Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-380-380-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
1A-380-380-2014
Teisminio proceso Nr.
1-69-2-00034-2010-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Regina Bertašienė, Stasys Valužis
Nuteistasis
R. J.
Nukentėjusysis
A. B., R. B.
Ieškovas
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Pranešėja A. Sadauskaitė Baudž. byla Nr. 1A-380-380/2014Teisėja E. Žakevičiūtė Proceso Nr. 1-69-2-00034-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.14.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teisėjų Stasio Valužio, Reginos Bertašienės,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistajam R. J., jo gynėjai advokatei Daivai Rocevičienei,nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. ir nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 3 mėn. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., R. J. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m., įpareigojant jį šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš R. J. priteista 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 1091,23 Lt turtinei žalai atlyginti bei 2 000 Lt turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo R. B. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš R. J. priteista 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 200 Lt turtinei žalai atlyginti bei 500,15 Lt patirtų proceso išlaidų. Ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš R. J. priteista 1467,13 Lt.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2010 m. rugsėjo 22 d., apie 2.40 val., viešoje vietoje – kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, pašalinių asmenų akivaizdoje dėl menkavertės priežasties – laiku nesumokėtos sąskaitos, užpuolė kavinės lauko terasoje buvusius A. B. ir R. B.. Bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu, tyčia smogė R. B. ne mažiau penkiolikos smūgių rankų kumščiais ir kojomis į galvą, nugarą, krūtinę ir kitas kūno vietas, dėl ko pastarajam buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, ant kairiojo smilkinio, ant žando, kairiosios akies vokų, kairiosios ausies, pakaušio kairėje pusėje, ant dešinio momens gumburo, dešiniojo žąsto, nugaros dešinėje pusėje, kairės pusės pečių juostos, krūtinės priekinio paviršiaus kairės pusės, abiejų dilbių, lūpų, kairės ausies sumušimas, nuskeltas viršuje dešinėje I dantis, kurie nukentėjusiajam R. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui smogus A. B. į galvą, tyčia dėl chuliganiškų paskatų smogė A. B. ne mažiau trijų kartų rankų kumščiais ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tampė pastarąjį terasos grindimis, dėl to A. B. buvo padarytas kaktikaulio linijinis lūžimas, nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva veide, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo juosmeninės – kryžkaulio srities sumušimas, kurie nukentėjusiajam A. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais R. J. pažeidė viešąją tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. B. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. J. prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu nutraukti. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tuo atveju, kai sužalojimas ar susargdinimas nesukelia nė vieno iš padarinių, numatytų BK 135 str. 1 d, tačiau nukentėjusysis dėl to praranda nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje yra nurodyta, jog nukentėjusieji pradėti tirti vėliau nei įvyko įvykis, tai yra ne 2010 m. rugsėjo 22 d. Tai tik patvirtina faktą, kad abu nukentėjusieji galėjo sužalojimus patirti ne įvykio metu, o po jo. Byloje nėra pateikta ligoninės priimamojo skyriaus dokumentų išrašų, kurie neginčijamai patvirtintų nustatytus sužalojimus nukentėjusiesiems iš karto po įvykio. Byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas sudavė smūgius nukentėjusiajam R. B., nėra nustatyta kiek ir kokių smūgiu apeliantas sudavė A. B. ir į kokias vietas smūgiai buvo suduoti ir kokie kilo padariniai nuo jo suduotų smūgių. Pirmos instancijos teismas nevertindamas įrodymų visumos pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, pagal kurias teisėjų daromas įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šiuo konkrečiu atveju, specialisto išvados patvirtina faktus, jog nukentėjusieji patyrė sužalojimus, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kokių įvykio ir dėl kokių asmenų veiksmų buvo padaryti nukentėjusiesiems nežymūs sveikatos sutrikdymai. Liudytojai V. B., V. R. apklausti ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog R. B. nuteistojo nebuvo mušamas (nė vienas liudytojas nepatvirtino fakto, jog nuteistasis mušė R. B.). Liudytojas A. V. matė, kad gulintį A. B. kojomis spardė kavinės barmenas, kaip išsiaiškinta vėliau apeliantas R. J.. Liudytojas teigė, kad matė kaip apeliantas spyrė A. B. koja ne mažiau 6 kartų į įvairias kūno vietas. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina faktą, kad sužalojimai yra padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūgių poveikyje. Šis prieštaravimas bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigtas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog abudu nukentėjusieji buvo neblaivūs, konfliktiškai nusiteikę, todėl teismas priimdamas sprendimą negalėjo remtis šių asmenų parodymais ir nuosprendį grįsti jais. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota teismų praktika, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. yra būtina nustatyti motyvą - chuliganiškas paskatas. R. ir A. B. buvo neblaivūs (alkotesterių šaknelės patvirtina faktą, kad A. B. nustatytas 1,76 promilių girtumas, o R. B. - 1,56 promilės), jie patys bylos nagrinėjimo metu šį faktą patvirtino ir pripažino, jog daugelio įvykių neatsimena, liudytojas A. V. nurodė, kad barmenas ir nukentėjusieji buvo konfliktiški. Policijos pareigūno liudijimas patvirtina faktą, jog jo veiksmai nebuvo iš chuliganiškų paskatų, priešingai fizinis smurtas buvo naudojamas dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto tarp apelianto ir nukentėjusiųjų R. ir A. B.. Teigia, kad jis neturėjo jokio tikslo ir motyvo sutrikdyti nukentėjusiųjų sveikatą, jis siekė apginti barą nuo nukentėjusiųjų šėliojimo, sulaikyti nukentėjusiuosius nuo neteisėtų veiksmų, byloje jokiais įrodymais nėra įrodyta nuteistojo tyčia. Apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis R. J. dėl laiku neapmokėtos sąskaitos, tyčia sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam A. B. ir ne mažiau kaip penkiolika smūgių nukentėjusiajam R. B. rankų kumščiais ir kojomis į įvairias kūno vietas, nepaisant to, jog nė vienas liudytojas nepatvirtino nukentėjusių paliudijimo apie nuteistojo suduotus smūgius R. B.. Liudytojų V. R. ir A. V. liudijimai prieštarauja vienas kitam, tai yra vienas liudytojas nurodo, kad nuteistasis užgulęs muša A. B., gulintį ant žemės, tuo tarpu liudytojas A. V. nurodė, kad nuteistasis kojomis spardė gulintį nukentėjusįjį A. B., tačiau ir šios aplinkybės nebuvo iki galo išsiaiškintos bei sutikslintos bylos nagrinėjimo teisme metu. Teigia, jog Palangos miesto apylinkės teismas netinkamai kvalifikavo ir priėmė nuosprendį nuteistojo atžvilgiu. Mano, jog byloje esančiais duomenimis nuteistojo veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Apeliantas teigia, kad Palangos miesto apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netinkamai įvertino ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko buvo priimtas neteisingas, neteisėtas, nepagrįstas teismo nuosprendis. Baudžiamojoje byloje nėra surinkta jokių duomenų apie tai kad aplinkiniai būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nėra jokių duomenų apie tai, būtų nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sąmyšis, byloje nėra nustatyta kiek laiko truko neteisėti veiksmai, byloje tėra tik du nukentėjusieji, kurie patys savo elgesiu išprovokavo konfliktą. Teigia, kad paprašė nukentėjusiųjų apmokėti jiems pateiktą sąskaitą bei siekdamas apginti įmonės interesą, tai yra atgauti pinigus, sulaikydamas nukentėjusįjį A. B. ir net neliesdamas nukentėjusiojo R. B., nesiekė sutrikdyti visuomenės rimties, negalėjo numatyti ir nenumatė, jog dėl jo veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, bei to nenorėjo. Liudytojai patvirtino, kad apeliantas laikė nukentėjusįjį A. B. prispaudęs ant žemės, sudavė jam smūgį, tačiau patys nukentėjusieji R. ir A. B. buvo girti, konfliktiški, tai ir suponavo situaciją, kad pats apeliantas privalėjo gintis ir ginti savo darbo vietą, o jo veiksmai buvo lemti pastangų atgauti pinigines lėšas už suteiktas paslaugas (maistą ir gėrimus). Apklausti liudytojai bei nukentėjusieji patvirtino, kad visuomenės rimtis nebuvo sutrikdyta. Teismas nevertino aplinkybės, kad patys nukentėjusieji būdami apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų savo įžūliu elgesiu, patyčiomis (miegodami tualete, neapmokėdami sąskaitos, kabinėdamiesi prie kitų kavinės lankytojų) demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tuo tarpu byloje nėra surinkta jokių įrodymų apie tai, kad apeliantas savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas savo nuosprendį grindė daug vėlesne data surašytomis specialisto išvadomis, neišsireikalavo duomenų apie nukentėjusiųjų sveikatos būklę iš ligoninės priimamojo, nuosprendis buvo grindžiamas nuo alkoholinių gėrimų apsvaigusių nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymai nebuvo vertinami, nebuvo apklausti ir įvertinti kiti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykio metu buvę asmenys, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nukentėjusieji buvo mušami trijų asmenų, tačiau nebuvo nustatinėjama kurie smūgiai ir į kurias vietas nukentėjusiesiems buvo suduoti būtent apelianto. Skundžiamas nuosprendis nėra pagrįstas neabejotinais įrodymais patvirtinančiais apelianto kaltę. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė ne tik į tipinius, bet ir konkrečiai šiai bylai reikšmingus nukentėjusiesiems padarytos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo kriterijus. Nebuvo atsižvelgta ir į tą aplinkybę, kad konflikto su nuteistuoju iniciatoriais buvo patys nukentėjusieji, teismas jų veiksmų nevertino kaip provokuojančių ir šios aplinkybės nepripažino lengvinančia nuteistojo atsakomybę bei neatsižvelgė į ją nustatydamas turtinės ir neturtinės žalos dydį. Nebuvo nustatyta kiek laiko nukentėjusieji sirgo. Teigia, kad nustatytas neturtinės ir turtinės žalos dydis yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Pirmos instancijos teismas pažeidė įstatymo nuostatas, reglamentuojančius tiek teismo nuosprendžio surašymo reikalavimus, tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimą, tiek turtinės ir neturtines žalos atlyginimą.

Nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiųjų civilinių ieškinių tenkinimo ir papildomai iš nuteistojo priteisti: A. B. - 2444,25 Lt proceso išlaidų, o R. B. - 472,79 Lt. Priteisti iš nuteistojo A. B. naudai 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese. Teismas nepripažino proceso išlaidomis 55,01 Lt kelionės išlaidų, 80,24 Lt už bylos dokumentų kopijas ir 9 Lt banko komisinių mokesčių (viso 144,25 Lt), nes nėra duomenų, kad jos buvo būtinos išlaidos. Tokia teismo išvada prieštarauja BPK 113 str. 2 d., CPK 88 str. 1 d. 9 p., apriboja asmens teisę susipažinti su bylos medžiaga ir pasidaryti jos kopijas, numatytą BPK 181 str. 1 d. A. B. buvo leista pasidaryti prašomas bylos kopijas, jų darymas yra mokamas, jas reikalinga buvo pasidaryti siekiant dažnai nevažinėti susipažinti su byla, ruošiantis bylos nagrinėjimui, ikiteisminio tyrimo eigoje, apskundžiant procesinius veiksmus ir sprendimus, kas buvo daroma viso ikiteisminio tyrimo eigoje. Priešingu atveju tai būtų sąlygoję dar didesnes proceso išlaidas. Kelionės išlaidas sudarė išlaidos, patirtos vykti pas gydytojus dėl medicininės pagalbos suteikimo, kurios būtinumo pagrįstumą teismas pripažino. Todėl nesuprantama, kodėl teismas pripažįsta pagrįstomis išlaidas dėl gydytojo konsultacijos, tačiau nepripažįsta pagrįstomis išlaidų, turėtų nuvykti pas tą patį gydytoją tai konsultacijai. Išlaidos, patirtos asmeniui pasinaudojant jam suteiktomis teisėmis ginant savo interesus, turi būti atlygintos. Jos neatlyginamos tik tuo atveju, jei yra akivaizdžiai nereikalingos ir perteklinės. Byloje tokių duomenų nebuvo nustatyta, todėl teismas nepagrįstai laikė jas nebūtinomis ir nepripažino proceso išlaidomis. Teismas priteisdamas turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti klaidingai nurodė ne tik jų sumą, bet ir už ką jos buvo sumokėtos. Teismas pripažino, kad 2000 Lt advokato pagalbos išlaidų atlyginimui pakanka už A. B. atstovavimą teisme ir civilinio ieškinio surašymą, nurodė, kad už tai neva tai advokatui sumokėta 4000 Lt, nors iš tikro abiem byloje dalyvavusiems nukentėjusiųjų atstovams buvo sumokėta 4300 Lt. Advokatas V. Rutavičius atstovavo abu nukentėjusiuosius viso teisminio nagrinėjimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu tuo momentu, kai teismas pagal prokuroro prašymą buvo grąžinęs bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Už visus šiuos veiksmui, atliktus abiejų nukentėjusiųjų teisinei pagalbai įgyvendinti, jam sumokėjo vienas iš nukentėjusiųjų - A. B., už savo ir savo brolio R. B. atstovavimą. Advokatui V. Rutavičiui už tai buvo sumokėta 1300 Lt per du kartus (1000 Lt kvitas pateiktas su civiliniu ieškiniu, o 300 Lt kvitas buvo pateikta jau vėl bylą teismui perdavus po papildomo tyrimo). Teigia, kad už dviejų nukentėjusiųjų interesų atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme bendra suma 4300 Lt (už kiekvieną po 2150 Lt) tikrai nėra nepagrįstai didelė. Advokato pagalbos išlaidų paskirstymas šioje byloje priklausomai nuo civilinio ieškinio patenkinimo ribų negali priklausyti, nes esminis ginčas šioje byloje vyko ne dėl civilinio ieškinio dydžio pagrįstumo, bet dėl kaltinamojo kaltės įrodymo ir jo pripažinimo kaltu pagrindimo. Kaltinamasis civilinių ieškinių dydžių net neginčijo. Teismas R. B. priteisė išlaidas tik už pirmą atvykimą į teismo posėdį, tačiau nepriteisė išlaidų už antrą atvykimą į teismo posėdį. Pirmas atvykimas jam kainavo 463,15 Lt (patvirtinantys dokumentai buvo pateikti su ieškiniu), kurio metu jis nebuvo apklaustas, nes tą dieną prokuroras paprašė bylą grąžinti ikiteisminiam tyrimui papildyti ir teismas tokį prašymą tenkino. Todėl jis buvo priverstas dar kartą atvykti į teismo posėdį, kurio metu jis buvo apklaustas. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti vėliau, posėdžio metu. Teismui buvo nurodyta, kad tai kainavo 472,79 Lt: lėktuvo bilietas iš Birmingemo į Kauną 2013-09-04 - 43,99 svaro (192,44 Lt); autobuso bilietas iš Kauno oro uosto į Klaipėdą 2013-09-04 ir atgal 2013-09-08 - 100,00 Lt; lėktuvo bilietas iš Kauno į Birmingemą - 180,55 Lt. Teismo išvada nepriteisti išlaidų už antrą atvykimą į teismo posėdį yra nemotyvuotos, nepagrįstos.

Nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė ir nukentėjusiųjų atstovas advokatas prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais įrodymais, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai R. J. pripažino kaltu padarius BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Dėl nuteistojo R. J. apeliacinio skundo

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų.

Byloje nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 22 d., tarp R. J. ir R. B., A. B. kilo konfliktas kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Tai patvirtino nukentėjusieji, liudytojai ir pats nuteistasis. Būtent kavinės „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasoje nuteistasis R. J. kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, užpuolė A. B. ir R. B.. Nusikalstamos veikos padarymo vietą patvirtina nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (1 t., b. l. 129-131) ir prie jo esančios fotolentelės (1 t., b. l. 132-142). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamas veikas R. J. padarė kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nes joje buvo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad R. J. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), esančioje kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. asmuo baudžiamojon atsakomybėn pagal minėto straipsnio 1 dalį gali būti traukiamas tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgdama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-364, 2K-410/2011, 2K-452/2011, Nr. 2K-78/2013). Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto naudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Nr. 2K-286/2011, Nr. 2K-78/2013).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog R. J. nusikalstamus veiksmus atliko viešoje vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje dėl menkavertės priežasties – laiku nesumokėtos sąskaitos, bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu tyčia smogė R. B. ne mažiau penkiolikos smūgių rankų kumščiais ir kojomis į galvą, nugarą, krūtinę ir kitas kūno vietas. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui smogus A. B. į galvą, tyčia dėl chuliganiškų paskatų R. J. smogė A. B. ne mažiau trijų kartų rankų kumščiais ir kojomis į galvąį ir kitas kūno vietas, tampė jį terasos grindimis. Liudytojai V. B., V. R. ir A. V. patvirtina, jog kavinėje be nukentėjusiųjų ir nuteistojo buvo ir kitų pašalinių asmenų, matė, kaip R. J. sudavė smūgius A. B.. Liudytoja V. B. parodė, kad kavinės „(duomenys neskelbtini)“ viduje buvo chaosas, policijos pareigūnas vedė sumuštą R. B. į automobilį, jos vyras A. B. gulėjo ant žemės, po to R. J. jį nustūmė nuo terasos laiptų (4 t., b. l. 18-19). Liudytojai V. R. ir A. V. parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą, matė, kaip R. J. muša ant žemės gulintį A. B., vėliau R. J. vėl mušė A. B. (1 t., b. l. 149-152, 156-158, 4 t., b. l. 22-24, 26-27). Kaip matyti R. J. įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, nes net atvykus policijos pareigūnams nenutraukė savo veiksmų.

Apeliantas teigė, jog dirbdamas savo darbo vietoje, paprašęs nukentėjusiųjų apmokėti jiems pateiktą sąskaitą ir siekė apginti įmonės interesą, tai yra atgauti pinigus. Nukentėjusieji buvo girti ir aršūs, todėl apeliantas buvo priverstas imtis fizinių veiksmų prieš A. B. ir R. B.. Padavus A. B. sąskaitą, A. B. puolė jį. Galėjo suduoti A. B., nes gynėsi, kojomis smūgių nesudavė. Atvykus policijos pareigūnams jie abu gulėjo ant žemės (4 t., b. l. 19-21). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam A. B. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūgių (1 t., b. l. 69-70). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nukentėjusiajam R. B. sužalojimai buvo padaryti ne mažiau penkiolikos traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais ribotai kontaktavusiais paviršiais ar juos turinčiais daiktais (1 t., b. l. 44-45). Nukentėjusysis A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kai jis pamatė, jog jo brolį R. B. muša R. J. ir dar vienas asmuo, bandė stotis nuo stalo, jam kažkas sudavė į galvą, jis prarado sąmonę. Sąmonę atgavo, kai buvo tempiamas, tuo metu R. J. jį spardė, vėl prarado sąmonę (4 t., b. l. 15-17). Nukentėjusysis R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. J. ir dar du asmenys pakvietė pasikalbėti. Pajuto smūgį į kairę veido pusę, nukrito ant žemės, pajuto smūgius, prarado sąmonę. Pirmą smūgį sudavė R. J. (4 t., b. l. 17-18). Liudytojai V. R. ir A. V. matė, kad R. J. A. B. sudavė ne vieną smūgį į įvairias kūno vietas (4 t., b. l. 22-24, 26-27). Kaip matyti, R. J. dėl menkavertės priežasties – laiku nesumokėtos sąskaitos, užpuolė A. B. ir R. B.. Tai, kad nukentėjusieji buvo užpulti kavinėje barmeno, turėjo šokiruoti ne tik nukentėjusiuosius, bet ir kavinėje buvusius asmenis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. J. tokiais savo veiksmai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nuteistasis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į kavinę „(duomenys neskelbtini)“ užėjo nukentėjusieji R. B. ir A. B., kurie išgėrė 3 butelius degtinės. R. B. nuėjo į tualetą ir užmigo. A. B. siautėjo po salę, iš kauniečių kompanijos atėmė „Coca cola“. Pateikus A. B. sąskaitą, pastarasis pasakė, jog neturi pinigų. A. B. paskambino žmonai ir kartu su R. B. išėjo į terasą, tikėdamiesi rasti išėjimą. R. B. susimušė su kauniečiais, mano, jog dėl konflikto. Jis pateikė A. B. sąskaitą, tada A. B. jį puolė. Jis pargriuvo, A. B. užmynė jam koją. Kai atvyko policija, jie gulėjo ant žemės. Policija gaudė R. B. lauke (4 t., b. l. 19-21). Tačiau nuteistojo parodymų nepatvirtina nei nukentėjusieji, nei liudytojai, nei kiti byloje esantys įrodymai. Priešingai nukentėjusysis R. B. teigia, jog pirmą smūgį jam sudavė R. J., nukrito ant žemės, pajuto smūgius, prarado sąmonę (4 t., b. l. 17-18). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina A. B., kuris matė, kaip R. J. ir du vyrai pakvietė R. B. pasikalbėti. Tada matė, kad R. J. ir kitas vyras sudavė smūgį R. B.. Kai brolis nukrito, R. J. su kitu vyru smūgiavo kojomis. A. B. bandė atsistoti, jam kažkas sudavė į galvą, jis prarado sąmonę. Sąmonę atgavo, kai buvo tempiamas, tuo metu R. J. jį spardė, vėl prarado sąmonę (4 t., b. l. 15-17). Nukentėjusiųjų parodymus iš dalies patvirtina liudytojai V. R. ir A. V.. Liudytojas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pagal iškvietimą atvyko į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Atvykęs matė, kaip R. J. muša ant žemės gulintį A. B.. R. J. atitraukė nuo A. B.. Tada pamatė lauke bėgiojančius R. B. ir du vyrus. Matė, kaip vienas iš jų tampė ir mušė R. B.. Vyrus išskyrė ir nuvedė prie automobilio, A. B. liko kavinės viduje. A. B. žmona išėjusi iš kavinės pasakė, kad muša jos vyrą A. B.. Įėjęs į vidų, pamatė, kaip R. J. vėl muša gulintį ant žemės A. B. (1 t., b. l. 156-158; 4 t., b. l. 22-24). Liudytojas A. V. taip pat matė, kaip R. J. kojomis spardė ant žemės gulintį A. B.. Kas mušė R. B., nematė (1 t., b. l. 149-151; 4 t., b. l. 26-27). Liudytoja V. B. teigė, jog atvykusi į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, matė vyrą A. B. gulintį ant žemės, šalia stovėjo tris vyriškiai, tarp kurių buvo ir R. J.. Vėliau pamatė vyrą A. B., kurį pastumė R. J., krintantį nuo terasos laiptų (4 t., b. l. 18-19). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. buvo padaryti šie sužalojimai: kaktikaulio linijinis lūžimas, nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos veide, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo juosmeninės – kryžkaulio srities sumušimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių. Sužalojimai A. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 69-70). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog R. B. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairės pusės, kairio smilkinio, žando, kairės akies vokų, kairės ausies, pakaušio kairės pusės, dešinio momens gumburo, dešinio žasto, nugaros dešinės pusės, kairės pusės pečių juostos, krūtinės priekinio paviršiaus kairės pusės, abiejų dilbių, lūpų srityse – patirtos ne mažiau penkiolikos traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais ribotai kontaktavusiais paviršiais ar juos turinčiais daiktais. Dėl traumuojančio poveikio į kairę ausį nustatytas kliniškai kairės ausies sumušimas. Dėl traumuojančio poveikio į burnos sritį nuskeltas viršuje dešinėje I dantis. Poodinės kraujosruvos dilbiuose pagal savo lokalizaciją patirtos tikėtinai pasyvios savigynos pasėkoje – dengiantis rankomis nuo žalojusių poveikių. Nustatyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1 t., b. l. 44-45). Įvertinus nukentėjusiųjų A. B. ir R. B., liudytojų V. B., V. R. ir A. V. parodymus, specialisto išvadas ir kitus byloje esančius duomenis teisėjų kolegija daro išvadą, jog visa tai patvirtina, kad nuteistasis R. J. bendrais veiksmais su nenustatytu asmeniu tyčia smogė R. B. ne mažiau penkiolikos smūgių rankų kumščiais ir kojomis į galvą, nugarą, krūtinę ir kitas kūno vietas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui smogus A. B. į galvą, tyčia dėl chuliganiškų paskatų R. J. smogė A. B. ne mažiau trijų kartų rankų kumščiais ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas, tampė jį kavinės terasos grindimis.

Apeliaciniame skunde teigia, kad iš specialisto išvadų matyti, jog nukentėjusieji pradėti tirti žymiai vėliau nei įvyko įvykis, todėl mano, kad patirti sužalojimai galėjo būti ne įvykio metu, o po jo. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tyrimas pradėtas 2010 m. rugsėjo 27 d. dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. padarytų sužalojimų. Tyrimo metu buvo apžiūrėtas R. B. ir medicininiai dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) departamento išrašas, kuriame matyti, jog R. B. kreipėsi į ligoninę 2010 m. rugsėjo 22 d. Teismo medicinos ekspertas, atlikęs tyrimą, padarė išvadą, jog apžiūros metu pastebėti sužalojimai buvo vienodo, apie 4-5 dienų senumo, neprieštarauja ir nurodomam traumos laikui (1 t., b. l. 44-45). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tyrimas buvo pradėtas 2011 m. sausio 12 d. dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. padarytų sužalojimų. Tyrimo metu buvo ištirti A. B. medicininiai dokumentai, t. y. (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) departamento asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriaus apskaitos kortelė, kurioje matyti, kad A. B. 2010 m. rugsėjo 22 d. buvo atvežtas policijos be siuntimo dėl sumušimo. Buvo ištirta (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorija, kurioje nurodyta, jog A. B. stacionarizuotas į neurochirurginį skyrių 2010 m. rugsėjo 22 d. Tyrimo metu buvo ištirta kompiuterinės tomografijos, kuri buvo atlikta 2010 m. rugsėjo 22 d., nuotrauka, juosmeninės srities rentgenograma ir kt. Teismo medicinos ekspertas padarė išvadą, jog A. B. sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu bei nustatytu ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotu laiku, t. y. 2010 m. rugsėjo 22 d. (1 t., b. l. 69-70). Nors tyrimai dėl R. B. ir A. B. patirtų sužalojimų buvo padaryti ir vėliau, tačiau buvo ištirti medicininiai dokumentai, apžiūrėtas nukentėjusysis R. B., įvertinti visi turimi medicininiai dokumentai ir padaryta išvada. Tyrimą atliko 14 metų darbo ekspertu stažą turintis V. A. ir 12 metų darbo ekspertu stažą turintis R. P.. Įvertinus visas minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo abejoti specialisto išvadomis.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad specialisto išvadose ir liudytojų parodymuose yra prieštaravimai dėl suduotų smūgių skaičiaus. Nukentėjusysis R. B. parodė, kad pirmą smūgį jam sudavė R. J., jis nukrito ant žemės, pajuto smūgius, prarado sąmonę (4 t., b. l. 17-18). Nukentėjusysis A. B. matė, kad R. J. ir kitas vyras sudavė smūgį R. B.. Kai brolis nukrito, R. J. su kitu vyru smūgiavo kojomis. A. B. bandė atsistoti, jam kažkas sudavė į galvą, jis prarado sąmonę. Sąmonę atgavo, kai buvo tempiamas, tuo metu R. J. jį spardė, vėl prarado sąmonę (4 t., b. l. 15-17). Liudytojas V. R. teigė, jog matė, kaip R. J. muša ant žemės gulintį A. B.. Matė, kaip vienas iš vyrų tampė ir mušė R. B.. Vėliau, kai A. B. žmona pasakė, jog muša jos vyrą, įėjęs į vidų, pamatė, kaip R. J. vėl muša gulintį ant žemės A. B. (1 t., b. l. 156-158; 4 t., b. l. 22-24). Liudytojas A. V. taip pat matė, kaip R. J. kojomis spardė ant žemės gulintį A. B. (1 t., b. l. 149-151; 4 t., b. l. 26-27). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių kontaktinių smūginių poveikių (1 t., b. l. 69-70). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog R. B. sužalojimai padaryti ne mažiau penkiolikos traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais ribotai kontaktavusiais paviršiais ar juos turinčiais daiktais (1 t., b. l. 44-45). Nors nukentėjusieji ir liudytojai nenurodė konkretaus smūgių skaičiaus, tačiau patvirtino, jog R. J. sudavė smūgius rankomis ir kojomis R. B. ir A. B., tai patvirtina ir specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog sužalojimai buvo padaryti ne mažiau trijų, penkiolikos smūgių. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog yra prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir specialisto išvadų dėl suduotų smūgių skaičiaus yra atmestinas. Tai, kad vienas liudytojas matė smūgius rankomis, o kitas kojomis, neduoda pagrindo atmesti šių parodymų, o patvirtina, kad nukentėjusiajam smūgiai buvo suduoti ir rankomis ir kojomis, nes liudytojai galėjo į mušamą nukentėjusįjį pažvelgti ne tuo pačiu metu.

Nuteistasis R. J. teigia, jog jo veiksmai nebuvo paveikti chuliganiškų paskatų, priešingai fizinis smurtas buvo naudojamas dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų. Nuteistasis R. J. tvirtino, kad konfliktas prasidėjo tarp jo ir nukentėjusiųjų dėl neapmokėtos sąskaitos. Nukentėjusieji R. B. ir A. B. teigė, jog kaip barmenas R. J. atnešė sąskaitą, jie pamatė, kad pavogta R. B. piniginė. Skambino A. B. žmonai ir prašė atvežti pinigus. R. J. primygtinai reikalavo apmokėti sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų iki įvykio būtų buvęs koks nors asmeninio pobūdžio konfliktas, ar kad nukentėjusieji atliko kokius veiksmus R. J. atžvilgiu, kurie išprovokavo nuteistąjį muštis. R. J. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sudavė smūgius A. B. bei R. B., tuo padarydamas jiems sveikatos sutrikdymus bei sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį. R. J. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, dėl menkavertės priežasties, pademonstruojant niekinamąjį požiūrį į aplinkinius. Nuteistojo elgesys rodo elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad apelianto paskatos buvo chuliganiškos. Liudytojas A. V. teigė, kad tiek R. J., tiek nukentėjusieji buvo agresyvūs (4 t., b. l. 26-27). Liudytoja V. B. parodė, kad R. J. atrodė įtūžęs, agresyviai nusiteikęs (4 t., b. l. 18-19). Nukentėjusieji tvirtino, kad R. J. su kavinėje buvusia kompanija linksmai bendravo, primygtinai reikalavo apmokėti sąskaitą kartu su vyriškiu iš kompanijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiuosius mušė ne tik R. J., bet ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog fizinis smurtas buvo naudojamas dėl kilusių asmeninių nesutarimų, priešingai nukentėjusieji buvo užpulti dėl menkavertės priežasties, kad nukentėjusieji barmenui pareikalavus iš karto neapmokėjo sąskaitos, nors jie aiškino apie dingusius pinigus, skambino žmonai, stengėsi apmokėti sąskaitą. Nuteistasis galėjo surasti kitų būdų išspręsti susidariusią situaciją ir nemušdamas nukentėjusiųjų. R. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o A. B. – nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl negalėjo būti jokios kitos priežasties nuteistajam užpulti nukentėjusiuosius visų kavinės lankytojų akivaizdoje, kaip tik norint juos pažeminti, parodyti savo pranašumą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos.

Nuteistasis R. J. apeliaciniame skunde teigia, kad nepanaikinti prieštaravimai tarp liudytojų V. R. ir A. V. parodymų, nes V. R. teigia, kad matė, jog nuteistasis užgulęs A. B. muša, o A. V. teigė, kad nuteistasis kojomis spardė gulintį A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. R. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, matė, kaip kavinės lauko terasoje ant žemės gulintį A. B. muša kavinės barmenas R. J. (1 t., b. l. 156-158; 4 t., b. l. 22-24). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad kavinės lauko terasoje matė, kaip barmenas R. J. kojomis spardė A. B., smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas (1 t., b. l. 149-151). Duotus parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Tai, kad liudytojas V. R. nepatikslino ar nukentėjusysis A. B. buvo spardomas kojomis ar mušamas rankomis, neleidžia daryti išvadų, jog minėtų liudytojų parodymai prieštaringi. Liudytojai parodė, jog atvykus į įvykio vietą matė, kaip kavinės lauko terasoje ant žemės gulintį A. B. muša kavinės barmenas R. J.. Iš dalies jų parodymus patvirtina ir liudytoja V. B. kuri atvykusi į kavinę „(duomenys neskelbtini)“, matė vyrą A. B. gulintį ant žemės, šalia stovėjo trys vyriškiai, tarp kurių buvo ir R. J. (4 t., b. l. 18-19).

Įvertinus visas šias aplinkybes, daroma išvada, kad R. J. veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas, viešojoje vietoje sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų, suduodamas smūgius R. B. ir A. B. sutrikdė jų sveikatą. Todėl tokia nuteistojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiesiems A. B. ir R. B. priteistas neturtinės žalos dydis yra per didelis.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutualiais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacinėse nutartyse išreikšdamas savo poziciją dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžių yra aiškiai pasisakęs, jog sprendžiant su vertinimais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, kuri per tam tikrą laiką bent iš dalies jau patikrinta ir įtvirtinta, ar, priešingai, paneigta kasacinės instancijos teismo nutartimis. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų), tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, paprastai yra priteisiama apie 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 2K-534/2009 (10 000 Lt), Nr. 2K-283/2010 (11 000 Lt)).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam A. B. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – kaktikaulio linijinis lūžimas, nubrozdinimas ir poodinės kraujosruvos veide, galvos smegenų sukrėtimas, stuburo juosmeninės – kryžkaulio srities sumušimas, o nukentėjusiajam R. B. buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl šių padarytų sužalojimų: poodinės kraujosruvos kaktos kairės pusės, kairio smilkinio, žando, kairės akies vokų, kairės ausies, pakaušio kairės pusės, dešinio momens gumburo, dešinio žasto, nugaros dešinės pusės, kairės pusės pečių juostos, krūtinės priekinio paviršiaus kairės pusės, abiejų dilbių, lūpų srityse – patirtos ne mažiau penkiolikos traumuojančių smūginių kontaktų su kietais bukais ribotai kontaktavusiais paviršiais ar juos turinčiais daiktais. Dėl traumuojančio poveikio į kairę ausį nustatytas kliniškai kairės ausies sumušimas. Dėl traumuojančio poveikio į burnos sritį nuskeltas viršuje dešinėje I dantis. Poodinės kraujosruvos dilbiuose pagal savo lokalizaciją patirtos tikėtinai pasyvios savigynos pasėkoje – dengiantis rankomis nuo žalojusių poveikių. Dėl patirtų sumušimų nukentėjusysis A. B. patyrė dvasinį sukrėtimą, didelį skausmą, nepatogumus, ilgą laiką gydėsi. Nukentėjusysis R. B. dėl chuliganiškų nuteistojo R. J. veiksmų patyrė neigiamų dvasinių išgyvenimų, kentė skausmą, patyrė didelius nepatogumus, ilgai gydėsi, dėl sumuštos ausies turėjo komplikacijų, suprastėjo klausa kaire ausimi. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš nuteistojo R. J. R. B. priteisė 2000 Lt, A. B. – 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų, mažinti nukentėjusiesiems R. B. ir A. B. priteistos neturtinės žalos dydžio nėra teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. atstovo advokato Vaidoto Rutavičiaus apeliacinio skundo

Apeliaciniame skunde prašoma papildomai iš nuteistojo R. J. priteisti: A. B. 2444,25 Lt proceso išlaidų, o R. B. - 472,79 Lt. Priteisti iš nuteistojo R. J. A. B. 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese.

Nukentėjusysis A. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriame prašė iš nuteistojo R. J. priteisti 4000 Lt advokato pagalbos išlaidų, 55,01 Lt kelionės išlaidų, 80,24 Lt už bylos dokumentų kopijas ir 9 Lt banko komisinių mokesčių.

Palangos miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu iš R. J. nukentėjusiajam A. B. priteisė 2000 Lt turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančius visus rašytinius duomenis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nukentėjusiojo A. B. prašymo priteisti keliones išlaidas, išlaidas už bylos dokumentų kopijavimą bei pagrįstai priteisė tik dalį išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

BPK VIII skyriuje reglamentuotos proceso išlaidos ir jų atlyginimas. Proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (BPK 103 str. 1 p.), taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.).

Apeliaciniame skunde teigiama, kad kelionės išlaidas sudarė išlaidos patirtos vykti pas gydytojus dėl medicininės pagalbos suteikimo, kurios būtinumo pagrįstumą teismas pripažino. Apeliantas teigia, kad nesuprantama kodėl teismas pripažįsta pagrįstomis išlaidas dėl gydytojo konsultacijos, tačiau nepripažįsta pagrįstomis išlaidas turėtas nuvykti pas tą patį gydytoją tai konsultacijai. Nukentėjusiojo A. B. pateikti dokumentai liudija, jog A. B. konsultavosi pas gydytojus 2010 m. lapkričio 10 d., 2010 m. gruodžio 18 d., 2011 m. kovo 7 d. (2 t., b. l. 167-169), tačiau pateikti kelionės išlaidų kvitai (2 t., b. l. 160) rodo, jog išlaidas patyrė 2010 m. spalio 23-24 d. Kaip matyti nukentėjusiojo A. B. patirtos kelionės išlaidos nėra susijusios su minėtų gydytojų konsultacijomis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra duomenų, kad A. B. kelionės išlaidos buvo būtinos.

Nukentėjusysis A. B. pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame matyti, kad už bylos dokumentų kopijavimą buvo sumokėta 80,24 Lt (2 t., b. l. 163-164). BPK 28 str. nustatyta, jog nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla. Iš bylos medžiaga matyti, kad įstatymo suteikta teise A. B. nebuvo trukdoma pasinaudoti. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog bylos dokumentų kopijas darė siekdamas dažnai nevažinėti susipažinti su bylos medžiaga, ruošiantis bylos nagrinėjimui, ikiteisminio tyrimo eigoje, apskundžiant procesinius veiksmus ir sprendimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog bylos kopijų darymas nebuvo būtinos išlaidos.

Teismui buvo pateiktas 2012 m. vasario 2 d. pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, jog nukentėjusysis A. B. advokatui A. Devėnui sumokėjo 3000 Lt už atstovavimą (2 t., b. l. 166); 2012 m. liepos 23 d. pinigų priėmimo kvitas, kuris patvirtina, jog nukentėjusysis A. B. advokatui V. Rutavičiui sumokėjo 1000 Lt už atstovavimą (2 t., b. l. 165). Apeliaciniame skunde teigiama, jog advokatas A. Devėnas nukentėjusiųjų A. B. ir R. B. interesus atstovavo ikiteisminio tyrimo metu, advokatas V. Rutavičius bylą nagrinėjant teisme, mano, jog nepagrįstai nebuvo priteistos visos turėtos advokato pagalbai apmokėti išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad advokatas A. Devėnas dalyvavo 2010 m. lapkričio 10 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. A. B. apklausos metu, 2011 m. sausio 18 d. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje, tačiau nedalyvavo R. B. apklausos metu, 2012 m. gegužės 15 d. atvyko į teisiamąjį posėdį atstovauti nukentėjusiuosius A. B. ir R. B., tačiau bylos nagrinėjimas buvo atidėtas. Vėliau nukentėjusiuosius atstovavo advokatas V. Rutavičius, kuris dalyvavo 2012 m. spalio 4 d., 2013 m. rugsėjo 6 d., 2013 m. lapkričio 21 d., 2014 m. sausio 16 d., teisiamajame posėdyje. Nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai nedidelės apimties. Byla nėra didelė ir sudėtinga, jos nagrinėjimas netruko ilgai. Įvertinus visas aplinkybes darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl advokato išlaidų priteisimo tenkino tik iš dalies.

Apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš nuteistojo R. J. 300 Lt už atstovavimą nukentėjusiajam A. B.. Iš pateikto 2013 m. rugsėjo 13 d. pinigų priėmimo kvito matyti, jog nukentėjusysis A. B. advokatui V. Rutavičiui sumokėjo 300 Lt už atstovavimą (3 t., b. l. 173). Apeliaciniame skunde teigiama, jog šis pinigų mokėjimo kvitas buvo pateiktas teismui. 2013 m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio protokole nurodyta, jog nukentėjusiųjų atstovas prašė prijungti papildomus duomenis dėl kelionės išlaidų ir advokato išlaidų (4 t., b. l. 22). Nors pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl 4000 Lt advokato išlaidų, tačiau nepasisakė dėl 300 Lt advokato išlaidų. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, todėl minėtos 300 Lt turėtos išlaidos priteistinos iš nuteistojo R. J. A. B., pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 1 d. 4 p.).

2013 m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas teismui pateikė papildomus duomenis apie nukentėjusiojo R. B. patirtas kelionės išlaidas, t. y. vykdamas į 2013 m. rugsėjo 6 d. teisiamąjį posėdį, jis turėjo 472,79 Lt kelionės išlaidų. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl R. B. priteistinų kelionės išlaidų pasisakė tik dėl 500,15 Lt, tačiau nepasisakė dėl 472,79 Lt. Apeliaciniame skunde prašoma minėtas keliones išlaidas priteisti. Nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį turėjo vykti iš Didžiosios Britanijos, kurioje gyvena į Lietuvą, todėl kelionės išlaidos 472,79 Lt pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, pirmosios instancijos nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 str. 1 d. 4 p.)

Apeliaciniame skunde prašoma priteisti iš nuteistojo R. J. A. B. 500 Lt advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliaciniame procese. Teismui pateiktas 2014 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtinantis, kad nukentėjusysis A. B. advokatui sumokėjo 500 Lt už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas nukentėjusiųjų vardu surašytas jų atstovo advokato V. Rutavičiaus. Advokatas dalyvavo teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl priteistinos iš nuteistojo R. J. A. B. 500 Lt advokato pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį pakeisti, iš nuteistojo R. J. priteistas nukentėjusiajam R. B. proceso išlaidas padidinti iki 972,94 Lt.

Iš nuteistojo R. J. priteistas nukentėjusiajam A. B. turėtas išlaidas už advokato paslaugas padidinti iki 2300 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo R. J. priteisti 500 Lt nukentėjusiajam A. B. turėtas išlaidas už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Aurelija SadauskaitėTeisėjai Stasys ValužisRegina Bertašienė