- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-19
- Bylos Nr.
- e2S-193-656/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- M. H. M.
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) M. H. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. (R. T.) ieškinį atsakovui M. H. M. dėl baudos ir nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo – J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui M. H.M. dėl 10 000 Eur baudos, 899,87 Eur nuostolių, 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo byloje priėmimo iki visiško įvykdymo priteisimo.
2. Ieškinio reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškinys atitinka visus jam keliamus procesinius reikalavimus, pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovas yra užsienio pilietis, o butas yra vienintelis jo Lietuvoje turimas turtas, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Todėl, atsakovui pardavus butą, ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Atsakovas neginčijo, kad būtent dėl pastarojo kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis ir turi sumokėti baudą, tačiau vis vien sąmoningai vengia piniginės prievolės įvykdymo. Atsakovas į ieškovo pretenziją, kurioje buvo reikalaujama sumokėti 10 000 Eur baudą, nieko neatsakė, nors pretenziją neabejotinai gavo. Atsakovas stengiasi išvengti savo prievolės visiškai nebendradarbiaudamas su ieškovu, todėl tikėtina, kad gali imtis kitų veiksmų, sutrukdysiančių atgauti ieškovui pinigus. Atsakovo nesąžiningumą patvirtina ir tai, kad atsakovui nepavyksta įteikti procesinių dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, adresu (duomenys neskelbtini), areštą iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo.
4. Teismas konstatavo esant abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - ieškinį pripažino preliminariai pagrįstu bei nustatė esant grėsmę būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, jei šios priemonės nebūtų taikomos.
5. Teismas nurodė, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), procesinių dokumentų jam įteikti nepavyko ieškovui žinomais adresais bei elektroniniu paštu, kuriuo, ieškovo teigimu, buvo anksčiau bendraujama ir kuris šiuo metu nebeegzistuoja. Teismas atsižvelgė į ieškovo argumentus, kad bendravimas su atsakovu vyko tik iki pretenzijos dėl baudos sumokėjimo išsiuntimo dienos, į kurią šis visiškai nereagavo. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, vengdamas bendradarbiauti, elgiasi nesąžiningai.
6. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvoje negyvena, kitų duomenų apie Lietuvos Respublikos teritorijoje esantį bei jam priklausantį turtą duomenų nėra. Todėl, atsakovui nebendradarbiaujant ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, jo vykdymas gali pasunkėti ar net tapti neįmanomas, jeigu atsakovas nedisponuos jokiu kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu.
7. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje ginčas kilo iš 2021 m. gruodžio 13 d. tarp šalių sudarytos preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties, pagal kurią atsakovas turėjo parduoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tai rodo atsakovo ketinimą parduoti prašomą areštuoti butą bei suponuoja tikimybę, kad atsakovas gali jį realizuoti ateityje.
8. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.
9. Nurodytų aplinkybių pagrindu, teismas konstatavo, kad egzistuoja abi sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirojo skundo argumentai:
10.1. Teismas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui siejo su ieškinio suma, kuri, teismo vertinimu, atsakovui kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Teismas sprendė, kad atsakovo nesąžiningumą pagrindžia aplinkybės, kad atsakovas į raginimą sumokėti skolą neatsiliepė, ilgą laiką nevykdo įsipareigojimo grąžinti ieškovui skolą. Tačiau nurodytos aplinkybės nei kartu, nei kiekviena atskirai neturi jokio loginio ryšio su atsakovo sąžiningumu/nesąžiningumu ir per se nelemia atsakovo nesąžiningumo. Teismo išvada dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui prieštarauja teismų formuojamai praktikai. Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų apie atsakovo nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą galimai ieškovui palankų teismo sprendimą, nepagrįstai ir neteisėtai Atsakovo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones.
10.2. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl įrodinėjimo pareiga dėl atsakovo nesąžiningumo tenka ieškovui. Ieškovas atsakovo nesąžiningumo neįrodė. Aplinkybė, kad atsakovas yra užsienio šalies pilietis nepagrindžia jo nesąžiningumo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas vengia bendradarbiauti, nes jam neįteikiami procesiniai dokumentai. Atsakovo tvirtinimu, jis, atsitiktinai iš Nekilnojamojo turto registro sužinojęs apie jo turtui taikytą areštą, operatyviai ėmėsi veiksmų teikiant byloje procesinius dokumentus, todėl teismo nurodyta išvada dėl atsakovo galimo nesąžiningumo nėra pagrįsta. Atsakovas nepripažįsta ieškinio reikalavimų dėl jo atsakomybės, kildinamos iš Preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties. Todėl aplinkybė, kad jis nėra sumokėjęs ieškovui ginčo sumos, taip pat nepagrindžia atsakovo galimo nesąžiningumo. Priešingai, atsakovas yra grąžinęs ieškovui avansą pagal Preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kas patvirtina jo sąžiningumą.
10.3. Pagal aktualią teismų praktiką asmens turtinė padėtis bei ieškinio sumos kriterijus neturi lemiamos reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
10.4. Taikytas turto arešto mastas yra neproporcingas, nes jis taikytas nekilnojamajam turtui, kurio rinkos vertė beveik 20 kartų viršija šios bylos ieškinio sumą.
Atsiliepimas
11. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
11.1. Teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Teismas pagrįstai pritaikė atsakovo turto (buto) areštą, kadangi, atsakovas, būdamas užsienio šalies pilietis ir neturėdamas kito turto, galėtų savo nekilnojamąjį turtą parduoti, dėl ko ieškovo reikalavimų patenkinimas būtų apsunkintas arba negalimas. Atsakovo siekį parduoti turtą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas iš Nekilnojamojo turto registro išėmė išrašą apie jo nekilnojamąjį turtą (ką patvirtina pats atsakovas) galimai jau siekdamas sudaryti turto perleidimo sandorį.
11.2. Aplinkybė, kad areštuotas turtas yra didesnės vertės nei ginčo suma, pati savaime nelemia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo, jei atsakovas nesiekia bylos nagrinėjimo metu to nekilnojamojo turto parduoti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas, teisėtumas.
14. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).
15. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako. Byloje bus vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
16. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.
17. Nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje pareiškė atsakovui turtinį reikalavimą, prašydamas iš atsakovo priteisti 10 000 Eur baudą bei 899,87 Eur nuostolių. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grindžiamas atsakovo galimu nesąžiningumu.
18. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. 2017 balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017).
19. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas konstatavo galimą grėsmę būsimam galimai palankiam ieškovui sprendimui atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nėra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena (duomenys neskelbtini), su ieškovu nebendradarbiauja, į raginimus neatsliliepia, nors raginimai siųsti ieškovui žinomais adresais. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas, vengdamas bendradarbiauti, nors su ieškovu buvo sudaręs preliminarią buto pirkimo sutartį, elgiasi nesąžiningai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad teismo procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, Lietuvoje jis turi butą, tačiau kitų duomenų apie atsakovo turimą turtą byloje nėra. Todėl, atsakovui pardavus vienintelį Lietuvoje turimą turtą, teismo vertinimu, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
20. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl preziumuoto galimo atsakovo nesąžiningumo bei grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Kartu pabrėžtina, kad atsakovas tvirtina apie jo butui taikytą areštą sužinojęs iš Nekilnojamojo turto registro, kas tik patvirtina, kad atsakovas galimai jau ėmėsi veiksmų siekiant sudaryti turto perleidimo sandorį.
21. Apelianto tvirtinimu, teismo taikytas turto arešto mastas yra neproporcingas, nes jis taikytas nekilnojamajam turtui, kurio rinkos vertė beveik 20 kartų viršija šios bylos ieškinio sumą. Tačiau apeliantas nepateikė įrodymų, kad jis turi kito turto, į kurį antstolis būtų galėjęs nukreipti išieškojimą taikius areštą ginčo sumoje. Taigi, net ir taikius areštą ieškinio sumoje, jis būtų taikytas atsakovo nekilnojamajam turtui (butui), dėl ko atsakovui būtų kilę tos pačios teisinės pasekmės kaip ir nagrinėjamu atveju – atsakovas negalėtų buto parduoti ar pan. Todėl aplinkybė, kad areštuotas turtas yra didesnės vertės nei ginčo suma, pati savaime nelemia taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo.
22. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė esant CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.