Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atlieka bausmę pagal kitą nuosprendį Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, iki tol faktiškai gyveno (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 9 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 18 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais, ir O. T. paskirta galutinė subendrinta 42 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 75 straipsnį, atidėtas 9 mėnesiams;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi paskirtas 42 parų arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir O. T. pasiųstas realiai atlikti teismo paskirtą 42 parų arešto bausmę;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 2 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 20 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. sausio 18 d.)

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. vasario 5 d.)

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. vasario 17 d.)

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos

Dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 20 d.)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Teismų praktikoje turto pagrobimas suprantamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-244-303/2018). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. sausio 18 d.)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. vasario 5 d.)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. vasario 17 d.)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos (2024 m. gegužės 16 d.)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog O. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamasis O. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku pasikėsino pavogti įvairias prekes iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojo T. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kokias nurodė O. T.. Jis nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), darbo metu parduotuvėje pamatė vyrą, kuris sukėlė jam įtarimą, atidžiai stebėjo jo veiksmus. Vyras su prekėmis išėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, tada buvo sulaikytas ir nuvestas į apsaugos postą. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojo parodymais ir abejoti jo objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2024 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, 2024 m. gegužės 16 d. apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodytos aplinkybės ir kita bylos medžiaga. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matyti prekių vagystė iš parduotuvės ir vyro sulaikymas. Šių vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2024 m. liepos 9 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje. Minėtas 2024 m. gegužės 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas taip pat įrodo ir pasikėsintų pagrobti prekių vertę. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad O. T. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pasikėsino pagrobti nedidelės vertės svetimą turtą.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, kad jis norėjo pagrobti svetimą turtą dėl savanaudiškų paskatų, pavogtas prekes dažniausiai parduodavo turguje nepažystamiems asmenims ir už gautus pinigus pirkdavo narkotines medžiagas, taip pat įvertinęs pasikėsinto pagrobti turto suradimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog siekia pagrobti svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad O. T. 2024 m. gegužės 16 d. apie 10.52 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prekybos salėje nuo prekių lentynų paėmė 2 vnt. sūrio „Svalia“, vieneto kaina 3,19 Eur, iš viso už 6,38 Eur, 2 vnt. „Lašišų filė“, vieneto kaina 15,99 Eur, iš viso už 31,98 Eur, 2 vnt. sūrio „Svalia“, vieneto kaina 3,19 Eur, iš viso už 6,38 Eur, 1 vnt. dešros „Tradicinė daktariška“, kurios kaina 3,89 Eur, 1 vnt. „Panevėžio filė“, kurios kaina 4,55 Eur, 5 vnt. kačių ėdalo „Gourmet“, vieneto kaina 3,39 Eur, iš viso už 16,95 Eur, 2 vnt. kavos „Dallmayr“, vieneto kaina 9,79 Eur, iš viso už 19,58 Eur, 2 vnt. dešrelių „Berlinki“, vieneto kaina 2,59 Eur, iš viso už 5,18 Eur, 1 vnt. kapsulių „Ariel“, kurių kaina 22,99 Eur, 10 vnt. sviesto „Žemaitijos“, vieneto kaina 2,99 Eur, iš viso už 29,90 Eur, 1 vnt. „Karštai rūkytos Panevėžio filė“, kurios kaina 3,70 Eur, ir išėjo pro parduotuvės kasas nesumokėjęs už prekes, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes už parduotuvės kasų buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo, taip pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 151,48 Eur vertės turtą.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, kad veika neturi kvalifikuojančių požymių, o turto vertė sudaro 151,48 Eur, t. y. viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad O. T. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje.

Dėl galimos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. liepos 20 d.)

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK nurodytą nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu, kad visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Teismas pažymi, kad nustatant vagystės sudėtį, būtina nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, t. y. jų visumą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur).

O. T. šioje byloje kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, tuo, kad jis 2024 m. liepos 20 d. apie 12.52 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo prekių lentynos paėmė 15 vnt. kavos „Dallmayr prodomo“, vieneto kaina 10,99 Eur, iš viso už 164,85 Eur, ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes, taip pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 164,85 Eur vertės turtą.

Nagrinėjamu atveju byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku O. T., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, nuo prekių lentynos paėmė 15 vnt. kavos „Dallmayr prodomo“ ir išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už prekes. Kaltinamasis O. T. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. bylai reikšmingu laiku pagrobė iš parduotuvės 15 vnt. kavos „Dallmayr prodomo“. Tokius kaltinamojo veiksmus patvirtina liudytojo A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojo parodymais ir abejoti jo objektyvumu. Nurodytas aplinkybes įrodo ir kiti objektyvūs byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2024 m. rugpjūčio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime, 2024 m. spalio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką nustatymo, 2024 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose matyti prekių vagystė iš parduotuvės. Šių vaizdo įrašų apžiūra užfiksuota 2024 m. spalio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole ir fotolentelėje. Taigi nekyla abejonių, kad O. T. bylai reikšmingu laiku ir vietoje lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje ir joje padarė vagystę.

Kita vertus, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas M. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino ir patikslino, kad vagystės dieną, t. y. 2024 m. liepos 20 d., kavos pardavimo kaina buvo 9,99 Eur. Prekių nurašymas parduotuvėje vyko vėliau nei buvo padaryta vagystė, todėl skiriasi nurodyta kavos kaina. Tokios pačios aplinkybės nurodytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. gruodžio 17 d. pranešime dėl duomenų pateikimo. Pažymėta, kad, patikrinus kavos kainą sistemoje, nustatyta, kad vagystės dieną, t. y. 2024 m. liepos 20 d., taip pat ir 2024 m. rugpjūčio 23 d. (kai buvo apžiūrėta įvykio vieta) kavos „Dallmayr prodomo“ kaina buvo – 9,99 Eur. Nuostolių aktas, pagal kurį buvo surašytas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, buvo sudarytas 2024 m. rugpjūčio 5 d., o šią dieną kavos kaina buvo – 10,99 Eur. Paaiškinama, kad pareiškime buvo vadovaujamasi nuostolio akte nurodyta kavos kaina (3 t., b. l. 155–159). Vadinasi, byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad O. T., bylai reikšmingu laiku būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, paėmė 15 vnt. kavos „Dallmayr prodomo“, kurios vieneto kaina yra 9,99 Eur, o ne 10,99 Eur, kaip nurodyta kaltinime, o tai sudaro iš viso bendrą 149,85 Eur vertės turtą. Be to, teisiamojo posėdžio metu, girdint civiliniam ieškovui, prokuroras atsisakė O. T. pareikšto kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. liepos 20 d. epizodo), nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. pagrobtų daiktų vertė neviršija 3 MGL (150 Eur).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas O. T. inkriminuoto BK 178 straipsnio 5 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties būtinasis požymis – šios nusikalstamos veikos dalykas, nes O. T. pagrobto svetimo turto vertė 149,85 Eur neviršija 3 MGL dydžio (150 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, O. T. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (dėl 2024 m. liepos 20 d. epizodo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kita vertus, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju O. T. veiksmai gali turėti administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, požymių (smulki vagystė), todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, šis persiųstinas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas O. T. bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – O. T. tiesiogine tyčia padarė tris baigtas ir pasikėsino padaryti vieną nusikalstamą veiką nuosavybei, kurios priskiriamos baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Kaltinamasis nusikalto iš savanaudiškų paskatų. Teismas taip pat atsižvelgia į O. T. pagrobto ir pasikėsinto pagrobti svetimo turto vertes.

O. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O. T. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 5 kartus, šiuo metu teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumo neturėjo (3 t., b. l. 68–72). Paskutinių 1 metų laikotarpiu jis daug kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes ir važiavimą viešuoju transportu be bilieto, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 48–67). „Sodros“ duomenimis, nusikalstamų veikų darymo metu O. T. nedirbo (3 t., b. l. 73–74), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 75). Kaltinamojo teigimu, ateityje planuoja įsidarbinti užsienyje. Taigi jis nusikalstamų veikų padarymo metu neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Be to, pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad jis darė nusikalstamas veikas, nes neturėjo pinigų pragyvenimui, vagystės buvo jo pragyvenimo šaltinis. O. T. taip pat nurodė, kad darė vagystes, nes buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų. Teismas pažymi, kad aplinkybės, jog O. T. neturėjo iš ko gyventi ir turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, nešvelnina jo atsakomybės ir nepateisina nusikalstamų veikų darymo. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. T. už padarytas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 5 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, paskyrus arešto bausmes, nustatant artimus vidurkiui bausmių dydžius. Anksčiau aptartos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti O. T. skiriant mažesnį bausmės dydį ar parenkant švelnesnę bausmės rūšį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, O. T. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 23 parų arešto – bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 17 d. nusikalstama veika), pridėjus dalį švelnesnių bausmių, ir O. T. paskirti subendrintą bausmę – 45 parų arešto bausmę. Pažymėtina, kad pagal BK 63 straipsnio 7 dalį, kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, O. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 30 parų arešto bausmę.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl O. T. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas skirtingais teismų procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 30 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto – bausmės, ir O. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 parų arešto bausmę. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja.

Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl O. T. yra įsiteisėjusių kitų teismo procesinių sprendimų, kuriais paskirtos bausmės. Kita vertus, dėl kaltinamojo yra nagrinėjamas bausmę vykdančios institucijos teikimas, kuriuo prašoma subendrinti O. T. bausmes, paskirtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (patikslintu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. ir 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimis) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu. Todėl teismas, siekdamas išvengti dvigubo bausmių subendrinimo, nebendrina šiuo nuosprendžiu ir minėtais teismų procesiniais sprendimais paskirtų bausmių. Nuosprendžio vykdymo metu O. T. skirtingais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtas bausmes bus galimybė subendrinti pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.

Kaltinamajam atidėti arešto bausmės vykdymą nėra teisinio pagrindo, nes jis nelaikytinas asmeniu, kuriam pirmą kartą skiriama arešto bausmė. Be to, O. T. jau buvo skirtas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau kaltinamasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto, arešto bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir kaltinamasis pasiųstas realiai atlikti paskirtą arešto bausmę. Įvertinus anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), kurių teismas nebekartoja, akivaizdu, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nebūtų pasiekti atidėjus arešto bausmės vykdymą.

V. Civiliniai ieškiniai

1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 158,22 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 133–135);

2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 212,48 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 172–176);

3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 220,10 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 5–7);

4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 164,85 Eur turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 48–49).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 158,22 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus (prekių nurašymo aktą), patvirtinančius prekių vertę, t. y. 158,22 Eur (1 t., b. l. 135). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp O. T. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš O. T..

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 212,48 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus (prekių nurašymo aktą), patvirtinančius prekių vertę, t. y. 212,48 Eur (1 t., b. l. 176). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp O. T. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš O. T..

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 220,10 Eur turtinės žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus (prekių nurašymo aktą), patvirtinančius prekių vertę, t. y. 220,10 Eur (2 t., b. l. 7). Teismas nenustatė pagrindo abejoti pagrobtų daiktų vertėmis. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp O. T. veiksmų ir civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis pripažino šį civilinį ieškinį, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir priteisiamas iš O. T..

Civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 164,85 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju O. T. išteisintas dėl 2024 m. liepos 20 d. įvykio, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, todėl, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 164,85 Eur turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

VI. Kiti klausimai

O. T. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 25–28, 29–32, 33–36, 37–40). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Vadovaujantis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. pažyma Nr. APD-2024-13046 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 370,42 Eur už O. T. gynusios advokatės A. Grinevič darbo užmokestį (3 t., b. l. 161–163).

Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. sausio 18 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 20 parų arešto bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 5 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 22 parų arešto bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje (2024 m. vasario 17 d. nusikalstama veika), ir jam paskirti 23 parų arešto bausmę.

O. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirti 18 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, O. T. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 23 parų arešto – bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. vasario 17 d. nusikalstama veika), pridėjus dalį švelnesnių bausmių, ir O. T. paskirti subendrintą bausmę – 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. T. paskirti bausmę – 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu, prie griežčiausios – 30 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 15 parų arešto – bausmės, ir O. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmę ar jos dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.

O. T. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (2024 m. liepos 20 d. įvykis), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

O. T. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iš O. T. priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 158,22 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus ir dvidešimt du euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš O. T. priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 212,48 Eur (du šimtus dvylika eurų ir keturiasdešimt aštuonis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš O. T. priteisti civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 220,10 Eur (du šimtus dvidešimt eurų ir dešimt euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 164,85 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų ir aštuoniasdešimt penkių euro centų) turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su įrašais palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Iš O. T. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, šį persiųsti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimo administracinio nusižengimo, nustatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnyje, sudėties požymių ištyrimo.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23–29 straipsniai.

2) O. T. ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmės. Nuteistieji areštu į bausmės atlikimo vietą atvyksta darbo dienomis, įkalinimo įstaigos administracijos darbo metu (nuo 8 val. iki 16 val.), planuojamą atvykimą iš anksto suderinę telefonu +370 34 656 442, +370 34 656 216;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus kalėjimo administracijai apie neatvykimo priežastis, kalėjimas per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodamas teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdamas teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (O. T. per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.