Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2015-12-09 · Civilinė byla Nr. 2-1136-182/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-09
Bylos Nr.
2-1136-182/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nina Butnorienė
Pareiškėjas
R. R.
Suinteresuotas asmuo
Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės
Advokatai
Roma Katilovskienė
Civilinė byla Nr. 2-1136-182/2015Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00902-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.4.4.2.
DRUSKININKŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 9 d.Druskininkai

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Nina Butnorienė, sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei, dalyvaujant pareiškėjams R. R., R. R., jų atstovei advokatei Romai Katilovskienei, suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus atstovams R. J. ir K. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. R., R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai, tam, kad galėtų pakeisti pavardes R. ir R. į senelių turėtas pavardes R., prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad Vaclovas D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nenustatytu metu pakeitė pavardę ir vardą iš Vaclovas D. R. į V. R., ir kad V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nenustatytu metu pakeitė pavardę iš V. R. į V. R..

Šalies argumentai

P. R. R. paaiškino, kad vokiškos kilmės pavardę R. turėjo jo tėvas, pareiškėjas gimė prasidėjus karui (duomenys neskelbtini). J. R. buvo jo senelis, V. D. R. – jo tėvas. Tėvas pavardę susilietuvino bijodamas tarybų valdžios represijų dar prieš karą, todėl pareiškėjo mamai po santuokos suteikta pavardė R.. Pareiškėjas R. R. yra jo tėvo brolio sūnus. Nurodo, kad, norėdami atstatyti istorinę tiesą, siekė pakeisti dabartines pavardes į R., bet nepakako duomenų pagrįsti pavardės pakeitimą.

Pareiškėjas R. R. paaiškino, kad jo senelis buvo J. R., tėvas – V. R.. Jo tėvas V. R. dėl tarybų valdžios represijų sulietuvino pavardę, kad jo neišvežtų į Sibirą. Seneliai palaidoti (duomenys neskelbtini), ant kapo užrašyta J. ir A. R..

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės administracijos atstovai su pareiškimu sutinka, atstovė R. J. paaiškino, kad Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrius negalėjo ištaisyti V. R. pavardės į R., o V. R. pavardės į R., nes nepakako duomenų, kad V. R. ir V. D. R. yra tas pats žmogus bei V. R. ir V. R. yra tas pats žmogus.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

Pareiškėjų, jų atstovės, suinteresuoto asmens atstovų paaiškinimais, liudytojų O. J. A. ir D. B. parodymais, bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas R. R. gimė (duomenys neskelbtini). V. R. ir I. R. šeimoje (b. l. 12). P. R. R. tėvas V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo matyti, kad bažnyčios archyviniame fonde, gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta (įrašas rusų kalba), kad 1913 m. gruodžio 2 d. pakrikštytas J. ir A. iki santuokos A. R. sūnus vardu V. D., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l 10). 1941 -1943 m. Lazdijų miesto ir valsčiaus civilinės būklės santuokos įrašų knygose apie V. R. (R.t) ir I. J. santuoką duomenų nerasta (b. l. 11). Iš Valstybės archyvo Suvalkuose pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime (duomenys neskelbtini) gimė W. D. R., J. ir A. A. sūnus (b. l. 22, 26), o J. R. ir A. A. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). Pareiškėjas R. R. gimė V. R. ir A. R. šeimoje (b. l. 17). Iš Santuokos sudarymo įrašo matyti, kad V. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. M., po santuokos R,, gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Iš Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų Leipalingio parapijos Bažnyčios pažymos matyti, kad Leipalingio parapijos 1900-1940 m. vedimų metrikoje Stračiūnų kaimui skirtose skiltyse yra įvardinti J. ir A. R. sūnūs W. ir W. (b. l. 20). Iš pateiktų archyvinių duomenų galima daryti išvadą, kad Stračiūnų kaime gyvenę J. ir A. R. susilaukė sūnų V. D. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. R., gim. (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos sutarties ir kvitų matyti, kad 1926-1942 metais J. R. įpėdinis V. R. naudojo žemę ir už ją mokėjo mokesčius (b. l. 29, 30, 31). Pareiškėjai nurodo, kad jų tėvai V. D. ir V. R. kitomis pavardėmis R. ir R. pradėjo prisistatinėti jau nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios, siekdami išvengti tarybinės valdžios persekiojimo, siekdami pasislėpti, oficialiai neišreiškė noro pakeisti pavardžių ir tokių civilinės būklės aktų neįregistravo. Kad pareiškėjų senelis buvo J. (J.) R., o močiutė A. (A.) R., pareiškėjų tėvai turėjo R. pavardę patvirtino liudytojos D. B. - pareiškėjų pusseserė, ir O. J. A. - pareiškėjų teta. Liudytojos taip pat nurodė, kad ant senelių J. ir R. paminklo (duomenys neskelbtini) yra užrašas J. ir A. R., o pareiškėjų tėvai visuomet save laikė R.. Liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina pareiškėjų pateiktos nuotraukos (b. l. 33). Pareiškėjai negali pateikti civilinės būklės aktą (pavardės pakeitimą) patvirtinančių dokumentų, kadangi jie neegzistuoja, o nesant pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų, negalimas ir pareiškėjų kreipimasis dėl jokių įrašų, ką patvirtina Civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti pavardes (b. l. 8, 9). Šiuo atveju nustatymas, kad asmuo pakeitė pavardę, nėra civilinės būklės akto pakeitimas, kadangi joks civilinės būklės aktas niekuomet nebuvo įregistruotas ir nėra jį patvirtinančių dokumentų. Kai nėra duomenų (fakto), kuriuos civilinės metrikacijos įstaiga galėtų registruoti, CPK 514-516 straipsnio taisyklės netaikytinos, o juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas CPK 444-448 straipsnio nustatyta tvarka.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjų paaiškinimus, liudytojų parodymus, tai, kad po įvykio praėjo didelis lako tarpas, teismas sprendžia esant labiau tikėtina atitinkamus faktus buvus, t. y., jog V. D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nenustatytu metu pakeitė pavardę ir vardą iš V. D. R. į V. R., ir kad V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nenustatytu metu pakeitė pavardę iš V. R. į V. R.. Nagrinėjamu atveju teismas pagal bylos duomenis negali nustatyti konkretaus laiko, kada tiksliai pareiškėjų tėvai Vaclovas D. R. ir V. R. pakeitė pavardes į R. ir R., tačiau aplinkybės, kad jie pradėjo prisistatyti kita pavarde Antrojo pasaulinio karo metais, siekdami išvengti persekiojimo ir siekdami pasislėpti, oficialiai neišreiškė noro pakeisti pavardę ir tokio civilinės būklės akto neregistravo, yra tikėtinos, logiškos ir protingos. Kad pareiškėjų tėvai visuomet save laikė R. ir turėjo šią pavardę patvirtino ir liudytojos, o liudytojų parodymus patvirtina J. ir A. R. paminklo nuotraukos, archyviniai dokumentai.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu yra pagrindas pareiškėjų prašymą nustatyti juridinius faktu tenkinti (CPK 444 str. 1 d. 9 p., 445, 448 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270, 448 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Tam, kad pareiškėjai galėtų pasikeiti pavardes, nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad Vaclovas D. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nenustatytu metu pakeitė pavardę ir vardą iš V. D. R. į V. R., ir kad V. R., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), nenustatytu metu pakeitė pavardę iš V. R. į V. R..

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nina Butnorienė