Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1178-1072/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-07-17
Bylos Nr.
1-1178-1072/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15858-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kaltinamasis
E. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1178-1072/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15858-2019-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; (S) 2.12.1; 2.12.1.3
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 17 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja E. V., išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-15858-19 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2008 m. vasario 7 d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 1d. (teismo baudžiamasis įsakymas) - 10 MGL 1.300,- Lt.(vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir 00 ct.) dydžio bauda, 2011 m. gruodžio 2 d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista į areštą 3 (trims) paroms;

2) 2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo pagal LR BK 180 str. 1d. - 9 mėn. l/a, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos bausmės vykdymą atidedant vienerių metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, 2010 m. birželio 19 d. Vilniaus m. 3-ios apyl. teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti 2008 m. lapkričio 26 d. Vilniaus m. 3-ios apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

3) 2013 m. sausio 28 d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 1d. (teismo baudžiamasis įsakymas) - laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, 2013 m. spalio 25 d. Ukmergės raj. apyl. teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų;

4) 2015 m. gruodžio 21 d. Ukmergės r. apyl. teismo pagal LR BK 145 str. 1d. - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams;

5) 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 281 str. 7 d., pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, - 34 MGL (1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 2 metams, turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilio (duomenys neskelbtini) vertę, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2019 m. balandžio 18 d., apie 15 val. 30 min., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, šalia buto Nr. 45, durų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia metaliniu strypu – montiruote du kartus sudavė R. P. į dešinę ranką bei šiuo metaliniu strypu –montiruote vieną kartą sudavė jai į nugarą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, peiliu vieną kartą įdūrė R. P. į pilvą ir tokiu būdu nukentėjusiajai R. P. padarė durtinę – pjautinę ne kiauryminę 1.5 cm ilgio žaizdą pilve, 6 cm virš bambos, vidurio linijoje, 10 cm dydžio kraujosruvą krūtinės ląstos kairėje šoninėje sienoje užpakalinėje pažastinėje linijoje mentės aukštyje, 15 cm x 10 cm kraujosruvą dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu padaręs nusikalamą veiką prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. balandžio 18 dieną, dienos metu, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), su R. P., S. Č. ir G. Č. vartojo alkoholį. Minėtą dieną pas jį į namus turėjo ateiti buvusi sugyventinė Z. Jis neprisimena ar pastaroji buvo atėjusi. Savo ir R. P. konflikto gerai neprisimena, nes buvo stipriai neblaivus. Prisipažįsta, kad galėjo mantiruote R. P. suduoti per jos dešinę ranką ir nugarą ties mentimi bei peiliu durti į pilvą. Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą visiškai atlygino (b. l. 105-106).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji R. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su E. G. yra buvę buvo sugyventiniai. 2019 m. balandžio 17 d. naktį ji nakvojo E. G. bute. 2019 m. balandžio 18 d., dienos metu, lankėsi E. G. bute, kur kartu su pastaruoju, G. Č. ir S. Č. vartojo alkoholį. Buvo atėjusi ir R. Š.. Apie 15 val. G. Č., S. Č. ir R. Š. iš E. G. namų išėjo. Likus jai su E. G. dviese, E. G. kalbėjo telefonu su savo buvusia drauge, tapo piktas, dėl ko R. P. iš jo namų išėjo, ketindama eiti pas draugę R. Š.. Draugės namuose nerado, dėl ko paskambino telefonu E. G. bei paklausė, ar ji gali pas jį namuose palaukti į namus grįžtančios draugės R. Š.. E. G. pokalbio telefonu metu patvirtinus tai, ji grįžo prie jo buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų. E. G. atidarė savo buto duris rankoje laikydamas mantiruotę, t.y. metalinį strypą lenktu galu ir juo jai du kartus sudavė į dešinę ranką. Trečią kartą šia mantiruote jis jai sudavė tarp menčių. Ji norėjo bėgti laiptais žemyn ir taip išėjo, kad atsistojo priešais E. G., kada jis jai vieną kartą peilių dūrė į pilvą viduryje virš bambos. Ji matė peilio geležtę sušvytuojant jo rankoje. Nėra tikra koks peilis buvo E. G. rankoje. Kur E. G. laikė peilį prieš tai ji nematė. Įvykio metu jai pilve atsirado kraujuojanti žaizda. Ji įvykio metu vilkėjo megztuką, kuriame matyti skylė. Ji jokio civilinio ieškinio byloje nereiškia, nieko iš E. G. nereikalauja, tačiau jam neatleidžia (b. l. 51-52, 53-54).

Liudytoja Z. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su E. G. buvo sugyventiniai, išsiskyrė prieš tris metus. 2019 m. balandžio 18 d. tarėsi eiti apsipirkti kartu su E. G.. Apie 15 val. 30 min., ji priėjo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini). Iš namo laiptinės ji matė išeinančią neblaivią moterį, kuri kalbėjo telefonu ir minėjo adresą (duomenys neskelbtini). Po kelių minučių išgirdusi policijos signalus ji suprato, kad ta moteris telefonu kvietė policiją. Prie namo laiptinės lauke ji sutiko neblaivų E. G.. Jis atrodė susijaudinęs, sakė, kad susipyko (su kuo neminėjo), norėjo eiti į parduotuvę. Ji su E. G. buvo užėję į jo butą, jame jokių muštynių ar grumtynių požymių nepastebėjo. Kada ji apie 14 val. mobiliojo ryšio telefonu bendravo su E. G., girdėjo moterišką ir vyriškus balsus, dėl ko suprato, jog namuose buvo girtaujama (b. l. 71-72).

Liudytoja R. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. balandžio mėnesį, apie 11 val. nuėjo pas E. G. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur jos sugyventinis S. Č. su sūnumi G. Č., E. G. ir namuose buvusia R. P. girtavo. Apie 12-12.30 val. ji iš E. G. namų išėjo kartu su G. Č. ir S. Č.. Kol ji buvo E. G. namuose, jis su R. P. bendravo gražiai, nekonfliktavo. Abu buvo neblaivūs. Po kokios valandos laiko nuo jos išėjimo iš minėtų namų, ji sulaukė R. P. telefoninio skambučio. R. P. norėjo ateiti pas ją į namus. Ji jai atsakė, kad nėra namuose, tuo pokalbis pasibaigė. Kitą dieną R. P. jai skambino telefonu, sakė esanti ligoninėje, nes peiliu į pilvą dūrė E. G. ir ją sužalojo. Prieš porą dienų iki įvykio ji R. P. prašymu padėjo iš E. G. namų pasiimti į maišus sudėtus jos daiktus. Ji nežino ar E. G. ir R. P. įvykio dieną buvo sugyventiniai, ar ne (b. l. 75-76).

Liudytojas S. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 26 d. jis lankėsi E. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kur šventė su E. G., sūnumi G. Č. bei R. P.. Iš E. G. namų išėjo dienos metu, kada lauke buvo šviesu, kartu su pas E. G. atėjusia jo, t.y. S. Č., sugyventine R. Š.. Kol jis buvo E. G. namuose, E. G. ir R. P. bendravo gražiai. Kitą dieną iš R. P. sužinojo, kad E. G. ją peiliu sužalojo, dūrė jai peiliu į pilvą ties viduriu virš bambos. Ar E. G. ir R. P. yra sugyventiniai jis nežino. Jam pasirodė, kad jie draugavo kaip pora (b. l. 79-80).

Liudytojas G. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. birželio 26 d. jis kartu su savo tėvu S. Č., jo sugyventine R. Š. lankėsi E. G. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir R. P.. Jie gėrė degtinę, po to dar dienos metu jis su tėvu S. Č. ir R. Š. iš E. G. namų išėjo. Kitą dieną jam telefonu skambino R. P., sakė, kad E. G. jai peiliu dūrė į pilvą, dėl ko gydytojai jai pilvą siuvo. Dar po dienos ar dvejų jam R. P. rodė dvi siūles pilve. Dėl ko pastaroji su E. G. susipyko, jis nežino. Kokie yra E. G. ir R. P. santykiai jis nežino, iki įvykio, kažkurią dieną jis yra R. P. padėjęs iš E. G. namų išsinešti savo daiktus (b. l. 83-84).

Iš akistatos, atliktos tarp nukentėjusiosios R. P. ir įtariamojo E. G., matyti, kad įtariamasis E. G. sutiko su R. P. parodymais. Jis parodė, kad gal jis ir sudavė mantiruote R. P. į dešinę ranką ir kažkur į nugarą, matyt jai dūrė peiliu į pilvą. Jis tikino nepamenąs gerai įvykio, buvo stipriai neblaivus. Pripažįsta nusikaltęs, prašo R. P. jam atleisti. Tiek įtariamasis E. G., tiek nukentėjusioji R. P. akistatos metu parodė įvykio dieną nebuvę sugyventiniai. Jie prieš dvi dienas iki įvykio buvo išsiskyrę, R. P. buvo išsikrausčiusi iš E. G. namų (b. l. 116-118).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolo matyti, kad E. G. pateikė metalinį strypą – laužtuvą (b. l. 109-110), kuris buvo apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 59-64) ir pagal kvitą (serija BBB Nr. URPK001164) perduotas laikinai saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriui (b. l. 66, 68).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad nukentėjusiosios R. P. megztuko priekinėje dalyje, prie dešinės užtrauktuko dalies, nuo apačios 13 cm atstumu matoma 1 cm pločio skylė (b. l. 59-60).

Iš 2019 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), koridoriuje ant spintelės rastas ir paimtas išlankstomas peiliukas, o virtuvėje ant medinės lentutės rastas ir paimtas peilis medine rankena (b. l. 13-14), kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 15-17) ir pagal kvitą (serija BBB Nr. URPK001171) perduoti saugoti Vilniaus apsk. VPK Ukmergės r. PK administratoriui (b. l. 15-17, 18-19).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. balandžio 18 d. policijos pareigūnams R. P. parodė, jog E. G. jai peiliu dūrė į pilvo sritį (b. l. 20).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad VšĮ „Ukmergės ligoninė“ Skubios pagalbos skyriuje 2019 m. balandžio 18 d. R. P. galimai dėl girtumo sunkiai orientavosi aplinkoje, vis kartojo žodžius: „dūrė peiliu E" (b. l. 57-58).

Iš savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ Skubios pagalbos skyriaus slaugytoja V. P. savanoriškai prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikė gydytojo išrašą (b. l. 21-24), be to, tyrimo metu iš VŠĮ „Ukmergės ligoninė“ bei UAB „Vilkmergės klinikos" buvo gauti R. P. medicininiai dokumentai (b. l. 27, 32), kurie pateikti apžiūrėti specialistui R. L..

Iš objektų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. L., susipažinęs su R. P. medicininiais dokumentais bei ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis, padarė išvadą, kad R. P. padaryta durtinė – pjautinė ne kiauryminė 1.5 cm ilgio žaizda, 6 cm virš bambos, vidurio linijoje, 10 cm dydžio kraujosruva krūtinės ląstos kairėje šoninėje sienoje užpakalinėje pažastinėje linijoje mentės aukštyje, 15 cm x 10 cm kraujosruva dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje. Durtinės – pjautinės žaizdos kanalo ilgis apie 7 cm, kryptis – iš viršaus žemyn. Durtinė – pjautinė žaizda padaryta duriančiu – pjaunančiu daiktu, kuriuo galėjo būti peilis, kiti sužalojimai (kraujosruvos) paveikus kietais bukais daiktais mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 37-38).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nuketėjusiosios bei liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadą), konstatuotina, kad kaltinamasis E. G. 2019 m. balandžio 18 d., apie 15 val. 30 min., konflikto metu, tyčia metaliniu strypu du kartus sudavė R. P. į dešinę ranką bei vieną kartą į nugarą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, peiliu vieną kartą įdūrė R. P. į pilvą ir tokiu būdu padaręs nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. G. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 194-196).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Teismas, skirdamas kaltinamajam E. G. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas penkis kartus (b. l. 143-149), teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas dvylika kartų (b. l. 183-193), nedirbantis, duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą nėra; jo atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, E. G. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, kaltinamasis E. G. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) įpareigotinas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) įpareigotinas pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos; 3) įpareigotinas būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. G. asmenybę, padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).

Nukentėjusioji R. P. civilinio ieškinio nepareiškė. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 89,21 Eur civilinį ieškinį (b. l. 41-48). Byloje esantys įrodymai (b. l. 125) patvirtina, kad kaltinamasis šią žalą atlygino, todėl civilinis ieškinys atmestinas (BPK 115 straipsnis).

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – išlankstomas peiliukas, peilis medine rankena, montiruotė, laikinai saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriaus, konfiskuotini ir sunaikintini; moteriškas džemperis, laikinai saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriaus, sunaikintas kaip sugadintas ir menkavertis (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pripažinti E. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, E. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 6 dalies 1, 3 punktais, per visą bausmės vykdymo laiką:

- įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos;

- būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu, taikant bausmių visiško sudėjimo principą, subendrintą bausmę E. G. paskirti – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti šiuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis šių teismo nustatytų draudimų: įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; įpareigoti pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos; būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra ir 34 MGL, t.y. 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) baudą.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam E. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą bei įpareigoti toliau vykdyti 2018 m. balandžio 4 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise 2 (dviem) metams ir turto konfiskavimą 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) sumai.

Kaltinamajam E. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigi taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – išlankstomą peiliuką, peilį medine rankena, montiruotę, laikinai saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriaus, konfiskuoti ir sunaikinti; moterišką džemperį, laikinai saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato administratoriaus, sunaikinti kaip menkavertį.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti kaltinamajam, kad:

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB „Citadelė“ banko Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, banko kodas 72900; AB DNB banko Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100; AB SEB banko Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440; AB Šiaulių banko Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800; Danske Bank A/S Lietuvos filialo Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000; Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400; AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, UAB Medicinos banko Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, įmokos kodas 6801.

2. Nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda ir jos dydžiu, jis turi teisę per 14 dienų nuo įsakymo gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai, tačiau šią bylą nagrinėjantis teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu baudos dydžiu, be to, galės paskirti ir bet kurią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Eglė Venckienė