Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-05 · Civilinė byla Nr. 2A-687-569/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-05
Bylos Nr.
2A-687-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00661-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Atsakovas
T. B.
Ieškovas
K. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-687-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00661-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovui T. B. dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, kuriuo buvo priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė K. J. teismo prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą materialinio išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo T. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir G. B. kiekvienam po 170 Eur kas mėnesį, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, teikiamą išlaikymą sumokant už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 20 dienos į ieškovės sąskaitą, teikiamą išlaikymą uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti vaikų motinai K. J., nustatyti tėvo T. B. ir nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. bendravimo tvarką: vaikai su tėvu bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima ir į jų gyvenamąją vietą grąžina tėvas T. B., didžiąsias metų šventes Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Velykines bei Kalėdines atostogas neporiniais metais vaikai praleidžia su tėvu, poriniais - su motina; vasaros atostogų metu vaikai ne mažiau kaip po dešimt dienų kiekvieną mėnesį praleidžia su tėvu, bei priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą 57,92 Eur materialinio išlaikymo dydį ir padidino iš T. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir G. B. iki 150 Eur kas mėnesį kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuojant jas įstatymų nustatyta tvarka) nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės, įpareigojo T. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumokėti už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 20 dienos į ieškovės sąskaitą; išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavedė vaikų įstatyminei atstovei – motinai K. J.; nuo 2017 m. balandžio 1 d. nutraukė materialinio išlaikymo išieškojimą iš T. B. jo nepilnamečiams vaikams D. B. ir G. B. pagal 2012 m. rugsėjo 3 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); nustatė tokią tėvo T. B. ir nepilnamečių vaikų D. B. ir G. B. bendravimo tvarką: vaikai su tėvu bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiima ir į jų gyvenamąją vietą grąžina tėvas T. B.; didžiąsias metų šventes Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir Velykines bei Kalėdines atostogas neporiniais metais vaikai praleidžia su tėvu, poriniais - su motina; vasaros atostogų metu vaikai ne mažiau kaip po dešimt dienų kiekvieną mėnesį praleidžia su tėvu; priteisė iš T. B. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės K. J. naudai; priteisė iš T. B. 107 Eur žyminio mokesčio, 1,32 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, viso 108,32 valstybei.

3. Teismas sprendė, kad augančiam vaikui išlaikyti būtina suma tik didėja, todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymą vertino kaip pernelyg mažą. Priteisiant išlaikymą berniukai buvo maži, vaikų poreikiai per šį laiką išaugo, per šį laikotarpį išaugo visų prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje, taip pat išaugo, pasikeitė minimalios algos dydis.

4. Teismas nurodė, kad atsakovas nuo 2009 m. kovo 16 d. registruojasi darbo biržoje, teismui nepateikė duomenų, iš kokių lėšų gyvena, moka sūnums jau priteistą išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaikų pakankamą išlaikymą, todėl ieškovės reikalavimą padidinti teismo sprendimu priteisto iš tėvo išlaikymo sumą tenkino iš dalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

5. Apeliaciniu skundu atsakovas T. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams ir priteisti iš atsakovo T. B. materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir G. B. po 100 Eur kas mėnesį kiekvienam mokamomis periodinėmis išmokomis (indeksuojant jas įstatymo nustatyta tvarka) nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki vaikų pilnametystės; įpareigoti T. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams sumokėti už einamąjį mėnesį iki to mėnesio 20 dienos į ieškovės sąskaitą; išlaikymą uzufrukto teise valdyti ir tvarkyti pavesti vaikų įstatyminei atstovei – motinai K. J.. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra per didelis. Po 2012-09-03 teismo sprendimo atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė, t. y. nepagerėjo. Išlaikymo priteisimo metu atsakovas buvo bedarbis, bedarbis yra ir dabar. Visą šį laikotarpį aktyviai ieškojosi darbo, tačiau esant bedarbystei Lietuvoje darbą susirasti yra sunku. Kad lengviau būtų susirasti darbą ir gauti stabilias pajamas, atsakovas pradėjo studijuoti neakivaizdiniu būdu. Todėl negalima teigti, jog sąmoningai būdamas sveikas ir jaunas neįsidarbina.

5.2. Teismas netinkamai įvertino realius vaikų poreikius bei vaikų poreikių ir atsakovo galimybių pusiausvyrą, dėl to priteisė per didelį išlaikymą. Teismas nekonkretizavo ir nevertino nepilnamečių vaikų poreikių, rėmėsi tik ieškovės nurodyta, tačiau neįrodyta 340 Eur suma, reikalinga kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovė nepagrindė atsiradusių papildomų vaikų priežiūros išlaidų, nepateikė įrodymų, kaip pasikeitė vaikų poreikiai nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo momento. Nei sūnaus D., nei sūnaus G. sveikatos problemos, pablogėjimas nėra nuolatinio pobūdžio. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog kiekvieną mėnesį ji turi papildomų išlaidų vaikų sveikatos priežiūrai. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokius papildomus užsiėmimus lanko sūnus G.

5.3. Teismui nustačius bendravimo su vaikais tvarką, daugiau kaip du mėnesius per metus vaikai gyvens su atsakovu ir bus visiškai jo išlaikomi. Kadangi apie du mėnesius per metus vaikus išlaikys atsakovas (2x300=600 Eur), atsakovas turėtų mokėti tik 3600-600=3000 Eur. Tada išlaikymo kiekvienam vaikui per mėnesį suma būtų 3000:12:2=125 Eur.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė K. J. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą. Priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Nors apeliantas pats patvirtina, kad natūraliai augant vaikams jų poreikiai didėja, ir sutinka su tuo, kad nuo 2012 -09-03 sprendimo, kuriuo materialinis išlaikymas vaikams buvo priteistas po 57,92 Eur, išaugo prekių ir paslaugų kainos, tačiau mano, kad sutikdamas mokėti beveik dvigubai didesnes išmokas, t. y. po 100 Eur kiekvienam vaikui, patenkins nepilnamečių vaikų poreikius. Viso papildomai iš atsakovo ieškovė yra gavusi 98 litus, jokių kitų papildomų įmokų vaikams atsakovas nemoka. Teismas, mažindamas ieškovės prašomą išlaikymo sumą vienam vaikui nuo prašomos 170 Eur iki 150,00 Eur, atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus ir profesinio pajėgumo, atsižvelgiant į sveikatos būklę, negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaikams pakankamą išlaikymą. Atsakovas mokosi neakivaizdiniu būdu, t. y. išsilavinimo siekimas nėra susijęs su pareiga kasdien dalyvauti paskaitose. Atsakovas mokosi nuo 2012 m., mokslas yra valstybės finansuojamas. Duomenų apie tai, kada studijos bus baigtos, atsakovas teismui nepateikė. Ieškovės nuomone, neįtikėtina, kad atsakovas rimtai ieško darbo, nes žmonės ir neturėdami išsilavinimo dirba. Ieškovės teigimu, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, pas kurį lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu tam iš tėvų neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimo krūvis, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pakeistas ir padidintas Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteistas materialinio išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydamas, kad pageidauja turėti galimybę paaiškinti tas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos pirmos instancijos teisme.

10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai nėra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 straipsnio 2 dalis). Šalys procesiniuose dokumentuose yra pateikusios išsamų savo ginčo situacijai taikytinos teisės aiškinimą ir įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos esmė gali būti atskleista ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Dėl naujų įrodymų

11. Ieškovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus. Nurodo, kad šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado tik dabar, teikiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, siekiant paneigti apelianto tvirtinimą, kad jis papildomai vaikus remia prieš mokslo metų pradžią. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl priima ieškovės teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš T. B. vaikų D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui buvo priteista kiekvienam kas mėnesį 200,00 Lt (57,92 Eur) dydžio suma iki vaikų pilnametystės. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš T. B. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. ir G. B. kiekvienam po 170 Eur kas mėnesį.

13. Atsižvelgiant į tai, jog per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai.

14. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.). Taigi įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą.

15. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį. Nevertino, kad po 2012 m. rugsėjo 3 d. teismo sprendimo atsakovo turtinė padėtis nepasikeitė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Būtent tai, kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, bylos duomenų, padarė šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Nustatęs, kad pareikšto ieškinio reikalavimas dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo grįstas esminiu vaikų poreikių (ne tėvų turtinės padėties) pasikeitimu, teismas ištyrė bylos duomenis ir sprendė, jog šis pagrindas egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovo nepakitusi turtinė padėtis neturi esminės reikšmės, kadangi reikalavimas grindžiamas vaikų poreikių pasikeitimu.

16. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino realius vaikų poreikius bei vaikų poreikių ir atsakovo galimybių pusiausvyrą, dėl to priteisė per didelį išlaikymą. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaikų poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

17. Pirmosios instancijos teismas byloje konstatavo, kad šalių sūnus D. pradėjo lankyti mokyklą, yra (duomenys neskelbtini) 3 d klasės mokinys, reikalingos išlaidos mokymo reikmenims, higienai, laisvalaikiui. Berniukas lankosi pas odontologą dėl blogai dygstančių dantų, gydymui bus reikalingi breketai. Sūnus G. lanko (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ priešmokyklinio ugdymo grupę, reikia mokėti už darželį, papildomus užsiėmimus, berniukas taip pat turi sveikatos problemų. Nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove. Vaikų išlaikymui reikėtų po 340 Eur kiekvienam per mėnesį, tai sudaro maistas, rūbai, mokslo reikmenys, vaistai, vitaminai, laisvalaikis.

18.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino į bylą pateiktus įrodymus apie vaikų amžių, sveikatą, mokymąsi, laisvalaikį, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, ieškovės pateiktą vaikų poreikių įvertinimą, todėl pagrįstai nustatė, jog vaikų poreikiai iš esmės pasikeitė, palyginti su 2012 metais. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatuoja pirmosios instancijos teismo įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ar vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismo šalims buvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta, išvados byloje padarytos ištyrus rašytinius įrodymus ir įvertinus jų visumą. Pažymėtina, kad atsakovas nepaneigė ieškovės pateikto vaikų poreikių vertinimo, neįrodinėjo, kokia suma vaikams išlaikyti, jo manymu, yra pagrįsta.

19. Atsakovas nesutinka su priteistinu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu, teigia, jog jis yra per didelis, atsižvelgiant į atsakovo dabartinę turtinę padėtį, teismas neįvertino vaikų poreikių ir atsakovo galimybių pusiausvyros. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

20. Teismas, nustatęs, kad yra pagrindas keisti sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui, atsižvelgęs į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, turi nuspręsti, koks išlaikymo dydis turėtų konkrečiu atveju būti priteisiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog įstatymai nenustato fiksuoto išlaikymo dydžio, kurį turi teikti nepilnamečiam vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz., Lietuvos Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

21. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas; tai, kad abu tėvai neturi turto; didesnę ieškovės vaikų, gyvenančių kartu su ja, išlaikymo naštą; atsakovo elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti), nustatė išlaikymo pareigos paskirstymo abiem tėvams proporciją.

22.Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius, tačiau tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi. Ieškovė vykdo individualią veiklą. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba (duomenys neskelbtini) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ v(duomenys neskelbtini), 0,5 etato. Dirbdama trijuose darbuose ieškovė gauna darbo užmokestį apie 400 Eur per mėnesį. Ieškovė gyvena su sugyventiniu ir vaikais: D. B., G. B., ir L. Č.. Atsakovas studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, nuo 2009 m. kovo 16 d. registruotas darbo biržoje. Pažymėtina, jog atsakovas teismui nepateikė duomenų, iš kokių lėšų gyvena, moka sūnums jau priteistą išlaikymą.

24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog byloje nėra duomenų, kad atsižvelgiant į jo jauną amžių ir profesinį pajėgumą, dėl sveikatos būklės atsakovas negalėtų dirbti, kad užtikrintų savo vaikų pakankamą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, jog atsakovas studijuoja ir baigus studijas jam gali būti lengviau susirasti gerai apmokamą darbą, tačiau pažymėtina, jog atsakovas studijuoja neakivaizdiniu būdu, todėl turi galimybę derinti studijas su darbu. Vien studijavimas nereiškia, jog atsakovas deda visas pastangas susirasti darbą ir užtikrinti pakankamą vaikų išlaikymą. Pažymėtina, jog vien ta aplinkybė, kad šalis negauna pakankamai darbinių pajamų, neatleidžia bet kurio iš tėvų nuo jam tenkančios pareigos išlaikyti savo vaikus. Tai, kad atsakovas tiek metų registruotas darbo biržoje ir šiuo metu studijuoja, negali jam suteikti tam tikrų privilegijų, o vaikų išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti vien ieškovei. Atkreiptinas dėmesys, jog būtent ieškovei tenka kasdieninė pareiga rūpintis, auklėti ir prižiūrėti vaikus, todėl jos piniginis indėlis į vaikų išlaikymą galėtų būti netgi mažesnis, vertinant, jog ji prie vaikų išlaikymo prisideda ir kitokia forma. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaikų išlaikymui (apie galimus atsakovo sveikatos sutrikimus ar kitas aplinkybes, dėl kurių jis negalėtų dirbti), ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį.

25. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismui nustačius bendravimo su vaikais tvarką, daugiau kaip du mėnesius per metus vaikai gyvens su atsakovu ir bus visiškai jo išlaikomi, dėl to išlaikymo suma turėtų būti mažinama. Pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką per mėnesį vaikai galimai praleis su apeliantu po 4 dienas savaitgaliais, per vasaros atostogas po 10 dienų ir per šventes neporiniais metais po kelias dienas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo laikotarpiu apeliantas dažniausiai turės užtikrinti tik tokius poreikius, kaip vaikų maitinimas. Kiti būtiniausi vaikų poreikiai - rūbai, mokslo reikmenys, vaistai, vitaminai, būreliai - realiai bus tenkinami ieškovės, su kuria gyvena vaikai. Pramogos ar kitokios papildomos išlaidos yra teikiamos laisva valia ir apeliantas turės teisę rinktis, kiek jų vaikams skirs. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apelianto išlaidos, patirtos vaikų išlaikymui bendravimo su jais laikotarpiu, neturi esminės įtakos nuolatinėms kasmėnesinėms išlaidoms ir priteistam išlaikymui, todėl nėra pagrindo dėl to mažinti priteistą išlaikymo sumą. Be to, kaip jau anksčiau minėta, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam tėvui, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011). Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

26. Nustatyta, kad nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. sprendimo priėmimo, kuriuo iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams D. B. ir G. B. išlaikymui buvo priteista kiekvienam kas mėnesį po 200,00 Lt (57,92 Eur) dydžio suma, praėjo 5 metai (šiuo metu vaikams yra 7 ir 10 metų), todėl akivaizdu, kad jų poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų, ir 57,92 Eur dydžio išlaikymas negali patenkinti būtinų vaikų poreikių bei užtikrinti tinkamų sąlygų jiems augti ir vystytis.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaikų amžių, sveikatos būklę, tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžiai padidėjusius jų poreikius, todėl atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįstai padidinto išlaikymo priteisimo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui. Vaikų išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis).

28.Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Pateikė įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje už advokatės teisinę pagalbą patyrė 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatės darbo laiko sąnaudas, paruošto dokumento turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad ieškovės prašymas yra pagrįstas ir priteisia iš atsakovo T. B. ieškovei K. J. 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė