visų šių reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimą.

Dėl 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgalioto darbuotojo priimto nutarimo (ROIK 20111230932).

Minėtina, kad ANK 518 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, o 505 straipsnio 1 dalyje – už įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3237-2020, kuriuo konstatuoti E. M. kaip daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Savininkų bendrijos pirmininkės, savavališki veiksmai, kuriais ji savavališkai organizavo užtvarą iš klijuotos pjuvenų plokštės įrengimą ant įėjimo durų į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybes teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), į kurias nėra kito įėjimo bei įpareigojimo iki 2020 m. kovo 2 d. pašalinti minėtą neteisėtai įrengtą užtvarą nevykdymo faktas, yra administracinis aktas, priimtas institucijai vykdant jai įstatymo pavestas funkcijas. Toks administracinis aktas gali būti pagrindas kilti ir administracinei atsakomybei. Tačiau nagrinėjamu atveju administracinės atsakomybės pagrindimas vien tik vadovaujantis sprendimo priėmimo faktu ne tik suponuoja nekaltumo prezumpcijos, teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimą, nes įstatymas suteikia teisę skųsti sprendimą teismui ir šios taisyklės laikytasi nebuvo; bet ir sudaro pagrindą daryti kategorišką išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu dar nebuvo paaiškėjęs (taigi, tuo pačiu ir neegzistavo) E. M. galimo administracinio nusižengimo faktas, nes nagrinėjamas protokolas (ROIK 20111230932) buvo surašytas 2020 m. balandžio 22 d. , t.y. po to, kai 2020 m. balandžio 06 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismui per Vilniaus miesto savivaldybės administraciją buvo paduotas skundas (adm. bylos Nr. 11-223-486/2020), kuriuo prašoma panaikinti kaip neteisėtą 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANR N-3237-2020.

Apibendrinant konstatuotina, jog šiuo metu byloje negali būti remiamasi 2020 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13ANR N-3237-2020, grindžiant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Savininkų bendrijos pirmininkės E. M. administracinę atsakomybę, nes administracinio nusižengimo protokolo surašymo momentu šis sprendimas dar buvo neįsiteisėjęs. Todėl administracinė atsakomybė besąlygiškai, vien vadovaujantis sprendimo priėmimo faktu, negali būti taikoma.

Dėl 2020 m. vasario 25 d. administracinio nusižengimo protokolo (ROIK 20111230932).

Kita vertus, teismas, vertindamas įpareigojimo, adresuoto daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkei pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą, už kurio nevykdymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pagrįstumą bei teisėtumą, pateikia susijusių teisės aktų analizę. Visų pirma, paminėtina, jog savivaldybės ar jos specialistų įgaliojimus vykdant bendrijų veiklos priežiūrą ir kontrolę numato LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties statinių savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ) bei kiti LR teisės aktai. DNSBĮ 20 str. 1 d. numato, jog bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės, o to paties straipsnio 2 d. įtvirtina, jog Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui. Savivaldybės administracijos direktorius, kaip pareigūnas, atliekantis viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turintis įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus, įgyvendindamas teisės aktus pagal jam priskirtą kompetenciją, priima įsakymus (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis, 8 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, įtvirtinta, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, tyrimą atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį (asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas, darbo vieta, telefono numeris ir kt., užsienio valstybių piliečių gimimo metai); administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė; ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai, telefono numeriai ir kt.; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta, jei tai žinoma administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimu – jo prašymas siųsti ir gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, jei šis reikalavimas buvo pareikštas; kiti bylai išnagrinėti būtini duomenys. Remiantis sistemine aukščiau aptartų teisės normų analize, teismas daro išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto įpareigojimas iki 2020 m. kovo 2 d. savavališkai įrengtą užtvarą pašalinti, nurodytas (duomenys neskelbtini) DNSB pirmininkei E. M. surašytame protokole ROIK 20111230932 su administraciniu nurodymu už nusižengimo, numatyto ANK 518 str. (savavaldžiavimas) padarymą, nėra įstatymų nustatyta tvarka įformintas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas ar nurodymas, už kurio nevykdymą numatyta atsakomybė ANK 505 straipsnyje.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsakymo į 2020 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. 2020/9.

Teismo vertinimu, 2020 m. kovo mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės atsakyme į 2020 m. vasario 5 d. (duomenys neskelbtini) prašymą Nr. 2020/9, nurodytas reikalavimas kuo skubiau atlaisvinti Savivaldybės patalpų (duomenys neskelbtini) įėjimą, remiantis aukščiau pateikta teisės normų analize, nėra įstatymų nustatyta tvarka įformintas administracinio teisinio pobūdžio privalomas reikalavimas ar nurodymas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 9 punktus, administracinis aktas yra viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas, o individualus administracinis aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Kita vertus, šiame rašte, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 3 d. ir vasario 5 d. prašymus, kuriuose buvo prašoma izoliuoti įėjimą į savo patalpas, nėra nurodyta, kokiais teisės aktais yra remiamasi surašant šį dokumentą, nėra nurodyta tokio atsisakymo apskundimo tvarka, nenurodyta institucija, kuriai gali būti paduotas skundas, jos pavadinimas ir adresas, taip pat terminas, per kurį gali būti pateiktas skundas (Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 38 p.), todėl šiame dokumente įtvirtintas reikalavimas nepriskiriamas prie tų teisės aktų, už kurių nevykdymą numatyta atsakomybė ANK 505 straipsnyje.

Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, asmens kaltė turi būti įrodyta abejonių nekeliančiais įrodymais. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Įvertinęs bylos duomenis bei atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad E. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, byla nutrauktina.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Savininkų bendrijos pirmininkė E. M. kaltė, jos kaltės forma nesiimti priemonių užtikrinti įpareigojimo iki 2020 m. kovo 2 d. pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą vykdymą negali būti preziumuojama, tačiau, kadangi byloje iš viso nenustatytas teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymo faktas, nėra pagrindo šių aplinkybių papildomai nustatinėti.

Dėl prašymo įpareigoti Namo (duomenys neskelbtini) Savininkų bendrijos pirmininkę E. M. pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą.

2020 m. balandžio 22 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-13-ANR_P-28573-2020 nurodoma, jog teismo yra prašoma įpareigoti Namo (duomenys neskelbtini) Savininkų bendrijos pirmininkę E. M. pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą iš klijuotų pjuvenų plokštės ant įėjimo į Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas (duomenys neskelbtini), į kurias nėra kito įėjimo.

ANK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, pirmosios instancijos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) pripažinti asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo ir skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti administracinio nusižengimo teiseną; 3) grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Taigi aptartoje normoje yra aiškiai nurodoma, kokius sprendimus gali priimti pirmosios instancijos teismas, kai išnagrinėja administracinio nusižengimo bylą. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse yra įtvirtintos trys pagrindinės, padariusiam administracinį nusižengimą asmeniui skiriamos administracinės nuobaudos, tai įspėjimas, bauda ir viešieji darbai. O pačios administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti, asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės: asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose), draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. Administracinio nusižengimo byloje yra sprendžiamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas dėl veiksmų, nurodytų administracinio nusižengimo protokole, net ir pripažinus asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, teismas neturėtų teisinio pagrindo tenkinti protokole nurodyto prašymo įpareigoti E. M. pašalinti neteisėtai įrengtą užtvarą, nes tokio pobūdžio įpareigojimas nėra numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, todėl prašymas dėl įpareigojimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus šioje administracinio nusižengimo byloje nenagrinėtinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

E. M. pateiktuose teismui rašytiniuose paaiškinimuose prašoma remiantis ANK 666 straipsniu ir BPK 105 straipsnio 6 dalimi, priteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pagal kurios pareigūno protokolą buvo pradėtas procesas, tokį prašymą palaikė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė Lina Kukaitienė teismo posėdyje.

Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja ANK 666 straipsnis. Jame nurodoma, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką proceso išlaidų atlyginimo klausimai administracinio nusižengimo bylose sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą (šiuo konkrečiu atveju – gynėją) ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-14-222/2016, 2K-7-76-222/2016) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020).

BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Nagrinėjamu atveju, traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo prašo jos naudai priteisti proceso išlaidas, iš esmės remdamasi BPK 105 straipsnio 6 dalimi, tokiu būdu visiškai nepagrįstai prilygindama Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, kuri inicijavo administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, nukentėjusiojo statusui. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal ANK 578 straipsnio1 dalį nukentėjusiuoju, administracinio nusižengimo byloje, laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, be to, nukentėjusiuoju pripažįstama administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Šioje byloje, teismo vertinimu, nėra jokio teisinio pagrindo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją laikyti byloje nukentėjusiąja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK nenumato galimybės išteisintajam priteisti proceso išlaidas iš institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas procesas.

Esant šioms aplinkybėms E. M. prašymas, priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant E. M. veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė