- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-739-280/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00831-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- G. Z.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-739-280/2014
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-63-356/2014 pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui G. Z. atsakovo G. Z. priešieškinį R. Z.,, institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė R. Z. ieškiniu (ir patikslinusi jo reikalavimus (3-9, 110-116,159-165 b.l.) prašė: nutraukti santuoką, sudarytą 2008-06-28, dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę Z., o atsakovui palikti jo pavardę Z.; nustatyti nepilnamečio sūnaus V. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi V. Z. tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau ne ilgiau kaip po 4 valandas 3 kartus per savaitę, vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 20 val., konkrečias dienas šalims susitariant iš anksto; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui V. Z. iki jo pilnametystės išlaikymą kas mėnesį mokamomis 650 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant įmokas į ieškovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; padalinti sutuoktinių turtą, priteisiant ieškovei kilnojamuosius daiktus: šaldytuvą, viryklę, virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, dvivietę lovą, bufetą, minkštų baldų komplektą (kampą), kompiuterį, televizorių „Philips“, automobilinį televizorių, oro pūtimo aparatą, stalo įrankių komplektą, langų roletus, keptuvę, el. virdulį, automobilį VW Passat (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui priteisti tokius kilnojamuosius daiktus: benzininį pjūklą, žoliapjovę, suvirinimo aparatą, televizorių „Vido“, mikrobangų krosnelę, šaldiklį, stiklinį kavos staliuką, fotoaparatą, raciją, navigacinės sistemos aparatą, 2 šviestuvus, satelitinę televizijos įrangą, gitarą, lauko stalą su kėdėmis, šašlykinę, lauko skėtį su stovu, tvorą (ne stacionari), žiemines automobilio padangas, metalo pjaustymo aparatą, plaukų kirpimo mašinėlę, konteinerį, mašininį šaldytuvą, vandens siurblį su žarna, malkas; priteisti ieškovei iš atsakovo 14.382,88 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojant šią sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo 6.000 Lt neturtinei žalai atlyginti; valstybei ir ieškovei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas G. Z. ieškinį pripažino iš dalies. Priešieškiniu (148-156 b.l.) prašė nutraukti santuoką, sudarytą 2008-06-28, dėl abiejų sutuoktinių kaltės (priešieškinio šioje dalyje žyminiu mokesčiu neapmokėjo); o taip pat prašė: priteisti iš jo nepilnamečiam sūnui V. Z. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją iki sūnaus pilnametystės; nustatyti jo su nepilnamečiu sūnumi V. Z. tokią bendravimo tvarką: nepilnametis sūnus V. Z. auklėjamas bendru tėvų sutarimu, prisilaikant bendrų moralės normų. Nė vienas iš tėvų neturi teisės kliudyti kitam nuolat bendrauti su vaiku ir/ar dalyvauti jo auklėjime: t.y. bet koks sprendimas dėl vaiko ikimokyklinio ugdymo ir mokyklinio mokymo įstaigos parinkimo, laisvalaikio užsiėmimų, būrelių ir t.t., turi būti priimtas bendru tėvų sutarimu ir vaiko interesais; ieškovė iš anksto informuoja atsakovą apie ketinimus keisti faktinę vaiko gyvenamąją vietą bei iki gyvenamosios vietos pakeitimo privalo sudaryti sąlygas atsakovui apžiūrėti būsimos vaiko gyvenamosios vietos faktines ir buities sąlygas. Pasikeitus ieškovės faktinei gyvenamajai vietai, ji nedelsiant žodžiu, SMS žinute ar kitokiu prieinamu būdu apie tai informuoja atsakovą, bei per 5 (penkias) darbo dienas nuo minėtų aplinkybių atsiradimo (t.y. faktinės gyvenamosios vietos pakeitimo) papildomai apie tai informuoja atsakovą registruotu laišku, nurodant vaiko gyvenamosios vietos adresą, datą nuo kada pasikeitė vaiko faktinė gyvenamoji vieta, bei būsto, kuriame apsigyveno motina ir vaikas valdymo teisinį pagrindą bei pateikia atitinkamą kompetentingos institucijos išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą; ieškovė aprūpina vaiką galiniais telekomunikacijų (telefono ir interneto ryšio) perdavimo įrenginiais, taip sudarant galimybę sūnui ir tėvui nuolat bendrauti neribotą laiką tarpusavyje per atstumą telekomunikacinių įrenginių pagalba (atsakovas savo personalinį kompiuterį, kurį naudoja ieškovė, dovanoja sūnui V. Z.); ieškovė netrukdo sūnui V. Z. bendrauti su atsakovo motina (vaiko senele) bei kitais artimais giminaičiais; ieškovė taip pat sudaro sąlygas atsakovo motinai G. K. ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį matytis su anūku V., vaiko senelės pasirinktoje vietoje; siekiant užtikrinti prioritetinius vaiko interesus bei vaiko teises nuolat bendrauti su savo tėvais, įtvirtintus Vaiko teisių konvencijos 9 str. 3 d. ir 10 str. 2 d., nustatyti, kad: atsakovo pageidavimu, sūnus pirmąją pusę jo žiemos ir/ar vasaros bei kitų mokymosi atostogų laikotarpio (tačiau ne daugiau kaip pusę atostogų laiko) praleidžia su tėvu; atsakovo pageidavimu 2014 metais ir toliau visais poriniais metais jis su sūnumi praleidžia vasario 16 d., gegužės 1 dieną, Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis), sūnaus V. Z. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo (atsakovo) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas); atsakovo pageidavimu jis 2015 metais ir toliau visais neporiniais metais su sūnumi praleidžia: Naujuosius Metus (dvi dienas), kovo 11 dieną, Šv. Velykas (dvi dienas), tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), tėvo (atsakovo) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų Dieną (lapkričio 1 d.); atsakovo pageidavimu, ne mažiau kaip pusę tėvo (atsakovo) kasmetinių apmokamų atostogų laiko, taip pat kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (t.y. šeštadienį ir sekmadienį) ieškovė sudaro visas būtinas sąlygas tėvo (atsakovo) laikiniems pasimatymams su sūnumi ir bendravimui tėvo nuožiūra pasirinktoje ir vaikui saugioje aplinkoje su nakvyne. Konkretus laikas, trukmė ir vaiko kitos lankymo ir buvimo su tėvu sąlygos yra suderinamos iš anksto; tėvo (atsakovo) pageidavimu, motina (ieškovė) sudaro visas būtinas sąlygas tėvo (atsakovo) laikiniems pasimatymams su sūnumi bet kurią savaitės dieną (iki 3 valandų per dieną) vaiko gyvenamojoje vietoje ar motinos (ieškovės) leidimu kitoje vaikui saugioje aplinkoje. Konkretus laikas, trukmė ir kitos bendravimo su tėvu sąlygos yra suderinamos iš anksto; sūnaus ligos atveju, vaiko motina (ieškovė) nedelsiant apie vaiko ligą informuoja vaiko tėvą (atsakovą) ir nedaro jokių bendravimo ir vaiko lankymo apribojimų tėvui, jei vaikas gydomas gydymo įstaigoje, bei sudaro sąlygas atsakovui kas dieną (ne mažiau kaip 3 valandas per dieną) aplankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje, jei vaikas gydosi ambulatoriškai namuose; ieškovė iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas, informuoja G. Z. apie tai, jei ketinama vaiką laikinai išvežti už Lietuvos Respublikos ribų, nurodant išvežimo būdą, maršrutą, nakvynės vietas ir kontaktus, per kuriuos galima susisiekti su vaiku, esančiu užsienyje. Tuo atveju, jei ketinama vaiką išvežti ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, vaiko tėvas apie tokį išvežimą turi būti informuotas raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų; nustatyti atsakovo ir nepilnamečio vaiko V. Z. pasimatymų su nakvyne vietą - vaiko senelės G. K. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini); padalinti sutuoktinių turtą: priteisiant R. Z. tokį turtą: automobilį VW „Passat“, kurio vertė yra 6.560 Lt, žoliapjovę, kurios vertė yra 300 Lt, suvirinimo aparatą, kurio vertė yra 1.500 Lt, televizorių „Vido“, kurio vertė yra 700 Lt, mikrobangų krosnelę, kurios vertė yra 500 Lt, viryklę, kurios vertė yra 1.300 Lt, šaldytuvą, kurio vertė yra 1.300 Lt, dvivietę lovą ir čiužinį, kurių vertė yra 900 Lt, minkštų baldų komplektą, kurio vertė yra 1.200 Lt, virtuvinį stalą ir keturias kėdės, kurių vertė yra 700 Lt, kavos staliuką, kurio vertė yra 400 Lt, lygintuvą, kurio vertė yra 120 Lt, elektrinį virdulį, kurio vertė yra 80 Lt, plaktuvą, kurio vertė yra 60 Lt, langų roletus, kurių vertė yra 200 Lt, stalo įrankius, kurių vertė yra 150 Lt, puodus, kurių vertė yra 200 Lt, indus, kurių vertė yra 200 Lt, patalynę, kurios vertė yra 200 Lt, gautus pinigus už parduotą automobilį Honda „Civic“ – 3.000 Lt, oro pūtimo aparatą (sugedusį), kurio vertė yra 10 Lt, automobilinį televizorių (sugedusį), kurio vertė yra 10 Lt, palapinę, kurios vertė - 500 Lt ( iš viso ieškovei priteisti dalintino turto už 20.090 Lt); priteisti atsakovui tokį turtą: benzininį pjūklą ,,Varna“, kurio vertė yra 1.500 Lt, televizorių „Philips“, kurio vertė yra 1.500 Lt, bufetą, kurio vertė yra 200 Lt, šaldiklį, kurio vertė yra 370 Lt, fotoaparatą, kurio vertė yra 500 Lt, šviestuvus (2 vnt.), kurių vertė yra 390 Lt, satelitinės televizijos įrangą, kurios vertė yra 300 Lt, draudimo išmoką – 6.293,76 Lt (iš viso atsakovui priteisti dalintino turto už 11.053,76 Lt); priteisti atsakovui iš ieškovės 4.518,12 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę dalintino santuokinio turto dalį natūra; iš ieškovės priteisti atsakovui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014-07- 07 sprendimu nusprendė Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:
1. Santuoką tarp R. Z., ir G. Z., sudarytą 2008-06-28 ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.79, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2. Po santuokos nutraukimo R. Z. paliko pavardę – Z., o G. Z. paliko pavardę – Z.;
3. Šalių nepilnamečio sūnaus V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė kartu su jo motina R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4. Priteisė iš atsakovo G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2013-05-30 iki jo pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; Išlaikymo, skirto V. Z., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-30 nukreipė vykdyti skubiai;
5. Priimė ieškovės R. Z. atsisakymą ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo G. Z. 12.871,88 Lt kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, civilinę bylą Nr.2-63-356/2014 šioje dalyje nutraukė;.
6. Priėmė atsakovo G. Z. atsisakymą priešieškinio dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę R. Z. netrukdyti sūnui V. Z. bendrauti su G. Z. motina (vaiko senele) bei kitais artimais giminaičiais, o taip pat sudaryti sąlygas G. Z. motinai G. K. ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį matytis su anūku V., vaiko senelės pasirinktoje vietoje, civilinę bylą Nr.2-63-356/2014 šioje dalyje nutraukė.
7. Patvirtino šalių – ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - sudarytą taikos sutartį dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo tokiomis sąlygomis:
7.1. ieškovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka: televizorius „Vido“, vertė - 200 Lt; automobilinis televizorius, vertė - 10 Lt; mikrobangų krosnelė, vertė -100 Lt; viryklė, vertė - 800 Lt; šaldytuvas, vertė - 700 Lt; dvivietė lova su čiužiniu, vertė - 600 Lt; minkštų baldų komplektas, vertė - 700 Lt; virtuvės stalas su kėdėmis, vertė - 400 Lt; šviestuvas, vertė - 100 Lt; lauko stalas su kėdėm, vertė - 75 Lt; šašlykinė, vertė - 20 Lt; stalo įrankiai, vertė - 35 Lt; keptuvė, vertė - 10 Lt; elektrinis virdulys, vertė - 45 Lt; automobilis VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 5.000 Lt; kavos staliukas, vertė - 150 Lt; lygintuvas, vertė - 60 Lt; palapinė (4 vietų), vertė - 100 Lt; gitara, vertė - 400 Lt; šaldiklis, vertė - 150 Lt; benzininis pjūklas „Varna“, vertė – 1.000 Lt. Iš viso R. Z. atitenka turto už 10.655 Lt.
7.2. atsakovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka: suvirinimo aparatas, vertė – 1.000 Lt; televizorius „Philips“, vertė – 1.100 Lt; bufetas, vertė - 200 Lt; fotoaparatas, vertė - 300 Lt; šviestuvas, vertė - 100 Lt; lauko skėtis su stovu, vertė - 80 Lt; mobili tvora, vertė - 90 Lt; žieminės automobilio padangos (4 vnt.), vertė - 400 Lt; metalo pjaustymo aparatas, vertė - 80 Lt; plaukų kirpimo mašinėlė, vertė - 70 Lt; langų roletai, vertė - 150 Lt; satelitinė televizijos įranga, vertė - 150 Lt; racija, vertė - 250 Lt; navigacija, vertė - 250 Lt; vandens siurblys su žarna, vertė - 100 Lt; draudimo išmoka – 6.293,76 Lt; automobilinis šaldytuvas, vertė - 200 Lt. Iš viso G. Z. atitenka turto už 10.813 Lt.
7.3. Atsižvelgiant į turto lygių dalių principą, šalys kompensacijos pinigais už vienam sutuoktiniui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nereikalauja.
7.4. Santuokos metu įgytas kompiuteris, kurio vertė – 1.400 Lt, yra sūnui V. Z. skirtas daiktas ir į dalintino turto sąrašą netraukiamas.
7.5. Šalys susitaria ir įsipareigoja ateityje nekelti ginčų dėl taikos sutartyje nurodyto turto, jo dalybų, vertės, netrukdyti šiuo turtu, kurio priklausomybė nurodyta taikos sutartyje, naudotis tiek vykstant santuokos nutraukimo tarp šalių procesui, tiek ir santuoką nutraukus, sudaryti vienas kitam protingas sąlygas nurodytą ir padalintą turtą pasiimti, ar bet kuriuo kitu būdu juo naudotis, valdyti, disponuoti, nepažeidžiant kitos šalies teisių ir teisėtų interesų.
. Civilinę bylą Nr.2-63-356/2014 dalyje dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo nutraukė.
8. Nustatė tokią atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:
sprendimus dėl sūnaus V. Z. ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos parinkimo abu tėvai priima bendru sutarimu, veikdami vaiko interesais, o sprendimus dėl sūnaus laisvalaikio užsiėmimų, būrelių ir kt., abu tėvai priima bendru sutarimu tik tuo atveju, jei dėl to būtų patiriama papildomų išlaidų, ir R. Z. prašytų G. Z. jų dalį padengti;
pakeitus gyvenamąją vietą, R. Z. privalo nedelsdama apie tai informuoti G. Z. žodžiu, SMS žinute ar kitokiu prieinamu būdu;
G. Z. su sūnumi V. Z. turi teisę nuolat bendrauti tarpusavyje telekomunikacinių įrenginių pagalba neribotą laiką, jei tai netrukdys vaiko poilsiui ar mokslo užsiėmimams;
G. Z. turi teisę praleisti su sūnumi V. Z. pirmąją pusę sūnaus žiemos ir/ar vasaros bei kitų mokymosi atostogų laikotarpio (tačiau ne daugiau kaip pusę atostogų laiko);
2014 metais ir toliau visais poriniais metais G. Z. turi teisę su sūnumi praleisti: vasario 16 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis), sūnaus V. Z. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo (G. Z.) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas);
2015 metais ir toliau visais neporiniais metais G. Z. turi teisę su sūnumi praleisti: Naujuosius Metus (dvi dienas), kovo 11 dieną, Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), tėvo (G. Z.) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų Dieną (lapkričio 1 d.);
G. Z. turi teisę praleisti su sūnumi V. Z. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių apmokamų atostogų laiko, o taip pat kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (t.y. šeštadienį ir sekmadienį). Konkretus laikas, trukmė ir vaiko kitos lankymo ir buvimo su tėvu sąlygos yra derinamos iš anksto;
G. Z. turi teisę praleisti su sūnumi V. Z. bet kurią savaitės dieną (iki 3 valandų per dieną) vaiko gyvenamojoje vietoje ar R. Z. leidimu kitoje vaikui saugioje aplinkoje. Konkretus laikas, trukmė ir kitos bendravimo su tėvu sąlygos yra derinamos iš anksto;
sūnaus V. Z. ligos atveju vaiko tėvai privalo nedelsdami apie vaiko ligą informuoti vienas kitą ir nedaryti jokių bendravimo ir vaiko lankymo apribojimų, jei vaikas būtų gydomas gydymo įstaigoje, bei sudaryti sąlygas kas dieną (ne mažiau kaip 3 valandas per dieną) aplankyti sergantį vaiką jo faktinio buvimo vietoje, jei sergantis vaikas būtų slaugomas ne gydymo įstaigoje;
R. Z. ir G. Z. iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas, informuoja (pasirinktinai: žodžiu, SMS žinute, elektroniniu laišku) vienas kitą apie tai, jei ketina sūnų laikinai išvežti už Lietuvos Respublikos ribų, nurodant išvežimo būdą, maršrutą, nakvynės vietas ir kontaktus, per kuriuos galima susisiekti su vaiku, esančiu užsienyje;
tuo atveju, jei ketinama vaiką išvežti ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, R. Z. ir G. Z. apie tokį išvežimą privalo vienas kitą informuoti raštu (pasirinktinai: žodžiu, SMS žinute, elektroniniu laišku) ne vėliau kaip prieš 10 dienų.
Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas, nutraukdamas šalių santuoką, nurodė, kad šalys nuo 2013 metų pavasario gyvena skyrium dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Bylos įrodymai, gauti iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinti skyrium ir kaip visetas, neduoda pagrindo padaryti pagrįstą išvadą tik dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės. Abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., išskyrus abipusės pagarbos pareigos pažeidimą, nes byloje ištirti šalių pateikti įrodymai nėra pakankami ir neginčijamai nepatvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytų faktų dėl jų abiejų šios pareigos pažeidimo.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgta ne tik į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tačiau ir į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.
Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jau nuo 2011 metų šalys ėmė nebesutarti dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertino šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, išsiskyrė jų požiūriai į atskirų problemų sprendimą, šių požiūrių jie nebederino tarpusavyje, abu nevienodai suprato sutuoktinių pareigas, tarp jų kilo ginčas dėl piniginių reikalų tvarkymo. Taigi anksčiau, nei ieškovė ir liudytojos R. Č. bei V. G. nurodė atsiradus aplinkybes dėl atsakovo abipusės pagarbos pareigos pažeidimo, kurias liudytoja J. G. ir atsakovas kategoriškai paneigė, šalių šeimoje jau buvo nesutarimų dėl bendro ūkio tvarkymo, o atsakovas paliko šeimą po ieškovės mistiniu vadinamo neįvykusio, tačiau, atsakovo įsitikinimu, suplanuoto jo užpuolimo mieste.
Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Priešingai, ieškovė prašė pradėti ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu, tačiau buvo atsisakyta (28-29, 51-52, 66-67, 76 b.l.), buvo iškelta administracinė byla atsakovui, jis nubaustas pagal LR ATPK 50/3 str. (141 b.l.). Ginčai vyko dėl bendravimo su vaiku ir dėl naudojimosi bendru automobiliu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė LR CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Šalims nepateikus įtikinamų vienas kito kaltės įrodymų, teismas padarė išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.).
Nustatydamas atsakovo G. Z. bendravimo su vaiku tvarką, teismas nurodė, kad nenustatyta, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu negalima pritarti ieškovės prašomai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkai, nes šalių sūnus auga, o tėvui leidžiant retai ir per mažai laiko bendrauti su juo, nepavyktų užmegzti glaudaus emocinio ryšio, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas galėtų sūnų ne tik lankyti, tačiau ir pasiimti jį į savo gyvenamąją vietą. Juo labiau, kad, ko ieškovė nepaneigė, atsakovo panaudos teise naudojamose gyvenamosiose patalpose vaikui sąlygos gyventi sudarytos geros, ten taip pat gyvena vaiko senolė iš tėvo pusės.
Atsakovas siūlė nustatyti itin detalią tvarką, kuriai taip pat negalima vienareikšmiškai pritarti, nes prašoma nustatyti tvarka be pagrindo varžytų ieškovės teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, garantuojamą Konstitucijos (32 str.), ji patirtų papildomų išlaidų, nors abiejų tėvų pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios (LR CK 3.156 str. 1d.).
Teismas atsižvelgdamas į šalių įtemptus tarpusavio santykius, vaiko amžių bei į tai, kad nėra pagrindo atsakovui neleisti maksimaliai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, nustatė iš esmės atsakovo pasiūlytą tvarką su išimtimis, atsižvelgęs į ieškovės šiuo klausimu išsakytą nuomonę.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. Z. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindo, neturtinės žalos nepriteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir šiose dalyse tenkinti jos ieškinį, šalių santuoką nutraukti dėl atsakovo G. Z. kaltės, iš G. Z. jai priteisti 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti G. Z. bendravimo su vaiku V. Z. tvarką tokiu būdu : tėvas G. Z. turi teisę bendrauti su vaiku ne ilgiau kaip 4 valandas 3 kartus per savaitę, vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 20 val. Konkrečias dienas šalims (ieškovei ir atsakovui) suderinant iš anksto; prašo iš atsakovo G. Z. priteisti visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė apeliaciniu skundu tvirtina, kad jos ir atsakovo santuoka iširo dėl atsakovo G. Z. piktnaudžiavimo alkoholiu ir dėl jo neištikimybės. Atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu faktą patvirtino liudytojos R. Č. ir G. K., o neištikimybės- liudytojai R. Č. ir V. G., G. K., G. K..
Ieškovė neigia atsakovo kaltinimą, kad ji „užsakė“ jo sumušimą, neigia atsakovo kaltinimą godumu, tvirtina, kad ji skatino atsakovo ir jo dukters iš pirmos santuokos bendravimą, bet pripažįsta, kad nesutiko, jog atsakovas dovanotų dukrai automobilį. Tvirtina, kad nesutikimas dėl automobilio dovanojimo negali būti realia skyrybų priežastimi. Ieškovė nepripažįsta savo kaltės, teismo jos nenaudai įvertintais veiksmais, nurodydama kad tokiu būdu ji gynė savo teises.
Šalies argumentai
Apeliantė nesutinka su teismo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, nes nurodo atsakovo neprognozuojamą elgesį paimat vaiką iš įvairių vietų iki bylos iškėlimo teisme, nurodo tai, kad pas vaiką atsakovas atvyksta neblaivus. Tvirtina, kad vaikas yra tėvo įbaugintas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo G. Z. atstovas advokatas su skundu nesutinka, neigia ieškovės nurodomas aplinkybes. Tai, kad jis nepiktnaudžiauja alkoholiu patvirtina faktas, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Nurodo, kad R. Z. inicijuodavo konfliktus šeimoje. Atsakovas tvirtina, kad R. Z. nenori, kad atsakovas bendrautų su vaiku dėl to, kad ji pati gyvena su kitu vyru, o vaikas, nemokėdamas meluoti, viską pasako. Ieškovė R. Z. ir po sprendimo priėmimo neleidžia atsakovui bendrauti su sūnumi: neatsako į telefonų skambučius, slepia savo gyvenamosios vietos duomenis. G. Z. atstovas prašo iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje- 400 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas, Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas ( CPK 326 str. 1 p.)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl santuokos nutraukimo priežasčių
CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Byloje nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl prasidėjusių nesutarimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo motyvais ir įrodymų įvertinimu, konstatuoja, kad liudytojų parodymai bei kiti rašytiniai įrodymai įvertinti tinkamai.
Pati apeliantas tinkamai nepaaiškino apie tai, kodėl ji santuokos pradžioje jų santykiai buvo normalūs, o po to ji pradėjo kaltinti savo sutuoktinį, reikalauti, kad ji viena turi naudotis šeimos turtu ( teismas turi omenyje ginčus dėl automobilių), kodėl dėl kiekvieno iškilusio ginčo su atsakovu kreipėsi į teisėsaugos institucijas ( dėl vaiko, dėl automobilio paėmimo). Toks elgesys liudija tik jos valdingumą, egoizmą, nenorą bandyti išsiaiškinti nesutarimus geruoju, suprasti sutuoktinio ją netenkinančio elgesio priežastis. Labai išsamiai apie šalių šeiminius santykius paaiškino liudytojai G. K. bei G. K., jų paaiškinimų ieškovė neginčijo. Iš šių paaiškinimų akivaizdi abiejų šalių kaltė dėl santuokos iširimo, nes abu tinkamai nevertino šeimos, o ieškovė akcentuoja tik liudytojų nurodytą atsakovo kaltę, o savo pačios elgesį pateisina, neneigdama nurodytų netinkamo elgesio faktų. Šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad skundžiamojoje dalyje Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Priešingai, ieškovė jokių nuolaidų nedarė, atvirkščiai elgėsi taip, kas santykius tik komplikuoja: prašė pradėti ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu, tačiau buvo atsisakyta (28-29, 51-52, 66-67, 76 b.l.), po kilusio konflikto, kai ji neįsileido atsakovo, buvo iškelta administracinė byla atsakovui, jis nubaustas pagal LR ATPK 50/3 str. (141 b.l.). Pagal šiuos skundus matyti, kad pagrinde ginčai vyko dėl bendravimo su vaiku ir dėl naudojimosi bendru automobiliu, nors sutuoktinių teisės lygios ir dėl to visada susitarti galima geruoju. Teismas nurodė, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė LR CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Nustatyta, kad ieškovė ir savo elgesiu prisidėjo prie šeimos iširimo. Šeima iširo ne dėl vienos priežasties- atsakovo girtavimo, kas irgi santykių pablogėjimo pasekmė. Kai kilę smulkūs nesutarimai nesprendžiami, bet gilinami, šalys elgiasi egoistiškai, nesutarimai išaugą į konfliktinę situaciją su nustatytomis pasekmėmis. Aptartomis aplinkybėmis ieškovė vien tik kaltindama atsakovą, o savo netinkamą elgesį pateisindama, neturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos
Teisėjų kolegija pažymi, kad su vaiku bendravimo tvarka nustatoma, jei yra tarp šalių ginčas. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas negali tinkamai bendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi dėl to, kad nesutaria su vaiko motina. Šias aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Ieškovė taip pat patvirtino tik tarpusavio nesutarimus, kurie žaloja ir sūnų, nes ji nesutarimų rezultate siekia jog atsakovui būtų ribojama teisė atvažiuoti ir matytis su sūnumi.
Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku šalys susitarimo nėra sudarę ir nenori susitarti. Tai labiausiai atitiktų vaiko interesus. Teismas, nustatydamas vaiko su tėvu bendravimo tvarką, pirmiausia vertino ne jo motinos ir tėvo, bet vaiko interesus. Abu tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą ne tik teikti išlaikymą vaikui, bet ir bendrauti su juo, dalyvauti jį auklėjant ( CK 3.155 str.2 d, CK 3.165 str. 1 d., CK 3.170 str. 1 d.) Šios pareigos tinkamai jie negali vykdyti, jei bendravimas yra apribotas dėl tėvų nesutarimo, trukdymo susitikti su vaiku.
Nustatydamas atsakovo G. Z. bendravimo su vaiku tvarką, teismas nurodė, kad nenustatyta, jog atsakovo veiksmai ar poelgiai tiesiogiai darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu negalima pritarti ieškovės prašomai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkai, nes šalių sūnus auga, jam reikalingi abu tėvai, o tėvui leidžiant retai ir per mažai laiko bendrauti su juo, nepavyktų užmegzti glaudaus emocinio ryšio, atsakovas būtų nušalintas nuo pareigos auklėti sūnų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas galėtų sūnų ne tik lankyti, tačiau ir pasiimti jį į savo gyvenamąją vietą. Nustatydamas bendravimo tvarką, teismas ne tik kad nustatė bendravimo laiką, bet, suteikdamas teises, nustatė pareigą susitikimus iš anksto suderinti su vaiko motina, t.y. sudarė prielaidas tėvams tartis, prie vaiko nekonfliktuoti, nepažeisti vaiko teisių ir interesų, nenaudoti prievartos. Ieškovė apeliaciniu skundu teismo išvadų nepaneigia. Ieškovės siūlymas dėl bendravimo tvarkos neatitinka atsakovo darbo pobūdžio, nes pagal jos siūlymą bendravimas turėtų vykti kiekvieną savaitę, trumpai, o tai nesuderinama su vaiko interesais ir atsakovo darbine veikla. Nenustatyta, kad atsakovas girtautų, kaip tvirtina ieškovė, bendraudamas su vaiku, ar kitaip vaiką skriaustų.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Lt (158,85 €) atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidų.