Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei R. Z. ir jos atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovo G. Z. atstovui advokatui Valdui Bivainiui, institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui, o atsakovui G. Z. nedalyvaujant, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui G. Z. ir pagal atsakovo G. Z. priešieškinį ieškovei R. Z. dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių ieškinio ir priešieškinio reikalavimų, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovė R. Z. ieškiniu (ir patikslinusi jo reikalavimus (3-9, 110-116,159-165 b.l.) prašė: nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę Z., o atsakovui palikti jo pavardę Z.; nustatyti nepilnamečio sūnaus V. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi V. Z. tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau ne ilgiau kaip po 4 valandas 3 kartus per savaitę, vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 20 val., konkrečias dienas šalims susitariant iš anksto; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui V. Z. iki jo pilnametystės išlaikymą kas mėnesį mokamomis 650 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pervedant įmokas į ieškovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, sumokant iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; padalinti sutuoktinių turtą, priteisiant ieškovei kilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini) o atsakovui priteisti tokius kilnojamuosius daiktus: (duomenys neskelbtini); priteisti ieškovei iš atsakovo 14.382,88 Lt piniginę kompensaciją, įpareigojant šią sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo 6.000 Lt neturtinei žalai atlyginti; valstybei ir ieškovei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovė, prašydamos ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, paaiškino, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, t.t. ir abipusės pagarbos pareigą, kurios pažeidimas, ieškovės įsitikinimu, ir buvo pagrindinė jų santuokos iširimo priežastis. Jos, ieškovės, kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, prašė priteisti jai 6.000 Lt moralinei žalai atlyginti, nes patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, sveikatos pablogėjimą. Kadangi jos gaunamas darbo užmokestis yra daug mažesnis už atsakovo, o nedarbingumo laikotarpiu ji gauna dar mažiau, yra priversta nuomotis gyvenamąjį būstą, vaiką lavina, rūpinasi jo sveikata, dėl ko patiria didesnių išlaidų, mano, kad vaiko išlaikymui atsakovas privalėtų skirti ne mažiau kaip po 650 litų kas mėnesį. Prašė nustatyti atsakovo su vaiku bendravimo tvarką pagal jos pasiūlymą, kurį ji suformulavo atsižvelgdama į mažamečio vaiko interesus, atsakovo darbo pobūdį. Atsakovo siūloma nustatyti tvarka pažeidžia jos ir vaiko interesus, nes jai pateikiami nepagrįsti reikalavimai. Turtą pasidalino gera valia, sudarė taikos sutartį, todėl prašė ją patvirtinti bei priimti ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje dėl piniginės kompensacijos priteisimo už turto pagerinimą, civilinę bylą toje dalyje nutraukti. Išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašė, po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę pavardę. Prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei ir jai, ieškovei.

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečio sūnaus V. Z. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, nes nustatyta, kad sąlygos vaikui gyventi kartu su ieškove yra sudarytos, ji vaiku rūpinasi tinkamai, atsakovas neprašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo. Atstovas išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl ieškinio reikalavimų nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės ir ieškovei palikti santuokinę pavardę.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, šalių sūnus V. Z. gimė (duomenys neskelbtini) (10, 12 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai. LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šeimos santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė 2008-06-28, nuo tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas priešieškinio dalyje dėl jo reikalavimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės žyminiu mokesčiu neapmokėjo, todėl laikytina, kad jis tik nurodė faktus, pagrindžiančius esant ir ieškovės kaltę.

Šalys prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė kaltė, patvirtina teismo posėdžio protokolo (garso įrašų duomenys), rašytiniai įrodymai.

Šalys nurodė, kad jų bendras gyvenimas visiškai nutrūko nuo 2013 m. pavasario, nuo tada jie nebeveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena skyrium.

Ieškovės nuomone, santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes tik jis vienas pažeidė sutuoktinio pareigas - būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.

Šioje byloje ieškovės ir atsakovo paaiškinimai, jiems detaliai nurodant faktines jų bendro gyvenimo santuokos metu aplinkybes, atsakovo motinos G. K. ir jos sutuoktinio G. K. parodymai apie bendrą šalių gyvenimą, jų abiejų būdo savybes bei jų elgesį, liudytojų R. Č. ir V. G., ieškovės sesers ir draugės, parodymai apie šalių elgesį ir ieškovės nusiskundimus atsakovo elgesiu, liudytojos J. G. parodymai apie tai, kad ieškovės nurodyti faktai nėra teisingi (90, 119, 145 b.l.), leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šalys nuo 2013 metų pavasario gyvena skyrium dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šie įrodymai, gauti iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinti skyrium ir kaip visetas, neduoda pagrindo padaryti pagrįstą išvadą tik dėl kurio nors vieno sutuoktinio kaltės. Abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., išskyrus abipusės pagarbos pareigos pažeidimą, nes byloje ištirti šalių pateikti įrodymai nėra pakankami ir neginčijamai nepatvirtina tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytų faktų dėl jų abiejų šios pareigos pažeidimo.

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, yra atsižvelgiama ne tik į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, tačiau ir į kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad jau nuo 2011 metų šalys ėmė nebesutarti dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertino šeimyninius bendro gyvenimo kriterijus, išsiskyrė jų požiūriai į atskirų problemų sprendimą, šių požiūrių jie nebederino tarpusavyje, abu nevienodai suprato sutuoktinių pareigas, tarp jų kilo ginčas dėl piniginių reikalų tvarkymo. Taigi anksčiau, nei ieškovė ir liudytojos R. Č. bei V. G. nurodė atsiradus aplinkybes dėl atsakovo abipusės pagarbos pareigos pažeidimo, kurias liudytoja J. G. ir atsakovas kategoriškai paneigė, šalių šeimoje jau buvo nesutarimų dėl bendro ūkio tvarkymo, o atsakovas paliko šeimą po ieškovės mistiniu vadinamo neįvykusio, tačiau, atsakovo įsitikinimu, suplanuoto jo užpuolimo mieste.

Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Priešingai, ieškovė prašė pradėti ikiteisminius tyrimus atsakovo atžvilgiu, tačiau buvo atsisakyta (28-29, 51-52, 66-67, 76 b.l.), buvo iškelta administracinė byla atsakovui, jis nubaustas pagal LR ATPK 50/3 str. (141 b.l.). Ginčai vyko dėl bendravimo su vaiku ir dėl naudojimosi bendru automobiliu.

Taigi iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad santykių pablogėjimo metu šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, nebuvo suinteresuotos santuokos išsaugojimu, taip abu pažeidė LR CK 3.27 str. nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, nes santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga, o bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo bendrai tvarkyti šeimos reikalus. Šalims nepateikus įtikinamų vienas kito kaltės įrodymų, yra pagrindas padaryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2 d.). Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str.), ieškinį tenkinant iš dalies.

Ginčas tarp šalių dėl ieškovei paliktinos pavardės nekilo, šalims turint nepilnametį vaiką, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – Z., Z., nes taip numato įstatymas - LR CK 3.69 str. 1 dalis, tokį pageidavimą pareiškė pati ieškovė.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti moralinės žalos atlyginimą.

Ieškovė pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės ir priteisti jai 6.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šis jos reikalavimas atmestinas, nes santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.70 str. 2d.), o tokiu atveju priteisti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, nenumatyta.

Dėl ieškinio reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą.

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaikų gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Tarp šalių, kaip nepilnamečio V. Z. tėvų, gyvenančių skyrium, ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra kilęs, tačiau šalys nėra sudarę susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei pareiškė ieškinio reikalavimą, todėl vykdant LR CPK 385 str. 1d. nuostatas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, patikrinęs ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, kad ji vaikui yra sudariusi tinkamas sąlygas gyventi, augti ir lavintis, savo išvada (42 b.l.) siūlė nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes atsakovas pageidavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo nepareiškė.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Šalių sūnus Vakaris yra mažametis ir savo nuomonės teisme pareikšti dar negali, jis savo pageidavimą gyventi kartu su motina išsakė VTAS specialistams (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2013 m. pavasario ieškovė gyvena kartu su sūnumi ir betarpiškai juo rūpinasi, o atsakovas gyvena skyrium, dėl savo darbo pobūdžio (dirba tolimųjų reisų vairuotoju) negalėtų kasdien būti su sūnumi, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina, ieškinį šioje dalyje tenkinant, jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių mažamečio sūnaus interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jo teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su motina.

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (LR CK 3.156 str.). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (LR CK 3.170 str. 4 d.). Teismas pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (LR CK 3.175 str. 2 d.). Pažymėtina, kad normaliam moraliniam, psichologiniam vaiko brendimui, psichologinio saugumo užtikrinimui, būtinas vaiko ryšys ir su motina, ir su tėvu. Todėl, teismo vertinimu, kuo ankstesniame amžiuje yra užtikrinamas tinkamas ir pakankamas vaiko bendravimas su abiem tėvais, tuo labiau yra tenkinami vaiko interesai ir užtikrinama jo teisė, įtvirtinta LR CK 3.161 str. 3 d. – vaikas turi teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium.

LR CK 3.170 str. 1 d. nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o 2 d. numato teisę vaikui, kurio tėvai gyvena skyrium, nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (3 dalis).

Ieškovė ieškiniu, atsižvelgdama į tai, kad, jos vertinimu, vaikas yra dar mažas, pakankamai neįpratęs prie tėvo, o taip pat, atsižvelgdama į atsakovo darbo pobūdį, siūlė nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo vaiką auklėjant tokią tvarką: atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau ne ilgiau kaip po 4 valandas 3 kartus per savaitę, vaiką grąžinant į jo gyvenamąją vietą ne vėliau kaip tos dienos 20 val., konkrečias dienas šalims susitariant iš anksto.

Šioje byloje yra duomenų, kad dar iki ieškinio padavimo ieškovė buvo prašiusi surasti sūnų, nes atsakovas jį pasiėmė iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir nepranešė, kur su vaiku praleis laiką, į namus tą pačią dieną vaiko neatvežė (28-29 b.l.). Ieškovė pareiškime nurodė, kad atsakovas prieš sūnų smurto nėra naudojęs, todėl abejonių dėl to, kad vaikui galėtų pakenkti, neišsakė. Ikiteisminį tyrimą pradėti buvo atsisakyta, nes atsakovui teismo nebuvo uždrausta bendrauti su vaiku. Ieškovės prašymu, atsižvelgiant į jos nurodytas aplinkybes, 2013-06-04 teismo nutartimi Nr.2-1174-356/2013 buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ieškove bei nustatyta, kad atsakovas galėtų bendrauti su vaiku tik motinos akivaizdoje (32-33 b.l.). 2013 m. rugsėjį ieškovė vėl kreipėsi (66-67 b.l.) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nes atsakovas savavališkai pasiėmė sūnų ir negrąžino. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, atsakovas paaiškino, kad sūnus nori būti kartu su juo, kad motina vaiką nuteikia prieš jį.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų vaikui neigiamą įtaką, todėl teismas vertina, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu negalima pritarti ieškovės prašomai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant vaiką tvarkai, nes šalių sūnus auga, o tėvui leidžiant retai ir per mažai laiko bendrauti su juo, nepavyktų užmegzti glaudaus emocinio ryšio, todėl teismas sprendžia, kad atsakovas galėtų sūnų ne tik lankyti, tačiau ir pasiimti jį į savo gyvenamąją vietą. Juo labiau, kad, ko ieškovė nepaneigė, atsakovo panaudos teise naudojamose gyvenamosiose patalpose vaikui sąlygos gyventi sudarytos geros, ten taip pat gyvena vaiko senolė iš tėvo pusės.

Atsakovas siūlė nustatyti itin detalią tvarką, kuriai taip pat negalima vienareikšmiškai pritarti, nes prašoma nustatyti tvarka be pagrindo varžytų ieškovės teisę laisvai pasirinkti gyvenamąją vietą, garantuojamą Konstitucijos (32 str.), ji patirtų papildomų išlaidų, nors abiejų tėvų pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios (LR CK 3.156 str. 1d.).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių įtemptus tarpusavio santykius, vaiko amžių bei į tai, kad nėra pagrindo atsakovui neleisti maksimaliai bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, nustatytina atsakovo pasiūlyta tvarka, tačiau tik su išimtimis, atsižvelgiant į ieškovės šiuo klausimu išsakytą nuomonę.

Atsakovas prašo nustatyti, kad nepilnametis sūnus V. Z. būtų auklėjamas bendru tėvų sutarimu, prisilaikant bendrų moralės normų, nė vienas iš tėvų neturėtų teisės kliudyti kitam nuolat bendrauti su vaiku ir/ar dalyvauti jo auklėjime. Tokie įpareigojimai, teismo vertinimu, yra pertekliniai, nes tėvų pareigos ir atsakomybė už jų netinkamą vykdymą ar nevykdymą vaikų atžvilgiu yra reglamentuotos vidaus ir tarptautinių teisės normų, teismo sprendimą šioje dalyje privertinai vykdyti būtų neįmanoma, nes tai yra ne konkretūs įpareigojimai ar įsipareigojimai, o tik deklaratyvūs teiginiai.

Atsakovas taip pat prašo labai griežtai reglamentuoti ne tik klausimų, susijusių su ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos parinkimu, sprendimą, tačiau ir dėl laisvalaikio užsiėmimų, būrelių lankymo, t.y., prašo nustatyti, kad tokie sprendimai būtų priimami abiejų tėvų susitarimu. Teismo vertinimu, vaiko laisvalaikio užsiėmimų ar pageidavimo lankyti kokį nors būrelį negalėtų nulemti tėvų nesutarimai šiuo klausimu. Todėl teismas vertina, kad tik tuo atveju, jeigu laisvalaikio užsiėmimai ir būreliai būtų mokami ir dėl to ieškovė prašytų atsakovą padengti dalį išlaidų, sprendimas turėtų būti priimamas bendru vaiko tėvų susitarimu.

Teismo vertinimu, ieškovės teises be pagrindo varžytų atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę dar iki gyvenamosios vietos pakeitimo sudaryti sąlygas atsakovui apžiūrėti būsimos vaiko gyvenamosios vietos faktines ir buities sąlygas. Nėra duomenų, kad ieškovė vaikui būtų sudariusi blogas gyvenimo sąlygas, kad būtų pagrindas atsakovui nuogąstauti. Taip pat, teismo vertinimu, įpareigojimai ieškovei apie gyvenamosios vietos pakeitimą atsakovą informavus žodžiu, SMS žinute ar kitokiu prieinamu būdu, dar papildomai jį informuoti registruotu laišku, nurodant vaiko gyvenamosios vietos adresą, datą nuo kada pasikeitė vaiko faktinė gyvenamoji vieta, bei būsto, kuriame apsigyveno motina ir vaikas valdymo teisinį pagrindą bei reikalavimas pateikti atitinkamą kompetentingos institucijos išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, yra pertekliniai, nepagrįstai ieškovę varžantys ir reikalaujantys papildomų išlaidų.

Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad abiejų tėvų pareigos savo vaikams yra lygios, nepritartina atsakovo reikalavimui įpareigoti ieškovę sudaryti visas būtinas sąlygas atsakovo laikiniems pasimatymams su sūnumi ir bendravimui tėvo nuožiūra pasirinktoje ir vaikui saugioje aplinkoje su nakvyne. Kadangi atsakovas vaiko atžvilgiu turi ne tik teises, bet ir pareigas, pats privalo vaikui sudaryti reikiamas sąlygas svečiuotis savo nuožiūra pasirinktoje saugioje vietoje.

Nors atsakovas prašo įpareigoti ieškovę sūnaus ligos atveju nedelsiant apie vaiko ligą informuoti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal atsakovo pasiūlytą tvarką atostogų metu, per šventes, vaikas būtų kartu su juo, t.y. jo gyvenamojoje vietoje, todėl informavimo pareiga taikytina abiems tėvams.

Taip pat, teismo vertinimu, abiems tėvams taikytina ir atsakovo pasiūlytos tvarkos sąlyga dėl informavimo pareigos, jeigu su vaiku būtų vykstama į užsienio valstybę.

Teismo vertinimu, atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovę tuo atveju, jei ketinama vaiką išvežti ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, informuoti atsakovą raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų, nors nenurodyta, kad turėtų būti siunčiamas laiškas, yra perteklinis, pakanka informuoti žodžiu, elektroniniu laišku, SMS žinute.

Atsakovas taip pat prašo nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus V. Z. pasimatymų su nakvyne vietą - vaiko senelės G. K. namus, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta Panaudos sutarties kopija (133-134 b.l.) patvirtina, kad šiuo metu atsakovas turi teisę naudotis motinai priklausančio gyvenamojo namo 2 kambariais, tačiau iš sutarties turinio neaišku, ar sutartis yra terminuota ar neterminuota, nes 1 p., 3p. tai įtvirtinta dviprasmiškai:“ „perduoda laikinai“, „perduodamas naudoti neterminuotai“, „ sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama“. Tokia sąlyga negalėtų būti tvirtinama, nes, kaip jau minėta, kiekvienas asmuo turi teisę laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą, o be to, toks teismo sprendimas turėtų įtakos į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens – G. K. pareigoms.

Teismas, šalių santykiams dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant esant įtemptiems ir konfliktiškiems, sprendžia patvirtinti atsakovo, gyvenančio skyrium nuo sūnaus, bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, su jau aptartais pakeitimais, nes būtina detalesnė tvarka, nei siūlo ieškovė. Teismas vertina, kad šalių sūnus yra pakankamo amžiaus, kad galėtų su tėvu bendrauti ne tik motinos gyvenamojoje vietoje, tačiau ir su nakvyne, kurios vieta šiuo metu būtų jo senolės iš tėvo pusės namai. Priešieškinis šioje dalyje tenkintinas iš dalies, o ieškinys atmestinas.

Atsakovo atsisakymas priešieškinio dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę netrukdyti sūnui V. Z. bendrauti su G. Z. motina (vaiko senele) bei kitais artimais giminaičiais, o taip pat sudaryti sąlygas G. Z. motinai G. K. ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį matytis su anūku V., vaiko senelės pasirinktoje vietoje priimtinas, šis atsakovo procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla Nr.2-63-356/2014 šioje dalyje nutrauktina, atsakovas nurodė, kad priešieškinio atsisakymo dalyje ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės jam yra žinomos (LR CPK 42 str., 140 str. 1d., 293 str. 4p., 294 str. 2d.).

2013-06-04 teismo nutartimi Nr.2-1174-356/2013 buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove bei nustatyta, kad atsakovas su vaiku galėtų bendrauti tik motinos akivaizdoje (32-33 b.l.). Teismo sprendimui įsiteisėjus, ši laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (LR CPK 150 str.).

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių sūnus yra dar mažametis, savo turto ar pajamų neturi, todėl pripažintina, kad jo interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jam kas mėnesį periodinėmis išmokomis, ginčo dėl to tarp šalių nėra (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovei nenurodžius kitaip, teisės į išlaikymą atsiradimo diena sietina su ieškinio padavimo diena.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui V. Z. išlaikymą, kas mėnesį mokamą 650 Lt periodinėmis išmokomis.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2013-01-01 yra 1.000,00 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šalių sūnus Vakaris yra gimęs 2008-09-15, jis lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą (49 b.l.) ir, kaip nurodė ieškovė, kolektyvo (duomenys neskelbtini) užsiėmimus, dažnai serga peršalimo ligomis, tačiau neįgaliu nepripažintas, ieškovė vaiko ligos metu nedirba (17-20 b.l.). Vertintina, kad šalių sūnus, nors ir serga peršalimo ligomis, specialių poreikių, dėl kurių tenkinimo susidarytų didelių papildomų išlaidų, neturi. Ieškovės nuomone, jos apskaičiuotiems vaiko poreikiams esant 1.080 Lt, būtina, kad prie vaiko išlaikymo atsakovas prisidėtų ne mažesne, nei 650 litų suma, nes jos darbo užmokestis yra minimalus (vaiko ligos laikotarpiu gauna mažiau), turi papildomų išlaidų dėl būsto nuomos.

Šalys nekilnojamųjų daiktų neturi (13 b.l.). Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, dirba (54-55 b.l. ), jam išmokamas darbo užmokestis kartu su dienpinigiais vidutiniškai 2013 m. buvo 2.800 Lt, 2012 m. – 3.746 Lt, 2011 m. – 3.713 Lt, 2010 m. – 2.877 Lt ( 104-106 b.l.), nuosavo gyvenamojo būsto neturi, tačiau jį jam panaudos sutarties pagrindu (133-134 b.l.) suteikia motina, pareigos išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus neturi, turi išlaikymo dukrai (šiuo metu jau pilnametė) iš pirmosios santuokos (83 b.l.) skolą – 7.170,69 Lt (2013 m. spalio mėnesio duomenimis).

Ieškovė yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų neturi, dirba, jai išmokamas darbo užmokestis (jeigu tuo laikotarpiu nebuvo mokama ligos pašalpa) yra iki 1.000 Lt (17-21, 53 b.l.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti sūnaus turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, nes mažametis šalių sūnus gyvena kartu su ieškove, teikia jam išlaikymą, nuomoja gyvenamąjį būstą, ji taip pat rūpinasi, kad sūnus būtų lavinamas, kad pagal jo sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo poilsiu ir laisvalaikiu.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1d.), kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.), teismas vertina, kad šalių turtinė padėtis, nors yra panaši, kadangi abi šalys neturi nuosavo gyvenamojo būsto, neturi pareigų išlaikyti kitus nepilnamečius vaikus, tačiau atsakovo turtinė padėtis yra geresne, nes jis gauna didesnes darbines pajamas, likęs įsiskolinimas, kurį atsakovas dengia, nėra didelis, be to, jam netenka kasdienė vaiko priežiūra, vaiko ligos laikotarpiu ne jis, o ieškovė gauna mažesnį darbo užmokestį, taigi atsakovas turi geresnes sąlygas dirbti, todėl jis privalo stengtis gauti pakankamas pajamas sūnaus poreikiams pilnai tenkinti. Taigi atsakovas prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti didesne dalimi. Nors atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos gali ateityje sumažėti, nes atsakovas gali nebedirbti tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, t.t. ir pablogėjus tėvo ar motinos turtinei padėčiai, išlaikymo dydis gali būti pakeistas ( LR CK 3.196 str., 3.201 str.).

Ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovą prie vaiko išlaikymo prisidėti 650 litų dydžio išmokomis, nesirėmė vien tik LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tačiau pateikė išlaidų apskaičiavimą: maistui – 250 Lt, aprangai -150 Lt, ugdymui vaikų darželyje - 150 Lt, sveikatos priežiūrai, vaistams – 100 Lt, būstui – 300 Lt (įskaitant būsto nuomą), laisvalaikiui ir pramogoms – 50 Lt, higienos priemonėms – 30 Lt, papildomam ugdymui – 50 Lt (kolektyvo (duomenys neskelbtini) užsiėmimai).

Teismas vertina, kad pagal turtinę padėtį, kuri įrodymais yra patvirtinta šio teismo sprendimo priėmimo metu, atsakovas turi galimybę prie vaiko išlaikymo prisidėti didesne dalimi, t.y. 500 litų dydžio periodinėmis išmokomis, o tuo pačiu pilnai galėtų tenkinti ir savo poreikius, dengti skolą.

Vadovaujantis šalių nepilnamečio sūnaus Vakario interesais, atsižvelgiant į jo poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo, ieškinį šioje dalyje tenkinant iš dalies, o priešieškinį atmetant, priteistinas išlaikymas jam ieškovės nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 500 Lt vaikui kas mėnesį nuo 2013-05-30 iki V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str.). Nors ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas išlaikymui skirtas lėšas pervestų į ieškovės asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB DNB banke, už kiekvieną einamąjį mėnesį iki jo paskutinės dienos, tačiau LR CPK 385 str. nereikalauja, kad teismas nustatytų konkretų išlaikymui skirtų lėšų mokėjimo būdą, tuo suvaržant šias lėšas mokančio asmens teisę pačiam pasirinkti, todėl šis prašymas atmestinas.

Išlaikymo, skirto V. Z., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.), kuri vaikui skirtą išlaikymą privalo naudoti tik jo interesams (LR CK 3.203 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.), o 2013-08-17 teismo nutartimi Nr.2-1174-356/2013 (56-57 b.l.) taikyta laikinoji apsaugos priemonė - laikino materialinio išlaikymo priteisimas iš atsakovo sūnui periodinėmis išmokomis panaikintina (LR CPK 150 str.).

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą, priteisti kompensacijas.

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik LR CK III knygos normos, o ne kiti teisės aktai (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis). LR CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (LR CK 3.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (LR CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis).

Šalys – ieškovė R. Z. ir atsakovas G. Z. - abipusių nuolaidų būdu pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą, sudarė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti. Šalys nurodė, kad teisinės pasekmės yra žinomos, t.y., kad teismui patvirtinus jų susitarimą ir civilinę bylą toje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).

Šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys gera valia pasidalijo turtą (185-186 b.l.), tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla dalyje dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų padalyti santuokos metu įgytą turtą - (duomenys neskelbtini) – nutrauktina (LR CPK 42 str., 140 str. 3d., 293 str. 5p., 294 str. 2d.).

Ieškovės atsisakymas ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo G. Z. 12.871,88 Lt kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą priimtinas, šis ieškovės procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla Nr.2-63-356/2014 šioje dalyje nutrauktina, ieškovė nurodė, kad ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės jai yra žinomos (LR CPK 42 str., 140 str. 1d., 293 str. 4p., 294 str. 2d.).

2013-08-17 teismo nutartimi Nr.2-1174-356/2013 buvo taikyta (56-57 b.l.) laikinoji apsaugos priemonė - atsakovas įpareigotas nebloginti šeimos automobilio būklės, neperduoti jo naudotis kitiems asmenims ir netrukdyti ieškovei naudotis automobiliu. Teismo sprendimui įsiteisėjus, ši laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (LR CPK 150 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

LR CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (LR CPK 93 str. 2 d.). Santuokos nutraukimo byloje pagrindinis reikalavimas yra santuokos nutraukimas, tuo tarpu visi kiti šį klausimą lydintys ir įstatymo pagrindu privalomai spręstini klausimai yra išplaukiantys iš pirmojo ir su juo tiesiogiai susiję, nors ir apmokestinami žyminiu mokesčiu bendra tvarka. Teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimą dėl abiejų sutuoktinių kaltės, viena kitai šalys patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti po 50 proc. LR CPK 93 str. 4d. nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo LR CPK 93 str. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Ieškovei Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-02 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01054 (30 b.l.) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, todėl ji buvo atleista nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu.

Minėtos institucijos 2014-06-13 pažyma Nr.PP-923 patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą šioje civilinėje byloje išlaidos yra 797,00 Lt (188 b.l.). Taip pat, ieškovė, pasibaigus antrinės teisinės pagalbos teikimo terminui, sudarė sutartį su advokate dėl atstovavimo ir už tai sumokėjo 400 Lt (191-192 b.l.).

Atsakovas už advokato teisinę pagalbą (atstovavimą) 2013-12-30 sumokėjo 1.000 Lt (142 b.l.), priešieškinį apmokėjo 458 Lt žyminiu mokesčiu (Swedbank, AB, 2014-03-14 mokėjimo nurodymas Nr.431, žyminį mokestį sumokėjo atsakovo atstovas advokatas V. Bivainis (157 b.l.)), t.y. apmokėjo iš dalies (nepriemoka – 9 Lt) tik reikalavimą padalyti turtą.

Šalių patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (už ieškinį, priešieškinį ir atsiliepimus į juos – 3 MMA), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA), pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (400 Lt ir 1.000 Lt) advokatų pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo šalių atstovai, truko daugiau kaip 10 valandų (87-91, 108, 120, 146, 181, 194 b.l.).

Šalys dalyje dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų padalyti turtą, priteisti kompensaciją sudarė taikos sutartį bei atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti kompensaciją už turto pagerinimą, dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinys buvo atmestas, todėl pagal LR CPK 87 str. 2 d. taisykles, atsakovui grąžintina 341 Lt žyminio mokesčio, nes priešieškinį apmokėjo 458 Lt žyminiu mokesčiu, o privalėjo apmokėti 467 žyminiu mokesčiu, todėl 25 proc., kurie tenka valstybei, skaičiuotini nuo šios sumos, ir yra - 117 Lt, likusi suma grąžintina atsakovui. Atsakovas taip pat privalėtų atlyginti pusę – 11 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl užskaitytina, kad tokią sumą jis yra sumokėjęs (įmokų kodai sutampa), šia suma mažintina atsakovui grąžintino žyminio mokesčio dalis (341 Lt – 11 Lt = 330 Lt).

Atsakovas valstybei taip pat privalo sumokėti 180 Lt žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (500 Lt x 12 mėn. = 6.000 Lt x 3 proc.= 180 Lt). Taigi atsakovui grąžintina žyminio mokesčio suma mažintina 180 Lt, likusi suma – 150 Lt. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM (LR CPK 87 str. 3 d.).

Atsakovas taip pat privalėtų atlyginti pusę ieškovės patirtų išlaidų, t.y. sumokėti 200 Lt ieškovei ir 399 Lt valstybei už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą (LR CPK 96 str. 99 str.). Ieškovė atsakovui privalėtų atlyginti pusę jo turėtų atstovavimo išlaidų (LR CPK 98 str.), t.y. 500 Lt, todėl nustatytina, kad ieškovė atsakovui privalo sumokėti 300 Lt ( 500 Lt – 200 Lt = 300 Lt).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2008-06-28 ir įregistruotą Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo R. Z. palikti pavardę – Z., o G. Z. palikti pavardę – Z.

3. Šalių nepilnamečio sūnaus V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su jo motina R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš atsakovo G. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2013-05-30 iki jo pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

5. Išlaikymo, skirto V. Z., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

6. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2013-05-30 nukreipti vykdyti skubiai.

7. Priimti ieškovės R. Z. atsisakymą ieškinio dalyje dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo G. Z. 12.871,88 Lt kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą, civilinę bylą Nr.2-63-356/2014 šioje dalyje nutraukti.

8. Priimti atsakovo G. Z. atsisakymą priešieškinio dalyje dėl reikalavimo įpareigoti ieškovę R. Z. netrukdyti sūnui V. Z. bendrauti su G. Z. motina (vaiko senele) bei kitais artimais giminaičiais, o taip pat sudaryti sąlygas G. Z. motinai G. K. ne mažiau kaip 10 valandų per mėnesį matytis su anūku Vakariu, vaiko senelės pasirinktoje vietoje, civilinę bylą Nr.2-63-356/2014 šioje dalyje nutraukti.

9. Patvirtinti šalių – ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - sudarytą taikos sutartį dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo tokiomis sąlygomis:

9.1. ieškovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka: (duomenys neskelbtini). Iš viso R. Z. atitenka turto už 10.655 Lt.

9.2. atsakovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka: (duomenys neskelbtini). Iš viso G. Z. atitenka turto už 10.813 Lt.

9.3. Atsižvelgiant į turto lygių dalių principą, šalys kompensacijos pinigais už vienam sutuoktiniui tenkančią didesnę santuokinio turto dalį nereikalauja.

9.4. Santuokos metu įgytas kompiuteris, kurio vertė – 1.400 Lt, yra sūnui V. Z. skirtas daiktas ir į dalintino turto sąrašą netraukiamas.

9.5. Šalys susitaria ir įsipareigoja ateityje nekelti ginčų dėl taikos sutartyje nurodyto turto, jo dalybų, vertės, netrukdyti šiuo turtu, kurio priklausomybė nurodyta taikos sutartyje, naudotis tiek vykstant santuokos nutraukimo tarp šalių procesui, tiek ir santuoką nutraukus, sudaryti vienas kitam protingas sąlygas nurodytą ir padalintą turtą pasiimti, ar bet kuriuo kitu būdu juo naudotis, valdyti, disponuoti, nepažeidžiant kitos šalies teisių ir teisėtų interesų.

10. Civilinę bylą Nr.2-63-356/2014 dalyje dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo nutraukti.

11. Nustatyti tokią atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su sūnumi V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką:

sprendimus dėl sūnaus V. Z. ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir mokyklos parinkimo abu tėvai priima bendru sutarimu, veikdami vaiko interesais, o sprendimus dėl sūnaus laisvalaikio užsiėmimų, būrelių ir kt., abu tėvai priima bendru sutarimu tik tuo atveju, jei dėl to būtų patiriama papildomų išlaidų, ir R. Z. prašytų G. Z. jų dalį padengti; pakeitus gyvenamąją vietą, R. Z. privalo nedelsdama apie tai informuoti G. Z. žodžiu, SMS žinute ar kitokiu prieinamu būdu; G. Z. su sūnumi V. Z. turi teisę nuolat bendrauti tarpusavyje telekomunikacinių įrenginių pagalba neribotą laiką, jei tai netrukdys vaiko poilsiui ar mokslo užsiėmimams; G. Z. turi teisę praleisti su sūnumi V. Z. pirmąją pusę sūnaus žiemos ir/ar vasaros bei kitų mokymosi atostogų laikotarpio (tačiau ne daugiau kaip pusę atostogų laiko);2014 metais ir toliau visais poriniais metais G. Z. turi teisę su sūnumi praleisti: vasario 16 d., gegužės 1 d., Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis), sūnaus V. Z. gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Valstybės dieną (liepos 6 d.), tėvo (G. Z.) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Kūčias (gruodžio 24 d.), Šv. Kalėdas (dvi dienas); 2015 metais ir toliau visais neporiniais metais G. Z. turi teisę su sūnumi praleisti: Naujuosius Metus (dvi dienas), kovo 11 dieną, Šv. Velykas (dvi dienas), Tėvo dieną (birželio pirmasis sekmadienis), Jonines (birželio 24 d.), tėvo (G. Z.) gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), Žolines (rugpjūčio 15 d.), Visų Šventųjų Dieną (lapkričio 1 d.); G. Z. turi teisę praleisti su sūnumi V. Z. ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių apmokamų atostogų laiko, o taip pat kiekvieno kalendorinio mėnesio kas antrą savaitgalį (t.y. šeštadienį ir sekmadienį). Konkretus laikas, trukmė ir vaiko kitos lankymo ir buvimo su tėvu sąlygos yra derinamos iš anksto; G. Z. turi teisę praleisti su sūnumi V. Z. bet kurią savaitės dieną (iki 3 valandų per dieną) vaiko gyvenamojoje vietoje ar R. Z. leidimu kitoje vaikui saugioje aplinkoje. Konkretus laikas, trukmė ir kitos bendravimo su tėvu sąlygos yra derinamos iš anksto; sūnaus V. Z. ligos atveju vaiko tėvai privalo nedelsdami apie vaiko ligą informuoti vienas kitą ir nedaryti jokių bendravimo ir vaiko lankymo apribojimų, jei vaikas būtų gydomas gydymo įstaigoje, bei sudaryti sąlygas kas dieną (ne mažiau kaip 3 valandas per dieną) aplankyti sergantį vaiką jo faktinio buvimo vietoje, jei sergantis vaikas būtų slaugomas ne gydymo įstaigoje;R. Z. ir G. Z. iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas, informuoja (pasirinktinai: žodžiu, SMS žinute, elektroniniu laišku) vienas kitą apie tai, jei ketina sūnų laikinai išvežti už Lietuvos Respublikos ribų, nurodant išvežimo būdą, maršrutą, nakvynės vietas ir kontaktus, per kuriuos galima susisiekti su vaiku, esančiu užsienyje; tuo atveju, jei ketinama vaiką išvežti ilgesniam nei 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų laikotarpiui už Lietuvos Respublikos ribų, R. Z. ir G. Z. apie tokį išvežimą privalo vienas kitą informuoti raštu (pasirinktinai: žodžiu, SMS žinute, elektroniniu laišku) ne vėliau kaip prieš 10 dienų.

12. Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

13. Priteisti iš atsakovo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 399 Lt už antrinės teisinės pagalbos ieškovei suteikimą.

14. Priteisti iš ieškovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300 Lt atstovavimo išlaidų.

15. Nuo teismo sprendimo priėmimo panaikinti 2013-08-17 teismo nutartimi Nr.2-1174-356/2013 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš atsakovo G. Z. sūnui V. Z..

16. Nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo panaikinti: 2013-06-04 teismo nutartimi Nr.2-1174-356/2013 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - vaiko gyvenamosios vietos nustatymą kartu su ieškove R. Z. ir laikiną atsakovo G. Z. bendravimo su sūnumi tvarką; 2013-08-17 teismo nutartimi Nr.2-1174-356/2013 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą atsakovui G. Z. nebloginti šeimos automobilio būklės, neperduoti jo naudotis kitiems asmenims ir netrukdyti ieškovei naudotis automobiliu.

17. Grąžinti atsakovui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 150 Lt žyminio mokesčio (sumokėtas 2014-03-14, Swedbank, AB, mokėjimo nurodymas Nr.431).

18. Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduoti šalių santuokos liudijimą (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini).

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660), išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą (įmokos kodas - 5630) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.